Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-25-257/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-01
Bylos Nr.: I-25-257/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00153-2013-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė (pran.)
Pareiškėjas: V. Z.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui
Trečiasis asmuo: J. G.
Advokatai: Audrius Kairevičius, Daiva Balčiūnienė

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr. I-25-257/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00153-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 74 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjos V. Z. atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,

dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus atstovei Simonai Stanevičiūtei,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. ir jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

nedalyvaujant pareiškėjai V. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. dėl teisės aktų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Z. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 29 VĮ-(14.29.2.)-1014 ir jį panaikinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-22 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja V. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (19 b. l., II tomas).

Šalies argumentai

Pareiškėjos V. Z. atstovas advokatas Audrius Kairevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Nurodė, kad yra galiojantis 2008-05-09 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2482 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas namų valdai, ir kuris yra keičiamas specialiąja tvarka, nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 punktu valstybės išperkama žeme yra laikoma kaimo vietovėje esantys žemės sklypai, kurie yra užimti namų valdų (sodybų) sklypų; šių žemės sklypų teritorijų plotai nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Pareiškėja V. Z. skunde (2-11 b. l.) nurodė, kad vienintelis atvejis, kai žemėtvarkos projekto pakeitimai gali būti daromi neatliekant įprastų teritorijų planavimo procedūrų, yra situacija, kai patvirtinus žemėtvarkos projektą žemės sklypo ženklinimo metu nustatoma, kad jo konfigūracija (ribos) neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuotų ribų. Atsakovo 2012-08-23 įsakymas galėtų būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu juo namų valdai suprojektuoto sklypo ribos būtų patikslintos, sąvokai „patikslinimas“ suteikiant būtent tą prasmę, kuri nurodyta 2008 metų Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) redakcijos 45 p. ir 2012 metų Metodikos redakcijos 104 p. įtvirtintose nuostatose. Jų tikslas – numatyti supaprastintą žemės sklypo ribų tikslinimo procedūrą tuo atveju, kai, patvirtinus žemėtvarkos projektą, žemės sklypo ženklinimo vietovėje metu nustatomas neatitikimas tarp suprojektuoto žemės sklypo ribų ir šių ribų, paženklintų vietovėje. Bet koks kitas suprojektuoto žemės sklypo ribų pakeitimas, įskaitant ir atliktą skundžiamu atsakovo įsakymu, nėra laikomas patikslinimu minėtų teisės normų prasme, nepatenka į jų reguliavimo apimtį, o tai reiškia, jog toks pakeitimas gali būti atliekamas išimtinai tik laikantis visų žemėtvarkos projekto keitimo procedūrų, t. y. rengimo, viešo svarstymo, derinimo ir tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymas priimtas ne siekiant atitaisyti ženklinimo vietovėje metu nustatytus neatitikimus tarp sklypo ribų natūroje ir 2008 metų Žemėtvarkos projekte numatytų ribų, o tikslu pakeisti šį projektą, vietoje šio sklypo suformuojant du atskirus sklypus (sklypą, skirtą iki P. Z. mirties V. Z. ir P. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytiems statiniams eksploatuoti, ir kitą sklypą, skirtą J. G. nuosavybės teisėms į žemę atkurti bei eksploatuoti jai priklausančią pirtį), šiuo įsakymu atlikti veiksmai vertintini kaip 2008 metų Žemėtvarkos projekto pakeitimas. Nesutinka su skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2013-01-07 sprendimo teiginiu, kad išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano ir žiniaraščių tikslinimas nėra laikomas namų valdos žemės sklypo perprojektavimu. Pabrėžtina, kad dėl atsakovo 2012-08-23 įsakymu patikslintų žiniaraščių ir J. G. suprojektuoto sklypo ribų ženklinimo vietovėje faktiškai pasikeitė V. ir P. Z. namų valdai 2008 metų Žemėtvarkos projektu suprojektuoto sklypo plotas, konfigūracija ir ribos. Be to, atsakovo 2012-08-23 įsakymu ne tik patikslinti minėti žiniaraščiai, tačiau taip pat pakeistas ir pats 2008 metų žemėtvarkos projektas (kartu su 2012-08-23 įsakymu V. ir P. Z. atsiųsta suderinti 2008 metų žemėtvarkos projekto pakeitimo schema). Visa tai patvirtina, jog V. ir P. Z. namų valdai suprojektuotas sklypas buvo perprojektuotas, o perprojektavimas, kaip minėta, gali būti atliekamas tik Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2008 metų žemėtvarkos projekto pakeitimas, žemės sklypo 0,45 ha ploto dalį išbraukiant iš neprivatizuojamos žemės sąvado, turėjo būti atliktas ne 2008 metų Metodikos redakcijos 45 p. ar 2012 metų Metodikos redakcijos 104 p. numatytų teisės normų pagrindu, o taikant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas specialiųjų planų pakeitimo rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūras. Neatlikus visų Teritorijų planavimo įstatyme ir Metodikoje nustatytų žemėtvarkos projekto pakeitimo procedūrų, atsakovo 2012-08-23 įsakymas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir turėtų būti panaikintas. Taip pat naikintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2013-01-07 sprendimas, kuriuo atsakovo 2012-08-23 įsakymas paliktas nepakeistu. Pažymėjo, kad J. G. suprojektuotas sklypas neatitinka taisyklingų ir racionalių ribų reikalavimo, kadangi šio sklypo konfigūracija netaisyklinga – sklypas susideda iš siauro pravažiavimo, pažeidžiančio šulinio sanitarinę apsaugos zoną, ir likusio trapecijos formos žemės ploto. Ši siaura juosta turėtų būti priskirta ne J. G., o V. ir P. Z. namų valdai ne tik dėl šuliniams taikomos sanitarinės apsaugos zonos bei reikalavimo, kad sklypas būtų taisyklingos formos, tačiau taip pat ir dėl to, kad J. G. į jai suprojektuotą sklypą turi galimybę patekti ne tik per minėtą siaurą žemės juostą. Taigi situacija, kai 2008 metų žemėtvarkos projektas ir neprivatizuojamos žemės planas keičiami