- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-329-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00273-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- E. T.
- Advokatai
- Aldevinas Antanas Švedas
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-329/2014
Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00273-2013-4
2014 m. balandžio 1 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. ir jam skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir jam skirta dvidešimties parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. T. paskirta - laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 30 d., apie 01.05 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, akmeniu išdaužęs UAB „Swedbank autoparko valdymas“ priklausančio automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą 267,00 litų vertės, įsibrovė į automobilį, kur iš salono pagrobė A. B. priklausantį šildytuvą 50,00 litų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, kadangi jis yra per griežtas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo E. T. kaltės yra padarytos, remiantis jo paties prisipažinimu bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Apeliantas padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo sankcija be alternatyvių bausmių numato ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl to, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteitajam paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki dešimties mėnesių (kadangi penkiolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vienas trečdalis yra penki mėnesiai (15-5=10)). Dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir jos pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.
Akcentuotina, kad nuteistojo asmenybė skundžiamame nuosprendyje pagrįstai charakterizuota neigiamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis praeityje teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taigi, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka (b. l. 43-45). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, o alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nuteistajam nedaro jokio teigiamo poveikio. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Nepaisant aukščiau nurodytų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei nusikaltimų recidyvo, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą jam paskyrė bausmę, žymiai mažesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Kaip jau minėta, kadangi nuteistasis išvadų nedaro ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, pirmosios instancijos teismas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. areštą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam parinko tinkamas bausmes ir šias bausmes subendrino, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.