- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1602-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Ieškovas
- „VANTA 2“
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-558-862/2019, pagal ieškovo „VANTA 2“ EOOD ieškinį dėl akcininkų protokolų pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BK investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Minera“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko turto fondas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2019-04-29 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2012-12-19 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ vienintelio akcininko rašytinį sprendimą, atitinkantį visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ab initio; pripažinti negaliojančiu 2015-02-04 atsakovės UAB „Emilė“ visų akcijų savininko sprendimą ab initio.
2. Šalys 2019-05-09 pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-15 nutartimi atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-11 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartį dėl atsisakymo tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir perdavė šalių taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį: nemotyvavo, kokią įtaką aplinkybė, kad taikos sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, daro taikos sutarties (ne)tvirtinimui; ar pateiktos taikos sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis ir kokiu teisiniu reguliavimu bei faktinėmis aplinkybėmis apylinkės teismas rėmėsi konstatuodamas Taikos sutarties sąlygų galimą nesąžiningumą, taip pat neanalizuoti trečiųjų asmenų nurodyti argumentai, įskaitant ir argumentus dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo, kodėl taikos sutartis neturėtų būti tvirtinama; nenurodyta, kaip taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai; nepasisakyta dėl to, kokias teisines pasekmes taikos sutarties (ne)tvirtinimas galėtų sukelti tretiesiems asmenims; nevertino kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja taikos sutartis; neanalizavo aplinkybės, ar tretieji asmenys, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo, įrodė tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi ir ar tokie trečiųjų asmenų argumentai turi įtaką tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties (ne)tvirtinimui.
5. Teisme 2019-07-15 buvo gautas trečiųjų asmenų UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ pakartotinis prašymas netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Prašyme nurodyta, kad civilinė byla buvo pradėta nesąžiningai – tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo: ieškovas pateikė ieškinį dėl akcininkų sprendimų panaikinimo, susitaręs dėl to su savo akcininke UAB „Emilė“, aiškiai žinodamas, kad atsakovė su ieškiniu sutiks, ir kad byloje teismui tvirtinti bus teikiama taikos sutartis. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė siekia pasinaudoti civiline byla tam, kad sukurtų teisinį rezultatą, kuris bus naudojamas kitose bylose, t. y. prieš trečiuosius asmenis ir prieš kitą trečiąjį asmenį UAB „BK Investicija“, – bylose, kuriose atsakovė ginčija su nurodytais trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Tokia taikos sutartis, kurią siekia pasitvirtinti ieškovas ir atsakovė neabejotinai pažeistų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl netvirtintina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-08 nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovo „VANTA 2“ EOOD ir atsakovės UAB „Emilė“ sudarytą taikos sutartį, nes ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių nėra iškilęs ginčas dėl byloje pareikštų reikalavimų, tai patvirtina aplinkybė, jog atsakovė teikdama teismui atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka ir prašė ieškinį tenkinti. Be to, ieškovas, tiek atsakovė yra atstovaujami to paties asmens – D. K. B., kuri yra tiek ieškovo, tiek atsakovės direktorė, o šalių pateikta taikos sutartis taip pat yra pasirašyta vieno asmens – D. K. B.. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1867-577/2019 pagal ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, hipotekos sandorių ginčijimo, pareikštą atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“. Teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs, kadangi jis apskųstas apeliacine tvarka. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad UAB „Emilė“ pareikštus reikalavimus atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ grindžia tais pačiais argumentais bei įrodymais, kaip ir ieškovas „VANTA 2“ EOOD nagrinėjamoje byloje. Teismas papildomai pažymėjo, kad bylos šalys pripažino, jog šioje byloje teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtinta taikos sutartis turės prejudicinę galią kitose bylose, kur ieškove yra UAB „Emilė“, atsakovės – UAB „Minera“, UAB „Šiaulių banko turto fondas“.
7. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, yra nesąžininga trečiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi šalys susitarė neatsižvelgusios į trečiųjų asmenų interesus, kurie yra atsakovės kreditoriai ir kurie nuo 2016 metų siekia atgauti iš atsakovės skolą, užtikrintą hipotekos sandoriais. Teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nes ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Emilė“ 2019-08-14 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2019-05-07 sudarytą taikos sutartį arba perduoti šios taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių taikos sutartį, yra neskundžiama. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Emilė“ pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2019-07-11 nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismas panaikino teismo nutartį atsisakyti tvirtinti taikos sutartį perdavė šalių taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatsižvelgė į nutarties naikinimo pagrindus bei argumentus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį tuo pagrindu, jog tarp šalių nėra iškilęs ginčas dėl byloje pareikštų reikalavimų, o šalių pateikta taikos sutartis yra pasirašyta vieno asmens – D. K. B., tačiau nepagrindė kokios imperatyvios teisės normos draudžia sudaryti taikos sutartį bendrovei ir jos akcininkui, neatsižvelgė į tai, jog taikos sutartį sudarė du skirtingi juridiniai asmenys, turintys tą patį vadovą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad taikos sutartis gali turėti prejudicinę reikšmę kitose bylose, nesąžiningai paveikti kitų asmenų teises, tačiau aiškiai nemotyvavo šio argumento ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės bei netinkamai išsprendė klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo. Teismas taipogi netinkamai vertino taikos sutarties įtaką tretiesiems asmenims, nurodydamas, kad taikos sutartis sudaryta neatsižvelgus į kreditorių interesus, tačiau nevertino aplinkybės, jog atsakovė UAB „Emilė“ yra atsiskaičiusi su UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“. Atskirajame skundė atsakovė UAB „Emilė“ papildomai nurodė, kad teismas nenurodė konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią pažeidė taikos sutartis, todėl savo sprendimo nepagrindė. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog nepagrįstas skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
11. Tretieji asmenys UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-08 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad civilinė byla, kurioje siekiama patvirtinti taikos sutartį, buvo pradėta tarp šalių nesant ginčo, byla norima sukurti abiems ginčo šalims naudingą teisinį rezultatą (teismo patvirtintą taikos sutartį), kurį būtų galima panaudoti kitose bylose, nukreipiant šį rezultatą prieš kitus (trečiuosius) asmenis. Pažymėjo, kad kitose civilinėse bylose atsakovė UAB „Emilė“ reiškia reikalavimus dėl tretiesiems asmenims dėl sandorių negaliojimo. Atkreipė dėmesį, jog ieškinio pateikimo metu tretieji asmenys, tuo metu ieškovės kreditoriai, į bylą įtraukti nebuvo, tai buvo atlikta tik teismo iniciatyva. Taip pat pažymėjo, kad realiai neegzistuojančio ginčo pradėjimas, trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms ieškinys daro įtaką, neįtraukimas į bylos nagrinėjimą, taikos sutarties, kuria susitariama dėl ieškinio tenkinimo ir kuri sudaryta tarp susijusių asmenų, teikimas teismui tvirtinti, patvirtina, kad ginčo šalys elgiasi nesąžiningai ir tai pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį bei bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirsdami į atskirojo skundo argumentą dėl netinkamai motyvuotos skundžiamos nutarties nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad taikos sutarties patvirtinimas būtų teisingesnis sprendimas, tik pažymėjo, jog naikinamoje nutartyje pritrūko išsamesnių motyvų, kurie labiau paaiškintų (pagrįstų) teismo apsisprendimą dėl taikos sutarties tvirtinimo (netvirtinimo). Tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas paliko pirmos instancijos teismui visišką diskreciją apsispręsti – tvirtinti taikos sutartį ar netvirtinti.
