Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Daivos Pranytės – Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. N. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. N. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo A. Š. konfiskuoti 55 000 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos.

A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuteistojo V. N. priteista valstybei 143 Lt, o iš nuteistojo A. Š. – 142,34 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. Š., būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt vertės 2005 m. laidos automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

A. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio – automobilio, kuriuo neatlygintinai naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d., gavimo faktą, telefoninių pokalbių metu, vykusių 2007 m. birželio 12 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d., susitarė su V. N., kad jis per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atliktų finansines operacijas ir sudarytų sandorį, t. y. paminėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį V. R. vardu.

2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. V. R., A. Š. įkalbėtas ir palenktas, nuvyko pas V. N. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, kad iš V. R. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gautas 43 000 Lt avansas už automobilį „Toyota RAV4“, bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, kuriuose nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka 2005 m. automobilį „Toyota RAV4“. A. P., nesuprantanti šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso.

V. N., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, tris egzempliorius, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2008/01, tris egzempliorius, 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktą, du egzempliorius, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 43 000 Lt perka automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis automobilis yra perduodamas V. R.. Paminėtus dokumentus pasirašė V. N. bei V. R.. Taip V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „VB SEB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės patalpas, esančias S. Daukanto g. 3/J. Zauerveino g. 6, perdavė tuos dokumentus šiai bendrovei, o UAB „VB SEB Lizingas“ parengė ir V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. Bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš UAB „VB SEB Lizingas“ ir priregistruotas V. R. vardu.

A. Š., siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, telefoninių pokalbių savo kabinete metu, vykusių 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 16 d., 2008 m. kovo 21 d. su V. R. ir N. R., paprašė su automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti finansines operacijas, t. y. sudaryti sandorį – parduoti automobilį. Nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. 2008 m. balandžio 8 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, esančiame Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, su J. O. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir jam pardavė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 55 000 Lt, o pinigus apie 12 val. 32 min. automobiliu „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. gyvenamojo namo pirmajame aukšte juos (55 000 Lt) perdavė A. Š..

V. N. nuteistas už tai, kad siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, davė A. Š. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už gerų santykių palaikymą bei galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 24 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) komercijos direktoriumi, o nuo 2007 m. gruodžio 3 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriui A. Š. tiesiogiai perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt vertės 2005 m. laidos automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už gerų santykių palaikymą ir galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Be to, V. N. nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą jam patikėtą didelės, t. y. 43 000 Lt, vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, esant šioms aplinkybėms:

V. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, telefoninių pokalbių, vykusių 2007 m. birželio 12 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d., metu susitarė su A. Š., kad pagamins netikrus dokumentus ir juos panaudos sudarius sandorius, t. y. per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, V. R. vardu sudarys paminėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

Nesuprantantis veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R., A. Š. įkalbėtas ir palenktas, 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. nuvyko pas V. N. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą su A. Š., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad iš V. R. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priimtas 43 000 Lt avansas už „Toyota RAV4“, bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, į kuriuos nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka 2005 m. automobilį „Toyota RAV4“. A. P., nesuprasdama šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus, pasirašė 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, ir perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso.

V. N., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis, parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, tris egzempliorius, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tris 2008 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2008/01 egzempliorius, du 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo – perdavimo akto egzempliorius, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 43 000 Lt perka automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis yra perduodamas V. R.. Šiuos dokumentus pasirašė V. N. bei V. R.. Taip V. N. ir šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuprantantis V. R. tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „VB SEB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės patalpas, esančias S. Daukanto g. 3/J. Zauerveino g. 6, perdavė šiuos dokumentus UAB „VB SEB Lizingas“, kuri parengė bei V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti iš VĮ „Regitra“ automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. Bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „Toyota RAV4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš UAB „VB SEB Lizingas“ ir priregistruotas V. R. vardu.

Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama tik toje dalyje, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir V. N. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Todėl nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentai dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat ir dėl to, kad V. N. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už automobilio „Toyota RAV4“ pardavimą, dar kartą nenagrinėjami. Be to, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apelianto teigimu, objektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė skundžiamojo nuosprendžio išvadų nepagrindimu objektyviais bylos duomenimis ir netinkamu įrodymų vertinimu. Be to, anot apelianto, teismo šališkumui įtakos turėjo ir sprendimas bylą išskaidyti į penkias atskiras bylas, iš kurių dviejuose jau priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismo nešališkumo reikalavimai objektyviąja prasme nebuvo pažeisti. Apeliantas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių kitų duomenų, kurie rodytų pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokias aplinkybes, dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnio reikalavimus nebūtų galėjęs nagrinėti bylos. Pažymėtina, kad apeliantas A. Š. teismo šališkumą iš esmės sieja su įrodymų vertinimu ir nepalankaus sprendimo jam priėmimu. Tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu pripažinti, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-67-746/2015, Nr. 2K-248-895/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-477-746/2015).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde neigia priėmęs kyšį. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis nuteistas už 43 000 Lt kyšio priėmimą, nes pagal bylos duomenis kyšio objektas buvo automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai šią aplinkybę dėl kyšio priėmimo pripažino įrodyta.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „SEB Lizingas“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis dėl automobilio „Toyota RAV4“, kurio vertė 83 000 Lt, pardavimo ir 2005 m. gruodžio 6 d. šis automobilis buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui V. N. (2 t., 85 b. l.). Pažymėtina, kad nors automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gruodžio 6 d. iki 2008 m. kovo 12 d. priklausė UAB „SEB Lizingas“, Klaipėdos atstovybei, tačiau byloje nustatyta, jog ne anksčiau nei nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. juo naudojosi būtent A. Š.. Šią išvadą patvirtina informacija apie A. Š. 2006 m. rugpjūčio 11 d. baustumą administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu A. Š. vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 45-46 b. l.), taip pat nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2007 m. birželio 20 d. užfiksuoti A. Š. telefoniniai pokalbiai su V. N. ir A. R. (5 t., 97-99, 100-101, 105-107, 108-110, 111-113, 114-118, 119-121, 122-123, 124-126 b. l.) ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys (5 t., 127-128 b. l.). Šių telefoninių pokalbių metu A. Š. rūpinosi automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo pratęsimu, t. y. informavo V. N. apie pasibaigusį šio automobilio draudimo galiojimą, o V. N. pažadėjo šį klausimą išspręsti. Vėliau A. Š. dėl automobilio draudimo tarėsi su A. R.. Be to, iš telefoninių pokalbių ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2007 m. birželio 20 d. UAB „Solorina“ buvo atlikta automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurią, A. Š. prašymu, suorganizavo A. R.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. į UAB „Solorina“ atvyko automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, siekdamas nuslėpti naudojimosi šiuo automobiliu faktą, į autoserviso klientų aptarnavimo patalpas nėjo, o tai darė A. R.. 2008 m. vasario 1 d. automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Š. (5 t., 141-142 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. kovo 12 d. vykusio A. Š. pokalbio su V. R. metu apeliantas pats pripažino, kad važinėja automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 77-80 b. l.).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, liudytojų V. R., J. O. parodymais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. kovo 13 d. A. Š. perdavė V. R. aptariamą automobilį, kurį jis (V. R.) 2008 m. balandžio 8 d. pardavė J. O. (2 t., 91-92 b. l.; 5 t., 143-144, 172-173 b. l.; 6 t., 86-88; 7 t., 6-9, 12-20, 23-31, 32-34 b. l.; 10 t., 63 b. l.). Be to, V. R. apklausų metu patvirtino, kad jis atidavė A. Š. pinigus, gautus už parduotą automobilį, t. y. 55 000 Lt, iš kurių 1000 Lt A. Š. davė V. R..

Šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. dirbo Klaipėdos miesto savivaldybėje Miesto ūkio departamento direktoriumi (4 t., 5, 44 b. l.). Todėl įvertinusi šią bei aukščiau paminėtas byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė, o V. N. davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. Š. priėmė, o V. N. davė kyšį už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą teisėtą A. Š. veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, taip pat už gerų santykių palaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad šios išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis. Todėl ši aplinkybė iš skundžiamojo nuosprendžio šalintina. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimas A. Š. nebuvo susijęs su jo kaip valstybės tarnautojo įgaliojimų vykdymu.

Pažymėtina, kad kyšio priėmimas ir davimas siejamas su konkrečių valstybės tarnautojo tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Kyšis paprastai imamas ir duodamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su valstybės tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 25 d. neskelbiamose derybose viešąjį pirkimą dėl Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. gegužės 13 d. sutartimi susitarė, kad ši bendrovė už 1 045 183 Lt atliks Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimą, aplinkotvarką ir priežiūrą. Viešųjų pirkimų komisijos 2005 m. gegužės 13 d. posėdžio protokole nurodyta, kad už tokių darbų atlikimo pirmumo teisę balsavo visa komisija, taip pat ir Miesto ūkio departamento direktorius A. Š.. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 10 d. atviro konkurso būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko Klaipėdos miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas. 2005 m. spalio 24 d. vykusiame posėdyje viešųjų pirkimų komisija, kurioje dalyvavo ir A. Š., pritarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo laimėjimui. 2005 m. spalio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. J4-1059, pagal kurią nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. ši bendrovė turėjo atlikti Klaipėdos miesto pietinės bei šiaurinės dalies sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas, per trejus metus atliekamų darbų suma neturėjo viršyti 12 588 831,42 Lt. Pažymėtina, kad sutarties priedus dėl atliekamų darbų ir jų apimčių patvirtino Miesto ūkio departamento direktorius A. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rengtą viešą atvirą konkursą pirkti Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugas nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. kovo 8 d. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjimą balsavo visa komisija, taip pat ir A. Š.. Be to, 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. J4-143 dėl darbų už 2 989 675,59 Lt atlikimo, kurią derino ir Miesto ūkio departamento direktorius A. Š. (2 t., 121-150, 151-176 b. l.).

Nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad V. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nebuvo susijęs su Klaipėdos miesto savivaldybe, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių duomenų. Pažymėtina, kad nuo 2002 m. liepos 18 d. V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (3 t., 111-115 b. l.). Pagal liudytojo A. R. parodymus V. N. taip pat buvo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų. Anot liudytojo, jis vėliau įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas 2006 m. rugpjūčio 19 d. pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., 59-65 b. l.). Be to, 2005 m. birželio 27 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta krovinių ekspedicijos sutartis (3 t., 153-154 b. l.). V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2012 m. vasario 21 d. (6 t., 6, 15-21 b. l.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad V. N. buvo suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų protegavimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefoninių pokalbių, kurie vyko laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2007 m. birželio 14 d., metu A. Š. ir V. N. kalbėjo ne tik apie automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, bet tai siejo su tam tikrų klausimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsprendimu. V. N. A. Š. nurodė, kad automobilį bus galima parduoti tik po mėnesio, kai išsispręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., 105-107 b. l.). Be to, V. N. kalbėjo su A. Š. apie reikalus, susijusius su A. R. ir G. V., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, taip pat siūlė susitikti su G. V. („taškelius susidėt“) (5 t., 97-99 b. l.). Nors telefoninių pokalbių metu neatskleidžiamas šių klausimų turinys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie buvo susiję su aukščiau paminėtų sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės sudarymu bei A. Š., kaip valstybės tarnautojo, teisėtu veikimu, vykdant įgaliojimus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimu rūpinosi ne tik V. N., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nors automobilį įsigijo ir lizingo įmokas už jį mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 84 b. l.; 5 t., 111-113 b. l.). Nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad tarp automobilio „Toyota RAV4“ perdavimo A. Š. ir teisėto jo veikimo nėra jokio priežastinio ryšio.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 12 d. prašyme pakeisti kaltinimą apeliacinės instancijos teisme prokuroras nurodė, jog kyšis A. Š. buvo duotas ne tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų protegavimą, sudarant sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe, bet ir už palankumą, išskirtinės padėties suteikimą V. N. ar asmenims, kurių veikla V. N. suinteresuotas, ir kitokį tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje (11 t., 124-127 b. l.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias prokuroro nurodomas aplinkybes, t. y. kad V. N. buvo suinteresuotas ir kitų byloje nenustatytų asmenų veikla ir siekė kitokio teisėto ar neteisėto A. Š. veikimo ateityje. Byloje nenustatyta, kad V. N. būtų taręsis su A. Š. dėl kokių nors veiksmų atlikimo po automobilio „Toyota RAV4“ pardavimo, o A. Š. – atlikęs kokius nors veiksmus V. N. ar kitų asmenų naudai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kyšis A. Š. buvo duotas tik už teisėtą jo veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų protegavimą.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad operatyvinio tyrimo ir telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, nes nebuvo gautas leidimas šią informaciją panaudoti kitoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, o jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje (Nr. 07-1-220-08) dėl A. Š., V. N. ir kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., 13-19 b. l.). Siekiant kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, 2012 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kyšio – automobilio „Toyota RAV4“ – priėmimo ir davimo bei su tuo susijusių kitų nusikalstamų veikų buvo atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-220-08, taip pat nurodyta, kokie dokumentai ir daiktiniai įrodymai buvo atskirti į naują procesą (1 t., 1-12 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad šiam atskirtam ikiteisminiam tyrimui buvo suteiktas naujas Nr. 07-1-215-12, todėl tokia byla nelaikytina nauja BPK 162 straipsnio tvarka. Be to, nutarimą ikiteisminį tyrimą atskirti į atskirą procesą priėmė prokuroras. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei mano apeliantas A. Š., nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti BPK 162 straipsnio reikalavimai.

