Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-04-01 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas pirminiame skunde taip pat ginčijo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą į jo 2018-02-13 skundą (b. l. 12-14), tačiau patikslintame skunde nurodė, kad tai nėra ginčo dalykas, t. y., prašė jo nenagrinėti (b. l. 23), todėl teismas šių aplinkybių plačiau neanalizuoja ir jų neaptaria.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018-06-26 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3156-422/2018 pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017-04-21 iki 2018-03-06, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis dėl pareigūnų netinkamo elgesio, t. y., kad pareigūnai su pareiškėju elgėsi agresyviai ir provokuojančiai dėl jo rašomų skundų, nedavė spaudos, neleido sakambinti ir kt. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių (dėl pareigūnų agresyvaus elgesio, spaudos neišdavimo, neleidimo skambinti) laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-03-06 paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus,

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. Š. P. PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2018-07-09 (b. l. 35-36). Patikslintame skunde apibrėžtu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-02-08 iki 2018-04-01, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-02-09 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą, kol nėra pataisos direktoriaus, nuo 2018-02-09 iki 2018-04-01 – drausminę nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 8 (b. l. 64, 37-38, 84, 167).

Iš esmės, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia abstrakčiais argumentais dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamo elgesio, t. y. nepagarbaus bendravimo, fizinio smurto, grasinimų, spaudimo ir pan. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai, žemino, grasino, siekė susidoroti, naudojo fizinį smurtą ar specialias priemones. Pareigūnas Ž. R. 2018-03-26 tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis nuteistajam V. Š. negrasino, necenzūriniais žodžiais jo nevadino ar kitaip netinkamai nesielgė (b. l. 56). Nors pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 23) tvirtina, kad jam blogai jaučiantis pamainos viršininkas neiškvietė slaugytojos, tačiau iš pareiškėjo pirminio skundo turinio matyti, kad slaugytoja 2018-02-12 pas pareiškėją buvo atėjusi ir, kaip nurodo pats pareiškėjas, slaugytoja pagalbos jam nesuteikė (b. l. 3). Pareiškėjas nurodo, kad 2018-03-12 pareigūnai jam sužalojo kulną, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikia, šių aplinkybių nepatvirtina pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, ar dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai (sužalojimus ar pan.). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nevykdė administracijos nurodymų ir nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybinių pranešimų ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-03-14 nutarimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, kad pats pareiškėjas 2018-03-12 reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu, elgėsi įžūliai, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusiraminti, vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 84, 86, 87, 88). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamą elgesį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad pareigūnai nedavė jam laikraščių.

Remiantis BVK 93 straipsniu, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede įtvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių daiktų ir reikmenų sąrašą, yra įtrauktos knygos, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai. Minėtuose teisės aktuose jokių įpareigojimų pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neaprūpinimo laikraščiais atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl rašomų skundų pareigūnai neleido jam paskambinti telefonu.

Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 2 dalimi, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą, drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems skambinti telefonu galima du kartus per mėnesį.

Iš Nuteistojo telefoninių pokalbių kortelės (b. l. 52-53) matyti, kad 2018-02-26 pareiškėjas skambino mamai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-04-01 pareiškėjas prašymu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl galimybės paskambinti, o atsakovo atstovas būtų atsisakęs tokį prašymą patenkinti, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai neleido jam skambinti telefonu yra hipotetinio pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas jam neleido skambinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nebuvo leidžiama skambinti, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, kadangi remiantis Individualaus darbo su nuteistuoju knygele, pareiškėjas su nuteistųjų atmintine buvo supažindintas pasirašytinai 2013-11-05, be to, atsakovo atstovo teigimu, ši informacija yra skelbiama (iškabinta) viešai, su ja pareiškėjas taip pat galėjo susipažinti ir bibliotekoje (b. l. 43, 45-46).

Pagal BVK 136 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 173 ¹ str. 1 d. ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2016-06-08, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai 2016-06-08 (b. l. 47-50). Iš Kalėjimų departamento 2018-03-28 rašto Nr. 2S-1043 matyti, kad nuo 2017-04-27 pareiškėjui periodiškai teikiamos psichologinės konsultacijos, orientuotos į emocijų valdymą, krizinių situacijų įveikos įgūdžių formavimą (b. l. 12-14). Kita vertus, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad socialinės reabilitacijos priemonės neteikiamos, tačiau konkrečiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonės jam nebuvo teikiamos. Pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų (pareiškėjo užkrėtimo (duomenys neskelbtini), neskirto dietinio maitinimo, medicinos darbuotojų veiksmų) kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 162-164, 159). Byloje nėra duomenų, kad Komisija pareiškėjo atžvilgiu būtų priėmusi sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nėra iki galo pasinaudojęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl skundas dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų Pravieniškių PN-AK paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą dėl pareiškėjo skundo ir pareiškėjui su šiuo sprendimu nesutinkant, jis skundu turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą pagal atsakovo buvimo vietą (ABTĮ 12 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini), dėl to buvo baustas drausmine nuobauda (b. l. 37-38). Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 41, 119, 148). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti išgyvenimai ir svaikatos pablogėjimas galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir pareigūnų elgesio (buvo agresyvūs, neišdavė spaudos, neleidimo skambinti) laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-03-06, palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo V. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.