Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponaviciutei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. N., T. S., D. A., advokatams Ramunui Petraviciui, Ingai Visockytei, Andriui Baranskiui, atsakovu AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtines profesiniu sajungu atstovybes atstovui R. T., Utenos alaus darbininku sajungos atstovui V. C., atsakovu AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos ir Utenos alaus darbininku sajungos atstovui advokatui N. K., civilineje byloje pagal ieškovo UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškini atsakovams AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijai, Utenos alaus darbininku sajungai, UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtinei profesiniu sajungu atstovybei, del neterminuoto streiko pripažinimo neteisetu,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškinys netenkinamas.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ iregistruota 1998-02-06 (VI Registru centras JAR 2011-06-22 išrašas)(T.1, b.l. 113-123), savo veikloje vadovaujasi istatais (2011-04-29 redakcija)(T.1, b.l. 124-132). Utenos alaus darbininku sajunga isteigta 1998-04-18, iregistruota 1998-04-27, veiklos tikslas – profesiniu sajungu veikla (VI Registru centras JAR 2011-06-20 išrašas)(T.1, b.l. 79-81), savo veikloje vadovaujasi istatais (2008-03-28 redakcija), valdymo organai – konferencija, valdyba, pirmininkas (Istatu 3.1.p.), streikus organizuoja valdyba LR istatymu nustatyta tvarka (Istatu 3.8.p.)(T.1, b.l. 133-136). AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacija isteigta 2000-09-30, iregistruota 2000-11-02, veiklos tikslas – profesiniu sajungu veikla, isteigta imoneje UAB „Švyturys-Utenos alus“ (VI Registru centras JAR 2011-06-20 išrašas)(T.1, b.l. 82-85), savo veikloje vadovaujasi istatais (2007-03-20 redakcija), valdymo organai – nariu susirinkimas (konferencija), kuris priima sprendima skelbti ir organizuoti streika (Istatu 6.1.p, 6.8.9.p)(T.1, b.l. 137-142). Nustatyta, kad ieškovo imoneje „Utenos alus“ darbininku sajungos ir AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos susitarimo bei 2007-12-18 Protokolo pagrindu veikia UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtine profesiniu sajungu atstovybe, sukurta veiklos forma „Utenos alus“ darbininku sajungos ir AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos kolektyvines sutarties ieškovo – UAB „Švyturys-Utenos alus“ – imoneje parengti bei kolektyvines sutarties isipareigojimu vykdymui kontroliuoti (T.2, b.l. 56-57).

Byloje pateikta 2008-10-20 Kolektyvine sutartis (toliau – KS)(T.1, b.l. 14-37). KS susitarta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybes, imones, istaigos, organizacijos veiklos rezultatu bei darbo paklausos bei pasiulos darbo rinkoje (DK 186 str. 3 d.)(KS 5.1.p.), darbo apmokejimas vykdomas pagal Darbo apmokejimo nuostatus (toliau – DAN)(Nuostatai – priedas Nr. 4. prie KS)( KS 5.4.p.). DAN taip pat reglamentuota ir darbo užmokescio mokejimo ir peržiurejimo salygos bei tvarka (DAN 1.2.2.p.), fiksuoti darbo apmokejimo sistemos principai – vidinis teisingumas, išorinis konkurencingumas, atsižvelgimas i imones finansines galimybes, verslo strategija, technologijas, produktyvuma, taip pat darbuotoju motyvacija, efektyvus imones finansiniu resursu panaudojimas (DAN 1.4.1.p. – 1.4.5.p.), nustatyti veiksniai, itakojantys individualu atlygi (DAN 1.5.1.p. – 1.5.10.p.). Siekiant užtikrinti darbo apmokejimo sistemos principini igyvendinima, atlyginimai yra peržiurimi viena karta per metus (DAN 3.1.p.), atlyginimai peržiurimi, siekiant užtikrinti: darbuotojams mokamu atlyginimu išorini konkurencinguma (DAN 3.1.1.p.), atlyginimu diferencijavima (DAN 3.1.2.p.), bendroves tikslu igyvendinima per darbuotoju motyvacija (DAN 3.1.3.p.), makroekonomines situacijos pokycius (DAN 3.3.1.p.), ukines-finansines veiklos rezultatus (DAN 3.3.2.p.), praejusiu metu darbo ir veiklos rezultatus (DAN 3.3.3.p.), taip pat nustatyti atvejai, kada atlyginimai peržiurimi du kartus per metus (DAN 3.6.p., 3.7.p.). Ieškovo darbuotoju konferencijos 2009-03-25 3.2.p. nutarimu KS DAN 3.3.4.p. galiojimas sustabdytas 1 metams, t.y. iki 2010-04-01 (T.1. b.l. 163-174).

