Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai, Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Z. ir L. Z. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas G. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R-485(AG-472/02-2022) (toliau – Komisijos sprendimas) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2D-13201 „Dėl pažeistų teisių gynimo dėl galimai vykdomų savavališkų statybų ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

2.1. Kreipėsi į VTPSI nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) (su pareiškėjo žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype) vykdomos savavališkos statybos ir gavo atsakymą – Raštą, kuriame nurodoma apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje (aktas Nr. FAK-1346), kurio metu buvo vertinami: stoginė šalia gyvenamojo namo, pirtis, automobiliu aikštelė ir tvora. Pareiškėjo įsitikinimu, faktinės aplinkybės buvo nustatytos neteisingai, reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, todėl buvo padarytos neteisingos išvados. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) vadovavosi VTPSI nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, formaliai palaikė VTPSI argumentus ir priėmė formalų, neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

2.2. Rašte esantys teiginiai, kad stoginė yra kilnojamasis daiktas, yra klaidingi. VTPSI nekonstatavo aplinkybės, jog stoginė nėra pritvirtinta prie aikštelės ir kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybę dėl stoginės pritvirtinimo arba nepritvirtinimo prie aikštelės nebuvo nustatyti. VTPSI 2017 m. birželio 28 d. L. Z. surašė savavališkos statybos aktą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pristatant priestatą (stoginę) ant gyvenamojo namo rūsio patalpą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 27 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą N. LRS-01-181227-00274 gyvenamojo namo rekonstravimui pagal projektą Nr. RTDP-18-05 „Gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas.“, tačiau projektas bei statybą leidžiantis dokumentas nuo pareiškėjo yra slepiamas. Laiko, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas tos pačios stoginės įrengimui: stoginė buvo pripažinta neteisėta statyba, nes buvo pastatyta be statybą leidžiančio dokumento, o atsižvelgiant į aplinkybę, jog stoginė statoma ant namo dalies (rūsio), tai laikoma statinio rekonstrukcija.

2.3. Stoginė yra pastatyta ant rūsio pamatų, o atstumas nuo rūsio pamatų iki sklypo ribos yra 0,68 m (nurodyta Nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 1/8855, aplinkybę pareiškėjui žodžiu patvirtino miesto architektė). Po atliktų kadastrinių matavimų pamatai buvo apšiltinti 20 cm storio medžiaga, todėl šiuo metu realus faktinis atstumas nuo stoginės iki gretimo sklypo tvoros yra apie 0,48 m, tačiau VTPSI nurodė, neva atstumas nuo gretimo sklypo (t. y. priklausančio pareiškėjui) tvoros iki stoginės yra apie 1,05 m. Atstumas turėjo būti matuojamas ne iki tvoros, o iki sklypo ribos. Pagal realius duomenis stoginė yra pastatyta arčiau kaip 1 m nuo gretimo sklypo ribos, ant rūsio pamatų, todėl statytojas turėjo gauti rašytinį sutikimą iš gretimo sklypo savininko. Pareiškėjas tokio sutikimo niekada nedavė, todėl nesant būtino sutikimo, statytojui negalėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, stoginė yra pastatyta savavališkai ir neteisėtai.

2.4. VTPSI nepagrįstai nurodė, jog ginčo sklype pastatyta pirtis yra kilnojamasis daiktas. Aplinkybė, kad pirtis buvo perkelta į žemės sklypą sunkiosios technikos pagalba, savaime nelemia jos priskyrimo nekilnojamiesiems daiktams. Po perkėlimo pirtis buvo sujungta su į žemę įleistais pamatais. Patikrinimo akto nuotraukos patvirtina pamatų egzistavimą. VTPSI netyrė ir nenustatinėjo, kiek giliai yra įleistos po „betoninėmis plytelėmis“ esančios konstrukcijos. Pareiškėjas matė statybos darbus, po pirtimi buvo įrengti rentiniai, į kuriuos buvo priversta skaldos.

2.5. Tiriant pareiškėjo skundo dalį dėl automobilių stovėjimo aikštelės nebuvo nustatyti svarbūs faktiniai duomenys. Aikštelė priklauso inžinerinių statinių kategorijai. Privalomas rašytinis besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimai būtinas statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Siekiant nustatyti, ar kiemo aikštelė buvo pastatyta teisėtai, buvo būtina nustatyti aikštelės atstumą iki sklypo ribos. Aikštelės atstumas iki sklypo ribos yra mažesnis nei 1 m, vietomis tesiekia 20 cm, todėl statytojui buvo reikalingas pareiškėjo sutikimas, tačiau pareiškėjas tokio sutikimo niekada nedavė. VTPSI nenustatytas ir atsakyme nenurodytas aikštelės atstumas iki gretimo sklypo ribos.

2.6. VTPSI ir Komisija nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl į jo tvorą atremtų bambukinių skydų, kurie gadina pareiškėjo tvorą. Atsakyme nurodyta, kad dėl nagrinėjamos vielos tinklo segmentų ir bambukinių lakštų tvoros, pastatytos ant betoninio pagrindo su metaliniais stulpais, kuri skiria pareiškėjo ir statytojo žemės sklypus, buvo atsakyta 2020 m. birželio 29 d. raštu 2D-8582 „Dėl (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės ir bambukinių skydų“ (toliau – raštas Nr. 2D-8582), kuriame konstatuota, jog turėjo būti gautas pareiškėjo sutikimas, tačiau pareiškėjas tokio sutikimo niekada nedavė. Bambukiniai skydai yra atremti neteisėtai, gadina pareiškėjo tvorą, todėl VTPSI turėjo imtis atitinkamų veiksmų siekiant bambukinius skydus pašalinti. VTPSI nesprendė šio klausimo, neįpareigojo statytojo pašalinti bambukinius skydus.

2. Atsakovė – VTPSI atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. VTPSI el. paštu pateikė skundą nurodydamas, kad pareiškėjo kaimynė adresu (duomenys neskelbtini) išgrindė mašinų stovėjimo aikštelę, kuri slegia pareiškėjo tvoros pamatus, taip pat pagal visą tvoros parametrą kaimynai užstatę bambukines užtvaras. VTPSI 2020 m. birželio 10 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2020 m. birželio 11 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą FAK-1062 (toliau – Aktas Nr. 1062). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), pietvakarių kampe, ties riba su gretimu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas plokščias inžinerinis statinys iš betoninių trinkelių, kurio plotas apie 28,5 m², ant ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) stovi bambukiniai skydai atremti į esančią metalinę tvorą, kurių aukštis 1,4-1,8 m.

3.2. VTPSI išnagrinėjusi, 2020 m. balandžio 28 d. skundą ir atsižvelgdama į Akte Nr. 1062 užfiksuotus duomenis, Raštu Nr. 2D-8582 atsakė, kad Žemės sklype įrengto plokščio inžinerinio I grupės nesudėtingo statinio statybai, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Dėl įrengtų bambukinių skydų, paaiškino, kad skydai atremti į esančią tvorą, be įtvirtinimo į žemę ir be pamatų, nepriskiriami prie statinių ir laikomi kilnojamu daiktu. Pareiškėjas su VTPSI pateiktomis išvadomis sutiko, skundo dėl Rašto Nr. 2D-8582, įstatymo nustatytu laiku neteikė.

3.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. el. paštu pateikė skundą nurodydamas, kad pareiškėjo sodo kaimynai, gyvenantys Žemės sklype, pažeidinėjo pareiškėjo teises: 2016 m. pradėjo kasti komunikacijas prie pareiškėjo žemės sklypo, 2020 m. spalio 28 d. pastatė pirtį su įžemintais pamatais, maždaug 1 m atstumu nuo pareiškėjo tvoros išgrindė 0,75 m pločio grindinį, gadina pareiškėjo tvorą. VTPSI 2021 m. lapkričio 15 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti 2021 m. lapkričio 18 d. planuotą atlikti faktinių duomenų patikrinimą dėl pareiškėjo Covid-19 ligos ir būtinybės izoliuotis.

3.4. VTPSI 2022 m. gegužės 18 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gegužės mėn. Žemės sklype ant jau buvusių pamatų iškilo savavališkas statinys, be kita ko, prašoma atlikti patikrinimą pagal 2021 m. spalio 12 d. skundą. VTPSI nagrinėdama 2022 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. spalio 12 d. skundus, patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotus duomenis ir nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-181227-00274 gyvenamojo namo rekonstravimui pagal projektą Nr. RTDP-18-05 „Gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini)“. VTPSI atliko faktinių duomenų patikrinimą Žemės sklype ir surašė 2022 m. liepos 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1346 (toliau – Aktas Nr. 1346). Patikrinimo metu, dalyvaujant pareiškėjui, buvo vertinami: stoginė šalia gyvenamojo namo, pirtis, automobilių aikštelė ir tvora.

3.5. VTPSI vertindama situaciją vietoje neužfiksavo, kad stoginė būtų kokiu nors būdu sutvirtinta su pamatu. Priešingai – nustatyta, kad stoginė pastatyta ant namo rūsio sumontuotų terasinių lentų ir nenustatyta jokių elementų, jungiančių stoginę su rūsio aikštele ar ant rūsio sumontuotomis terasinėmis lentomis ar namo siena, todėl stoginė laikytina kilnojamuoju daiktu.

3.6. Akte Nr. 1346 užfiksuota, kad pirtis pastatyta ant betoninių plytelių ir smėlio pagrindo, o pareiškėjo nurodomi argumentai, kad statytojai yra iškasę duobes ir įstatę 6 stulpus, kurie yra sutvirtinti skalda. Pareiškėjo teiginiai, kad po pirtimi yra įrengti pamatai, yra paneigti faktinių duomenų patikrinimo metu užfiksuotomis ir Akto Nr. 1346 priede esančiomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad jokie statybos darbai Žemės sklype nėra vykdomi, pirtis yra uždėta ant po ja esančių betoninių plytelių.

3.7. Stoginė ir pirtis nėra laikytini nekilnojamaisiais daiktais. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra taikomos Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) 7 priedo 4 punkto nuostatos, reglamentuojančios besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimų gavimą vykdant pastatų ar stogą turinčių inžinerinių statinių statybą.

3.8. Pareiškėjas dėl Žemės sklype įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir bambukinių lakštų tvoros buvo kreipęsis į VTPSI su 2020 m. balandžio 28 d. skundu, kurį išnagrinėjus buvo pateiktas atsakymas – Raštas Nr. 2D-8582. Pareiškėjas su 2022 m. gegužės 28 d. skundu nepateikė naujų aplinkybių, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelės pastatymu ar bambukinių lakštų tvoros įrengimu Žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, VTPSI neturėjo pagrindo nagrinėti tuo pačiu pagrindu pateikto skundo, dėl kurio jau buvo pateiktas Raštas Nr. 2D-8582.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą nurodydamas, kad:

4.1. Stoginė, tai iš IKEA nusipirktos pavėsinės perkėlimas arčiau pareiškėjo sklypo ribos iš kitos vietos, be to, pavėsinė nėra pritvirtinta prie namo.

4.2. Mobili pirtis pastatyta ant nuosavybės teise priklausančios žemės, pagaminta gamykloje ir atvežta, gali būti išvežta ar patraukta į kitą vietą, be to, tai standartinis daiktas, kurį galima įsigyti. Pirtis nėra pritvirtinta, prie jos neprijungtos komunikacijos, pamatai nebuvo įrengiami, o, kad pirtis stovėtų lygiai, nepakrypusi, panaudotos kelios šaligatvio plytelės, OSB plokštės likučiai, bituminės dangos lapai.

4.3. Aikštelė ir jos betoniniai bortai buvo iki įsigyjant žemės sklypą, 2020 m. birželio 10 d. VTPSI atliko aikštelės patikrinimą, pažeidimų nenustatė, pareiškėjas patikrinimo rezultatų neginčijo.

4.4. 2016 metais įsigijus žemės sklypą buvo atliktas sklypo ribų patikrinimas ir nustatyta, kad žemės sklypą juosianti tvoros dalis įrengta ant nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribos, dalis yra įsiterpusi į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą iki pusės metro. Buvo siūlyta pareiškėjui atlikti pakartotinius matavimus ir abiem pusėms sutariant nustatyti nuosavybės ribas, kad nebūtų ginčo, tačiau pareiškėjas nesutiko.

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo riba yra aiški, tvora su pamatu yra pareiškėjo, bambukiniai skydai yra ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios tvoros. VTPSI atlikdama patikrinimus nemato pažeidimų, kurie tęsiasi tretiesiems suinteresuotiems asmenims statant stoginę ir pirtį, neobjektyviai fiksuoja faktinę situaciją. Tretieji suinteresuoti asmenys neleidžia užeiti į jų žemės sklypą, kad būtų atlikti objektyvūs matavimai. Nuo rūsio pamato iki pareiškėjo žemės sklypo yra 0,68 m. Aikštelės su borteliais anksčiau nebuvo, o pirtis stovi ant įžemintų pamatų, be to iš pirties eina dūmai, arba įjungia prietaisus, skleidžiančius dūmus, todėl pirtis ir aikštelė turi būti toliau nuo sklypo ribos.

5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė palaikantis pareiškėjo skundą, akcentavo, kad VTPSI nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių ir atitinkamai buvo padarytos neteisingos teisinės išvados. Nurodo, kad VTPSI pateikė išvadas prieštaraujančias viešai pateiktiems išaiškinimams, t. y., kad stoginė yra kilnojamasis daiktas, tačiau tai yra inžinerinis statinys – nekilnojamasis daiktas ir ginčo atveju nekonstatavo aplinkybės, kad stoginė yra pritvirtinta, be to, aplinkybė, jog stoginei statyti buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtina faktą, kad stoginė yra nekilnojamas daiktas. Nurodo, kad VTPSI atliko netikslius matavimus, netinkamai matavo atstumus, o atstumas nuo rūsio pamatų iki sklypo ribos yra 68 cm, o apšiltinus pamatus realus atstumas yra apie 48 cm, todėl esant atstumui nuo stoginės mažesniam kaip 1 m, buvo reikalingas pareiškėjo sutikimas, kurio pareiškėjas nedavė ir tai vertintina kaip savavališka statyba. Akcentuoja, kad nors VTPSI pripažino, kad matavimai atlikti neteisingai, kadangi turėjo būti matuojama ne iki tinklinės tvoros, o iki sklypo ribos, tačiau išvadų nepadarė ir pažeidimo nenustatė. Pažymi, kad nors pirtis buvo atvežta ir pastatyta, tai nepaneigia aplinkybės, kad pirtis yra nekilnojamas daiktas, be to, yra padaryti pamatai, o VTPSI tyrimo neatliko ir tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių, tik vizualiai apžiūrėjo. Pasisakydamas dėl automobilių stovėjimo aikštelės, nurodė, kad turėjo būti nustatytas aikštelės atstumas iki sklypo ribos, bet ne iki tvoros, o iki sklypo ribos atstumas yra mažesnis kaip 1 m – apie 20 cm, todėl turėjo būti pareiškėjo sutikimas. Todėl neteisėtu statiniu – aikštele yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes aikštelė slegia ir niokoja pareiškėjo tvoros pamatus, be to, dėl drėgmės trūkumo nyksta pareiškėjo augalai.

6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė palaikanti atsiliepime išdėstyta pozicija. Nurodė, kad Raštu Nr. 2D-8582 pareiškėjui buvo išsaikinta dėl bambukinės tvoros ir automobilių stovėjimo aikštelės, todėl VTPSI gavusi paskesnį skundą tyrė dėl stoginės ir pirties. Paaiškino, kad stoginė yra pritvirtinta ant rūsio, kurio teisėtumas nėra ginčijamas, stoginė prie namo nėra pritvirtinta bei nėra duomenų, kad stoginė būtų statoma atliekant statybos darbus ir tai reiškia kad stoginė yra kilnojamas daiktas. Nurodė, kad atstumas nuo stoginės buvo matuotas iki tvoros, kadangi tuo metu nebuvo duomenų apie tikslią sklypų ribą – nebuvo riboženklių, tačiau šiuo atveju atstumas nėra svarbus, kadangi stoginė yra kilnojamas daiktas. Paaiškino, kad pirtis yra kilnojamas daiktas, yra pastatyta ant betoninių plytų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo atlikti 5 VTPSI patikrinimai, kurių metu pareiškėjas dalyvavo. Paaiškino, kad žemės sklype yra ne stoginė, o pavėsinė pirkta IKEA, pirtis yra atvežta ir pastatyta, pirtyje nėra komunikacijų, automobilių aikštelė buvo iki įsigyjant žemės sklypą. Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad 2018 m. išduotas statybos leidimas nėra susijęs su nagrinėjama administracine byla, kadangi statybos buvo planuotos kitoje namo pusėje, bet statybos nebuvo pradėtos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Z. teismo posėdžio metu akcentavo, kad VTPSI atliko 5 patikrinimus ir atitinkamai pateikė atsakymus pareiškėjui.

9. Teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 15 d. liudytoja apklausta J. B.-R. pasakojo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas pagal pareiškėjo skundą ir buvo nustatyta, kad pirtis stovi ant plytelių, pamatų nebuvo, o stoginė nebuvo pritvirtinta prie namo ir prie terasos. Nurodė, kad atstumus matuoti nuo sklypo ribos nebuvo galimybių, kadangi nebuvo riboženklių, todėl matavimai buvo atliekami nuo tvoros. Atsakydama į klausimus paaiškino atstumų matavimas nagrinėjamu atveju nebuvo aktualus, kadangi pirtis buvo be pamatų, o stoginė nepritvirtinta prie namo ir prie terasos. Atsakydama dėl automobilių stovėjimo aikštelės, paaiškino, kad aikštelė buvo matuota, kad išsiaiškinti ar ji nepadidėjo nuo ankstesnio matavimo.

10. Teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 15 d. liudytoja apklausta I. M. pasakojo, kad kartu su kolege J. B.-R. dalyvavo faktinių duomenų patikrinime, kurio tikslas buvo patikrinti stoginę ir pirtį, kadangi dėl automobilių aikštelės ir tvoros situacija jau buvo išnagrinėta anksčiau. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo atlikti matavimai, fotofiksacija, pareiškėjo sklype buvo apžiūrėta tvora, o atsakymą pareiškėjui rengė kolegė J. B.-R. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad paprastai matavimus atlieka rulete, lazeriniu matuokliu, tačiau patikrinimo akte nėra fiksuojama kokiu prietaisu atliekami matavimai. Pirmiausiai matavo stoginę, kuri nebuvo sujungta su pastatu, tuomet buvo apžiūrėta tvora iš pareiškėjo pusės ir pirtis, kuri buvo be pamatų, kampuose buvo trinkelės arba plytos, ir buvo matuota trinkelių aikštelė. Nurodė, kad nebuvo riboženklių, todėl matavimus atliko iki tvoros ir paaiškino, kad kilnojamiems daiktams nėra teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl atstumo iki žemės sklypo ribos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

12. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą, pagrįstumą.

13. Byloje keliamas ginčas dėl Rašto, kuriuo išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gegužės 18 d. skundą ir 2021 m. spalio 12 d. prašymą, VTPSI 2023 m. liepos 4 d. atlikus Žemės sklype faktinių duomenų patikrinimą, nurodyta, kad:

14.1. Ant statytojui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rūsio išsikišusios išorinės dalies, sumontuotos terasinės lentos, o ant jų pastatyta metalinių konstrukcijų stoginė. Stoginės stogui ant metalinių strypų pritvirtintos medinės lentos ant šių – skardos lakštai. Stoginė nepritvirtinta prie namo sienos. Stoginės aukštis prie namo sienos apie 2,77 m (nuo trinkelių dangos su rūsio kaip pagrindo dalimi), aukštis kitame stoginės krašte apie 2,38 m (nuo trinkelių). Plotis apie 2,24 m, ilgis apie 5,47 m. Atstumas nuo gretimo sklypo tvoros iki stoginės apie 1,05 m.

14.2. Automobilių stovėjimo aikštelė su trinkelių danga, kurios ilgis apie 7,66 m, plotis nuo 4,71m iki 5,54 m. Aikštelės kraštuose, ties sklypo ribomis įrengta atraminė sienelė iki 0,5 m aukščio.

14.3. Pirtis, kurios ilgis apie 4,97 m, plotis apie 2,50 m, aukštis apie 2,57 m. Pirtis pastatyta ant betoninių plytelių ir smėlio pagrindo. Atstumas nuo pirties iki gretimo sklypo tvoros apie 1,18 m.

14.4. Statytojo ir pareiškėjo žemės sklypus skiria betoninio pagrindo su metaliniais stulpais, vielos tinklo segmentų ir bambukinių lakštų pastatyta tvora. Iš statytojo pusės į dalį tvoros atremtos malkų krūvos. Iš pareiškėjo pusės, tvoros betoninis pagrindas aptrupėjęs.

14.5. Dėl vielos tinklo segmentų ir bambukinių lakštų tvoros, pastatytos ant betoninio pagrindo su metaliniais stulpais, kuri skiria statytojo ir pareiškėjo žemės sklypus ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės su trinkelių danga, pareiškėjui buvo atsakyta Raštu Nr. 2D-8582.

14.6. Pagal statytojo pateiktus dokumentus, metalinių konstrukcijų stoginė ir mobili pirtis priskiriami prie kilnojamųjų daiktų, kadangi juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

14.7. Pagal VTPSI Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento kompetenciją Žemės sklype pažeidimų nenustatyta. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Statinių klasifikavimo reglamentas), IV skyriaus 2 skirsnio 3 lentelės 3.1 punktą, statytojo ir pareiškėjo žemės sklypus skirianti vielos tinklo segmentų ir bambukinių lakštų tvora ant betoninio pagrindo su metaliniais stulpais, 3.2 punktą – atraminė sienelė rėminanti dalį automobilių stovėjimo aikštelės ir 4.1 punktą – automobilių stovėjimo aikštelė, priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento 3 priedo 1 punktu tokio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 ir 85 dalis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnį sklype ant namo rūsio išsikišusios išorinės dalies, pastatyta metalinių konstrukcijų stoginė bei ant betoninių plytelių ir smėlio pagrindo pastatyta pirtis yra kilnojamieji daiktai. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi kilnojamųjų daiktų įrengimo klausimas nėra VTPSI Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento kompetencijoje.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. pateikė skundą VTPSI nurodydamas, kad sodo kaimynė L. Z. nesilaikydama atstumų išgrindė mašinų stovėjimo aikštelę, kuri slegia tvoros pamatus ir per visą tvoros perimetrą – ant tvoros užstatė bambukines užtvaras, kurių dalis yra pareiškėjo žemės sklype, be to, užtamsina žemės sklypą.

15. VTPSI 2020 m. birželio 10 d. Žemės sklype atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė Aktą Nr. 1062, kuriame konstatuota, kad „Sklypo pietvakarių kame išgrįsta trinkelėmis aikštelė. Matmenys 5.6 x 5.1 m. Aikštelė įrengta apytiksliai ties sklypo riba“; „Ant sklypo ribos su gretimu (duomenys neskelbtini) sklypu stovi bambukiniai skydai. Aukštis 1.4 m – 1.8 m“; „Riboženklių tarp sklypų (duomenys neskelbtini) nėra“. Akte Nr. 1062 įrašyta pastaba: „Po akto užpildymo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai parodė vieną riboženklį ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) šiauriniame gale, už tvoros, (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje“. Akte Nr. 1062 yra patikrinime dalyvavusios L. Z. įrašytas paaiškinimas „Aikštelė neišgrįsta trinkelėmis, o ant buvusios aikštelės pagrindimo padėtos trinkelės. Tankinimo darbų nedaryta.“

17.1. Statinių klasifikavimo reglamento 3 lentelės 4.1 punkte nustatyta, jog plokščias inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, jei jo plotas ≥ 10 m² ir ≤ 100 m², o pagal Statybos techninio reglamento 3 priedo 1.1 papunktį leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41] – statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines).

17.2. Žemės sklypas nepatenka į išvardintas zonas, minimam plokščiam inžineriniam I grupės nesudėtingam statiniui, statybai žemės sklype, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

17.3. Bambukiniai skydai atremti į esančią tvorą, be įtvirtinimo į žemę ir be pamatų, nepriskiriami prie statinių ir laikomi kilnojamu daiktu. Bambukiniai skydai yra atremti į esančią tvorą tarp sklypų ir tampa tvoros dalimi, priklausomai nuo skydu akytumo, Žemės sklypo savininkai turėtų gauti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimą. Atvejai, kada reikalingi besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai nurodyti Statybos techninio reglamento 7 priede. Vadovaujantis Statybos įstatymu bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo – nelaikoma savavališka.

17.4. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 punktu (VTPSI nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje) bei Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 48.1. papunkčiu, skundo nagrinėjimas Departamente nutraukiamas.

17. VTPSI, gavusi pareiškėjo 2022 m. gegužės 18 d. skundą 2022 m. liepos 4 d. Žemės sklype atliko faktinių duomenų patikrinimą, surašė Aktą Nr. 1346 ir Raštu atsakė pareiškėjui. Komisijos sprendimu atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Raštą, motyvuojant, kad iš Akto Nr. 1346 duomenų visumos matosi, jog metalinių konstrukcijų stoginės nėra pritvirtintos prie namo sienos ir terasinių lentų, pirtis yra kilnojama, pastatyta ant betoninių plytelių, juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties ir nesumažinus vertės, taip kaip nurodyta Rašte, priskiriant šiuos daiktus prie kilnojamųjų daiktų. Be to, VTPSI detaliai išdėstė ir išanalizavo patikrinimo metu nustatytus ir Akte Nr. 1346 užfiksuotus duomenis, nurodė aktualų teisinį reglamentavimą ir pagrįstai sprendė, kad kilnojamųjų daiktų įrengimo klausimai nepriskirtini VTPSI kompetencijai pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Komisijos sprendimu pažymima, kad Rašte Nr. 2D-8582, be kita ko, nurodoma, jog bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka ir VTPSI skundo nagrinėjimą nutraukė (dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų).

18. Pareiškėjas teismui nurodo, kad VTPSI netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, VTPSI darbuotojai faktinių duomenų patikrinimų metu netinkamai ir netiksliai matavo atstumus, nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių ir nekonstatavo, kad Žemės sklype yra vykdoma savavališka statyba, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens statomi objektai: stogine, pirtis, automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyti arčiau kaip 1 m nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, neturint pareiškėjo sutikimo, be to, VTPSI Rašte Nr. 2D-8582 konstatavo, kad dėl bambukinės tvoros statybos tretieji suinteresuoti asmenys turėjo gauti pareiškėjo sutikimą.

19. Asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimo patenkinimui, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr. LVAT 2023 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-793-1047/2023).

20. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kelia klausimus dėl Žemės sklype pastatytos stoginės ir pirties, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir bambukinės tvoros, pastatytos bendroje žemės sklypų riboje.

21. Rašte Nr. 2D-8582 pareiškėjui išaiškinta, kad pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t. y. pagal Statybos techninio reglamento 7 priedo nuostatas nagrinėjamu atveju Žemės sklypo savininkas statydamas bambukinę tvorą, kuri yra kilnojamas daiktas, turėjo gauti pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau pagal Statybos įstatymo nuostatas bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo – nelaikoma savavališka. VTPSI vadovaudamasi tuo metu galiojusio Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 punktu bei Taisyklių 48.1 papunkčiu, pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nutraukė.

22. Pagal Priežiūros įstatymo, galiojusio Rašto Nr. 2D-8582 pareiškėjui pateikimo metu, 25 straipsnio 9 punktą VTPSI nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje ir pagal Taisyklių 48.1 papunkčio nuostatas, tokių skundų nagrinėjimą, nutraukia. Paminėtina, kad Taisyklių, galiojusių Rašto Nr. 2D-8582 pareiškėjui pateikimo metu, 50 punkte buvo aprašyta, kas yra laikoma mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais, t. y. 50.1 papunktyje nurodyta, kad tai teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, kai: 1) įvyko ar gresia statinio avarija; 2) statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima <...>; 3) rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja valstybinę žemės kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją). Taisyklių 50.2 papunktyje nurodyti mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – tai atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan.

23. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą, nebuvo paneigtos VTPSI nustatytos aplinkybės, jog bambukinė tvora yra laikinas statinys, ir nors Žemės sklypo savininkas šią tvorą įsirengė neturint pareiškėjo sutikimo, sutiktina su atsakovo pozicija, kad tai laikytina mažareikšmiu teises aktų pažeidimu. Teismo vertinimu atsakovas pagrįstai Raštu Nr. 2D-8582 skundo dalį dėl bambukinės tvoros, nutraukė, o Raštu, be kita ko, paaiškino, kad VTPSI nėra suteikti įgaliojimai spręsti turtinių ar žalos atlyginimo ginčų dėl galimai padarytos žalos, bet kiekvienas suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti Civilinio kodekso 1.138 straipsniu suteikta galimybe savo civilines teises ginti teisme. Teismo vertinimu, dėl civilinio pobūdžio teisės pažeidimų pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

24. Dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su Žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele, teismas pažymi, kad pagal Statinių klasifikavimo reglamento VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ antro skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 4.1 papunktyje nurodyti inžineriniai statiniai – plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas ≥ 10 m², ≤ 100 m², priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype esančios automobilių aikštelės plotas atitinka nurodytuosius parametrus, todėl automobilių aikštelė priskiriama prie I grupės nesudėtingųjų statinių.

25. Statybos techninio reglamento 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai. Teismas pažymi, kad statybą leidžiančio dokumento privalomumas naujo nesudėtingo statinio statybai iš esmės yra aktualus, jeigu toks statinys planuojamas statyti saugomose ar kultūros paveldo teritorijose, kurortuose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašas, patvirtina, kad Žemės sklypas nepatenka į minėtas teritorijas, t. y. Žemės sklypui netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su saugomų ar kultūros paveldo teritorijų, kurortų ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsauga. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo Rašte Nr. 2D-8582 pareiškėjui pateiktu išaiškinimu, kad automobilių stovėjimo aikštelei Žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

26. Dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su Žemės sklype, esančia stogine (pavėsine) ir pirtimi, teismo vertinimu, pirmiausiai aktualu yra išsiaiškinti ar minėti statiniai yra kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

27. VTPSI pareigūnai 2023 m. liepos 4 d. Žemės sklype atlikę faktinių duomenų patikrinimą, konstatavo, kad metalinių konstrukcijų stoginė pastatyta ant terasinių lentų ir nepritvirtinta prie namo sienos, o pirtis pastatyta ant betoninių plytelių ir smėlio pagrindo, be to, kaip liudytojos apklaustos faktinių duomenų patikrinimą atlikusios I. M. ir J. B.-R., patvirtino Akte Nr. 1346 konstatuotas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingų specialistų patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

28. Teismui neturint abejonių, kad Žemės sklype esanti stogine (pavėsinė) ir pirtis yra kilnojamieji daiktai, nagrinėjamo ginčo atveju konstatuotina, kad šiems objektams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl Žemės sklype vykdomos savavališkos statybos. Pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento N. LRS-01-181227-00274 gyvenamojo namo rekonstravimui pagal projektą Nr. RTDP-18-05 „Gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas.“, kurį pareiškėjas sieja su stogine (pavėsine), nėra teisiškai reikšmingi nagrinėto ginčo aspektu, kadangi šis statybą leidžiantis dokumentas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, juolab, trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal šį statybą leidžiantį dokumentą statybos pradėtos nebuvo.

29. Pareiškėjas teismui akcentuoja, kad VTPSI pareigūnai netinkamai ir netiksliai atliko atstumų matavimus, be to, pareiškėjas nėra davęs Žemės sklypo savininkui sutikimų, dėl statinių, statomų arčiau kaip 1 m iki bendros žemės sklypų ribos. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas atstumai iki gretimo sklypo ribos ir atitinkamai sutikimai yra aktualūs norint gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Žemės sklype nevykdoma savavališka statyba, nėra statomi nekilnojamieji daiktai (statiniai), VTPSI pareigūnų atlikti atstumų matavimai ir atitinkamai pareiškėjo sutikimo nebuvimas, nėra reikšmingos aplinkybės šios administracinės bylos nagrinėjimui. Kaip pirmiau minėta, pareiškėjas, manydamas, kad Žemės sklypo savininkas savo elgesiu ar kitais veiksmais pažeidžia pareiškėjo teises, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl civilinio pobūdžio teisės pažeidimų Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).

31. Teismas pažymi, kad iš skundžiamo Rašto matyti, jog iš nurodytos motyvacijos (analizuotų nustatytų faktinių aplinkybių) pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Rašte nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis vertinamos VTPSI pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad pareiškėjo netenkina Raštas, neleidžia laikyti šio sprendimo nemotyvuotu. Rašte, pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl Žemės sklype nenustatyta savavališkos statybos požymių. Įvertinus Rašto turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

32. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, skundžiamų sprendimų išvadas, pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad VTPSI tinkamai ištyrė pareiškėjo kreipimuose nurodytą informaciją, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, Raštas ir Komisijos sprendimas laikytini teisėti, pagrindo naikinti pareiškėjo nurodytais ir (ar) kitais argumentais, nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

33. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.