Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-874/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams E. K. ir R. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“) ieškiniu, kurį patikslino, teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir R. K. 1 499,07 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo palaikė tik atsakovo E. K. atžvilgiu; nurodė, kad atsakovas E. K. nebuvo pakankamai rūpestingas valdydamas atsakovo R. K. turtą, dėl ko jo valdomoje pastato dalyje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinta S. M. priklausanti pastato dalis, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. S. M. išmokėta 1499,07 Eur draudimo išmoka. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalą asmenis. Atsakovas E. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y. atsakovo kaltės, žalos, pasekmių ir priežastinio ryšio, rėmėsi tik gaisro židiniu. Atsakovas R. K. su ieškiniu taip pat nesutiko, nurodė, kad namas buvo tvarkingas, gaisro metu skaitliukas veikė, elektra buvo. Namo dalį faktiškai valdė ir prižiūrėjo brolis E. K., todėl jis nejaučia savo kaltės. Atsakovas E. K. taip pat nekaltas dėl gaisro, nes avariniam darbo režimui negalėjo daryti jokios įtakos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. K. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 1 499,07 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovo E. K. priteisė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimus atsakovui R. K. atmetė.Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė teismo posėdžio metu atsakovui R. K. pretenzijų neturėjo ir žalos iš jo priteisti neprašė, tai, kad gyvenamojo namo dalį, kurioje kilo gaisras, po tėvo mirties valdė, rūpinosi, prižiūrėjo atsakovas E. K., o atsakovas R. K. niekada ten negyveno, tik po tėvo mirties susitvarkė paveldėjimo dokumentus, sprendė, kad būtent E. K. turėjo su jam pavestu eksploatuoti, valdyti ir tvarkyti turtu elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad name nekiltų gaisras, todėl ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu atmetė.Teismas, nustatęs, kad dalies namo, kuriame kilo gaisras, faktinis valdytojas buvo E. K. sprendė dėl jo civilinės atsakomybės.Dėl žalos atlyginimo teismas sprendė pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę, kadangi tiksli gaisro kilimo priežastis byloje nebuvo nustatyta. Teismas, nustatęs, kad dėl gaisro atsakovo E. K. valdomose patalpose buvo sulietos patalpos ir turtas, priklausantis S. M., kad S. M. savo gyvenamojo namo dalį buvo apsidraudusi ir jai išmokėta draudimo išmoka, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo E. K. faktiškai naudotoje ir valdytoje gyvenamojo namo dalyje elektros instaliacija buvo apie keturiasdešimties metų senumo, iki gaisro niekada nebuvo remontuota bei neįrodžius, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovas E. K. nėra atsakingas, konstatavo, kad atsakovas E. K. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinant ir rūpinantis, kad jo valdomoje pastato dalyje nebūtų trūkumų, gedimų todėl privalo savo valdomų daiktų padarytą žalą atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai atleido ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ nuo turtinės žalos atsiradimo pagrindų įrodinėjimo ir primetė atsakovui E. K. pareigą įrodinėti, kad jo elgesys buvo tinkamas ir adekvatus naudojant gyvenamąjį būstą ir jame esančią elektros instaliaciją.Nei ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, nei teismas neįrodė, kad atsakovo E. K. veiksmuose ar neveikime yra neteisėtumo požymių, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių žalingų pasekmių.Teismo išvada, kad atsakovo E. K. veiksmuose nustatyti visi delikto požymiai, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai.Avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje nesukelia pati pastato ar jo dalies instaliacija, nes ji negeneruoja elektros energijos, todėl teismas privalėjo ginti atsakovo, kaip silpnesnės šalies interesus, ir iš elektros energijos tiekėjo išreikalauti duomenis apie tai, ar minėtuose tinkluose buvo elektros srovės perkrovos.Atsiliepimu į atsakovo E. K. apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, o ši pareiga tenka atsakovui, kuris turi įrodinėti, kad jo kaltės nėra.Atsakovui nepateikus įrodymų, jog gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, tik atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 13 d. kilo gaisras gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, registruotoje J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymose labiausiai tikėtina gaisro priežastimi nurodyta – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Po J. K. mirties minėtą namo dalį paveldėjo jo sūnus R. K., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Faktiškai šią namo dalį valdė ir eksploatavo R. K. brolis E. K.. Gaisro metu nukentėjo J. K. priklausiusi namo dalis, taip pat buvo apgadinta draudėjai S. M. priklausanti minėto namo dalis ir joje buvęs turtas, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos draudėjai S. M. buvo išmokėta 1499,07 Eur draudimo išmoka už vandeniu sulietą namo dalį ir joje buvusį turtą. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė subrogacinį reikalavimą į atsakingus už padarytą žalą asmenis.