Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d., t. y. neužtikrintos reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, techniškai netvarkingų, higienos normų reikalavimų neatitinkančių patalpų, netvarkingų baldų, higienos priemonių nesuteikimo, netinkamo provokuojančio pareigūnų elgesio, reabilitacijos priemonių nebuvimo, teisės paskambinti artimiesiems bei pasivaikščioti gryname ore ribojimo, neaprūpinimo spauda ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Į bylą pateikti įrodymai (I t., b. l.23, 26–27) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. birželio 8 d. kalėjo Pravieniškių PN – AK 2 – ojo sektoriaus 22 kameroje, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameros gyvenamasis plotas 14,37 kv. m, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,79 kv. m.

Laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 4 d., nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d., nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. vasario 6 d. ir nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjas kalėjo Pravieniškių PN – AK 2 – ojo sektoriaus 8 kameroje, kurios gyvenamasis plotas 14,12 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,71 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas kalėjo Pravieniškių PN – AK 2 – ojo sektoriaus 19 kameroje, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, kameros plotas 14,43 kv. m , todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,61 kv. m.

Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų gyvenamąjį plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, joje gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros, jose esančios lovos buvo techniškai netvarkingos, buvo netinkamas apšvietimas, langai pakankamai neatsidarydavo, neužteko ventiliacijos, todėl kamerose buvo pelėsis ir drėgmė. 8 kameros sanitarinio mazgo durys iki galo neužsidarydavo, todėl buvo neužtikrintas privatumas, sanitarinio mazgo patalpa sena, plytelės suskilusios, įranga sulūžusi, nebuvo sėdimo klozeto, karšto vandens.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2018 m. gegužės mėn. rašte (I t., b. l. 115) nurodė, kad teismo nurodytu laikotarpiu buvo atlikta valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė 2017 m. gegužės 24 d. Pravieniškių PN-AK 2 – ojo sektoriaus 8 kameroje. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti NVSC Kauno departamento 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-689 (17.2.338 2.22), tačiau iš patikrinimo akto Nr. PA.2-689 (17.2.338 2.22) (I t., b. l. 120–144) turinio matyti, kad jame minimo patikrinimo metu buvo tikrinta Pravieniškių PN-AK 1 –ojo sektoriaus 8 kamera, o ginčui aktuali 8 kamera yra Pravieniškių PN-AK 2 –jame sektoriuje, todėl šis patikrinimo aktas neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kameros Nr. 22 ir Nr. 19 ginčo laikotarpiu nebuvo tikrintos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Iš į bylą pateiktų 8, 19 ir 22 kamerų fotonuotraukų ( I t., b. l. 32–40) matyti, kad kamerose esantis inventorius (lovos, sanitarinio mazgo įrenginiai) yra techniškai netvarkingi, nes lovų, klozeto dažai nusilupę, sanitariniai įrenginiai surūdiję, sanitarinio mazgo sienų plytelės suskaldytos, tai iš esmės patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl netvarkingų lovų, 8 kameros sanitarinio mazgo patalpų ir inventoriaus.

Iš 8 kameros fotonuotraukų (b.l. 32) matyti, kad šios kameros sanitarinio mazgo durys užsidaro, todėl paneigtini pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo naudojantis šios kameros sanitariniu mazgu pažeidimo.

Pagal Higienos norma HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje esančioje 2018 m. balandžio 3 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje Nr. 88-148 (I t., b. l. 26–27) nurodyta, kad 2 – ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose visi langai atidaromi ribotai, kadangi jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Faktinę aplinkybę, kad ginčo kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patvirtina į bylą pateiktos kamerų fotonuotraukos ( I t., b. l. 32, 35, 37, 38). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo kamerose buvo sudaryta galimybė jas tinkamai išvėdinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, didelės drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte įtvirtintas reikalavimas gyvenamųjų patalpų bendram dirbtiniam apšvietimui, pagal kurį jis negali būti mažesnis nei 200 lx.

Minėtoje 2018 m. balandžio 3 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje Nr. 88-148 (I t., b. l. 26–27) nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nėra pateikta.

Taigi, įvertinus nurodytą, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ir kokiu metu buvo netinkamas apšvietimas, kurioje kameroje ir kada buvo pelėsis, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turėjo būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimas buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Šioje teisės normoje reikalavimo tiekti karštą vandenį į kamerų tipo patalpas nėra įtvirtinta, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo kameroje laikomi nepagrįstais.

Pagal nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusias Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge gali būti sėdimas ar tupimas unitazas, todėl pareiškėjui kalint 8 kameroje (kalėjimo šioje kameroje pradžia - 2017 m. birželio 8 d.) naudojantis tupimu unitazu, jo teisės nebuvo pažeistos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede numatytos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos, pagal kurias vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose, vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų100 g. tualetinio muilo, 3 vienetai tualetinio popieriaus, kartą per du mėnesius – 75 ml dantų pastos, kartą per tris mėnesius - 400 g. skalbimo miltelių, dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml).

