- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- eI2-1309-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03847-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas
- Advokatai
- Inga Šorševa, Marius Navikas, Lina Alksnienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjai R. U. ir pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei,
atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento atstovei Rasai Sirutkaitytei,
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2020-10-26 raštą Nr. 69S1-(69.5)-4141 ir išnagrinėti pareiškėjos 2020-09-18 prašymą-reikalavimą iš naujo.
Paaiškina, kad ginčijamu raštu atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo grąžini pareiškėjai priklausančius šunis. Atsakovas nėra pareiškėjos atžvilgiu priėmęs jokio nurodymo paimti šunis, bet nepaisant to, pareiškėjai priklausantys šunys buvo paimti 2020-09-07. Atsakovas 2020-09-07 patikrinimo akte pateikė nurodymą Širvintų rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui paimti pareiškėjai priklausančius gyvūnus iš A. U.. Patikrinimo metu A. U. nebuvo prašyta pateikti duomenų ar įrodymų dėl šunų nuosavybės teisės, A. U. šunų paėmimo procedūroje nedalyvavo. Šunų paėmimo metu Širvintų rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui buvo žinoma, kad paimami ne A. U. priklausantys šunys. Pareiškėja dėl šunų grąžinimo kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, tačiau ji persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti atsakovui.
Paimti šunys nuosavybės teise priklauso ne A. U., o pareiškėjai, todėl jie negalėjo būti paimti. Pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta jokio akto, kurio pagrindu galėjo būti vykdomas jai nuosavybės teise priklausančių šunų paėmimas. Nors pareiškėja šunų paėmimo metu rodė jos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius, jog žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik A. U., bet ir pareiškėjos mamai, tačiau šie dokumentai vertinti nebuvo ir šunys vis tiek buvo paimti. Sprendžiant klausimą, ar šunis grąžinti pareiškėjai ar ne, esminę reikšmę turi tai, kam nuosavybės teise priklauso šunys ir ar jie buvo paimti teisėtai. Atsakovas, priimdamas ginčijamą raštą, nepaneigė aplinkybės, kad šunys nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.
Nors atsakovas rašte nurodo, jog šunys negali būti grąžinti, nes grįš į netinkamas sąlygas, atsakovas pareiškėjos šunų laikymo sąlygų nevertino. Ginčijamame rašte atsakovas aptarė A. U. šunų laikymo sąlygas, bet šunys turi būti grąžinti ne A. U., o pareiškėjai. Atsakovo atstovai pareiškėjos šunų laikymo vietoje nesilankė, jokio akto dėl netinkamų šunų laikymo sąlygų pareiškėjos atžvilgiu nėra surašęs. Nors šunų paėmimą įvykdė ne atsakovas, jis, priimdamas ginčijamą raštą, turėjo pareigą užtikrinti, jog nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, o pažeidimą pastebėjus – jį nedelsiant ištaisyti ir nepagrįstai neriboti pareiškėjos teisių. Atsakovo atsisakymas grąžinti šunis, kai jie paimti nesant teisinio pagrindo, pažeidžia pareiškėjos, kaip šunų savininkės, teises.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.