12. Trečiųjų asmenų vertinimu teismo nurodytas taikos sutarties prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms suprantamas kaip prieštaravimas fundamentaliesiems teisės principams, įpareigojantiems ginčo šalis ir proceso dalyvius elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise, o civilinės bylos pradėjimas, nesant tarp šalių ginčo ir esant išankstiniam ginčo šalių susitarimui, kaip tą bylą užbaigti, ir akivaizdūs ketinimai panaudoti šį rezultatą kitose bylose, akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, bendriesiems teisės principams ir teisės tikslams, ir taikos sutartis, esant tokiai situacijai, negali būti tvirtinama. Taikos sutarties patvirtinimas dėl realiai nesančio ginčo taip pat sukeltų neigiamas teisines pasekmes tretiesiems asmenims kitose civilinėse bylose, kur UAB „Emilė“ reiškia reikalavimus atsakovams UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pripažinti hipotekos ir obligacijų pasirašymo sandorius, sudarytus ginčijamų akcininkų sprendimų pagrindu, negaliojančiais. Ta aplinkybė, kad taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus, sudaro pagrindą atsisakyti ją tvirtinti.
13. Tretieji asmenys kaip nepagrįstą vertino atskirojo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo tariamai netinkamai vertinto faktą, kad abi sutarties šalis atstovauja tas pats direktorius. Iš bylos duomenų yra akivaizdi ieškovės ir atsakovės sąsaja, kadangi ieškovė yra vienintelė atsakovės akcininkė, abiem bendrovėm vadovauja ta pati direktorė, kuri pasirašė atstovavimo sutartis su abi šalis atstovaujančiais atstovais, tas pats asmuo pasirašė taikos sutartyje ir už ieškovę, ir už atsakovę byloje, kurioje vienintelis akcininkas pareiškė ieškinį dukterinei įmonei, reikalaudamas pripažinti savo paties sprendimus negaliojančiais. Taikos sutartis laikyta sandoriu, šiuo atveju sandoriu tarp susijusių asmenų, kuriam taikoma sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, o sandorio dalyviai nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių savo sąžiningumą, nepateikė. Atsiliepime nurodė, kad pirmos instancijos teismo nutartyje pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių teismo atsisakymą tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties turinys reiškia visišką ieškinio patenkinimą, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, matydamas pagrindą, galės patenkinti ieškinį, todėl teismo atsisakymas tvirtini taikos sutartį bylos šalių teisių nepažeidžia.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo UAB „BK investicija“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad taikos sutartis pažeidžia jos teises, nes byloje siekiama pripažinti negaliojančiais juridinio asmens valdymo organo sprendimus, kurių pagrindu trečiasis asmuo sąžiningai įgijo nekilnojamąjį turtą, taigi taikos sutartis tiesiogiai susijusi su UAB „BK investicija“ nuosavybe, o ne bylos šalių turtu.
15. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad taikos sutarties dalyku yra juridinio fakto (t. y. niekinio sandorio) patvirtinimas bendru ieškovės ir atsakovės susitarimu, o ne dvišalė prievolė, esanti kiekvienos sutarties privalomu elementu, o privačiu susitarimu šalys negali patvirtinti niekinio sandorio fakto, kaip siekiama padaryti šioje byloje. Tokiu atveju taikos sutartis negali būti laikoma sutartimi, nes joje nesusitarta dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų, taigi toks dokumentas nėra laikytinas sutartimi, be to, taikos sutarties dalyku yra tai, kas nėra įvykdoma, todėl toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms prievoles (CK 6.1, 6.3 straipsnius). Taikos sutartis negali būti tvirtintina, nes ji yra apsimestinė, sudaryta tarp dukterinės ir patronuojančios bendrovių, vadovaujamų to paties asmens, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šią aplinkybę atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį. Atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad taikos sutartis savo esme apsiriboja tik juridinio fakto (niekinis sandoris) nustatymu, o ne niekinio sandorio pasekmių taikymu ginčo šalims, todėl ji skirta bylos šalių santykiams su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra taikos sutarties šalimis, reguliuoti. Tokia taikos sutartis keičia trečiųjų asmenų teises ir pareigas, taigi prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti tvirtinama. Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl skundžiamos teismo nutarties motyvų nepakankamumo, nes nutarties išvados yra aiškios ir suprantamos, o teismas neturi pareigos pertekliniai išsamiai atsakyti į kiekvieną teiginį. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atskirajame skunde nenurodyta teisinę reikšmę turinčių naujų įrodymų ar argumentų, o nurodyti formalūs motyvai dėl tariamo teismo nutarties nepakankamumo, neteisingumo nepaneigė skundžiamos teismo nutarties išvadų esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
16. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas „VANTA 2“ EOOD pateikė ieškinį (vėliau tikslintą) atsakovei UAB „Emilė“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2012-12-19 atsakovės UAB „Emilė“ vienintelio akcininko rašytinį sprendimą, atitinkantį visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ab initio bei pripažinti negaliojančiu 2015-02-04 atsakovės UAB „Emilė“ visų akcijų savininko sprendimą ab initio (1 t., b. l. 2-8; 2 t., b. l. 70-76; 3 t., b. l. 140-146; 7 t., b. l. 73-78; 8 t., b. l. 117-120), atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) sutiko (4 t., b. l. 1-7; 7 t., b. l. 92-98). Šalys pateikė teismui prašymą dėl 2019-05-07 sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (8 t., b. l. 127-129), teismas 2019-05-15 nutartimi taikos sutartį tvirtinti atsisakė (8 t., b. l. 137-138). Vilniaus apygardos teismas 2019-07-11 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019-05-15 nutartį dėl atsisakymo patvirtinti taikos sutartį panaikino ir perdavė ieškovės „VANTA2“ EOOD ir atsakovės UAB „Emilė“ taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (8 t., b. l. 188-197). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-08 nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį (9 t., b. l. 4-5).
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
19. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 21 punktas).
20. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Emilė“ savo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį iš esmės grindžia tuo, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2019-07-11 nutarties, kuria buvo panaikintas teismo atsisakymas tvirtinti taikos sutartį, argumentus, be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokioms imperatyviosioms teisės normoms ir kokiam viešajam interesui taikos sutartis prieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
21. Pirma, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jo tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis netvirtintina, nes atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs bylos aplinkybes, t. y., atsižvelgęs į tai, kad tarp bylos šalių iš esmės ginčo nėra, nes atsakovė sutiko su ieškovo ieškiniu, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atstovaujami to paties asmens – D. K. B., kuri yra tiek ieškovo, tiek atsakovės direktorė, šalių pateikta taikos sutartis taip pat yra pasirašyta vieno asmens – D. K. B.. Teismas taip pat vertino ir aplinkybę, kad atsakovė UAB „Emilė“ kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi reikalavimus atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“, kuriuos grindžia tais pačiais argumentais bei įrodymais, kaip ir ieškovas „VANTA2“ EOOD nagrinėjamoje byloje. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog taikos sutartis nesąžininga trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamo teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, o teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2019-07-15 sprendimo dėl nutarties naikinimo pagrindus bei argumentus. Tai, kad apeliantas turi kitokį susidariusios situacijos vertinimą, nei jį pateikė pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas spręsti, jog teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
23. Antra, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįsto atsisakymo tvirtinti taikos sutartį kaip prieštaraujančią viešajam interesui ir imperatyviosioms teisės normoms. Byloje esantys duomenys, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau iš esmės atsakovas, kurį atstovauja ta pati įmonės vadovė, neginčija ieškinio reikalavimų, įvertinus tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, kuria šalys susitarė pripažinti negaliojančiu juridinio asmens valdymo organo sprendimą, turėtų įtakos trečio asmens UAB „BK investicija“ turtinėms teisėms bei vykstantį teisminį procesą kitoje byloje, spręstina, jog priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadai, jog taikos sutartis nesąžininga trečiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi šalys susitarė neatsižvelgusios į trečiųjų asmenų interesus, kurie yra atsakovės kreditoriai ir kurie nuo 2016 metų siekia atgauti iš atsakovės skolą, užtikrintą hipotekos sandoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į formuojamą teismų praktiką (žr., 23 punktą), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtini viešajam interesui prieštaraujančią taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas taikos sutarties, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-08 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.