Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1555-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
e2A-1555-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44151-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
  • 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1555-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44151-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.17.2; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo J. L. 115,85 EUR negrąžinto vartojimo kredito, 16,80 EUR kredito mokesčio, 559,01 EUR palūkanų, 11,94 EUR delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.Atsakovui, vadovaujantis CPK 142 straipsnio reikalavimais, buvo išsiųstas pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį, kurie buvo tinkamai įteikti (CPK 123 straipsnio 1 dalies tvarka), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo J. L. ieškovo naudai 115,85 EUR negražinto vartojimo kredito, 16,80 EUR kredito mokesčio, 85,56 EUR palūkanų, 1,51 EUR delspinigių, iš viso 219,72 EUR. Priteisė iš atsakovo J. L. ieškovo BnP Finance, AB naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 219,72 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,47 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė prisiimtos prievolės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismas vadovaujantis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d., 6.101 str., 6.109 str., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau- VKĮ) nuostatomis, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 115,85 EUR negrąžinto kredito, 16,80 EUR kredito mokesčio. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011-04-01, 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Taikant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką nuo 2012-08-11 iki 2016-11-23 teismas ieškovui priteisė 85,56 EUR dydžio palūkanų (115,85 EUR x 0,05 proc. x 1477 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Teismas sprendė, kad atsakovui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už prievolių įvykdymo termino praleidimą. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo, kurios skaičiuotos už termino grąžinti kreditą (115,85 EUR) praleidimą, negali būti taikoma dviguba atsakomybė bei priteistini ir delspinigiai už tą pačią sumą bei laikotarpį. Teismas priteisė ieškovui delspinigius tik už kredito mokesčio (16,80 EUR) mokėjimo termino praleidimą1,51 EUR (16,80 EUR x 0,05 proc. x 180 dienų) delspinigių, o likusią aptariamo reikalavimo dalį atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) BnP Finance, AB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą už akių, tenkinant ieškinį visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovas prašo priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Sutarties specialiosios sąlygos numato, kad „palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui“ (1 punktas. 8 grafa), Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 p. numato, jog ,,palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui‘‘, t. y. savo esme jos yra mokestis už pinigų skolinimą, todėl kvalifikuotinos kaip mokėjimo palūkanos ir joms netaikomas 0,05 proc. dydis, todėl jos turėjo būti kvalifikuotos kaip mokėjimo palūkanos ir priteistos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2012-11-08) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), t. y. 1477 dienas. Šiuo atveju turėjo būti taikomas ne 0,05 proc. palūkanų už pradelstą dieną, o 117,61 proc. metinių palūkanų dydis.Apeliantas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Atsakovas laiku neatsiskaitė ir negrąžino 115,85 EUR kredito, todėl turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal sutartį palūkanų norma – 117,61 proc. Nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovas vėlavo atsiskaityti 1477 dienas, atitinkamai turi pareigą sumokėti 559,01 EUR mokėjimo palūkanų (115,85 EUR x 117,61 proc. / 360 d. x 1477 d.).Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str.) palūkanas. Atsakovas teismui net gi nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys Atsakovui ir buvo įteiktas, tačiau Atsakovas pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė. Atitinkamai atsakovas tik dar kartą sutiko su sutarties sąlygomis, kaip jos valią atitinkančiomis.Atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtintu delspinigių dydžiu bei LR CK 6.251 str. 1 d., kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Apeliantas prašė teismo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Atitinkamai, apeliantas prašo iš atsakovo priteisti 11,94 EUR delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę: (pradelsta sumokėti suma x delspinigiai per vieną dieną) x pradelstų dienų skaičius = ((115,85 EUR + 16,80 EUR) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Prašoma priteisti delspinigių suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-09-24 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 115,85 EUR kreditas 45 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 16,80 EUR kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, sutartyje nurodytu terminu ieškovui vartojimo kredito negrąžino, kredito mokesčio nesumokėjo. Atsakovas ieškovui liko skolingas 115,85 EUR negrąžinto kredito, 16,80 EUR kredito mokesčio. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu kredito davėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 117,61 proc. Prašydamas priteisti 559,01 EUR palūkanas, įvardintas kaip mokėjimo, apeliantas apskaičiavo jų dydį nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2012-11-08) iki reikalavimo perleidimo sudarymo dienos (2016-11-23). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai minėtas palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias, nes pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes bei vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovės prašomos priteisti palūkanos negali būti aiškinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Ieškovo pateiktas 559,01 EUR palūkanų apskaičiavimo būdas, tuo pačiu ir paskirtis, atitinka kompensuojamąsias palūkanas (netesybas) – kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ieškovo paskaičiuotos palūkanos, įvardijamos kaip mokėjimo palūkanomis, negali atlikti mokėjimo funkcijos, nes jos paskaičiuotos nuo termino sugrąžinti kreditą pasibaigimo dienos (2012-11-08) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), kas reiškia, kad skolininkas (atsakovas) pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir negrąžino kredito sutartyje nustatytu laiku ir dėl to kreditorius patiria nuostolius, negalėdamas naudotis savo pinigais, kuriuos sutartimi perdavė skolininkui.Byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CPK 187 str.). Vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis numato reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Esant tokiam įstatyminiam netesybų reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palūkanas skaičiuoti taikant 0,05 procento dydžio netesybas (CPK 185 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).Apeliantas taip pat ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 11,94 EUR delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui delspinigius tik už kredito mokesčio (16,80 EUR) mokėjimo termino praleidimą, priteisiant iš atsakovo 1,51 EUR (16,80 EUR x 0,05 proc. x 180 dienų) delspinigių, o likusią aptariamo reikalavimo dalį atmetė. Apeliantas su tokia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir prašo šį ieškinio reikalavimą tenkinti pilnai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui. Taigi delspinigiai šiuo atveju gali būti skaičiuojami tik nuo negrąžinto ir/ar nesumokėto kredito mokesčio. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad negali būti taikoma dviguba atsakomybė. Šiuo atveju buvo pagrindas priteisti ieškovui delspinigius tik už kredito mokesčio (16,80 EUR) mokėjimo termino praleidimą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė