- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- II-5-564/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Pareiškėjas
- E. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK vyresnysis tyrėjas D. J. 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-840-2018 E. K. atžvilgiu, už tai, kad jis 2018 m. liepos 8 d., 05.45 val., magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 79 kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes-Bendz 2535“, v/n (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria KET horizontalaus ženklinimo linija 1.1 ir eismas ribotas kelio ženklu Nr. 327 „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma iš priekio atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, dėl ko iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Lenkimo manevrą vykdė sankryžoje su šalutiniu keliu. Tokiu B. E. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 1 priedo 327 ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus bei sukėlė pavojingą situaciją ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. E. K. nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvo paskirta nuobauda - 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugsėjo 26 d nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, perkvalifikuoti E. K. nusižengimą iš ANK 420 str. 1 d. į ANK 417 str. 3 d., neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Netenkinus šių prašymų, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. netaikyti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Pareiškėjas E. K. skunde nurodė, kad fakto, kad jis aplenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, neneigė nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios, nuo pat pradžių aiškino, kad transporto priemonę lenkė tik dėl to, kad ji važiavo lėtai. Aplenkta transporto priemonė lėtai važiavo dėl to, kad išsuko iš šalutinio kelio ir tik pradėjo bėgėtis. Minėtai transporto priemonei išvažiavus priešais E. K. vairuojamą transporto priemonę, jis galėjo stabdyti, tačiau kadangi vairavo ne lengvąjį automobilį, o sunkiasvorę transporto priemonę, vežė dūžtantį krovinį, baimindamasis, kad mašina gali prarasti stabilumą, gali nukentėti vežamas krovinys ar pan., nusprendė atlikti lenkimo manevrą. E. K. įsitikinimu, pradėjus lenkimo manevrą, lenkta transporto priemonė važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu ir tik pamačiusi, kad E. K. ją lenkia, staiga pradėjo didinti greitį, bandė sutrukdyti E. K. pabaigti lenkimo manevrą. Kadangi E. K. krovinys buvo sunkus, lenkiamoji transporto priemonė, didindama greitį, trukdė pabaigti manevrą, lenkimo manevras užtruko. Administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta, kad specialiu greičio matavimo prietaisu būtų užfiksuotas E. K. ar aplenktos transporto priemonės greitis. E. K. įsitikinęs, kad pateikiamas vaizdo įrašo nėra tikslus, laikytinas subjektyviu, nes jame gali būti matomas tik nedidelis situacijos fragmentas, galimai lenkimo manevro pabaiga, tačiau neužfiksuota, kada ir kodėl buvo pradėtas lenkimas, kad pradėjus manevrą, lenkiamoji transporto priemonė didino greitį ir sąmoningai trukdė E. K. baigti lenkimo manevrą, todėl būtent dėl jos padaryto KET pažeidimo (138 p. "Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais"), buvo sukurta situacija, kad priešais atvažiuojanti transporto priemonė turėjo kiek pristabdyti. Tokiu atveju teismai nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti nutarimą surašiusi institucija, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktikoje laikoma, kad jei nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog aplenkta transporto priemonė važiavo didesniu kaip 30 km/h greičiu, nėra pagrindo teigti, kad neleistinoje vietoje lenkimo manevrą padaręs asmuo pažeidė KET reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d. Kadangi E. K. įsitikinimu, transporto priemonė jam pradėjus lenkimo manevrą važiavo lėčiau nei 30 km/h, nesant įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota priešingai, administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nutrauktina, bent jau už kelio ženklo Nr. 327 pažeidimą.