tokiu būdu, jog riba tarp P. ir V. Z. statiniams eksploatuoti skirto žemės ploto ir J. G. suprojektuoto sklypo, nesilaikant šuliniams taikomų sanitarinės apsaugos zonos reikalavimų, brėžiama ties namų valdoje esančiu šuliniu, prieštarauja ne tik sanitarines apsaugos zonas reglamentuojantiems teisės aktams, tačiau taip pat ir nuosavybės teisėms į statinius, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. bei 2012 metų Metodikos redakcijos 43 p. nustatytam reikalavimui žemės sklypus projektuoti taisyklingų ir racionalių ribų. Vadovaujantis išdėstytais motyvais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus 2012-08-23 įsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis Žemės reformos įstatymo 6 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 d., 2008 metų Metodikos redakcijos 45 p., 2012 metų Metodikos redakcijos 43 ir 104 p., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 91 p., Lietuvos higienos normos Nr. HN 44:2006 12.1 p. ir kt. teisės normoms, kadangi 0,45 ha žemės plotas iš neprivatizuojamos žemės sąvado pagal pakeitimo schemą išbrauktas nesilaikant specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų, neprivatizuojamų žemės plotų sąvado ir plano keitimo procedūrų, taip pat šuliniams taikomų sanitarinės apsaugos zonų atstumų reikalavimų. Kartu naikintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2013-01-07 sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus atstovė Simona Stanevičiūtė teismo posėdžio metu ir atsakovai atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime (166-173 b. l., I tomas) nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas pareiškėjos namų valdos žemės sklypas buvo didesnio ploto, negu būtų buvęs reikalingas žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, t. y. į suprojektuotą žemės sklypą pateko ne tik statiniais, kiemu užimtas žemės plotas, bet ir nemaža dalis ariamos žemės, taip pat ir šiuo metu J. G. nuosavybės teise priklausantis pagalbinio ūkio pastatas – pirtis, kurios statybos pabaigos metai – 1935 m. Taip nepagrįstai apie 0,45 ha ploto didesnė žemės teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir į ją neatkurtos nuosavybės teisės J. G., grąžinant minėtą žemės plotą natūra. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 29Vį-(14.29.2.)-1014 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-794 „Dėl Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų pakeitimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotas, o ne Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 104 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kurio žemės sklypas paženklintas, ir žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumento organizatorių. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 atlikus Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ploto pakeitimą, pareiškėjos namų valdos žemės sklypo ribos privalo atitikti Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų duomenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos namų valdos žemės sklypo ribos dar iki ženklinimo privalėjo būti tikslinamos teritorijų planavimo dokumente pagal procedūros, nustatytos Metodikoje, taisykles. Metodikos nuostatose nėra nurodyta, kad taikyti žemės reformos žemėtvarkos projekto tikslinimo procedūrą galima tik esant neženkliam ribų patikslinimui, kaip savo skunde pabrėžia pareiškėja. Priešingai nei teigia pareiškėja, individualiam šuliniui, kaip ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam šuliniui, nėra nustatoma požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinė apsaugos zona. Be to, sanitarinės apsaugos zonos nustatymas niekaip nėra susijęs su žemės sklypų ribų projektavimu: sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma ne tik tam žemės sklypui, kuriame yra objektas, dėl kurio atsiranda sanitarinė apsaugos zona, bei ir gretimiems žemės sklypams. Metodikos 43 punkte nustatyta ne tik, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, kaip teisingai nurodo pareiškėja, bet ir turi būti projektuojami taip, kad turėtų privažiuojamąjį kelią. Pagal šias teisės akto nuostatas negali būti projektuojami tokie žemės sklypai, iki kurių nėra užtikrinamas patekimas (privažiavimas).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. ir jos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime (155-159 b. l., I tomas) nurodė, kad pareiškėjos reiškiami reikalavimai trukdo jai atkurti nuosavybės teises į motinai A. L. priklausiusią žemę Jovarų k., Pakruojo r., kurios dalį pareiškėja neteisėtų administracinių aktų pagrindu jau yra užvaldžiusi. J. G. motina A. L. iki nacionalizavimo valdė 7,5 ha žemės sklypą, esantį Jovarų k., Pakruojo r., todėl J. G. 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatyta tvarka 1991 m. rugpjūčio 6 d. padavė įgaliotai tarnybai pareiškimą, prašydama atkurti nuosavybę, žemę jai grąžinant natūra. Pakruojo žemėtvarkos skyriuje yra surinkti dokumentai, neginčijamai patvirtinantys J. G. teisę į motinos nuosavybę. 2004-03-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-13814 iš J. G. priklausančių 7,54 ha atkurta nuosavybė į 5,20 ha, numatyta, kad nuosavybės teisės į kitą dalį – 2,34 ha – bus atkurtos vėliau, parengus projektą. Nuo tada J. G. siūlomi žemės sklypai, esantys kitose vietose, bet ne motinos A. L. valdytos žemės sklype. Tokiu būdu neteisėto 2001 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 pagrindu pareiškėja jau yra užvaldžiusi 1,00 ha žemės, kuri turėjo būti grąžinta J. G.. Todėl mėginimas užvaldyti dar 0,45 ha žemės yra neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams. J. G. pretenduoja atkurti nuosavybę į jos motinai iki nacionalizavimo priklausiusią žemę natūra, jos interesai šioje situacijoje yra prioritetiniai, palyginus su V. Z. interesu turėti didesnę valdą J. G. motinai priklausiusiame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. Z. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014, kuriuo buvo pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-794 „Dėl Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų pakeitimo“ 1 punktas ir išdėstytas taip: „Pakeičiu Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvadą ir išbraukiu iš jo 0,45 ha žemės plotą pagal Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės pakeitimo schemą (priedas).“, priedas išdėstytas nauja redakcija (29-30 b. l., I tomas).

Pareiškėja skundu (2-11 b. l., I tomas) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-22 (57 b. l., I tomas), tačiau pastarasis raštas (57 b. l., I tomas) yra informacinio pobūdžio, kuriuo pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-2 „Dėl P. Z. skundo išnagrinėjimo“ (58-62 b. l., I tomas), kuris nepanaikino nagrinėjamoje byloje skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 (29-30 b. l., I tomas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, matyti, kad įvyko techninė klaida ir skundžiamas ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-22 (57 b. l., I tomas), bet skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-2 „Dėl P. Z. skundo išnagrinėjimo“ (58-62 b. l., I tomas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-02-01 iki 2012-11-22) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Iš Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtino Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482 (prijungta administracinė byla Nr. I-767-257/2014, 82-88 b. l.), matyti, kad VĮ Pakruojo miškų urėdijai buvo suprojektuotas 0,50 ha žemės sklypas Nr. 1050-12. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (15-19 b. l., I tomas), VĮ Pakruojo miškų urėdijos patikėjimo teise valdyti statiniai, esantys minėtame žemės sklype, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1626 buvo perduoti Pakruojo rajono savivaldybei, kuri 2011-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1165 statinius pardavė P. Z. ir V. Z..

Taigi, patvirtintu Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotas 0,50 ha žemės plotas, skirtas esantiems pareiškėjos statiniams eksploatuoti, užimtas namų valda, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovų teigimu, skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 (29-30 b. l., I tomas) nebuvo keičiamas Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, o buvo keičiamas Preičiūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotas. Teismo vertinimu, skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 (29-30 b. l., I tomas) iš esmės buvo siekiama keisti Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, kadangi skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 (29-30 b. l., I tomas) pagrindu buvo parengta Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, pakeitimo schema (31 b. l., I tomas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 29SD-(14.29.31.)-450 (28 b. l., I tomas) buvo pateikta suderinti P. Z. ir V. Z..