Į bylą pateikti įrodymai (I t., b. l. 28–29) patvirtina, kad pareiškėjui skalbimo milteliai, dantų pasta ir antiperspirantas buvo išduoti laikantis Apraše nurodyto periodiškumo, tai pareiškėjas patvirtino savo parašais, todėl jo teiginiai dėl minėtų higienos priemonių neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su teisės paskambinti artimiesiems ribojimu.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims telefonu.

Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 2 dalimi, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą, drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems skambinti telefonu galima du kartus per mėnesį.

Pagal į bylą pateikto 2- ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skambinimo taksofonu tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-165 (toliau – ir Aprašas) (I t., b. l. 108), 4 punktą, kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji skambina visomis savaitės dienomis 17.00-22.00 val. uždarosios zonos patalpoje įrengtais taksofono aparatais.

Byloje ginčo, kad pareiškėjui nurodytame Apraše nustatytu laiku nebuvo leidžiama skambinti nėra, pareiškėjas kelia pretenzijas dėl netinkamo skambinimo laiko, nurodydamas, kad jam buvo leidžiama skambinti tik po vakarinio patikrinimo, o tokiu laiku jam buvo sudėtinga susisiekti su motina, nes ji tokiu laiku jau miega. Liudytojais apklausti nuteistieji J. U. ir T. B. nurodė, kad pareiškėjas prašydavo pareigūnų leisti paskambinti mamai dienos metu, tačiau jam ši teisė buvo suteikta tik po vakarinio patikrinimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ne vieną kartą yra neprisiskambinęs savo motinai ( I t., b. l. 105–106). Tačiau, teismo nuomone, nurodyti liudytojų parodymai bei aptarti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, nes pareiškėjui buvo suteikta teisė skambinti telefonu Apraše nustatytu laiku, o jo nurodytos aplinkybės dėl neleidimo skambinti telefonu jo norimu laiku yra hipotetinio pobūdžio, jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas jam neleido skambinti, konkrečią jo norimą valandą, todėl dėl šio neleidimo jis skambino vakare ir dėl šios priežasties neprisiskambino savo motinai, į bylą nepateikta pareiškėjo skundų dėl netinkamo skambinimo telefonu laiko, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad motinai jis neprisiskambino dėl per vėlyvo laiko, o ne dėl kitų priežasčių.

Be to, svarbu pažymėti, kad Apraše nustatytas skambinimo laikas yra skirtas visiems 20 būrio 7 brigados, karantino ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, t. y. jie visi turi teisę skambinti nurodytu laiku, todėl pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas (skambinimas jo norimu laiku), apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl jam suteikto netinkamo telefoninių pokalbių laiko atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą, drausmės grupėje laikomi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl skundų rašymo pareigūnai nevesdavo jo pasivaikščioti. Šios aplinkybės nepatvirtino byloje apklausti kartu su pareiškėju kalėję liudytojai. Nei skunde, nei teismo posėdžiuose pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, t.y. kokioje kameroje kalint, kada ir koks pareigūnas nevedė jo pasivaikščioti, todėl abstrakčių ir niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu negali būti nustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas neaprūpino jo spaudos leidiniais, neleido naudotis kodeksais. Tvirtino, kad pataisos namų administracija nevykdė jo socialinės reabilitacijos.

Pagal BVK 95 straipsnį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių daiktų ir reikmenų sąraše nurodytos knygos, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai.

Minėtuose teisės aktuose jokių įpareigojimų pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neaprūpinimo minėta literatūra atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal BVK 136 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija.

Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 173 ¹ str. 1 d. ir 2 d.).

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl provokuojančio, agresyvaus pareigūnų elgesio, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžiuose nenurodė konkrečių pareigūnų, jų elgesio atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su patirtais sveikatos sutrikimais: pablogėjusiu regėjimu, galvos skausmu, sutrikusiu kraujospūdžiu. Tvirtino, kad pasidarė irzlus, nervingas, agresyvus, uždaras, mažai bendraujantis, teko vartoti psichotropinius vaistus.

Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame pažymėjime (I t., b. l. 21) nurodyta, kad, išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją už ginčo laikotarpį, duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl skaudamos nugaros, nuspaustų šonų, galvos skausmo ar sutrikusio kraujospūdžio nėra. Dėl nemigos į psichiatrą kreipėsi 7 kartus, tačiau buvo nustatytas adaptacijos bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (I t., b. l. 22) nurodoma, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl privatumo pažeidimo, irzlumo, nervingumo, agresijos, uždarumo, psichologinio spaudimo nesikreipė.

Taigi, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (techniškai netvarkingų lovų, 8 kameros sanitarinio mazgo patalpos ir inventoriaus bei nevykdomos socialinės reabilitacijos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d. kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 8, 19 ir 22 kamerų tipo patalpose buvo pažeista pareiškėjo V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.