Nutarime rašoma, kad neva dėl E. K. padarytų pažeidimų iš priekio atvažiuojanti transporto priemonė turėjo stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tačiau tokia išvada daroma netinkamai įvertinus priežastinį ryšį. Kaip minėta, lenkimo manevras pradėtas dėl to, kad lenkiamoji transporto priemonė išsuko iš šalutinio kelio prieš pat E. K. vairuojamą transporto priemonę ir judėjo nedideliu greičiu, iškart nepradėjo bėgėtis. Atitinkamai, siekdamas išvengti susidūrimo ar staigaus stabdymo, dėl kurio būtų nukentėjęs vežamas krovinys, E. K., nepaisydamas ištisinės linijos ribojimų, iš priekio nesant jokių transporto priemonių ar kitų kliūčių, pradėjo lenkimą. Tai pamatęs lenkiamosios transporto priemonės vairuotojas, matydamas, kad priekyje nėra kliūčių, kitų transporto priemonių, staiga pradėjo didinti greitį, taip neleisdamas E. K. baigti manevro. Toks trukdymas truko kurį laiką, ir tik, galimai, pamatęs pareigūnų automobilį, lenkiamosios transporto priemonės vairuotojas pristabdė, kad lenkimo manevras galėtų būti baigtas. Taigi tuo atveju, jei lenkiamosios transporto priemonės vairuotojas nebūtų pažeidęs KET 138 p. reikalavimų, t. y. būtų nedidinęs greičio ir leidęs E. K. savalaikiai pabaigti manevrą, priešais atvažiuojanti transporto priemonė nebūtų turėjusi lėtinti greičio ar kiek pasukti į kelkraščio pusę. Vadinasi, pavojinga situacija buvo sąlygota lenkiamosios transporto priemonės vairuotojo padaryto KET pažeidimo, kurio nesant, E. K. daryto manevro trukmė būtų buvusi gerokai trumpesnė ir nebūtų sukėlusi jokių padarinių. Atitinkamai, padariniai negali būti laikomi atsiradusiais dėl E. K. padaryto pažeidimo.
Taip pat, jei būtų nuspręsta, kad E. K. pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 str. 1 d., arba veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 417 str. 3 d. ir taip pat būtų pagrindas spręsti dėl specialiosios teisės atėmimo. E. K. įsitikinimu, teisė vairuoti transporto priemones jam neturėtų būti atimta. Teismu praktikoje išaiškinta, kad net už ANK 420 str. 1 d. pažeidimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas - gali būti netaikoma. ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad E. K. nėra piktybinis KET pažeidėjas, jo padaryti KET pažeidimai vertintini kaip atsitiktinio pobūdžio. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, svarbu ir tai, kad E. K. dirba vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas yra būtinas jo darbo funkcijų vykdymui. Jų netekęs, E. K. negalės dirbti, atitinkamai, išlaikyti ne tik savęs, bet ir savo šeimos, vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. E. K. su sutuoktine turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, kuriems bendrai išleidžia apie 400 Eur. E. K. sutuoktinės, dirbančios UAB „Busturas" darbo užmokestis per mėnesį yra tik kiek daugiau nei 400 Eur, taigi šeima, sumokėjusi kreditoriams kasmėnesines įmokas, iš esmės išgyvena tik iš E. K. darbo užmokesčio. E. K. amžius riboja jo galimybes greitai susirasti kitą darbą, juo labiau, kad atėmus teisę vairuoti, jis neturėtų galimybės dirbti pagal profesiją. Be to, priešingai nei nurodyta nutarime, yra pagrindas teigti esant atsakomybės lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str. 1 d., taip pat 1 dalyje nenurodytų, bet tokiomis teismų praktikoje laikomų, aplinkybių. Konkrečiai, E. K. pripažino, kad pažeidė tam tikras taisykles, susijusias su transporto priemonių lenkimu, dėl savo elgesio gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taip pat sumokėjo pirminiame protokole nurodytą 85 Eur dydžio baudą, kas teismų praktikoje įvardijama kaip pažeidėjo atsakingumą rodanti, taigi ir atsakomybę lengvinanti, aplinkybė. Mano, kad nutarimas surašytas formaliai, vienpusiškai vertinant bylos medžiagą, kurioje užfiksuoti tik tam tikri pažeidimo fragmentai, darant prielaidas nepaisant E. K. paaiškinimų, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, E. K. asmenybę, nepaisant teismų praktikos, todėl laikytinas nepagrįstu, neteisingu, todėl naikintinu.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK komisariatas pateikė atsiliepimą į E. K. skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu E. K. savo skundą palaikė ir parodė, kad vairuodamas krovininį automobilį važiavo nuo Lenkijos Respublikos sienos Kauno kryptimi, pamatė kaip krovininis automobilis su puspriekabe išvažinėjo nuo degalinės, Matė, kad priekyje nieko nėra, todėl šį automobilį lenkė. Tuomet jo vairuotojas pradėjo didinti greitį ir nedavė aplenkti. Kai pradėjo lenkimą, tas krovininis automobilis dar visas nebuvo išvažiavęs į kelią. Vyko lenkimas, galima sakyti lenktyniavimas. Pamatęs priešais atvažiuojantį krovininį automobilį, tai pradėjo spausti lenkiamą automobilį, kad duotų jam aplenkti. Mano, kad tas krovininio automobilio vairuotojas jo nepraleido specialiai. Priešpriešais važiavęs krovininis automobilis glaudėsi į šalikelę ir pristabdė. Vienu metu visi trys automobiliai buvo kelyje kelio pločio atžvilgiu. Šiaip ne taip įlindo ir aplenkė. Toje vietoje yra ženklas, kad draudžiama lenkti sunkvežimiams. Jis tą ženklą matė ir tikrai nebūtų lenkę, tačiau prieš lenkimą važiavo apie 85 km/h greičiu, nenorėjo stabdyti, kad nesudužtų jo krovinys. Kai pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, jis suprato, kad grįžti atgal pavojinga, todėl ir lenkė toliau. Krovininius automobilius vairuoja jau 20 metų. Būtent su šiuo automobiliu, kuriuo atliko lenkimo manevrą, dirba 6 metai. Galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo metu dar dirba. Jei atimtų teisę vairuoti transporto priemones jam būtų labai blogai, nes reikia mokėti paskolą už namą apie 300 eurų. Dar parodė, kad prieš lenkiant jis nematė automobilio, jis buvo įsitikinęs, kad lenkti saugu.
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos 8 d., apie 6 valandą ryte dirbo Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kelyje numatytu maršrutu. Pastebėjo, kad draudžiamoje vietoje krovininis automobilis lenkė kitą krovininį automobilį. Minėtą automobilį jie vijosi apie 5 km, su įjungtais švyturėliais, nes buvo intensyvus eismas. Tada sustabdė ir surašė vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą. Jis matė kai dar krovininis automobilis buvo savo juostoje, o po to atliko lenkimo manevrą, matė visą manevrą. Kai lenkiantis automobilis susilygino su lenkiamu krovininiu automobiliu, pamatė, kad ir priešais atvažiuoja krovininis automobilis. Viskas vyko jų matomumo zonoje. Priešpriešine juosta atvažiuojantis automobilis traukėsi į dešinę, o lenkiamas automobilis traukėsi į savo kelkraštį. Jei automobiliai nebūtų traukęsi, būtų įvykęs susidūrimas. Viename kelyje vienu metu buvo išsidėstę 3 krovininiai automobiliai. Nuo ten, kur stovėjo jų ekipažas, degalinės nesimato, yra apie 1 kilometro atstumas. Išvažiuojant iš degalinės nėra lėtėjimo juostos, visame kelyje yra ištisinė kelio juosta ir niekur lenkti negalima. Negalėjo E. K. pradėti lenkimo nuo degalinės, nes degalinė yra apie 1 kilometras nuo jų stovėjimo vietos, o lenkimas vyko jų matomumo zonoje. Lenkė atkarpoje tarp degalinės ir jų stovėjimo aikštelės. Nematė, kad lenkiamas automobilis kaip nors trukdytų lenkti ar didintų greitį, važiavo tolygiai, mano apie 70 km/h greičiu.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos 8 d. 6 val. ryte, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kelio 79 kilometre, Kampinių k., Kalvarijos sav., stovėjo su ekipažu aikštelėje ir pamatė kaip atvažiuoja krovininis automobilis ir jį lenkia kitas krovininis automobilis draudžiamoje vietoje. Dar atvažiavo ir iš priekio krovininis automobilis. Jis pamatęs situaciją, net išsigando, galvojo, kad tikrai įvyks avarija, bet stebuklingai visi trys automobiliai prasilenkė. Iš priekio atvažiuojantis krovininis automobilis ir stabdė, ir traukėsi dešiniau, lenkiamas automobilis taip pat stabdė ir traukėsi į šoną. Lenkusį vairuotoją vijosi ir sustabdė tik už kokių 5 kilometrų. Vairuotojas sustabdytas kaltę pripažino, suprato už ką jį sustabdė ir sutiko, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles. Tačiau, kai sužinojo, kad numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pradėjo aiškinti, kad turi paskolų, kad nerašytų to protokolo. Dar paaiškino, kad vairuotojas lenkė draudžiamoje vietoje, už tai ir buvo surašytas protokolas. Lenkiamas automobilis važiavo tolygiai, apie 70 km/h greičiu. Nuo tos vietos, kur stovėjo jų ekipažas, degalinės nesimato. Nuo jų stovėjimo vietos iki degalinės yra apie 700 metrų. Patikslino, kad vairuotojas, tik sužinojęs, kad bus atimta teisė vairuoti, tada pateikė versiją, kad jis lenkė, o lenkiamas automobilis padidino greitį ir jam neleido aplenkti.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas iš policijos pareigūnų automobilio. Vaizdo įraše yra užfiksuotas lenkimo manevras, taip pat matosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos kelio atkarpos nuo deglinės iki policijos pareigūnų buvimo vietos atstumas, lenkimo manevro tęsinys ir pabaiga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. K. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisingas.
E. K. neneigia, kad, lenkdamas transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kelio atkarpoje, kurioje lenkti draudžiama, ir važiavęs priešpriešinio eismo juosta, tačiau teikdamas skundą tvirtina, kad jis aplenkė transporto priemonę, važiavusią nedideliu, apie kaip 30 km/h greičiu, o, kirsdamas ištisinę liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, jokios pavojingos situacijos nesukėlė.
ANK 420 straipsnio ,,Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“ 1 dalyje numatyta, jog ,,Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų (...)“ (2017 09 26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, galiojanti nuo 2017-10-03)
Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 str. 5 d.).
Dėl KET 3 priedo 327 punkto pažeidimo.
KET 1 priedo 327 punktas numato, kad kelio ženklas ,,Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“ draudžia Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
E. K. neneigia, kad kelio ženklo ,,Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje lenkė krovininį automobilį, tačiau teigia, kad jo lenktas automobilis buvo išsukęs iš degalinės ir nespėjęs pagreitėti iki didesnio kaip 30 km/h greičio, jis nenorėjo stabdyti, kad nesudaužytų savo krovinio, todėl lenkė. Nurodė, jog lenkimo momentu to krovininio automobilio vairuotojas padidino greitį ir neleido jam aplenkti. Įvykį užfiksavusiems pareigūnams A. L. ir D. P. savo kaltę pripažino ir tik sužinojęs, kad bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, iškėlė versiją, kad lenkiamas automobilis pradėjo greitėti ir jam neleido apsilenkti, todėl ir susidarė tokia situacija.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti abu policijos pareigūnai, paaiškino, kad jie abu matė lenkimo manevrą, kuris vyko tikrai ne lenkiamam krovininiam automobiliui išsukant iš degalinės, o jų matomumo zonoje. Nuo tos vietos, kur stovėjo jų ekipažas minėtos degalinės net nesimato. Be to, jie nurodė, kad lenkiamas automobilis važiavo tolygiai ir jokio greičio nedidino. Vaizdo įrašo duomenys, kuriuose užfiksuota kelio atkarpa nuo E. K. minimos degalinės iki lenkimo manevro užfiksavimo yra atitinkanti pagal atstumą policijos pareigūnų parodymus, taigi lenkimo manevras tęsėsi labai ilgą laiką draudžiamojoje zonoje, net ir negalėdamas aplenkti per visą šią atkarpą E. K. vairuojamu automobiliu galėjo sugrįžti į savo eismo juostą, vaizdo įraše nuo pat iki lenkimo manevro užbaigimo trukdymo lenkti nenustatyta, abu automobiliai važiavo tikrai didesniu nei 30 km,h greičiu. Teismas E. K. įvykio versiją vertina kaip pažeidėjo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už KET 1 priedo 327 punkto pažeidimą. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu yra ir tai, jog krovininis automobilis aplenktas buvo ne iš karto išvažiavęs iš degalinės, o jau gerokai nuvažiavęs keliu (pareigūnai patvirtino, jog lenkimas vyko jų matomumo teritorijoje, maždaug 700 metrų nuo degalinės), kas pažeidėjo versiją apie tai, jog krovininis automobilis buvo nespėjęs pagreitėti, kai jis pradėjo lenkimo manevrą, o po to padidino greitį, daro visiškai neįtikinimą.