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-03-27 iki 2012-11-24) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-09-26) 15 straipsnyje numatyta, kad prie specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų priskirtini žemėtvarkos projektai. Pastarojo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01) 104 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumento organizatorių. Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo. Patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Žemėtvarkos projektas netikslinamas, jei suprojektuotos žemės sklypų ribos, paženklinus jas vietovėje, neatitinka žemėtvarkos projekto plane pažymėtų ribų dėl priežasčių, susijusių su žemėtvarkos projekto rengimui naudojamos kartografinės medžiagos netikslumu.

Prijungtos administracinės bylos Nr. I-767-257/2011 įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (byloje aktuali 2008-08-15 redakcija) 45 punkte nurodyta, kad jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičiama ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos, bei šių sklypų numeris ir plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatsiejama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą.

Taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. I-767-257/2011 įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime išaiškinta, kad sistemiškai apibendrinus visas išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žemėtvarkos projektų rengimą, tvirtinimą bei keitimą, nenumato procedūros, kuria patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas galėtų būti keičiamas supaprastinta procedūra, vien Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vedėjo įsakymu, pakeičiant žemėtvarkos projekte patvirtintą suformuotų žemės sklypų sąrašą bei panaikinant žemės sklypo ribas. Vienintelis būdas, kuris galimas be žemės reformos žemėtvarkos projekto keitimo procedūros, Metodikos 45 punkte nurodytas žemės sklypo ribų tikslinimas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu išdėstyta nuomone, jog šis metodikos punktas turi būti taikomas plečiamai, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas, keitimas bei kitos su jais susijusios procedūros yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo tapatinti sąvokas „ribų keitimas“ bei „ribų naikinimas“, tuo labiau, kad tiek vienos, tiek kitos procedūros padariniai yra skirtingi. Žemės sklypo, suformuoto žemės reformos žemėtvarkos projektu, ribų panaikinimas prilygintinas sklypo išformavimui, o tuo pačiu ir žemėtvarkos projekto pakeitimui, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo vadovautis nuostatomis, reglamentuojančiomis žemėtvarkos projektų keitimą, arba atlikti procedūrą, numatytą Metodikos 45 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01) 104 punktas, kaip ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012-01-01) 45 punktas, nustato žemės sklypo ribų tikslinimą, t. y. vienintelį būdą, kuris galimas be žemės reformos žemėtvarkos projekto keitimo procedūros.

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (prieiga internetu: http://dz.lki.lt/) sąvoka „tikslinti“ apibrėžiama taip: „daryti tikslų, tikslesnį“, o sąvoka „keisti“ – „daryti kitokį, perdirbti, permainyti“. Atsižvelgiant į sąvokų išaiškinimus, teismo vertinimu, skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 (29-30 b. l., I tomas) 0,45 ha žemės ploto išbraukimas (naikinimas) negali būti laikomas žemės sklypo tikslinimu, tai yra laikytina žemės sklypo keitimu. Be to, parengtoje Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, pakeitimo schemoje (31 b. l., I tomas) nužymėti sutartiniai ženklai naikinamų ir patikslintų valstybinės žemės sklypo Nr. 1050-12 ribų. Iš parengto Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, pakeitimo schemos (31 b. l., I tomas) matyti akivaizdus valstybinio žemės sklypo Nr. 1050-12 ribų (konfigūracijos) ir ploto keitimas.

Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-2 (58-62 b. l., I tomas), be kita ko, nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius tinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01) 24.1 punkto nuostatas, įsakymu, likus daugiau kaip 14 dienų iki teritorijos paskesniam Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo, patikslinęs valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotą.

Teismo vertinimu, minėtos metodikos 24.1 punktas negalėjo būti taikomas, kadangi jis taikomas žemėtvarkos projekto parengiamojoje stadijoje, o nagrinėjamu atveju Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482 (prijungta administracinė byla Nr. I-767-257/2011, 92-93 b. l.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-2 „Dėl P. Z. skundo išnagrinėjimo“, kuris nepanaikino minėto teritorinio skyriaus sprendimo, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikintini kaip neteisėti iš esmės, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti, tačiau nebuvo pateikti dokumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atsiliepimo bei teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, J. G. nesutiko su pareiškėjų skundu. Kadangi pareiškėjų skundas yra tenkintinas, trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. netenka teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. skundą tenkinti – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-1014 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-2.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė