Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovui M. S., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo A. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-01-10 teisme priimtas ieškovės G. S. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: nuginčyti atsakovo M. S. tėvystę N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovas nėra N. S. tėvas; panaikinti 2012-05-14 Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą (Nr. 68) apie N. S. tėvą M. S.; nustatyti, kad M. K. yra N. S. tėvas, o N. S. – jo sūnus. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. S.. 2012-05-14 prašymu pripažinti tėvystę ieškovė ir atsakovas kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl N. S. tėvystės pripažinimo, todėl N. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas. Šalims kartu pragyvenus vienerius metus, jų santykiai nutrūko ir nuo to laiko atsakovas su N. nebendravo, vaikas net nepažįsta atsakovo, atsakovas niekada vaikui neteikė išlaikymo. Ieškovė 2017-07-15 sudarė santuoką su D. S.. Atsakovo prašymu buvo atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, jog atsakovas nėra biologinis N. tėvas. Nagrinėjant bylą buvo paskirta DNR ekspertizė atsakovo ir N. S. giminystės ryšiui nustatyti. Ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovas nėra N. S. biologinis tėvas. Ieškovei tapo aišku, kad N. biologinis tėvas yra M. K.. Iki kreipimosi į teismą dienos pradėjus ieškoti vaiko biologinio tėvo, paaiškėjo, kad M. K. 2014-08-05 mirė. Tuomet pradėta ieškoti M. K. šeimos narių. Pavyko rasti netikrą M. K. sesę S. B. (tos pačios motinos), kuri sutiko dalyvauti DNR tyrime. Atlikus DNR tyrimą, išvadoje konstatuota, kad S. B. ir N. S. biologinės giminystės tyrimo rezultatas tiesiog prilygsta 30,0723 proc. tikimybei, nurodyta, kad reikėtų atlikti papildomą artimųjų giminaičių tyrimą, tačiau jų rasti nepavyksta. Nagrinėjant bylą teisme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis apie tai, kad M. K. turi dukrą G. K., todėl atsirado galimybė nustatyti, ar M. K. yra N. S. biologinis tėvas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė prašymą paskirti DNR ekspertizę, ekspertams pavedant atsakyti į klausimą, ar G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra sesuo ir brolis.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, paaiškino, kad viskas prasidėjo prieš 8-9 metus, 2011metais ji gyveno V., apie 4 mėnesius draugavo su M. K. ir beveik tuo pačiu metu per draugus ji susipažino su atsakovu, intymiai bendravo su abiem vaikinais. Po maždaug po 4 mėnesių M. K. išvyko į užsienį, tais laikais telefonų nebuvo, todėl ryšys nutrūko. Ieškovės santykiai su M. buvo geri, todėl jie pradėjo draugauti. Ieškovė po kurio laiko pasijuto nėščia, jai buvo tik 17 metų, galvojo, kad vaiko tėvas yra M., jie išėjo gyventi pas M. tėvus. Gimus vaikui atsakovas pripažino tėvystę, tačiau vaikui buvo suteikta ieškovės pavardė. Gimus vaikui, jie kartu pragyveno 5-6 mėnesius, vėliau tarp šalių prasidėjo nesutarimai, ieškovė su vaiku grįžo pas savo mamą, atsakovas išvyko į užsienį ir su juo ryšiai nutrūko, atsakovas vaiku nesidomėjo, išlaikymo neteikė, ieškovė atsakovo neieškojo. Ieškovė pradėjo kurti savo gyvenimą, su dabartiniu vyru kartu pradėjo gyventi, kai N. buvo 2,5 metų, ieškovė ištekėjo už dabartinio vyro, kuris N. augina, rūpinasi, teikia išlaikymą. Atsakovas iš užsienio grįžo 2018 metų žiemą ir paskambino ieškovei, pasiūlė susitikti, pakalbėti dėl vaiko. Ieškovė ir atsakovas susitiko dviese, atsakovas pokalbio metu pradėjo dvejoti dėl tėvystės ir pasiūlė atlikti DNR tyrimą, ieškovė sutiko tai atlikti. Ieškovė nežino, kodėl atsakovui kilo abejonių dėl tėvystės, gal jo draugė paskatino. Ieškovė patvirtino, kad ji sužinojo apie tai, jog atsakovas nėra vaiko tėvas, tik atlikus DNR tyrimą.

Ieškovės atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Dėl pareikštų reikalavimų ginčo tarp šalių nėra, mano, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo DNR trimo atlikimo. Šiuo atveju vaiko ir atsakovo nesieja emocinis ryšys, todėl vaikui neigiamų socialinių pasekmių nesukels, nuginčijus tėvystę bus nustatyta tikroji vaiko kilmė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio pateikė galutinę išvadą dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, nurodydamas, kad pareikšti reikalavimai atitinka nepilnamečio N. S. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės. Iš 2012-05-14 Gimimo įrašo Nr. 68 matyti, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina gimimo įraše nurodyta ieškovė G. S., tėvu – atsakovas M. S.. Iš 2012-05-14 prašymo tėvystei pripažinti matyti, kad ieškovė ir atsakovas pateikė Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui prašymą, kuriuo atsakovas prašė pripažinti jį N. S. tėvu, suteikiant vaikui pavardę – S., o ieškovė sutiko, kad atsakovas būtų pripažintas jos sūnaus N. tėvu (notarinio registro Nr. 2-2352). Išduotas N. S. gimimo liudijimas.

