Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui I. K., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovo atstovas nurodė, kad situacija atsakovo šeimoje nepasikeitė, atsakovas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, priešingai nurodė, kad sutinka, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nededa pakankamai pastangų su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio, atsakovo ryšys su nepilnamečiu yra visiškai nutrūkęs, jis teikia vaikui išlaikymą, tačiau jis nurodo, kad neturi sąlygų auginti vaiką pats, bei atsisakė socialinių paslaugų teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Atsakovui pripažinus ieškinį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovui I. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. B.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7347-797/2019 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko N. B. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta I. B. bei iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, tačiau atsakovas nesistengė atkurti ryšio su dukra, nors teikia išlaikymą, tačiau su dukra nebendrauja ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

10. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

11. Nustatyta, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikia, tačiau per laikotarpį nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnametės dukros atžvilgiu neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, jis nemato galimybės siekti tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, socialinių paslaugų teikimo atsisakė. Atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, tačiau aplinkybės, kad jis nemato galimybės auginti vaiką pats, leidžia manyti, kad jis nededa pakankamai pastangų vykdyti savo tėvo pareigas vaikui. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovą nori auginti vaiką pats ir kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovo šeimoje nėra pasikeitusi. Vaikas išreiškė savo nuomonę, nurodydamas, kad nori toliau gyventi pas savo globėją.

12. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas be svarbių priežasčių atsisako auginti vaiką pats, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvų valdžią jo vaiko atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu. Todėl teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad padėtis negali pasikeisti ir kad atsakovas nesiekia rūpintis vaiku. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Tą patvirtina ir jo veiksmai po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota jo tėvo valdžia, įsiteisėjimo, nes atsakovas nedėjo jokių pastangų vaikui susigrąžinti, atsisakė socialinių paslaugų teikimo.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo I. K. tėvo valdžią vaiko N. B. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Kadangi klausimai dėl išlaikymo N. B. priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo yra išspręsti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, šie klausimai iš naujo nespręstini.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,62 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, atsakovas visiškai pripažino ieškovo ieškinį ir su ieškinio reikalavimu sutiko. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalis numato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareigą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.