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo E. K. neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad būtent E. K. buvo faktinis namo dalies, kurioje kilo gaisras, valdytojas, konstatavo, kad jis turėjo su jam pavestu eksploatuoti, valdyti ir tvarkyti turtu elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad name nekiltų gaisras, todėl yra atsakingas dėl kilusio gaisro ir jo padarinių. Teismas pripažino atsakovo E. K. pareigą atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl gaisro patirtus nuostolius ir priteisė ieškovei iš atsakovo nuostolius, kurių dydį ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais. Apeliantas E. K. teigia, kad bylos aplinkybės neįrodo neteisėtų jo veiksmų bei kaltės, dėl to negalima konstatuoti, kad atsakovo E. K. veiksmus ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys. 2013 m. gegužės 13 d. gaisras kilo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, kurią po J. K. mirties paveldėjo J. K. sūnus R. K., kuris viešame registre yra nurodytas šio turto savininku ir kuriam, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui, perėjo teisės ir pareigos, susijusios su minėto nekilnojamojo turto priežiūra (CK 5.1 str., 5.50 str., 5.67 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovui R. K. nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje gyveno jo brolis E. K.. Kad būtų nustatytas asmuo, atsakingas už atsiradusią žalą, šioje byloje būtina nustatyti atsakovų R. K. ir E. K. tarpusavio santykius. Viešame registre atsakovas E. K. nėra nurodytas namo dalies, kurioje kilo gaisras, savininku ar valdytoju, posėdžio metu atsakovas R. K. nurodė, kad atsakovas E. K. gyvenamojo namo dalyje gyveno jo sutikimu, buvo faktinis tos namo dalies valdytojas. Atsakovas E. K. šių aplinkybių neginčijo.Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų žalos atlyginimo prievolė kyla iš kiekvieno asmens pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.Kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra ginčo, kad gaisras kilo mirusio savininko J. K. palikimą priėmusiam atsakovui R. K. priklausančioje namo dalyje, kurią faktiškai valdė atsakovas E. K., tiksli gaisro priežastis nenustatyta. Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo pažymose nurodė tik tikėtiną gaisro priežastį – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Esant tikėtinai išvadai, jog gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje, laikytina, jog būtent atsakovai buvo nepakankamai rūpestingi ir atidūs, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle. Byloje nustatyta, kad nei savininkas R. K., nei faktinis valdytojas E. K., žinodami, kad namas senas, elektros instaliacija tvarkyta seniai, nesiėmė priemonių nustatyti gyvenamųjų patalpų būklę, netikrino, ar gyvenamosios patalpos tinkamos gyventi nesukeliant grėsmės ten gyvenančių ir kitų asmenų sveikatai ar visuomenės saugumui. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta tiek dėl namo dalies savininko atsakovo R. K., tiek dėl faktinio valdytojo atsakovo E. K. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip jų bendro neveikimo padarinys. Atsakovai E. K. ir R. K. neįrodė, kad laikėsi visų jiems keliamų reikalavimų ir kad gaisro kilimas nepriklausė nuo jų elgesio, buvo nulemtas trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jie, kaip nekilnojamojo turto savininkas ir valdytojas, nėra atsakingi, kad ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalti dėl gaisro kilimo, kad negalėjo jo numatyti. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl pastato savininko ir valdytojo neteisėtų veiksmų, kaip jų abiejų bendro neveikimo padarinys, todėl atsakovai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako, vadovaujasi į bylą pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.). Byloje ieškinys pareikštas solidariems atsakovams E. K. ir R. K.. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė posėdžio metu nurodė, kad reikalavimus palaiko tik atsakovo E. K. atžvilgiu (CPK 140 str.). Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kuomet ieškovė, pareiškusi solidarų reikalavimą dviejų atsakovų atžvilgiu, atsisakė reikalavimo vieno iš atsakovų atžvilgiu, tačiau kito atsakovo atžvilgiu solidarų reikalavimą paliko galioti. Tai reiškia, kad ieškovė, disponuodama ginčo objektu, pasinaudodama procesinėmis priemonėmis, įgyvendino savo teisę reikalauti atlyginti dėl gaisro padarytą žalą ir pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą vienam iš solidariųjų skolininkų, taip disponuodama jai priklausiančia procesine teise. Šiuo atveju pasireiškė materialusis dispozityvumo principo aspektas, nes pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant skolininkų solidariai pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, o solidariai įvykdęs prievolę skolininkas turi regreso teisę į kitą bendraskolį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas E. K. apeliaciniame skunde neteikė argumentų dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statinių valdytojų atsakomybę, todėl atsakovo E. K. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teisme ieškinio atsakovo R. K. atžvilgiu atsisakymas CPK 140 straipsnio nustatyta tvarka įformintas nebuvo, tačiau nagrinėjamu atveju aptartas CPK normų pažeidimas negali būti laikomas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendimu žalą priteisė iš vieno atsakovo – E. K., o ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu atmetė, todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys atsakovo R. K. atžvilgiu naikintina ir byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 str., 326 str. 1 d. 5 p).Atsakovui E. K. yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl naikintina taip pat sprendimo dalis, kuria iš E. K. priteista valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti iš dalies:

panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimas atsakovui R. K., ir bylą toje dalyje nutraukti,

panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo E. K. 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą.