- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- eI2-2483-484/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atliktus veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (1.15 Mr) 7R-3160 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. liepos 17 d. prašymą Nr. 3R-1182 dėl žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, kad Ministerija Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą atlyginti 1 978,60 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos, motyvuodama tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, teisėjas padarė pažeidimus, priimdami sprendimus dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, paaiškina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-786/2021, kurioje Utenos apylinkes teismo Anykščių rūmai 2021 m. balandžio 20 d. priėmė nuosprendį, jam buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-34530-19 jo atžvilgiu, pripažinus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos.
Pareiškėjas teigia, jog, būdamas nekaltas, buvo persekiojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, patyrė nepatogumų ir išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokatų teisines paslaugas, atliktą specialisto tyrimą bei surašytą išvadą. Nurodo, kad iš viso patyrė 1 978,60 Eur turtinės žalos.
Nurodo ir tai, kad iš pradžių dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudiką, kuris atsisakė atlyginti patirtas išlaidas advokatams ir už specialisto paslaugas, motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, todėl jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant proceso išlaidų atlyginimo institutą.
Pareiškėjas nesutinka, kad turėjo prašyti atlyginti proceso išlaidas baudžiamajame procese ir kad šios išlaidos yra laikytinos ne žala, o proceso išlaidomis. Pažymi, kad jis, remiantis BPK 103 ir 104 straipsniais, neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi, panaikinus įtariamojo statusą procese, jis neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą (turėjo liudytojo statusą).
Teigia, kad valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti galimybę dėl visų patirtų išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).
Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnis). Kadangi valstybė nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti galimybę į visų patirtų išlaidų atlyginimą, neužtikrino pakankamų priemonių procese, kad tokiems asmenims, kaip jis, netekus įtariamojo statuso, būtų atlyginta žala, mano, kad valstybė turi atlyginti žalą tiesiogiai taikydama Konstituciją.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog patyrė neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dėl to, kad jį, nekaltą dėl eismo įvykio, persekiojo valstybė baudžiamąja tvarka, jis turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose įtariamojo statusu, kreiptis į advokatus teisinės gynybos. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.
Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas Ministerijai 2023 m. liepos 17 d. pateikė prašymą Nr. 3R-1182 dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34530-19 buvo įtariamas BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ikiteisminis tyrimas prokuroro 2020 m. liepos 15 d. nutarimu buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo nurodė patyręs 1 978,60 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba ir specialisto tyrimu, taip pat neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur. Teisingumo ministerija 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (1.15Mr)7R-3160 pareiškėjo prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prie Ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, jog pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Pažymi, kad Ministerija, nagrinėdama asmenų prašymus dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, vadovaujasi imperatyviomis minėto įstatymo nuostatomis, kuriose numatyta, kokią sąlygų visumą turi atitikti asmens prašymas. Nustačius, jog prašymas neatitinka įstatymo sąlygų, jis objektyviai negali būti tenkinamas.
Ministerija laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, jog patirtos išlaidos jam turi būti atlyginamos tiesiogiai taikant Konstituciją. Pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog asmeniui padarytos žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi šiuo atveju žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimas ne teismo tvarka yra nustatytas Įstatyme. Šis įstatymas nenumato, kad atlyginamos visos baudžiamajame ar administracinio nusižengimo procese patirtos asmens išlaidos, taigi pareiškėjas, kurio atžvilgiu nebuvo taikyta neteisėta procesinė prievartos priemonė, neturi teisės į jo patirtų išlaidų atlyginimą ne teismo tvarka.
Pažymi, kad Ministerijos Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta alternatyvi galimybė reikalauti žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kreipiantis su ieškiniu į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu. Tvirtina, kad skundžiamas Ministerijos Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas atlyginti žalą ne teismo tvarka, neapribojo ir neatėmė pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą, nes tokią teisę pareiškėjas gali realizuoti kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. kreipiantis į teismą su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta kompensuoti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl galimai nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. Ministerijai pateikė prašymą Nr. 3R-1182 dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34530-19 buvo įtariamas BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ikiteisminis tyrimas prokuroro 2020 m. liepos 15 d. nutarimu jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo nurodė patyręs 1 978,60 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba ir specialisto tyrimu, taip pat neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur.
Ministerija 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (1.15Mr)7R-3160 pareiškėjo prašymo netenkino, nes prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (nenustačius fakto, jog pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai pritaikyta procesinė prievartos priemonė).
Pareiškėjas nesutikimą su Ministerijos Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jis, kaip liudytojas, netekęs įtariamojo statuso, neturi teisės į proceso išlaidų atlyginimą baudžiamajame procese. Valstybė nevykdė pozityvios pareigos ir neužtikrino pakankamų priemonių procese, kad tokiems asmenims, kaip jis, netekus įtariamojo statuso, baudžiamajame procese būtų atlyginta žala, mano, kad žala turi būti atlyginta tiesiogiai taikant Konstituciją (30 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, arba kuriems įsiteisėjusia nutartimi ar nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka nustato Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas yra neteisėti.
Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai.
Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu atlyginti žalą Ministerijai, be kita ko, pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. vasario 20 d. Pranešimą apie įtarimą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) 2020 m. liepos 15 d. Nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34530-19 įtariamojo V. T. atžvilgiu (toliau – Nutarimas) ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-786/2021. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad: pareiškėjui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34530-19 buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. 2020 m. liepos 15 d. Nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, konstatavus, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-786/2021 nusikalstamos veikos padarymu pripažintas kaltas kitas asmuo, jam paskirta bauda. Baudžiamojoje byloje pareiškėjas, netekęs įtariamojo statuso, įgijo liudytojo statusą.
Pažymėtina, kad iš Nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ne dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, susiję su atliekamu tyrimu, buvo pripažinti atliktais neteisėtai, o remiantis ikiteisminio tyrimo metu atliktos eismo įvykio ekspertizės išvadomis, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė jam nusikalstamos veikos. Kiti su Prašymu pateikti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, įskaitant minėtą teismo nuosprendį, taip pat neįrodo, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą vykdę ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė neteisėtą pareiškėjo laisvės ir teisių suvaržymą, nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui nepateikus įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimo, nustatančio pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje byloje, Ministerija pagrįstai pareiškėjo prašymą vertino kaip neatitinkantį Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, veikė pagal savo kompetenciją ir Įstatymo nuostatų nepažeidė.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad žala jam turėjo būti atlyginta tiesiogiai taikant Konstituciją, yra nepagrįstas, kadangi aptariamo pobūdžio žalos atlyginimą nustato Įstatymas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog Ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti Sprendimą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, nėra teisinio pagrindo ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl jis taip pat atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala kildinama iš galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), pareiškėjui išaiškintina teisė su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų atlyginimo, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.