Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. būdamas UAB „K“, a. k. (duomenys neskelbtini), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiais veiksmais K. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje K. R. savo kaltę neigė ir parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį buvo sustabdyta UAB „K“ veikla, atleisti visi darbuotojai, įskaitant jį patį, save atleido 2015 m. kovo 9 d., jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. Kodėl Registrų centre nėra registruotas jo atleidimas, nežino. Pats savo atleidimo Registrų centre neregistravo. Kaip sustabdyti įmonės veiklą jis konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI), tačiau ji apie Registrų centrą neužsiminė, pats nepasidomėjo. Apie tai, kad sustabdžius veiklą reikia pateikti metines finansinių atskaitomybių ataskaitas Registrų centrui, nežinojo. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Šiuo metu yra bedarbis, registruojasi Darbo biržoje, todėl prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Bylos nagrinėjime padarius pertrauką, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo valstybinio socialinio draudimo pabaigą atleidus jį iš UAB „K“ direktoriaus pareigų, bei dokumentus, patvirtinančius įmonės buhalterės valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Teismo posėdyje VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atstovė prašė pripažinti K. R. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, dėl skirtinos nuobaudos paliko spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pateikė teismui naują išplėstinį Juridinių asmenų registro išrašą, iš kurio matyti, jog finansinės ataskaitos buvo pateiktos 2019 m. kovo 10 d.

Tyrimo metu K. R. nurodė, kad UAB „K“ veikla yra sustabdyta nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovavosi VMI reikalavimu atleisti visus darbuotojus, 2015 m. kovo 9 d. buvo atleisti įmonės buhalterė ir direktorius, todėl pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių negalėjo, yra bedarbis, gailisi, kad taip įvyko (b. l. 3). Taip pat nurodė, kad šiai dienai, t. y. 2019 m. sausio 24 d. jis nėra nei UAB „K“ direktorius, nei vadovas (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

K. R. kaltę padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: K. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis, UAB „K“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nėra pateikti (b. l. 7-9). Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „K“ direktoriumi nuo 2010 m. sausio 5 d. yra K. R. (b. l. 7).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir „VĮ Registrų centras“ duomenis (išrašo iš juridinių asmenų registro 9 punktas) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 7-9), todėl UAB „K“ 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas buvo pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus). Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41.2 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. R. būdamas UAB „K“ vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. UAB „K“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Atsakomybėn traukiamas K. R. teisme nurodė, kad jis šiuo metu nėra UAB „K“ vadovu ar direktoriumi, sustabdžius bendrovės veiklą save atleido dar 2015 m. kovo 9 d. Pateikė teismui pranešimą apie jo valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2015 m. kovo 9 d. Iš Sodra duomenų išrašo taip pat matyti, kad K. R. UAB „K“ dirbo nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2015 m. kovo 9 d. Kita vertus, Sodros duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis ir parodo tik darbinių teisinių santykių pabaigą („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuriam privalo būti taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik Sodros nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jeigu K. R. norėjo, jog jis nebūtų laikomas įmonės UAB „K“ vadovu, ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie savo atsistatydinimą. Tik tuomet, kai būtų priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas atšaukti/atleisti K. R. arba jis būtų laikomas atsistatydinusiu neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, jo, kaip UAB „K“ vadovo, įgaliojimai būtų teisėtai pasibaigę (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Tokių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad K. R. kaip UAB „K“ direktoriaus įgaliojimų pabaiga nebuvo įregistruota (b. l. 7). Teisme pats atsakomybėn traukiamas K. R. patvirtino, kad apie savo įgaliojimų pabaigą Registrų centrui jis nepranešė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad K. R. nagrinėjamu atveju yra tinkamas atsakomybės subjektas.

Byloje pateiktas VMI pranešimas, kuriame nurodoma, kad laikotarpis nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. VMI įregistruotas kaip laikinas UAB „K“ veiklos nevykdymas. VMI apie laikinai nevykdomą veiklą Juridinių asmenų registrui informacijos neteikia. Juridinių asmenų registras neturi informacijos apie nevykdomą veiklą, nes tai ne duomuo ir tokios informacijos neregistruoja duomenų bazėje. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti pareigos, susijusios su metinių finansinių ataskaitų pateikimu Juridinių asmenų registrui. Taigi ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018), todėl esant įregistruotai laikinai nevykdomai veiklai, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims vis tiek išlieka pareiga bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nustačius, kad K. R. yra tinkamas atsakomybės subjektas bei įvertinus tai, kad net ir laikinai sustabdžius bendrovės veiklą atsakingiems asmenims išlieka pareiga teikti ataskaitas Juridinių asmenų registrui, teismas sprendžia, kad K. R. padarė administracinį nusižengimą ir jo veiksmai pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo. Padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nuo 2015 m. kovo 9 d. K. R. jau buvo atleistas iš UAB „K“ direktoriaus pareigų, tačiau nesilaikė visų įstatymuose numatytų procedūrų, dėl ko jam šiuo atveju ir kilo atsakomybė. Iš teismui pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 10 d. buvo pateikti UAB „K“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m., taigi bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidimas buvo pašalintas. K. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, nors asmuo kaltės nepripažino ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsakomybėn patrauktas K. R. gailėjosi, jog taip atsitiko, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir neišsiaiškino visų formalių reikalavimų bei atsistatydinimo iš vadovo užimamų pareigų tvarkos. Taip pat įvertinama K. R. asmenybė – byloje duomenų apie baustumą nėra, taip pat nėra duomenų, kad anksčiau asmuo būtų baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Sodra duomenimis, K. R. šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tiek patį padarytą nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, atsakomybėn patraukto asmens veiksmus po nusižengimo padarymo bei asmenį charakterizuojančius duomenis, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė ir administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti K. R. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

K. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.