Byloje gincas kyla del KS sutarties aiškinimo, atsakovu teises skelbti streika, slapto balsavimo proceduru.

Kolektyvines sutarties teisinis reglamentavimas yra darbo teises sritis. Darbo santykiams civilines teises normos taikomos tik tada, kai darbo teiseje nera normu, kuriomis butu galima tam tikra klausima išspresti (CK 1.1 str. 3 d., DK 9 str. 2 d.). Kadangi darbo teiseje nera normu, reglamentuojanciu individualios darbo sutarties ar kolektyvines sutarties aiškinima, taikytinos civilines teises normos, nustatancios sutarciu aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama atsižvelgiant i jos šaliu tikruosius ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Pagal DK 60 str. kolektyvines sutarties šalimis yra darbdavys ir imones darbuotoju kolektyvas, atstovaujamas profesines sajungos, todel kolektyvines sutartis šalis yra ne pavienis imones darbuotojas, o darbuotoju visuma – imones kolektyvas. Profesine sajunga, kaip kolektyvo atstovas, o ne pavieniai darbuotojai dalyvauja derantis del kolektyvines sutarties, ja sudaro ir kontroliuoja jos vykdyma. Nagrinejamoje byloje šalys skirtingai aiškina byloje pateiktos KS priedo DAN 3.1.p., 3.4.p. nuostatas, ieškovams aiškinant kad atlyginimai nurodytiems darbuotojams gali buti peržiurimi viena karta (kelis kartus) per metus tik ivertinus kartu DAN 3.3.1.p., 3.3.2.p., 3.3.3.p. nurodytas salygas ir jei jos yra palankios, atsakovai tuo tarpu aiškina, kad atlyginimai nurodytiems darbuotojams privalo buti peržiurimi kiekvienais metais (viena karta (kelis kartus) per metus), ivertinant kartu DAN 3.3.1.p., 3.3.2.p., 3.3.3.p. nurodytas salygas, t.y. ieškovai tai aiškina kaip teise tai daryti, o atsakovai – kaip pareiga. Kaip matosi iš pateiktos byloje KS tikslas - nustatyti papildomas ieškovo darbuotoju darbo ir socialines garantijas bei lengvatas, darbo apmokejimo bei reorganizavimo salygas, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos teises aktuose (KS 1.1.p.), KS pasirašyta ieškovo kaip darbdavio ir atsakovu, kaip ieškovo darbuotoju kolektyvo atstovu, KS išreikšta kolektyvo valia (T.1, b.l. 14-37). Ieškovo darbuotojas, kaip pavienis darbuotojas, civilines teises požiuriu šiuo atveju yra asmuo, kuriam KS suteikia tam tikru teisiu (CK 6.191 str.). Aiškinant KS prasme, akivaizdu, kad darbuotoju bei ju atstovu, profesiniu sajungu, o taip pat ir darbdavio, interesas sudarant KS buvo garantiju fiksavimas del darbo užmokescio dydžio peržiurejimo (ar tai didinat, ar tai mažinant) ivertinat visuomeneje bei imoneje vykstancius procesus, ju dinamika, pokycius, rezultatus ir kt., kadangi ekonomines salygos, darbo ir gamybos procesai savo esme negali buti pastovus, nustatyti nekintamas darbo salygas darbuotojams daugeliu atveju nera imanoma, KS esme ir tikslas bei jos sudarymo aplinkybes patvirtina tai, KS prigimtis, esme, reikšme ir turinys sudaro pagrinda ja aiškinti taip, kad KS šaliu buvo susitarta del privalomo darbo užmokescio peržiurejimo viena karta (kelis kartus) per metus, nes tai susije ir su darbdavio, ir su kolektyvo interesais, tokiu budu garantuojant pusiausvyra atlyginimo dydžio pagrindui ivertinus visas KS numatytas salygas (CK 6.193 str., DK 59 str.).

