- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-1516-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- AB „ŠVYTURYS“
- Ieškovas
- UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1516-460/2011 Teisėjas R. Dilys Procesinio sprendimo kategorija
2011 m. liepos 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovių AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9660-676/2011 pagal ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ ieškinį atsakovėms AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijai, Utenos alaus darbininkų sąjungai, dėl streiko pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2011-06-15 paskelbtą streiką neteisėtu; pripažinti 2011 m. birželio 9 - 10 d. UAB „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką ieškovo gamybiniame padalinyje negaliojančiais; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams skelbti, organizuoti ir vykdyti streiką ieškovo gamybiniame padalinyje – „Švyturio“ ir „Utenos alaus“ daryklose iki tol, kol nebus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-20 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir Utenos alaus darbininkų sąjungos 2011-06-14 nutarimu bei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ jungtinės profsąjungų atstovybės 2011-06-15 sprendimu skelbtą 2011 m. birželio 23 d. streiką atidėjo trisdešimčiai dienų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-20 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas atidėjęs atsakovių paskelbtą streiką nepagrįstai apribojo konstitucinę darbuotojų teisę streikuoti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu pats panaikino skundžiamą teismo 2011-06-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių atžvilgiu, todėl apeliacinis procesas nebetenka prasmės, nes klausimas jau išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl neterminuoto streiko pripažinimo neteisėtu, kurio užtikrinimui Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-20 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Utenos alaus darbininkų sąjungos 2011-06-14 nutarimu bei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ jungtinės profsąjungų atstovybės 2011-06-15 sprendimu skelbtą 2011 m. birželio 23 d. streiką atidėjo trisdešimčiai dienų. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas atidėjęs atsakovių paskelbtą streiką nepagrįstai apribojo konstitucinę darbuotojų teisę streikuoti.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
Kaip matyti iš ieškinio dalyko ieškovė prašo pripažinti neterminuotą streiką neteisėtu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neatidėjus atsakovių paskelbto streiko teismo sprendimo įvykdymas pripažinus streiką neteisėtu gali pasidaryti nebeįmanomas, nes streikas jau bus įvykęs. Be to, ieškovė gali patirti didelę žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Ši teisė yra pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų teisė, suteikianti jiems galimybes ginti savo ekonominius ir socialinius interesus. Europos Sąjungoje teisė streikuoti yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (28 straipsnis), kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo turi valstybėms narėms privalomą teisinę galią.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pareiškęs, kad teisė streikuoti (kaip vienas iš būdų ginti darbuotojo teises) nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. Nors streikuodami darbuotojai siekia patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau streikai neišvengiamai sukelia neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, dėl jų nukenčia tam tikros visuomenės dalies ar visos visuomenės interesai. Dėl nurodytų priežasčių turi būti išlaikyta ginamų teisių pusiausvyra, kartu pabrėžtina pirmiau nurodyta šio instituto svarba darbuotojams ginant savo interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi DK 81 str. 4 d., kurioje nustatyta: jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ nepatenka į DK 77 str., 5 d. nurodytų įmonių sąrašą. Tačiau AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos planuojamas streikas neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsaugoti balansą tarp darbdavio ir darbuotojų interesų bei apsaugoti visuomenės interesus (nesumokėti mokesčiai ir kt.), nors ir ne visiškai tiksliai taikė teisės normas, tačiau klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo tinkamai ir priėmė teisėtą sprendimą. Be to, atskirajame skunde nebuvo nurodyti argumentai, kodėl streiko surengimas kitu laiku pažeistų darbuotojų teises ir jų interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Utenos alaus darbininkų sąjungos 2011-06-14 nutarimu bei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ jungtinės profsąjungų atstovybės 2011-06-15 sprendimu skelbtą 2011 m. birželio 23 d. streiką atidėjo trisdešimčiai dienų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu pats panaikino skundžiamą teismo 2011-06-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių atžvilgiu, kurios teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti patikrintas šioje byloje. CPK 315 str. 2 d. 3 p. numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovių atžvilgių bei į tai, kad 2011-07-23 baigiasi 30 d. terminas, kuriam buvo sustabdytas atsakovių paskelbtas streikas, išnyko tiek teisinis, tiek faktinis apeliantų atskirojo skundo nagrinėjimo pagrindas. Kadangi atsakovių atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas, faktiškai išnykus apeliacinio apskundimo objektui, netenka prasmės, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., CPK 338 str., CPK 3 str., 7 d., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovių AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutarties nutraukti.