Nesant abejonių, kurios privalėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog E. K. lenkė transporto priemonę, važiuojančią didesniu kaip 30 km/h greičiu, ir konstatuoja, jog E. K. veikoje yra nustatyta KET 1 priedo 327 punkto ir ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimo dėl jam inkriminuoto lenkimo kelio ženklo ,,Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, dėl ko nutarimas šioje dalyje nenaikintinas.
Dėl KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimo
E. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis nutarimu nubaustas taip pat ir už tai, kad jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, t. y. už KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimą.
E. K. neneigė fakto, jog kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tačiau, pažeidėjo teigimu, tokiu veiksmu joks pavojus niekam nebuvo sukeltas.
KET 3 priedo 1.1 punktas numato, kad ,,siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Tiek pareigūnų A. L. ir D. P., tiek paties pažeidėjo parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad lenkimo momentu, atsiradus priešais atvažiuojančiam dar vienam krovininiam automobiliui, priversti stabdyti ir sukti į kelkraščius buvo tiek lenkiamas krovininis automobilis, tiek ir priešais atvažiuojantis automobilius. Todėl teismas konstatuoja, jog E. K. veikoje yra nustatyta KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimas.
Dėl baudos dydžio
Įvertinus skundžiamu nutarimu E. K. paskirtą nuobaudą, matyti, kad paskirta bauda yra numatyta nusižengimo sankcijoje. Skiriant nuobaudą įvertintas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Pareiškėjas, prašė skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, tai yra netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą ir mokėti paskolas. Vertinant argumentus, kuriais prašoma netaikyti ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 5 dalyje nuostatų, numatančių švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, negu numatyta įstatyme, taikymo galimybę.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismo vertinimu, E. K. nurodyta aplinkybė – būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbo funkcijų, nelaikytina išskirtine. Tai patvirtina ir šiuo klausimu formuluojama nuosekli teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016, AN2-258-843/2017 ir kt.). E. K. prieš darydamas pažeidimą galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, galimas pasekmes jo darbinei veiklai bei kitus nepatogumus buityje. Tokios aplinkybės turėjo būti pagrindas susilaikyti nuo nusižengimo padarymo, jo išvengti, o ne vėliau siekti švelninti privalomą atsakomybę, todėl konkrečiu atveju atsakomybės dėl savo neteisėto veikimo ar kaip darbuotojo galimybės vykdyti darbines funkcijas negali perkelti teismui. Beje, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nors ir teisine prasme jis laikomas administracine tvarka nebaustu, nes nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios, tačiau vis tik praeityje ne kartą buvo nubaustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimų, tokių kaip greičio viršijimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę. Konkrečiu atveju teismas jokių išimtinių nusižengimo padarymo aplinkybių nenustatė, todėl padaręs nusižengimą E. K. privalo prisiimti neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes. Pareiškėjo darbas, šeimos finansinė gerovė nėra išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymo. Padaryto nusižengimo turinys- lenkimas neleistinoje vietoje, intensyvaus eismo kelyje, akivaizdžios pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams sukėlimas, paskirta piniginė bauda ir specialios teisės atėmimas, teismo vertinimu yra tinkamas atsakomybės realizavimas. Akivaizdu, kad administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumų buityje, atliekant darbines funkcijas ir kt. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo, kad suvokęs savo nusižengimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nedarytų pažeidimų. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai neturint teisės vairuoti, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu teismas
nutaria:
E. K. skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopijas siųsti E. K., Marijampolės AVPK.