Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 96-1-00506-11, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)., LR pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ūkininkė, neteista, kaltinama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ji, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą savo teisę, nes 2008 m. gruodžio 12 d. su UAB „LITSOFT“ sudarė mašinos nuomos sutartį Nr. N. 2008-1212-01 ir iki 2009 m. liepos 31 d. išsinuomojo UAB „LITSOFT“ priklausantį teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini)50 (identifikacijos Nr. 1411010), kurio vertė 139 150 Lt, su priedais: kaušu ir paletinėmis šakėmis; pasibaigus nuomos sutarčiai, sutarties nepratęsė, nuomos ir delspinigių nesumokėjo, išsinuomoto krautuvo negrąžino, UAB „LITSOFT“ 2011 m. birželio 16 d. pareikalavus grąžinti krautuvą ir atsiskaityti, sutuoktiniui A. D. siekiant savo žinioje išlaikyti krautuvą, tuo tikslu pasirašius paprastąjį vekselį, įsipareigojus iki 2011 m. birželio 22 d. UAB „LITSOFT“ sumokėti 166 950 Lt skolą, iki nurodytos datos skolos nesumokėjus, UAB „LITSOFT“ pareikalavus grąžinti nuosavybės teisę jai priklausantį krautuvą, jį paslėpė, padarydama UAB „LITSOFT“ didelę - 190 906,31 Lt - turtinę žalą.

Baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą iš esmės.

Kaltinamasis aktas - svarbiausias baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuris turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. BPK 219 straipsnis reglamentuoja reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte turi būti aprašyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos aplinkybės, svarbios kvalifikuojant veiką pagal baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai būtina tam, kad kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo žinotų, kokie nusikalstami veiksmai (neveikimas) inkriminuojami, kokie yra šių nusikalstamų veiksmų padariniai (pasekmės), kokia baudžiamoji atsakomybė numatyta už inkriminuotą nusikalstamą veiką ir galėtų tinkamai pasirengti gynybai (Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 10 str.).

Nagrinėjamu atveju formuluojant V. D. kaltinimą padarius nusikalimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, nebuvo nurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vienas iš esminių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, kuris įeina į įrodinėjimo dalyką, todėl turi būti įtrauktas į kaltinimą.

Be to, pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą nustatomas baudžiamųjų bylų teritorinis teismingumas (BPK 226 str. 1 d.). Jeigu nusikalstamos veikos (paskutinio epizodo) padarymo vieta yra kita nei Šiaulių rajonas (1 t., 24, 27, 29, 36, 39 b. l.), kyla klausimas dėl bylos teismingumo Šiaulių rajono apylinkės teismui (BPK 227 str. 1 d.).

Teisingam nusikalstamos veikos pagal BK 294 straipsnį kvalifikavimui reikšminga tai, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų elgesys neatitiko įstatymuose numatytų konkrečių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010). Kaltinamajame akte tiksliai nenurodyta, kokių įstatymų (pvz., CK, LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, t. t.) ir kokią jais nustatytą tvarką V. D. pažeidė. Dėl to vėlgi nepagrįstai ribojama kaltinamosios teisė į gynybą ir apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme.

Iš kaltinamojo akto taip pat neaišku, kodėl V. D. turėtų atsakyti baudžiamosios teisės tvarka už sutuoktinio A. V. D., kuris baudžiamojoje byloje turi liudytojo statusą (2 t., 73-74 b. l.), t. y. kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nepradėta (neišskirta), taigi nelaikoma, kad jie veikė kaip bendrininkai, veiksmus: siekė savo žinioje išlaikyti krautuvą, tuo tikslu pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigojo iki 2011 m. birželio 22 d. UAB „LITSOFT“ sumokėti 166 950 Lt skolą, iki nurodytos datos skolos nesumokėjo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nėra taisomi nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Aprašant veiką turi būti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti dėl požymio turinio. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006).

Dėl išvardintų priežasčių baudžiamoji byla perduodama valstybiniam kaltintojui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Grąžinant baudžiamąją bylą prokurorui, atkreiptinas dėmesys į dar vieną momentą, kuriam ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuomone, nebuvo teikiama pakankama teisinė reikšmė.

Pasak UAB „LITSOFT“ direktoriaus D. M. (2 t., 77-78 b. l.), jis į 166 950 Lt vekselio sumą (1 t., 16 b. l.), pritaikęs nuolaidą, įskaičiavo už 2 m. (nors teigia, kad nuomos sutartis truko 6,5 mėn., t. y. iki 2009 m. liepos 31 d.) nesumokėtas palūkanas ir krautuvo pardavimo kainą. Byloje yra duomenų, kad notaras pagal 2011 m. birželio 16 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį padarė vykdomąjį įrašą (1 t., 15 b. l.) (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str. 2 d.), o antstolis pradėjo vykdymo (skolos išieškojimo) procesą, areštavo skolininko turto (1 t., 19-20 b. l.; 122-204; 2 t., 1-53, b. l.) (CPK 587 str. 8 p., 675 str.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis: administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje irgi pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje V. D. kaltinama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.