Santuokos sudarymo įrašas (įrašo Nr. 157) patvirtina, kad 2017-07-15 įregistruota santuoka tarp D. S. ir G. S. (iki santuokos sudarymo – S.) (ieškovės).

UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje 2018-04-17 paėmus mėginius DNR tyrimui iš atsakovo ir N. S., gim. 2012-05-05, atliktas DNR tyrimas, kurio 2018-05-07 išvada patvirtina, jog atsakovas nėra N. S. biologinis tėvas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateikto ekspertizės akto Nr. ES 188/2019(01) nustatyta, kad atlikus teismo DNR ekspertizę (ekspertizė pradėta 2019-11-05, baigta - 2019-11-29), pateikta išvada patvirtina, kad atsakovas M. S. nėra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. K. dukra – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), G. K. mama – A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateikto ekspertizės akto Nr. ES 11/2020(01) nustatyta, kad atlikus teismo DNR ekspertizę (ekspertizė pradėta 2020-02-04, baigta - 2020-02-26), pateikta išvada patvirtina, kad vaikas 1 – N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikas 2 – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra to paties biologinio tėvo vaikai su 99,29892 proc. tikimybe.

2018-08-27 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose paėmus biologinius mėginius iš S. B., N. S. ir G. S. ir atlikus tyrimą pateikta išvada, kuri patvirtina, jog S. B. ir N. S. biologinės giminystės tyrimo rezultatas tiesiog prilygsta 30,0723 proc. tikimybei, kad jie yra teta ir sūnėnas, tačiau rekomenduojamas papildomų žinomų giminaičių iš tėvo pusės testavimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė prieš pastojant intymiai bendravo su keliais draugais, pastojo būdama 17 metų amžiau ir buvo įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovui nei prieš vaiko gimimą, nei po vaiko gimimo nekilo abejonių dėl tėvystės, tačiau įkalbėtas ir paskatintas savo dabartinės draugės, suabejojo tėvyste ir nutarė atlikti DNR tyrimą tam, kad įsitikintų, ar jis tikrai yra N. S. tėvas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje atlikto DNR tyrimo išvada buvo priimta 2018-05-07 dieną. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalys aplinkybę, jog atsakovas nėra N. S. biologinis tėvas sužinojo gavę tyrimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo išvada buvo priimta 2018-05-07, o ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teisme gautas 2019-03-18, teismas sprendžia, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, ir kt.). Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).

Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta, atsakovas tėvystę pripažino gera valia, šalių paaiškinimai patvirtina, kad po sūnaus Neilo gimimo šalys kartu gyveno apie metus laiko, po to atsakovas išvyko dirbti į užsienį ir nuo to laiko nei su ieškove, nei su Neilu visiškai nebendravo, jais nesidomėjo, vaikui išlaikymo neteikė. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji ir jos dabartinis sutuoktinis kartu pradėjo gyventi, kuomet Neilas buvo apie 2,5 metų amžiaus, nuo to laiko ieškovės sutuoktinis Neilą augina, juo rūpinasi, jam teikia išlaikymą, Neilas atsakovo nepažįsta, nelaiko savo tėvu, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Aplinkybę, kad tarp jo ir Neilo nėra susiformavęs emocinis ryšys, patvirtino ir atsakovas. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad tarp atsakovo ir vaiko Neilo nėra susiformavęs tėvo ir vaiko emocinis ir socialinis ryšys.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Šioje byloje atliktos DNR ekspertizės akto išvada patvirtina, kad atsakovas nėra N. S. biologinis tėvas. Be to, kad atsakovas nėra biologinis N. S. tėvas, patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje atliktas DNR tyrimas. Įvertinus šiuo rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas M. S. nėra vaiko N. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti, vaiko N. spėjamas biologinis tėvas M. K. yra miręs, tačiau M. K. turi dukrą – G. K.. Byloje atliktos DNR ekspertizės akto išvada patvirtina, kad vaikas – N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikas – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra to paties biologinio tėvo vaikai su 99,29892 proc. tikimybe. Be to, 2018-08-27 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose paėmus biologinius mėginius, atlikto tyrimo išvada patvirtina, kad S. B. (M. K. sesuo (tos pačios motinos)) ir N. S. biologinės giminystės tyrimo rezultatas tiesiog prilygsta 30,0723 proc. tikimybei, kad jie yra teta ir sūnėnas. Įvertinus šiuo rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad M. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) yra vaiko N. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tarp atsakovo ir vaiko N. nėra susiformavęs emocinis ir socialinis ryšys, N. S. nepažįsta atsakovo ir nelaiko jo savo tėvu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju iš surinktų įrodymai yra galimybė nustatyti biologinį N. S. tėvą ir tokiu būdu užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. nustatyti tikrąją vaiko kilmę, atsižvelgiant į tai, kad pareikštiems reikalavimams neprieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Nuginčijus tėvystę, yra pagrindas panaikinti 2012-05-14 Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 68 duomenis, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), yra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti 2012-05-14 Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 68 duomenis, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti N. S. gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.