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teise streikuoti (LR Konstitucijos 51 str. 1 d., Tarptautinio ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu teisiu pakto 8 str. d p., Europos socialines chartijos 6 str. 4 p.). Kolektyviniai veiksmai yra galimi tik esant interesu konfliktams. Teise streikuoti nera absoliuti, nes streikas yra ne tik priemone daryti spaudima darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, jis kartu reiškia tikra, gresiancia žala darbdaviui ar net tretiesiems asmenims. Darbuotoju teises streikuoti apribojimus, igyvendinimo salygas ir tvarka nustato istatymas (LR Konstitucijos 51 str.). Darbo kodekso X skyriaus „Kolektyviniu darbo gincu reglamentavimas“ 76 str. - 85 str. tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streiku apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisetumas ir kiti su teise streikuoti susije teisiniai santykiai. DK X skyriaus normos nustato derybu, taikinimo ir kitu priemoniu bei budu, kuriais pirmiausia turi buti sprendžiamas kolektyvinis darbo gincas, sistema, tuo tarpu streikas, kaip ultima ratio, galimas tik išnaudojus kitas taikaus ginco sprendimo priemones. Streikas – tai vienos imones ar keliu imoniu darbuotoju ar ju grupes laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis gincas neišsprestas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar treciuju teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginco nepavyko išspresti pasitelkus tarpininka ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas (DK 76 str.). Streikas, kaip kolektyviniu darbo gincu sprendimo budas, gali buti naudojamas tik esant istatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos istatymuose itvirtintos ginco sprendimo galimybes yra išnaudotos. Pats streikas ar jo gresme gali buti vienintele reali darbuotoju teiseto poveikio darbdaviui priemone, skatinanti ji eiti i kompromisus, kita vertus, streikas gali sukelti neigiamu padariniu tiek darbdaviui, tiek darbuotojams, tiek ir kitoms visuomenes grupems. Šios priemones panaudojima ir naudojimo pabaigima lemia butent derybu tarp profesines sajungos ir darbdavio eiga, derybu rezultatai. Kolektyvines derybos gali veiksmingai funkcionuoti tik tuo atveju, jei jos vykdomos abieju šaliu gera valia, svarbus yra teisingos pusiausvyros principas. Streikas gali buti skelbiamas tik istatyme reglamentuota tvarka, atitinkamu subjektu, laikantis istatyme itvirtintu salygu, nes teise streikuoti, budama asmens teises užtikrinanti priemone, gali kelti gresme kitu teisems ir vertybems, viešajam interesui. Nors streikuodami darbuotojai siekia patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, taciau streikai neišvengiamai sukelia neigiamu socialiniu ir ekonominiu padariniu, del ju nukencia tam tikros visuomenes dalies ar visos visuomenes interesai. Del nurodytu priežasciu turi buti išlaikyta ginamu teisiu pusiausvyra, kartu pabrežtina pirmiau nurodyta šio instituto svarba darbuotojams ginant savo interesus (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011-01-31 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-15/2011).

