Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, išnagrinėjęs A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustam administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016-10-25 apie 22.50 val. Vilniuje, Daukšos g. 8 vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0.53 promilės girtumo laipsnis, tačiau įvertinus galimą alkotesterio paklaidą, tai yra +/- 0,017 proc. promilės, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotinas 0.52 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

A. L. teismo posėdyje dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Nurodė, kad 2016-10-25 vakarė jis būdamas Vilniaus miesto senamiestyje išgėrė alaus bei netrukūs, gal po kokiu 10-15 minučių sėdo prie automobilio „Honda“ vairo bei važiavo Daukšos g, kai netrukus jį patikrinimui sustabdė kelių policijos pareigūnai. Patikros metu jam konstatuotas lengvas girtumas. Papildomai prie tyrimo medžiagos jis prašo prijungti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto kopiją, kuriame jam konstatuota, jog ištyrus A. L. kraują jam nustatytas lengvas girtumas. Papildomai paaiškino, kad jis turi neįgalumą ir vienas šeimoje išlaiko du mažamečius vaikus. Teisė vairuoti transporto priemonės jam yra reikalinga, nes darbo funkcijų atlikimas susijusios su automobilio vairavimu, todėl prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatos taikymo jo atžvilgiu.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad vykdant prevencinę priemonę, 2016-10-25 vakarė Daukšos gatvėje, Vilniuje, buvo tikrinami automobilių vairuotojai dėl jų blaivumo. Patikrinimo metu liudytojas matė kaip vienas automobilis sustojo ties policijos pareigūnų patikrinimo vietos, todėl buvo nuspręsta patikrinti šio automobilio vairuotoją. Pradėjus liudytojui bendrauti su vairuotoju, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – A. L., iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, todėl jis nusprendė patikrinti vairuotoją alkotesteriu. Į A. S. klausimą, ar vairuotojas vartojo alkoholį prieš sėdant prie vairo, pastarasis atsakė neigiamai. Patikros metu A. L. konstatuotas lengvas 0.53 promilių girtumas. Dėl šio fakto A. S. surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad vykdant tarnybinės pareigas 2016-10-25 vėlai vakarė Vilniaus miesto senamiestyje buvo tikrinamas automobilių vairuotojų blaivumas. Patikrinimo metu buvo bendrauta su automobilio „Honda“ vairuotoju, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Prieš atliekant patikrą alkotesteriu, vairuotojo A. L. buvo paklaustą, ar jis nevartojo alkoholį prieš važiuojant automobiliu. A. L. atsakė neigiamai. Tačiau patikrinimo alkotesterio metu vairuotojui konstatuotas lengvas girtumas.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai yra įrodyta ne tik pačio A. L. paaiškinimu bet ir kitais duomenimis, o būtent liudytojų A. S., R. Š. paaiškinimais, alkotesterio kvito duomenimis, kur pažeidėjui konstatuotas 0.52 promilių girtumas bir kitais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje uždraustas administracinis teisės pažeidimas apima platų įvairių faktinių situacijų spektrą, kurios itin skiriasi savo pavojingumu ir sukeliamais padariniais. Atsižvelgiant į tai, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas nuobaudai, kuria asmuo yra nubaudžiamas dėl šio pažeidimo. Konkrečiu atveju A. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. jam konstatuotas girtumo laisnis, teismo nėra vertinamas kaip itin pavojingas kitų panašaus pobūdžio pažeidimų kontekste, turint omenyje, jog pažeidėjui konstatuotas tik lengvas girtumas, kurios dydis viršija minimalią leidžiamą ribą tik 0.12 promilės. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki vienerių metų šešių mėnesių, teismo vertinama kaip itin griežta, net ir taikant jos minimumą. A. L. padaryto pažeidimo atveju jos dydis ir rūšis kelia abejonių dėl atitikimo pažeidimo pavojingumui ir galimybės teisingai individualizuoti skiriamą nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė teismui paskirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas vairuoja automobilį būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkohilio, taip pat ir vidutinio (sunkaus) apsaigimo būsenoje. Teismas neigiamai vertina A. L. veiksmus. Tačiau, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad A. L. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Byloje nėra duomenų, kad A. L. būtų sukelęs avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan., ankščiau administracinėmis nuobaudomis nėra baustas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, turint omenyje tai, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymui turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda konkrečiu atveju yra per griežta, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad A. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga. Nagrinėjamu atveju nuobauda neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų

administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015;2AT-21-648/2016). Taigi sprendimas taikyti A. L. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį atitiktų nuoseklią teismų praktiką. Teismas taip pat, pažymi, jog dėl padaryto teisės pažeidimo A. L. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jis turi invalidumą (darbingumas 40 procentų), vienas šeimoje išlaiko du mažamečius vaikus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, A. L. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne nuobauda. T. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą A. L. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neskirti vairuotojo teisių atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str., 126 str. 1 d., 272 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

pripažinti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą ir be teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16062744053. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.