Paaiškina, kad Tarnybos pareigūnai, 2020-09-06 ir 2020-09-07 atlikę pareiškėjos tėvo A. U. vykdomos gyvūnų augintinių (šunų) veisimo veiklos patikrinimus, nustatė grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, už kuriuos, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, kyla administracinė atsakomybė įskaitant už veiksmus, laikomus žiauriu elgesiu su gyvūnais, ir gali būti taikomas gyvūnų konfiskavimas. Todėl 2020-09-07 atliekamo patikrinimo metu dalyvavę Širvintų rajono savivaldybės atstovai paėmė gyvūnus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis (2020-12-28), pareiškėjos vardu yra registruoti viso 7 šunys ir 3 iš jų nurodyti pareiškėjos Skunde t. y. 2 Akitos veislės šunys Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 Šiba-Inu veislės šuo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvūnų augintinių registre nėra registruoto ketvirto pareiškėjos skunde nurodyto šuns t. y. Tibetų mastifų veislės šuns paženklinto tik tatuiruote Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nėra svarbu ar gyvūnai paimti iš gyvūno savininko ar iš gyvūno laikytojo, nes gyvūnų paėmimas susijęs su būtinybe apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę, nedelsiant paimant juos iš aplinkos, kur gyvūnais nesirūpinama ar netinkamai rūpinamasi ir gyvūnų nepaėmimas keltų grėsmę didesnei žalai jų sveikatai ir gerovei atsirasti. Tuo tarpu kilęs ginčas dėl (paimto) gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėjos tėvas visos administracinio nusižengimo teisenos metu Tarnybos Vilniaus departamentui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad dalis paimtų šunų priklauso ne jam ir ne jis yra atsakingas gyvūnų laikytojas už dalį paimtų šunų, nors turėjo galimybę pateikti visą svarbią informaciją apie susijusią su nustatytais pažeidimais, veislyno veikla ir bet kuriuo, vykdomos administracinio nusižengimo teisenos, metu. Pareiškėjos tėvas A. U. patikrinimą atliekantiems Tarnybos Vilniaus departamento pareigūnams aprodė visas patalpas ir visus šunis, tačiau neišskyrė ir nenurodė konkretaus žemės sklypo bei namo dalies, kurią jis yra priskyręs veislynui, o kurią savo asmeniniam gyvenimui ir neišskyrė konkrečių ne veislyno ir ne jam priklausančių šunų. Pareiškėjos tėvo A. U. gyvūnų veisėjo veiklos registracijos metu pateiktuose dokumentuose taip pat nebuvo nurodyta konkreti gyvūnų augintinių veislyno veiklos vieta valdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodytu šunų konfiskavimo klausimu administracinio nusižengimo teisena dar nėra baigta, kol kitas teismas, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, nėra priėmęs sprendimo ir kol nėra baigta administracinio nusižengimo teisena.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Vilniaus departamento rašto Nr. 69S1-(69.5)-4141, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo išnagrinėti pareiškėjos 2020-09-18 prašymą-reikalavimą iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Tarnybos Vilniaus departamentas atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą, kurio tikslas, įvertinti gyvūnų gerovę ir sveikatingumą A. U. ūkyje. Tarnybos Vilniaus departamentas 2020-09-07 patikrinimo aktu užfiksavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), laikoma įvairių mišrių veislių šunų dengtuose voljeruose, kieme, pagalbinėse patalpose, namuose; patalpos netvarkingos, nevalytos, daug pašalinių daiktų, nėra tinkamo vėdinimo, girdymo indai nevalyti; gyvūnai neregistruoti duomenų bazėje, neperrašyti įsigijus, nevedama apskaita ir neatliekamas ženklinimas. Patikrinimo aktu konstatuota, kad A. U. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pirmo skirsnio 4 straipsnio 2 dalies 2, 9, 15 punktus, antro skirsnio 6 straipsnį, 7 straipsnio 2 punktą. Dėl nustatytų pažeidimų ir nustatyto žiauraus elgesio su gyvūnais iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės įgaliotas asmuo – administracijos direktorius, dalyvaujant Tarnybos vyriausiajam veterinarijos gydytojui-inspektoriui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti gyvūnus ir perduoti gyvūnų globėjams ar kitiems galintiems laikyti gyvūnus asmenims, ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą.
Širvintų rajono savivaldybės administracija 2020-09-10 raštu informavo Tarnybos Vilniaus departamentą, kad, vadovaujantis patikrinimo akte pateiktais nurodymais, įvykdytas šunų paėmimas, VšĮ „SOS gyvūnai“ laikinai globoti perduota globoti 10 suaugusių šunų ir 6 šuniukai, Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondui laikinai globoti perduoti 25 suaugę šunys, o VšĮ „Klajūnas“ laikinai globoti perduoti 2 suaugę šunys, informuoja, kad vykdant paėmimą 5 šunys nerasti.
Pareiškėja 2020-09-18 Širvintų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą-reikalavimą grąžinti pareiškėjai priklausančius paimtus šunis. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2020-09-29 raštu pareiškėjos prašymą-reikalavimą persiuntė nagrinėti Tarnybos Vilniaus departamentui, motyvuodama, kad pareiškėjos nurodomi galimi neteisėti veiksmai buvo atlikti vykdant Tarnybos nurodymus.
Atsakovas ginčijamu 2020-10-26 raštu, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvūnų grąžinimo, nurodė, kad tokio prašymo tenkinti negali, nes administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šunys priklauso ne jam, taip pat pareiškėjos atsakyme nurodytos aplinkybės parodo, kad šunys būtų gražinti į jiems netinkamas laikymo sąlygas.