Profesines sajungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, jos gina darbuotoju profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus (LR Konstitucijos 50 str. 1 d.). Profesiniu sajungu istatymo preambules 1 d., 2 d. nustatyta, kad asmenys, teisetai dirbantys pagal darbo sutarti ar kitais istatymu nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, istatymo nustatyta tvarka turi teise steigti profesines sajungas ar stoti i jas savo interesams ginti; profesines sajungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmes organizacijos, atstovaujancios ir ginancios darbuotoju profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Profesiniu sajungu dalyvavimas sprendžiant kolektyvinius gincus itvirtintas Profesiniu sajungu istatymo 22 str., 23 str. 2 d. nustatyta ju teise, ginant savo nariu teises, nustatyta tvarka skelbti streika. Tokia profesines sajungos teise itvirtinta ir DK 77 str. 1 d. Teise streikuoti priklauso darbuotojams (LR Konstitucijos 51 str.), tuo tarpu profesines sajungos atstovauja ir gina darbuotoju teises bei interesus. Profesiniu sajungu, kaip istatyminiu darbuotoju atstovu, igaliojimai priimti sprendimus atstovaujamuju vardu nera absoliutus. Svarbiausi kolektyviniu derybu ir kolektyviniu gincu sprendimai, darantys lemiama itaka visu darbuotoju interesams (kolektyvines sutarties patvirtinimas, streiko paskelbimas) isigalioja tik darbuotoju daugumos pritarimu (DK 62 str., 77 str.). Priimti sprendima skelbti streika turi teise profesine sajunga jos istatuose nustatyta tvarka; streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritare: 1) skelbti streika imoneje – daugiau kaip puse imones darbuotoju; 2) skelbti imones strukturinio padalinio streika – daugiau kaip puse to padalinio darbuotoju (DK 77 str. 1 d.). Šioje teises normoje itvirtintos teises streikuoti igyvendinimo salygos: 1) profesine sajunga turi priimti sprendima skelbti streika; 2) sprendimui skelbti streika turi pritarti nustatyta darbuotoju dauguma; 3) darbuotoju valia del streiko skelbimo turi buti išreikšta slaptu balsavimu.

Kolektyvinis darbo gincas – tai nesutarimas tarp darbuotoju ir ju atstovu bei darbdavio ir jo atstovu del kolektyvines sutarties sudarymo, kolektyviniu sutarciu ir norminiu darbo teises aktu nevykdymo ar netinkamo vykdymo, del kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotoju interesai ir teises (DK 68 str.). Profesines sajungos, sprendžiant individualius ir kolektyvinius darbo gincus, dalyvauja istatymu nustatyta tvarka, o gincus, kilusius tarp profesiniu sajungu ir darbdavio del istatymu ar sutartimis numatytu pareigu ir prievoliu nevykdymo, nagrineja teismas (Profesiniu sajungu istatymo 22 str.). Ivertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad kad ieškovo imoneje buvo kiles kolektyvinis darbo gincas tarp darbdavio ir profesines sajungos kaip darbuotoju atstovu del darbo užmokescio didinimo (jo peržiurejimo), vyko derybos (T.1, b.l. 39-40, 149-153, 158-199, T.2, b.l. 9-22, 27-30, 39-49, 58) buvo priimti atitinkami sprendimai, todel teismas atmeta ieškovo motyvus, kad imoneje buvo kile tik individualus darbo gincai tarp atskiru darbuotoju ir darbdavio, kaip nepagristus (CPK 185 str.). Profesine sajunga, gindama savo nariu teises, turejo teise ir pareiga ginti darbuotoju interesus istatymo nustatyta tvarka (Profesiniu sajungu istatymo 18 str., 22 str., Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas).

Atsakovas 2011-03-21 reikalavimu kreipesi i ieškova, nurodydami, kad jis, kaip darbdavys, nevykdo KS 3.1.p., DAN 3.3.4.p., reikalaudami peržiureti 1-7 lygio bazinius atlyginimus juos indeksuojant (T.1, b.l. 38). Ieškovas 2011-04-04 raštu atsakovams nurode, kad darbo užmokescio peržiurejimas neplanuojamas, nes imones 1-7 lygio darbuotoju vidutinis atlyginimas 2010 m. buvo 3298,00 Lt, t.y. 36,4 % didesnis nei Lietuvoje, be to, 2008 m.-2009 m. buvo išsaugotos darbo vietos, atlyginimai nemažinti, be to imones rodikliai prastesni nei 2009 m. (T.1, b.l. 41). Atsakovai 2011-04-15 raštu nurode ieškovui, jog ju reikalavimas pagristas, nes 2009 m. 1-7 lygio darbuotoju skaicius imoneje sumažejo nuo 345 iki 307, šiu darbuotoju vidutinis atlyginimas sumažejo 20,00 Lt tuo paciu didejant vidutiniam imones atlyginimui 450,00 Lt, o administracijai – 1300,00 Lt (T.1, b.l. 42). Ieškovas 2011-04-22 raštu atsakovams nurode, kad darbo užmokescio dydžius diktuoja šalies ekonomika, darbo rinka bei imones vidiniai rezultatai, todel sprendžiant iškelta reikalavima, taip pat reikia vadovautis ir KS 3.3.1.p, 3.3.2.p, 3.3.3.p. (T.1, b.l. 43). Atsakovai 2011-04-28 pareikalavo ieškovo sudaryti taikinimo komisija, nes ieškovai atsisake peržiureti atlyginimus bei juos indeksuoti, jokiu konkreciu pasiulymu neteike, šalys bendro sprendimo neprieme (T.1, b.l. 44). Taikinimo komisijos posedžiai vyko 2011-05-12, 2011-05-31, kuriuose buvo nagrinejamas atsakovu pateiktas reikalavimas ieškovui laikytis KS reikalavimu del atlyginimu peržiurejimo ir ju indeksavimo, ieškovas pasiule pakelti darbo užmokesti 1,8 % - 2010 m. vidutines infliacijos dydžiu, išpirkti sveikatos draudima darbuotojams, galutinai šalims nusprendžiant, kad bendras sprendimas nagrinetu klausimu nepriimtas (T.1, b.l. 45-50). Atsakovai informavo ieškova, kad 2011 m. birželio men. 8-9 d. rengiamas slaptas balsavimas del streiko paskelbimo imones gamybos ir logistikos padaliniuose (T.1, b.l. 54). Ieškovui paprašius papildomos informacijos (T.1, b.l. 55, 58-60), atsakovai ja pateike (T.1, b.l. 56-57, 61-64). 2011 m. birželio men. 9-10 d. vyko slaptas balsavimas del streiko logistikos ir gamybos padaliniuose (T.1, b.l. 65-66, 69). Atsakovu AB „Švyturys“ profesines sajungos 2011-06-04 konferencijos bei Utenos alaus darbininku sajungos valdybos 2011-06-14 nutarimu pagrindu bei 2011-06-14 sprendimu nuspresta skelbti streika ieškovo gamybiniame padalinyje, iškeliant reikalavimus indeksuoti atlyginimus 1-7 pareigybiniams lygiams 12,4 %, šis sprendimas bei nutarimai ieškovui iteikti 2011-05-15 (T.1, b.l. 67). Nurodyti rašytiniai irodymai bei juose fiksuoti faktai šaliu nera istatymu nustatyta tvarka gincijami ar nugincyti, jais šalys vadovaujasi ir juos pripažista, todel teismas vadovaujasi nurodytais rašytiniais irodymais ir laiko juose nurodytus faktus nustatytais (CPK 176 str., 177 str., 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Ieškovai nesutinka ir gincija 2011 m. birželio men. 9-10 vykusio slapto balsavimo proceduras.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad atsakovai pateike ieškovui reikalavima del KS nevykdymo neperžiurint darbo užmokescio ir jo neindeksuojant KS numatytomis salygomis. Darbdavio pareiga peržiureti atlyginimus imoneje bei šio klausimo sprendimo terminas itvirtinti KS 5.2.p., 5.4.p., DAN 1.1.p., 1.2.2.p., 3.1.p., 3.3.4.p., 3.4.p., 3.5.p., 3.6.p., 3.7.p., darbdavio pareiga atlyginimu peržiuros metu kelti atlyginimus ne mažiau vidutines metines infliacijos dydžio, atsižvelgiant i šalies vidutinio atlyginimo augima, itvirtinta DAN 3.3.4.p., 3.4.p. (T.1, b.l. 14-37). Šaliu KS taip pat buvo sutarta, kad nurodytos pareigos vykdymui turi itakos bei turima atsižvelgti i makroekonomines situacijos pokycius (DAN 3.3.1.p.), bendroves ukines-finansines veiklos rezultatus (DAN 3.3.2.p.), konkretaus darbuotojo praejusiu metu darbo ir veiklos rezultatus nustatyta tvarka (DAN 3.3.3.p.), vidutines infliacijos dydi (DAN 3.3.4.p.) – teismas šias kolektyvinio susitarimo salygas vertina kaip turincias itakos peržiurimo atlyginimo dydžiui, taciau jokiu budu ne kaip salygas, turincias itakos KS 5.2.p., DAN 3.1.p., 3.3.4.p., 3.4.p., 3.5.p., 