- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- II-92-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00918-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P. skundą dėl 2015-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistės K. K. nutarimu R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 30 Eur bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį – nepaskirta nuobauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir R. P. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
2015-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. P. skundas dėl 2015-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus panaikinimo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. skundu prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria ji yra nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nurodydama, jog su šiuo jai inkriminuotu pažeidimu nesutinka. Pripažįsta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį ir važiavo Sausio 15-osios gatve, Klaipėdoje, link sankryžos su Taikos prospektu, Klaipėdoje. Tą rytą važiuojant link sankryžos jos važiavimo kryptimi degė leidžiamas (žalias) šviesoforo signalas, todėl greičio nelėtino, važiavo apie 50-55 km/h greičiu. Jai priartėjus prie sankryžos ir kertant STOP liniją, jos važiavimo kryptimi degantis leidžiamas šviesoforo signalas pradėjo mirksėti (sumirksėjo pirmą kartą), tačiau ji nestojo, kadangi KET 73.3 punkte nurodyta, kad „žalias mirksintis signalas leidžia eismą...“. Taigi į sankryžą ji įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui. Baigiant važiuoti per sankryžą t.y. pravažiavus Taikos prospekto keturias eismo juostas, kitoje sankryžos pusėje pamatė degantį geltoną šviesoforo signalą. Tuo pačiu metu iš priešais pamatė link sankryžos artėjantį skiriamaisiais ženklais paženklintą policijos automobilį. Jis sustojo prie sankryžos, o ji tuo tarpu jau išvažinėjo iš sankryžos, t.y. ji buvo jau kirtusi Taikos prospektą ir važiavo per pėsčiųjų perėją, kuri yra Sausio 15-osios gatvėje. Po ko, ji iškart buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Prie jos priėjęs policijos pareigūnas paaiškino, kad ji įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui ir paprašė pateikti dokumentus. Per neapdairumą ji nepasiėmė iš namų rankinės, dėl to negalėjo pateikti jokio asmens dokumento su nuotrauka ir tuo labiau vairuotojo pažymėjimo. Ji paaiškino policijos pareigūnui, kad ji įvažiavo į sankryžą degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui ir, bebaigiant važiuoti per sankryžą, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Policijos pareigūnas jos neklausė, pasakė, kad jos padarytas pažeidimas yra užfiksuotas jų automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo technika. Susipažinus su pažeidimo medžiaga, ji pamatė, kad filmuotos medžiagos byloje nėra. Mano, kad policijos pareigūnai ją turėjo pateikti, nes tai yra esminis įrodymas tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimui įrodyti. Nurodo, kad su pažeidimu ATPK 124¹ str. 8 d. ji sutinka, nes ji nepateikė vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą (b. l. 17) institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, prašo netenkinti R. P. skundo, nes ji, vairuodama automobilį, važiavo per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Informuoja, kad stebėjimo technika užfiksuotos medžiagos nėra. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, informuota tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu R. P. palaikė savo skunde išdėstytą prašymą. Pareiškėja nurodė, kad kaip ir kiekvieną rytą, taip ir 2015-02-02 prieš devynias valandas ryto Sausio 15-osios gatvės sankryžoje su Taikos prospektu prie „Avitelos“ parduotuvės, važiavo nuo Minijos gatvės dešine puse. Tai buvo prieš 9 val. ryto, nes vaikus turi nuvežti į darželį devintai valandai. Artėjant prie sankryžos, nestabdė, nes žalia šviesoforo šviesa buvo sumirksėjusi vieną kartą. Sankryžose visada prilėtina greitį. Kirto sankryžą tiesiai, kaip visada, kertant sankryžą, pristabdė. Baigiant išvažiuoti iš sankryžos, jai kertant „STOP“ liniją, matė, kad užsidega geltonas šviesoforo signalas, kai dar galima važiuoti. Kai ji įvažiavo į sankryžą, policijos automobilis nestovėjo prie „STOP“ ženklo. Nematė, kad būtų užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Baigiant pravažiuoti sankryžą, pamatė iš kitos pusės, priešpriešais, atvažiuojant policijos automobilį. Kai išvažiavo iš sankryžos, galiniame veidrodėlyje pamatė stovintį policijos automobilį prie „STOP“ ženklo. Jie pastovėjo, įsijungė švyturėlį, apsisuko ir su švyturėliais važiavo ta pačia kryptimi kaip ir ji. Pavažiavus apie 300-400 metrų, prie pėsčiųjų perėjos parodė posūkį ir pasuko į kairę pusę. Policijos automobilis nevažiavo greitai, parodė posūkį ir sustojo prie jos. Priėjo pareigūnas A. F., pasakė, kad ji pažeidė taisykles – važiavo per raudoną šviesą, sakė, kad galės viską pažiūrėti įraše, nes yra filmuota medžiaga. Neturėjo dokumentų, nes skubėjo, bet prašė, kad policijos pareigūnai patikrintų duomenų bazėje. Jai jokios vaizdo medžiagos neparodė, su protokolu susipažino. Vaizdo medžiagos jai nepateikė, nes jai buvo pasakyta, kad jos nėra. Pažymi, kad pradėjo važiuoti vieną kartą sumirksėjus žaliam šviesoforo signalui. Išvažiuojant iš sankryžos matė, kad užsidegė geltona šviesa. Priešpriešais stovintys automobiliai jai netrukdė. Net nestabdė prie „stop“ linijos, nes degė žalia šviesa. Išvažiuojant iš sankryžos, degė žalia, o jau išvažiavus iš už sankryžos, nepastebėjo kokia spalva degė. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nematė kada ji įvažiavo į sankryžą, matė, kai ji jau pravažinėjo sankryžą. Be to, jie nematė kokiam signalui degant ji pravažiavo sankryžą. Prašo panaikinti policijos pareigūnų paskirtą nuobaudą.
Liudytojas A. F. parodė, kad 2015 m. vasario 2 d. rytą Sausio 15–osios gatvėje prie šviesoforo jiems užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kairėje juostoje pastebėjo įsukant automobilį Sausio 15–osios gatvėje iš Minijos gatvės. Įjungė specialius signalus, įsuko sankryžoje ir pasivijo automobilį. Automobilis pravažiavo draudžiamą signalą. Automobilis baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui. Įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, išvažiavo iš sankryžos degant raudonam signalui. Jiems atvažiavus prie sankryžos, degė raudona, žalia nedegė. Jie buvo minėję, jog automobilio savininkė turės galimybę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuris, manytinai, buvo daromas jų automobilio įranga. Buvo manoma, kad jų automobilyje veikia speciali filmavimo įranga. Įrašo nėra ir negalima pateikti peržiūrai. Jie nematė ar įrašas įsirašo ar ne, neturi tokios galimybės tai patikrinti įvykio metu. Tik vėliau galima peržiūrėti. Tuo metu jie negalėjo paaiškinti pareiškėjai, kad nėra įrašyta. Pažymi, kad jeigu mirksi žalias – tai jau signalas, kad šviesa keisis. Į sankryžą įvažiavo pažeidėja ir baigiantis manevrui užsidegė raudonas. Tuo momentu jau stovėjo jie prie sankryžos. Geltonas šviesoforo signalas degė ilgai. Automobilis važiavo apie 50 kilometrų per valandą. Gal lėčiau. Per vieną sekundę nepasikeičia šviesoforo signalas. Jeigu buvo įvažiuota į sankryžą esant geltonam šviesoforo signalui, nes priešpriešais degė raudonas šviesoforo signalas, tai kokiam signalui buvo išvažiuota iš sankryžos. Nurodo, kad jie nematė, kokiam signalui degant, pažeidėja pravažiavo sankryžą ties „STOP“ linija. Patvirtina, kad, sustabdžius automobilio vairuotoją, jis privalo pateikti reikiamus dokumentus. Pažeidėja teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kito dokumento su savo nuotrauka neturėjo. Be to, pažeidėja teigė, kad policijos pareigūnai neprivalo tikrinti dokumentų, nes jie turi visą įrangą ir gali viską pasižiūrėti įrašuose. Bet dėl to nebuvo surašytas teisės pažeidimo nutarimas, nes buvo manoma, jog bus įmanoma peržiūrėti vaizdo įrašą. Kelių eismo taisyklės numato, kad eismą reguliuoja šviesoforai, ženklai. Mirksint žaliam šviesoforo signalui, eismas yra leistinas, tačiau reikia sulėtinti greitį. Tos sąlygos buvo pažeistos ir buvo baigta važiuoti. Pradedant kirsti sankryžą, jau mirksėjo geltonas. Žalią mirksintį jau buvo pravažiavusi. Pradėjus žaliam mirksėti nebuvo pažeistos taisyklės. Jie nebūtų sustoję prie „STOP“ linijos. Žalias šviesoforo signalas jau mirksėjo, nes jie sustojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė pavojingą situaciją, tai yra važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Be to, KET 73.3 punktas numato, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas.
R. P. pripažįsta jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nutarimu jai paskirtos administracinės nuobaudos už šį pažeidimą neginčija, tačiau neigia padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje. R. P. nurodė, kad ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių, ir įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, kas yra leistina. Artėjant prie sankryžos, nestabdė, nes žalia šviesoforo šviesa buvo sumirksėjusi vieną kartą. Sankryžose visada prilėtina greitį. Kirto sankryžą tiesiai, kaip visada, kertant sankryžą, pristabdė. Baigiant išvažiuoti iš sankryžos, jai kertant „STOP“ liniją, matė, kad užsidega geltonas šviesoforo signalas, kai dar galima važiuoti. Kai ji įvažiavo į sankryžą, policijos automobilis nestovėjo prie „STOP“ ženklo. Nematė, kad būtų užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Baigiant pravažiuoti sankryžą, pamatė iš kitos pusės, priešpriešais, atvažiuojant policijos automobilį. Kai išvažiavo iš sankryžos, galiniame veidrodėlyje pamatė stovintį policijos automobilį prie „STOP“ ženklo. Jie pastovėjo, įsijungė švyturėlį, apsisuko ir su švyturėliais važiavo ta pačia kryptimi kaip ir ji. Pavažiavus apie 300-400 metrų, prie pėsčiųjų perėjos parodė posūkį ir pasuko į kairę pusę. Policijos automobilis nevažiavo greitai, parodė posūkį ir sustojo prie jos. Vienok, liudytojas policijos pareigūnas A. F. parodė, kad R. P. automobilis pravažiavo draudžiamą signalą. Automobilis baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui. Įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, išvažiavo iš sankryžos degant raudonam signalui. Jiems atvažiavus prie sankryžos, degė raudona, žalia nedegė. Jie buvo minėję, jog automobilio savininkė turės galimybę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuris, manytinai, buvo daromas jų automobilio įranga. Buvo manoma, kad jų automobilyje veikia speciali filmavimo įranga. Įrašo nėra ir negalima pateikti peržiūrai. Jie nematė ar įrašas įsirašo ar ne, neturi tokios galimybės tai patikrinti įvykio metu. Tik vėliau galima peržiūrėti. Tuo metu jie negalėjo paaiškinti pareiškėjai, kad nėra įrašyta. Todėl teigia, kad tokiu būdu R. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio liudytojo parodymai yra analogiški jo paties ir policijos pareigūno N. R. tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms (b. l. 11-12).
Vertinant minėtų asmenų – R. P., liudytojo A. F. parodymus bei policijos pareigūno N. R. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog šie parodymai skiriasi, ir yra kardinaliai priešingi, paneigiantys vieni kitus visa apimtimi. Įrodymų, galinčių patvirtinanti šiuos parodymus, nėra. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nepateikė vaizdo įrašo, kuris buvo pagrindinis įrodymas, turintis įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę arba jos nebuvimą.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vienareikšmiškai R. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena šioje dalyje nutrauktina, panaikinant 2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo dalį, kuria R. P. pripažintas kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 30 Eur bauda.
R. P. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje (Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyto reikalavimo - vairuotojui privalomai su savimi turėti transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), pažeidimas), prisipažįsta ir paskirtos nuobaudos neginčija. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio dieną R. P. nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Šis pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį. Tačiau pareigūnė, skirdama nuobaudą, neįrašė kokia yra paskirta nuobauda pagal minėto straipsnio 8 dalį. Dėl to, remdamasis operatyvumo ir protingumo kriterijais ir ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, teismas pakeičia administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskiria nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą, t.y. už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - 10 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
R. P. skundą tenkinti.
Panaikinti 2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį, ir nubausta administracine nuobauda – 30 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo teiseną R. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius R. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Palikti galioti 2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.