Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad 2018-02-05 gavo iš notaro pranešimą, kad senelių namų sąskaitoje yra likę pinigai po A. K. mirties. Dukters Ž. K. močiutė yra mirusi prieš penkis metus. Tik gavusi informaciją iš notarų biuro sužinojo apie dukters galimybę paveldėti lėšas. Dukters tėvas jau yra miręs anksčiau už A. K.. Sužinojus informaciją iš karto kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Anksčiau apie likusias pinigines lėšas nieko nežinojo, jokio turto A. K. neturėjo, kurį būtų galėjusi paveldėti anūkė. Pareiškėjos dukra ryšius su močiute palaikydavo, ją lankydavo senelių namuose, bendravo. Niekada A. K. nėra sakiusi, kad ji yra kam nors skolinga ar turi kreditorių, apie jokias skolas nežino.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dukters Ž. K. močiutė A. K. (b. l. 5, 6). Teismui patikrinus duomenis testamentų registre, nustatyta, jog po palikėjos A. K. mirties dėl palikimo priėmimo 2018-02-01 kreipėsi valstybinė mokesčių inspekcija, kitų asmenų priėmusių palikimą nėra. Iš Kauno miesto savivaldybės 8-ojo notaro biuro notaro R. P. 2018-02-05 pranešimo (b. l. 4) nustatyta, jog po A. K. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos, saugomos likviduojamų Kauno Panemunės senelių namų sąskaitoje, apie likusį paveldimą turtą pareiškėja buvo informuota 2018-02-05 pranešimu Nr. 15/2018.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-28 pažyma dėl palikimo priėmimo (b. l. 7) patvirtina, kad pareiškėjos R. U. šeima savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitoje nėra įrašyta, duomenų, kad R. U. netinkamai rūpintųsi dukters Ž. K. priežiūra ir auklėjimu, nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja, kad R. U. priimtų palikimą po senelės A. K. mirties, pagal turto apyrašą.

Nustatyta, kad nepilnametė Ž. K. yra palikėjos A. K. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį nepilnamečio vaiko motina (įstatyminė atstovė), turi teisę nepilnamečio vaiko vardu ir atsižvelgiant į jo interesus priimti / atsisakyti priimti senelės (palikėjos) paliktą turtą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Aplinkybė, kad pareiškėja apie tai, jog yra neišspręstas palikėjos A. K. turto paveldėjimo klausimas nepilnametės palikėjos anūkės Ž. K. atžvilgiu bei apie pareiškėjai kylančią pareigą nepilnamečio vaiko vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo/atsisakymo, sužinojo tik Kauno miesto savivaldybės 8-ojo notaro biuro notarui R. P. 2018-02-05 pateikus pranešimą Nr. 15/2018 (b. l. 4), laikytina svarbia, nes be šios aplinkybės pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisių priimti palikimą, pareiškėjai neturint jokių duomenų apie nepilnametės dukters galimą paveldėti turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nebuvo žinoma apie palikėjos turtą, kurį galėtų paveldėti dukra, o pareigą vaiko vardu kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo išaiškino notaras, apie tokios pareigos privalomą įgyvendinimą pareiškėja nežinojo.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos nustatyta, kad palikėjos A. K. turtą sudaro 481,74 Eur lėšos, esančios Panemunės senelių namų sąskaitoje (b. l. 12-13). Duomenų apie palikėjos kreditorius nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo neturi.

Teismas daro išvadą, kad nesant duomenų apie galimus palikėjos kreditorius, palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko Ž. K. vardu pagal turto apyrašą labiausiai apsaugotų jos interesus, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis).

Valstybė šioje byloje turėjo 4,05 Eur pašto išlaidų, kurios iš pareiškėjos nepriteisiamos, kadangi ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-03-08 sprendimu yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, o 50 procentų pašto išlaidų suma šioje byloje (2,03 Eur) yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti nepilnametei Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po senelės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, po senelės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.