Teismas nustatė, kad A. U. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-VILN-ANR_N-315-2020 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. U. skirta administracinė nuobauda – 625 Eur bauda su 43 šunų konfiskavimu, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 20 dalį. A. U. Tarnybos Vilniaus departamento Nutarimą, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 bei 16 dalis, apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020-12-07 nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2021-04-28 9.00 val. bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-56-1143/2021 dėl Nutarimo panaikinimo.
Teismo vertinimu, analizuojant ginčijamo Tarnybos 2020-10-26 rašto Nr. 69S1-(69.5.)4141 teisėtumą ir pagrįstumą, aktualu atsižvelgti į Tarnybos skyriui priskirtiną kompetenciją gyvūnų gerovės srityje ir sprendžiant klausimą dėl gyvūno nuosavybės teisės.
Pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744, (toliau – ir Nuostatai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01) 10 punkto papunkčius, Tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Lietuvos Respublikos teritorija būtų apsaugota nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, o eksportuojami gyvūnai atitiktų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir importuojančios valstybės reikalavimus, kontroliuoja gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi (10.3.1 papunktis), gyvūnų sveikatos būklę ir privalomųjų reikalavimų laikymąsi (10.3.2 papunktis). Taigi Tarnyba, kaip ir pati nurodė savo skunde, kontroliuoja gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimus šunų laikymui tiek veisimo tikslais tiek estetiniams poreikiams tenkinti.
Be to, pagal ANK 589 straipsnio 30 dalį, Tarnyba yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, ir paskirti už juos ANK 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracines nuobaudas ar, ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodytą administracinio poveikio priemonę – turto (įskaitant gyvūnus) konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-01), 4 dalimi, draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Be to, pagal to paties straipsnio 8 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Iš pareiškėjos teikto (Tarnybai persiųsto nagrinėti) 2020-09-18 prašymo-reikalavimo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su aplinkybe, kad jai, o ne A. U., priklausantys gyvūnai yra paimti, perduoti laikinai globai, todėl prašo šiuos jai priklausančius gyvūnus grąžinti pareiškėjai. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su A. U. administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Nutarimu, nes šiuo Nutarimu, be kita ko, taikytas gyvūnų paėmimas, kai pareiškėjos R. U. atžvilgiu jokių veiksmų ar privalomo pobūdžio reikalavimų nebuvo priimta.
Tuo tarpu atsakovas, priimdamas ginčijamą 2020-10-26 raštą, ir nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl šunų grąžinimo vertino dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius pareiškėjos nuosavybės teisę į šunis ir padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje tokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjos nuosavybės teisę į šunis, pateikta nebuvo. Teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytus Tarnybos nuostatus, jai nėra priskirta kompetencija vertinti gyvūnų priklausomybę vienam ar kitam savininkui. Pats atsakovas atsiliepime į skundą sutiko su aplinkybe, kad gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nepaisant to, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą-reikalavimą dėl gyvūnų grąžinimo jai, pasisakė ir dėl gyvūnų nuosavybė teisės ir dokumentų, patvirtinančių paimtų šunų savininką. Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 5.4 papunkčiu, Tarnyba gali spręsti tik jos kompetencijai priskirtus klausimus. Teismo vertinimu, analizuodamas pareiškėjos prašymą-reikalavimą nuosavybės teisės aspektu, Tarnybos Vilniaus departamentas pažeidė savo kompetencijos ribas, nes vertino aplinkybes, kurios jo funkcijoms nėra priskirtos, o nagrinėtinos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Iš ginčijamo Tarnybos 2020-10-26 rašto turinio matyti, kad Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą-reikalavimą, pasisakė dėl aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-1143/2021 dėl Nutarimo panaikinimo. Nutarimą A. U. atžvilgiu surašė Tarnybos Vilniaus departamentas. Iš ginčijamo 2020-10-26 rašto turinio matyti, Tarnybos Vilniaus departamentas vertino savo paties nurodytų atlikti veiksmų teisėtumą, t. y. analizavo aplinkybes dėl keturių šunų grąžinimo pagal savo paties, t. y. Tarnybos Vilniaus departamento, nurodymą paimti šunis iš A. U.. Kaip matyti iš byloje pateikto Nutarimo, kuris apskųstas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-1143/2021 turinio, jis grindžiamas aplinkybėmis, kad A. U., kaip gyvūnų savininkas ir laikytojas, nesiėmė privalomų reikalavimų vykdymo ir neužtikrino, kad gyvūnų laikymo patalpoje būtų tinkamos sąlygos. Taigi gyvūnų savininko klausimas yra aktualus ir spręstinas nurodytoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-1143/2021 ir toks klausimas nepriskirtas spręsti Tarnybos Vilniaus departamento kompetencijai.
Be to, teismas daro išvadą, kad Tarnybos Vilniaus departamento 2020-02-26 raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Nagrinėjamu atveju atsakovas savo išvadą, kad gyvūnai negali būti grąžinti pareiškėjai, grindžia ne tik savo teiginiu, kad gyvūnai nuosavybės teise pareiškėjai nepriklauso (nors tokio klausimo sprendimas Tarnybos kompetencijai nepriskirtas), tačiau ir aplinkybe, kad šunys bus grąžinti į jiems netinkamas sąlygas. Teismas pažymi, kad Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmusi jokių privalomo pobūdžio nurodymų, pareiškėjos atžvilgiu nėra atlikta patikrinimų ar kitokio pobūdžio veiksmų, kurie patvirtintų pareiškėjai priklausančių gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi. Taigi atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjai gyvūnai negali būti grąžinti dėl netinkamų laikymo sąlygų, tokios savo išvados nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Be to atsakovo pateikiami teiginiai yra prieštaringi, viena vertus, atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas teigia, kad gyvūnų priklausomybės konkrečiam savininkui klausimas nėra aktualus, tačiau ginčijamame rašte šiuo klausimu pasisako ir savo sprendimą negrąžinti gyvūnų grindžia aplinkybe, kad nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo gyvūnus.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Tarnybos Vilniaus departamento 2020-10-26 raštas Nr. 69S1-(69.5)-4141 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra priimtas pažeidžiant Tarnybai priskirtą kompetenciją, todėl turi būti panaikinamas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o Tarnyba įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020-09-18 prašymą-reikalavimą, atsižvelgiant į teismo pateiktus išaiškinimus. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėjai papildomai išaiškintina teisė įrodymus dėl gyvūnų nuosavybės teisės teikti į administracinio nusižengimo bylą Nr. II-56-1143/2021, kurioje sprendžiamas Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja taip pat prašo priteisti teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 500 Eur. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu galioja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš prie skundo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2020-11-25 pasirašė sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2020-11-25/1, kuria teisinę pagalbą įpareigoti teikti advokatas Marius Navikas, advokato padėjėja Lina Alksnienė, advokato padėjėja Inga Šorševa. Prie skundo pateiktas advokato Mariaus Naviko leidimas advokato padėjėjai Linai Alksnienei atstovauti pareiškėjos interesus.
Pareiškėja, pagrįsdama patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2021-03-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20210018 500 Eur sumai už atstovavimą administracinėje byloje, taip pat 500 Eur pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad pareiškėja 500 Eur sumą advokato padėjėjai Linai Alksnienei sumokėjo 2021-04-27. Kadangi pareiškėjos atstovė nedetalizavo už kokias teisines paslaugas prašoma priteisti 500 Eur suma, laikytina, kad 500 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė už skundo parengimo teismui paslaugą, taip pat už atstovavimą pareiškėjos interesams teismo posėdyje.
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kaip minėta, pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokato padėjėjai 2021-04-27, taigi apskaičiuojant maksimalią priteistiną sumą taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,2 Eur.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovė taip pat dalyvavo 2021-04-27 vykusiame teismo posėdyje (kurio trukmė laikytina 1 val. pagal Rekomendacijų 9 punktą), taigi atstovavimo išlaidos apskaičiuotinos pagal 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19 punktas), taip pat taikant 2020 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,2 Eur.
Pritaikius nurodytus koeficientus matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti bendra 500 Eur suma už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą administracinėje byloje neviršija maksimalių galimų priteisti dydžių už skundo parengimą teismui (3 810,5 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (152,42 Eur), taip pat atsižvelgus ir į aplinkybę, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.
Teikiant skundą pareiškėja taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą.
Taigi pareiškėjai R. U. iš atsakovo Tarnybos Vilniaus departamento priteistina 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. U. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2020-10-26 raštą Nr. 69S1-(69.5)-4141 ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2020-09-18 prašymą-reikalavimą iš naujo.
Pareiškėjai R. U. iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento priteisti 522,5 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI2-1309-281/2021.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.