3.6.p. nevykdymui (CPK 185 str.). Šalims nesutariant kiles gincas buvo sprendžiamas DK nustatyta tvarka sudarant Taikinimo komisija ir perduodant jai spresti ši ginca, t.y. atliekant privaloma kolektyvinio ginco nagrinejimo stadija (DK 71 str., 73 str. 1 d.). Taikinimo komisijos sudarymo ir kolektyvinio darbo ginco perdavimo nagrineti šiai komisijai tikslas yra sudaryti salygas pacioms šalims laisvomis derybomis išspresti kilusi ginca ir priimti abi šalis tenkinanti sprendima. Kilus kolektyviniam gincui pagal DK 69 str. reikalavimus iškelia imoneje veikianti profesine sajunga, imoneje veikianciu profesiniu sajungu jungtine atstovybe darbdaviui, perduodant jam šiuos reikalavimus svarstyti, ir jei darbdavio sprendimas netenkina darbuotoju atstovu, jie gali inicijuoti kolektyvinio ginco nagrinejima DK nustatyta tvarka (DK 70 str.). Ieškovui atsisakius tenkinti atsakovu reikalavima, nepavykus suderinti šaliu valios, buvo sudaryta Taikinimo komisija, o šiai komisijai neišsprendus kolektyvinio ginco, atsakovai turejo teise istatymo nustatyta tvarka skelbti streika (DK 69 str., 70 str., 76 str., 77 str.). Vertinant šaliu pateiktus motyvus nepasiekiant susitarimo vykdant KS, teismas ivertina ir tai, kad ieškovas už praejusius ginco metus išmokejo 200 milijonu Lt dividendu – šalys šiu aplinkybiu negincijo, jas pripažino ir jomis vadovavosi, todel teismas šias faktines aplinkybes laiko nustatytomis (T.2, b.l. 81-82)(CPK 176 str., 177 str., 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Teismas daro išvada, jog atsakovai turejo teise skelbti streika (DK 62 str., 77 str.)(CPK 185 str.).

Priimti sprendima skelbti streika imoneje ar jos strukturiniame padalinyje turi teise imoneje veikianti profesine sajunga jos istatuose nustatyta tvarka (DK 77 str. 1 d.). Streikas imones strukturiniame padalinyje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritare daugiau kaip puse to padalinio darbuotoju (DK 77 str. 1 d. 2.p.). Ieškovo imoneje veikia Utenos alaus darbininku sajunga, AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacija bei UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtine profesiniu sajungu atstovybe - „Utenos alus“ darbininku sajungos ir AB „Švyturys“ profesines sajungos sukurta veiklos forma KS sudarymui bei jos vykdymo kontrolei. Utenos alaus darbininku sajunga istatuose nustatyta, kad streikus organizuoja valdyba LR istatymu nustatyta tvarka (Istatu 3.8.p.)(T.1, b.l. 133-136), AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos istatuose nustatyta, kad skelbia ir organizuoja streikus nariu susirinkimas (konferencija)(Istatu 6.1.p, 6.8.9.p)(T.1, b.l. 137-142). Atsakovu veikla reglamentuojanciuose nuostatuose nera numatytos darbuotoju slapto balsavimo organizavimo tvarkos, taciau tai, teismo nuomone, nesudare kliuciu atsakovams slapto balsavimo organizavimui, tuo labiau, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtine profesiniu sajungu atstovybe buvo parengusi „Darbuotoju slapto balsavimo organizavimo tvarka“ (T.1, b.l. 62-64), su kuria ieškovai buvo supažindinti ir kuria buvo vadovaujamasi ginco laikotarpiu (CPK 185 str.). Slapto balsavimo rezultatai fiksuoti 2011-06-09 ir 2011-06-10 protokoluose (T.1, b.l. 65-66, 69), byloje pateikti balsavimo biuleteniai. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti 2011-06-09 ir 2011-06-10 darbuotoju balsavimo rezultatus del pritarimo skelbti streika ieškovo gamybiniame padalinyje negaliojanciais, irodineja, kad buvo balsavimo proceduros pažeidimai: vienašališkai sudaryta komisija, balsavimo metu ne visu darbuotoju pareikalauta pažymejimu, neaiškus balsavimo biuleteniai, logistikos padalinyje nebuvo surinktas reikiamas balsu skaicius priimti sprendima skelbti streika. Teismas ieškovo nurodytus motyvus šioje dalyje vertina kaip bendro pobudžio pamastymus ir abejones, kurie nepagristi byloje tirtais irodymais. Šaliu byloje pateikti irodymai patvirtina, kad ieškovas, sužinojes apie organizuojama slapta balsavima, pareiške abejones ir samprotavimus ar nereiketu ieškovo atstovu itraukti stebetojais i balsavimo komisijos sudeti, taciau nereikalavo ju itraukti (T.1, b.l. 51-66, 69), nors prieš tai atsakovai siule ieškovo atstovams dalyvauti balsavimo procedurose (T.1, b.l. 54); byloje nepateikta jokiu irodymu, kad nebuvo pareikalauta pažymejimu ir ar tai galetu (galejo) tureti itakos balsavimo proceduru teisetumui; nurodytus ieškovo argumentus del balsavimo biuleteniu neaiškumo teismas negali vertinti kaip pakankamus ir objektyvius, turincius itakos balsavimo teisetumui, tuo labiau kad byloje nepateikta duomenu, jog balsavime dalyvave ir ši procesa stebeje asmenys butu pareiške del šio proceso pastabu, pretenziju ar kt.; nurodyta motyva del to, kad logistikos padalinyje nebuvo surinktas reikiamas balsu skaicius priimti sprendima skelbti streika, teismas vertina kaip teisiškai nereikšminga nagrinejant ši ginca, nes streikas nebuvo skelbtas logistikos padalinyje (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovo imoneje ginco laikotarpiu veikiancia UAB „Švyturys-Utenos alus“ Jungtine profesiniu sajungu atstovybe, ivertinus byloje surinktus irodymus, susiklosciusia tarp šaliu bendravimo ir veiklos praktika, jos veiklos pagrinda, krypti, tikslus, Utenos alaus darbininku sajungos ir AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos suteiktus jai igaliojimus KS sudarymui bei jos vykdymo kontrolei, o taip pat labai konkrecius igaliojimus del streiko paskelbimo, teismas vertina kaip Utenos alaus darbininku sajungos ir AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos strukturinio padalinio, suformuoto jau isteigtu ir veikianciu teritoriniu pagrindu profesiniu sajungu, veikla (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011-01-25 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-13/2011). Bylos duomenims nustatyta, kad Utenos alaus darbininku sajungos valdybos 2011-06-03 protokolo Nr.4 nutarimu, AB „Švyturys“ profesines sajungos konferencijos 2011-06-04 protokolo 3.p. nutarta organizuoti slapto balsavimo procedura, gavus darbuotoju pritarima – skelbti streika (T.2, b.l. 63-65); AB „Švyturys“ profesines sajungos komiteto 2011-06-13 protokolo nutarimu, ivertinus slapto balsavimo rezultatus bei vadovaujantis sajungos konferencijos 2011-06-04 sprendimu, bei Utenos alaus darbininku sajungos valdybos 2011-06-14 protokolo Nr. 5 nutarimu nutarta igalioti Jungtine profesiniu sajungu atstovybe skelbti streika ieškovo gamybiniame padalinyje (T.2, b.l. 70, 72); UAB „Švyturys-Utenos alus“ jungtine profsajungu atstovybe, veikdama Utenos alaus darbininku sajungos valdybos, AB „Švyturys“ profesines sajungos organizacijos igaliojimais 2011-06-14 paskelbe streika 2011-06-23 UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybiniame padalinyje (T.2, b.l. 73). Istatymas numato termina, per kuri darbdavys turi buti perspejamas apie busimo streiko pradžia – šis terminas nebuvo pažeistas (DK 77 str. 3 d.)(CPK 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad ieškovas neirode savo reikalavimu pagristumo, todel ieškinys ieškovo nurodytais motyvais ir pagrindais, negali buti tenkinamas (CPK 178 str.).

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2011-06-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – skelbto 2011 m. birželio 23 d. streiko atidejimas trisdešimciai dienu – naikintinas (T.1, b.l. 75-76)(CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2011-06-20 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – skelbto 2011 m. birželio 23 d. streiko atidejima trisdešimciai dienu - panaikinti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.