Pažymėtina, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka šioje byloje buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, kuria leista kontroliuoti bei fiksuoti A. Š. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus su kitais asmenimis, taip pat slaptas patekimas į tarnybines patalpas Klaipėdos miesto savivaldybėje (1 t., 105, 106). Vėliau šių veiksmų atlikimo terminai įstatymo nustatyta tvarka buvo tęsiami (1 t., 109, 112, 115-116, 119-120, 123-124, 127-128, 131-132, 135-136, 139-140, 155-156, 168-170 b. l., 2 t., 33, 34 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo leista naudoti technines priemones specialia tvarka ir V. R., N. R., V. N., A. R. bei kitiems asmenims (1 t., 143-144, 147-148, 180-181, 184 b. l., 2 t., 6, 9-10, 21-22, 24-25, 28, 37-38, 47 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir kitus veiksmus, pažeidimų nenustatyta. Aplinkybė, kad techninės priemonės buvo naudojamos net ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. iki 2009 m. gruodžio 15 d., nesudaro pagrindo konstatuoti BPK 166 straipsnio pažeidimo, nes tokie duomenys nebuvo panaudoti šioje baudžiamojoje byloje (Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 9 d. nutarimu telekomunikacijos tinklais perduodamos kontrolės metu gauta informacija po 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sunaikinta) (2 t., 50-51 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą, nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė, o V. N., siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, davė A. Š. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už pagalbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl darbų Klaipėdos mieste atlikimo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, A. Š., būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. N., suinteresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, savo naudai tiesiogiai priėmė, o V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 141517828, 2006 m. liepos 24 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) komercijos direktoriumi, nuo 2007 m. gruodžio 3 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, ir būdamas suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriui A. Š. tiesiogiai perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt (15 929 Eur) vertės 2005 metų laidos automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad A. Š. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudaryti 2005 m. gegužės 13 d. sutartį už 1 045 183 Lt (302 706 eurų) atlikti Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimą, aplinkotvarką ir priežiūrą, 2005 m. spalio 29 d. sutartį Nr. J4-1059 nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. neviršijant 12 588 831,42 Lt (3 645 978 eurų) sumos teikti Klaipėdos miesto pietinės bei šiaurinės dalies sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas, 2006 m. kovo 7 d. sutartį Nr. J4-143 dėl darbų už 2 989 675,59 Lt (865 870 eurų) atlikimo, o taip pat laimėti 2005 m. spalio 10 d. atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugų ir atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugų nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. kovo 8 d.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio – automobilio, kuriuo A. Š. neatlygintinai naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d., gavimo faktą, telefoninių pokalbių metu, vykusių 2007 m. birželio 12 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d., A. Š. ir V. N. susitarė, kad V. N. per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atliktų finansines operacijas ir sudarytų sandorį, t. y. paminėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį V. R. vardu.

2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. V. R., įkalbėtas ir palenktas A. Š., nuvyko pas V. N. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad iš V. R. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gautas 43 000 Lt (12 454 Eur) avansas už „Toyota RAV4“ bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, kuriuose nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka 2005 metų automobilį „Toyota RAV4“. A. P., nesuprantanti šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso.

V. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis, parengė trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2008/01, dviejų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 43 000 Lt (12 454 Eur) perka automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis yra perduodamas V. R.. Šiuos dokumentus pasirašė V. N. bei V. R..

Taip V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „VB SEB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės patalpas, esančias S. Daukanto g. 3/J. Zauerveino g. 6, ir perdavus tuos dokumentus šiai bendrovei, UAB „VB SEB Lizingas“ parengė ir V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. Bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš UAB „VB SEB Lizingas“ ir priregistruotas V. R. vardu.

A. Š., siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, telefoninių pokalbių savo kabinete metu, vykusių 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 16 d., 2008 m. kovo 21 d. su V. R. ir N. R., paprašė su automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti finansines operacijas, t. y. sudaryti sandorį – parduoti automobilį. Nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. 2008 m. balandžio 8 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, esančiame Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, su J. O. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 55 000 Lt (15 929 Eur), o pinigus apie 12.32 val. automobiliu „Renault Šafrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. gyvenamojo namo pirmajame aukšte 55 000 Lt (15 929 Eur) perdavė A. Š..

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmių

Pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją, įsigaliojusią nuo 2007 m. liepos 21 d., asmuo, padaręs BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, buvo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, o asmuo, padaręs BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Pirmosios instancijos teismas A. Š. už BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką paskyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o V. N. už BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra teisingos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, už kurias A. Š. ir V. N. nuteisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pradėtas 2008 m. rugpjūčio 25 d., o į pirmosios instancijos teismą ši byla perduota tik 2014 m. sausio 23 d., t. y. truko ilgą laiką. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, nepakankamai neatsižvelgė į šią aplinkybę.

Nuteistasis A. Š. nuteistas už sunkaus nusikaltimo (BK 225 straipsnio 3 dalis) padarymą. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad nuteistojo sveikatos būklė sunki, tačiau byloje nenustatyta, jog dėl to A. Š. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ženkliai pablogėjus A. Š. sveikatai, klausimas dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę gali būti sprendžiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, A. Š. anksčiau teistas, taip pat ir už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinus šias aplinkybes bei ilgą proceso trukmę, darytina išvada, kad A. Š. skirtina minimali sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis V. N. nuteistas už apysunkio nusikaltimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) padarymą. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliantas praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, turi vaikų. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į ilgą proceso trukmę, darytina išvada, kad V. N. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą jam skirtina kitokia bausmė (bauda) nei nurodyta 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. N. prieštarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant V. N. baudą, vadovaujamasi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, nes nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BPK 3 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pakeisti:

A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. N. nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 150 MGL (19 500 Lt) (5 647,59 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, V. N. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta bausme – 200 MGL (26 000 Lt) (7 530,12 eurų) dydžio bauda, ir V. N. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 350 MGL (45 500 Lt) (13 177,71 eurų) dydžio baudą.

Pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aplinkybę, kad A. Š. priėmė, o V. N. davė kyšį už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.