Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, nors apie posėdžių vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas O. P. parodė, kad su J. A. kartu dirbo gal (duomenys neskelbtini) metų, maždaug dvejus metus kartu nedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo (duomenys neskelbtini) T. V., kurioje buvo 4 akcininkai – tai T. V., du (duomenys neskelbtini) ir V. Š.. Įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekyba, turėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)įmonę. Paskutine direktore buvo J. A., kuri prieš dvejus metus išėjo iš darbo savo noru. Į pastabas, kad ji netinkamai atliko pareigas, kad atsirado skola, J. A. nereagavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų nebuvo, įmonė bankrutavo, nes direktorė nusišalino iš pareigų netinkamai. Įmonė „paskendo“. Pasak liudytojo, J. A. galėjo išeiti iš darbo, bet turėjo kreiptis į akcininkus, sušaukti susirinkimą ir nelikti direktore. „Registrų centro“ duomenimis, ji liko direktore. Kreipėsi į ją, prašė tinkamai išeiti, kad galėtų skirti naują direktorių. Po akcininkų susirinkimo direktorė turėjo teisę išsiregistruoti iš pareigų. Kai direktorė pabėgo, vyko patikrinimas. Jie negalėjo skaityti pranešimų, teikti atsikirtimų, negalėjo apsiginti, pranešimus galėjo skaityti tik vadovas. Be to, advokatą samdyti galėjo direktorė. Kai iš darbo išėjo direktorė, dar vyko tyrimas, įmonė dar buvo moki, skolų dar nebuvo. Kai VMI priėmė verdiktą, jau negalėjo nieko padaryti, bankrotą inicijavo VMI. T. V. yra tikroji įmonės akcininkė, o jis kontroliavo veiklą, yra įformintas vienai valandai vadybininko pareigoms ir yra atsakingas už finansinę kontrolę.

Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja T. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą J. A. matė vieną kartą. Kai buvo įsteigta bendrovė, pavedė viską tvarkyti (duomenys neskelbtini) O. P., asmeniškai įmonėje pati nedirbo, tik davė pinigų. Pati pradėjo domėtis, kai situacija pablogėjo. Akcininke tapo gal prieš (duomenys neskelbtini) metų nuo įmonės įsteigimo. Dirbo kitoje įstaigoje, todėl įmonės veikloje nedalyvavo. Norėjo turėti įmonės akcijų ir tiek, jai priklausė (duomenys neskelbtini) proc. akcijų, kurių vertė apie 200 tūkst. (duomenys neskelbtini) proc. akcijų priklausė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) proc. V. Š.. Direktore dirbo J. A.. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jie seniai pažįstami, viskas bus gerai. turėjo įgaliojimą veikti jos (T. V.) vardu. Sakė (duomenys neskelbtini), kad praneštų, jeigu bus sunkumų, bet laiku nepranešė, tik pasakė, kad dingo direktorė. Paprašius parodyti balansą, (duomenys neskelbtini) sakė, kad VMI neteikia, bendrauja tik su vadovu. Sakė jam, kaip gali dingti direktorė, kai yra tokia skola. Direktoriaus veikla nesustabdyta, mano, kad J. A. tyčia taip pasielgė. Atsirado 700 tūkst. eurų skola įmonei iš (duomenys neskelbtini), skolos pradžia atsirado dar esant direktorei, o direktorė dingo prieš porą metų, kai atsirado sunkumų, bet įmonė tuo metu dar vykdė veiklą. Sakė (duomenys neskelbtini) ir V. Š., kad ieškotų kito direktoriaus. Liudytojos manymu, dabar, atrodo, įmonė jokios veiklos nevykdo. Šiuo metu įmonės veiklos neprisimena. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos negavo. Pirmus 5 metus dar buvo įdomu, o vėliau veikla nesidomėjo. Pagal pavedimą įmonę turėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir V. Š., bet dirbo direktorė. Kai direktorės jau nebuvo, nežino, kas dirbo įmonėje, nesigilino ir į tai, ar (duomenys neskelbtini) su V. Š. kažką dirbo.

Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas galbūt nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vadovų šioje įmonėje pasikeitė ne vienas, tačiau J. A. buvo šios įmonės direktorė gal nuo (duomenys neskelbtini) ar nuo (duomenys neskelbtini) metų. Po jos nebuvo jokio kito direktoriaus išrinkta. Jis mažai jau kišosi į tos įmonės darbą. Toje įmonėje yra du akcininkai, dar (duomenys neskelbtini) yra. Įmonės veiklą organizavo O. P. ir J. A.. Apie J. A. atleidimą sužinojo (duomenys neskelbtini) m. iš O. P., kad ji parašiusi pareiškimą išėjo ir, kad reikia naują direktorių paskirti, kad (duomenys neskelbtini) nekontaktuoja ir neįmanoma paskirti naujo direktoriaus. Nepavyko paskirti kito direktoriaus, taip ir „pakibo“ ore viskas. Žino, kad įmonė paslaugų veiklą vykdė dar kažkokią, tačiau negali tvirtai pasakyti, kad J. A. išėjus dar buvo vykdoma veikla. Dėl įmonės likimo sužinojo, kai jį pakvietė FNTT. Jis net nežinojo, kad su VMI vyksta kažkokia byla. Įmonė veiklos pradžioje užsiėmė prekyba (duomenys neskelbtini), bandė (duomenys neskelbtini) investuoti į (duomenys neskelbtini), bet su (duomenys neskelbtini) įstrigo visas procesas. Pati idėja buvo investuoti į gamybą (duomenys neskelbtini) ir gaminti (duomenys neskelbtini). Taip suprato, kad įmonė suteikdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugas. Tai galėtų daugiau O. P. apie tai papasakoti, kuris buvo finansų direktorius, o kita akcininkė jo (duomenys neskelbtini) T. V.. Būdavo, kad su pastarąja T. V. šnekėdavosi, tačiau nežino, kokius įmonės reikalus ji tvarkė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais). Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, pagal šias ĮBĮ nuostatas, pagrindas, nustatantis pareigą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Taigi tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina buvo nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju, VMI prie FM pareiškime nurodė, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2015 metus (už vėlesnius metus jų iš viso neteikė), nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Bendrovės turtas pateiktame už 2015 m. balanse sudarė – 1174091 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 963617 Eur, t. y. įmonė jau 2015 m. buvo nemoki, nes įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tai leidžia VMI prie FM daryti išvadą, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. Pareiškėjos nuomone, Bendrovės vadovė J. A. ne tik neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė išvengti nemokios Bendrovės bankroto, todėl prašė bendrovės vadovei iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai sankcijoje numatytą baudos vidurkį (b. l. 2-21).

Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymą, ne kartą yra pažymėjęs, jog vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (LAT Nr. 3K-3-567/2014). Todėl remiantis šiais išaiškinimais, darytina išvada, jog įmonės vadovas privalo inicijuoti įmonės bankrotą, tik tuo atveju, kai įmonė laikytina nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

Apklausiama teismo posėdžio metu J. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji jau nebevadovavo įmonei, iš jos išėjo savo noru. Be to, čia buvo jos antraeilės pareigos. Įmonė dar veikė 2019 metais, nors vadovas nebuvo paskirtas. Kai išėjo iš darbo, įmonėje buvo du žmonės, vėliau atsirado 7, 10 žmonių ir tik 2019 metais pradėjo augti skolos. Žinojo, kad „Registrų centro“ duomenimis, yra direktorė, kad vadovas keičiamas akcininkų sprendimu. Po to, kai išėjo, nebuvo mokami mokesčiai. Pasak J. A., kol dirbo, buvo pelno, dėl pažeidimo savo kaltės nemato, nes nevadovavo įmonei. Iš esmės analogiškas aplinkybes J. A. nurodė ir savo 2020 m. kovo 25 d. atsiliepime, kad jos vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neturėjo įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“, visuomet laiku atsiskaitydavo su darbuotojais. Kadangi Bendrovės pajamos pilnai padengė įsiskolinimą, ji nematė pagrindo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nes įmonė buvo moki. Be to, negalėjo pateikti VĮ „Registrų centras“ 2016 m. balansą, kadangi darbo santykiams nutrūkus nedisponavo įmonės veiklos dokumentais, nes balansą reikėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 31 d., o jos darbo santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26). Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja J. Š.. Pastarosios teigimu, J. A. 2019 metų vasarą tikrai jau nedirbo. Prieš išeinant, J. A. nedirbo metus, o gal dvejus. Kai ji (J. Š.) išėjo iš darbo (2019 m.), įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Neprisimena, kada atsirado mokestinė skola. Tačiau kai dirbo bendrovėje, buvo parduodamos prekės, teikiamos paslaugos, tačiau pagrindinių įmonės veiklų nežino. Taigi matyti, kad iš esmės J. Š. nenurodė, jog vadovaujant J. A. įmonės padėtis buvo sunki. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojas O. P.. Jo teigimu, Bendrovėje skolų nebuvo, įmonė bankrutavo, nes direktorė nusišalino iš pareigų netinkamai. Įmonė „paskendo“. Kai iš darbo išėjo direktorė, dar vyko tyrimas, įmonė dar buvo moki, skolų dar nebuvo. Kai VMI priėmė verdiktą, jau negalėjo nieko padaryti, bankrotą inicijavo VMI. Nors apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja T. V. parodė, kad mano, jog J. A. tyčia taip pasielgė, tačiau parodė, jog direktorė dingo prieš porą metų, kai atsirado sunkumų, bet įmonė tuo metu dar vykdė veiklą. Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad įmonės veiklą organizavo O. P. ir J. A.. Apie J. A. atleidimą sužinojo (duomenys neskelbtini) m. iš O. P., kad ji parašiusi pareiškimą išėjo ir, kad reikia naują direktorių paskirti, kad (duomenys neskelbtini) nekontaktuoja ir neįmanoma paskirti naujo direktoriaus. Nepavyko paskirti kito direktoriaus, taip ir „pakibo“ ore viskas. Žino, kad įmonė paslaugų veiklą vykdė dar kažkokią, tačiau negali tvirtai pasakyti, kad J. A. išėjus dar buvo vykdoma veikla.

Kaip patvirtina duomenys iš VSDFV apie J. A. draudimo laikotarpį Bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nebedirba įmonėje nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).VMI teigia, kad dar 2015 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, nes įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat kiti byloje apklausti asmenys patvirtino, kad įmonė dar ir po to, kai J. A. išėjo iš darbo, vykdė veiklą, įmonėje buvo darbuotojų. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad J. A. darbo laikotarpiu įmonė nevykdė savo įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir pan.), todėl vertintina, kad byloje neįrodyta, jog tuo laikotarpiu kai dirbo įmonėje J. A. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo (duomenys neskelbtini) J. A. įmonėje nevykdė vadovo pareigų, kadangi savo noru išėjo iš įmonės vadovo pareigų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad J. A. neturėjo pareigos nei pateikti Juridinių asmenų registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenų už 2016 ir 2017 ir kt. metus, nei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nes faktiškai vadovo pareigų nevykdė. Atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad traukti J. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Be to, kaip minėta J. A. nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo (duomenys neskelbtini). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Manytina, kad J. A. išėjus į darbo išnyko jos pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi nuo galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo iki VMI kreipimosi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo J. A. dėl nevykdymo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini) J. A. nutraukus darbo santykius su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko jos pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Net jeigu vertinti, kad J. A. iki (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai praėjus daugiau nei trims metams nuo šios pareigos pasibaigimo, ji negalėtų būti traukiama administracinės atsakomybėn dėl šios pareigos nevykdymo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, numatyti ANK 39 straipsnyje, pasibaigimo (ANK 591 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgiant į visa tai administracinio nusižengimo teisena J. A. atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu ir 7 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais.

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.