- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- I3-1663-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04909-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“skundo reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir – LAGK) 2022-09-26 sprendimą Nr. 21R-506 (AG-450/07-2022) (toliau ir – 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – AM, Ministerija) 2022-06-20 m. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“ (toliau ir – Sprendimas) ir įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-03-09 skundą (toliau ir – Raštas) aplinkos ministrui; 3) įpareigoti AM pateikti pareiškėjai „savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNT įstatymu ir Aplinkos ministerijos 2017-01 dokumentu Nr. (19-2)-D8-290 teiktu vykdant GVTNT įstatymo 6 str. 12 p.“.
1.1. Pareiškėja nesutinka, kad AM Sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių, nes teismai tokiais viešojo administravimo subjekto dokumentais remiasi. Pareiškėja nesutinka su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 2016/S.01-2820 nurodytais teiginiais, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nereikia pareiškėjos komunalinių tinklų, kol jie neprijungti prie AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų, ir 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 2019/S.01-1187 nurodytais teiginiais, kad pareiškėjos turimi komunaliniai tinklai yra individualus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo apsirūpinimas, nors Klaipėdos rajono savivaldybė to nėra nurodžiusi teritorijų planavimo dokumentuose ir negali to atlikti urbanizuotoje teritorijoje.
1.2. Gavusi pareiškėjos Raštą, jo netenkino, Sprendimu neteisėtai pavadindama „Dėl atsakymo į paklausimą“.
1.3. AM teigia, kad jai pagal teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra uždraudęs vykdyti Viešojo administravimo įstatymą ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Raštą ir pasiekti, kad AM vykdytų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – GVTNTĮ) 6 straipsnio 12 punktą. Taip pat AM informavo pareiškėją, kad nėra įgaliota vertinti licenciją išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo dokumentų, nors Sprendimą siunčia ir AB „(duomenys neskelbtini)“.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad LAGK neteisingai vadovavosi VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ne GVTNTĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2016-06-01 iki 2019-05-01) visuma. AM pareigos nustatytos GVTNT 6 straipsnyje (byloje aktualus 6 straipsnio 12 punktas). Rėmėsi GVTNTĮ 5 straipsniu. Paaiškino, kad AM nesivadovavo VĮ 10 straipsnio 3 punktu, 6 straipsniu. Pagal GVTNTĮ 5 straipsnį ne AM formuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiškėjas teismui skundžia pagal VAĮ 14 straipsnio ir GVTNTĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 12 dalį, nes žodžio koordinuoti reikšmė yra ne persiuntimas kitam viešojo administravimo subjektui, o derinti veiksmus, padėtį. Patikslino, kad trečiu reikalavimu prašo, kad AM priimtų administracinį sprendimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 rašto Nr. 2019/S.01-1187 ir AM 2017-01 dokumento Nr. (19-2)-D8-290, pareiškėjo netenkina, kad jam AM pateikė tik nuomonę. Pareiškėjui sprendimai, kurių jis prašo, reikalingi kitose su pareiškėja susijusiose civilinėse bylose.
Atsiliepimas
3. AM atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2022 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į AM, klausdama, ar teisėti Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, kiek tai yra susiję su pareiškėjos valdomos infrastruktūros (ne) prijungimu prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, taip pat prašydama paaiškinti, kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis turi prijungti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros. AM 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-1088 (toliau ir – 2022 m. vasario 25 d. raštas) pateikė atsakymą pareiškėjai, kuriame paaiškino savivaldybės kompetenciją, nurodytą GVTNTĮ 12 straipsnyje ir 16 straipsnyje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo kompetenciją, nustatytą GVTNTĮ 16 straipsnyje, taip pat tai, kad galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarp jų ir AM nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti joms privalomuosius nurodymus. Be to, AM, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos kelti klausimai susiję ir su savivaldybės veiksmų teisėtumo vertinimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, persiuntė pareiškėjos paklausimą Vyriausybės atstovų įstaigai. 2022 m. kovo 23 d. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityje pareiškėjai atsakė raštu Nr. S4-39(5.28Mr).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja 2022 m. kovo 9 d. pateikė skundą AM dėl 2022 m. vasario 25 d. rašto, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. sausio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į Rašto 4 punkte pareiškėjos pozicijos papildymą. AM pažymi, kad pareiškėja Rašto 4 punktu prašo išaiškinti geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016/S.01-2820 rašto teiginius. Rašte pareiškėja nurodo, kad savivaldybę minėjo tik 2022 m. sausio 6 d. prašymo 3 punkte, kaip kontroliuoti savo paskirtą viešąjį tiekėją privalančią viešojo administravimo instituciją. Taip pat pareiškėja Rašte nurodo palaikanti ir papildanti 2022 m. sausio 6 d. prašymą paaiškinti „kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis turi tai atlikti?, tai yra, vykdant išpirkimo procedūrą pagal GVNT įstatymą galiojančios redakcijos (nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) ir per kokį laikotarpį tai turėtų būti realizuota ir kada <...>“. AM Sprendimu pareiškėjai pateikė atsakymą į jos Raštą, kuriuo atsisakė naikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, paaiškindama tiek AM poziciją, tiek remdamasi tuo, kad 2022 m. vasario 25 d. raštas grįstas teisės aktų nuostatomis, taip pat 2022 m. kovo 23 d. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje rašte Nr. S4-39(5.28Mr) pateikta informacija apie Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020, kurioje buvo nagrinėtas klausimas ir dėl pareiškėjos valdomos infrastruktūros (ne)prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros, savivaldybės atsisakymo išpirkti šią infrastruktūrą, įskaitant ir savivaldybės rėmimosi AB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų atsakymų (reikalavimų) šiuo klausimu pareiškėjai pagrįstumą. Be to, AM, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Sprendimu paprašė savivaldybę įvertinti esamą situaciją, atliktus pareiškėjos veiksmus ir atsakyti pareiškėjai.
5. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendime išdėstyta AM pozicija ir sprendimu nenaikinti 2022 m. vasario 25 d. rašto, pateikė skundą LAGJ, kuri 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. AM mano, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog vadovaujantis GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto nuostatomis, AM turėtų atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip viešojo vandens tiekėjo stebėseną ir pateikti poziciją, vykdydama GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą ir Viešojo administravimo įstatymą, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai yra teisėti. AM laikosi nuomonės, kurią nurodė pareiškėjai 2022 m. vasario 25 d. rašte ir Sprendime, kad galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatai, nesuteikia įgaliojimų AM vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti jiems privalomuosius nurodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, t. y. kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl AM negali vykdyti funkcijų, kurios priskirtos kitų institucijų ar subjektų kompetencijai. Kiekvienas viešojo administravimo sistemos subjektas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, vadovaujasi ne tik bendruoju Viešojo administravimo įstatymu, bet ir tą viešojo administravimo sritį, kurioje vykdyti viešąjį administravimą jam suteikta kompetencija, reglamentuojančiais specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais.
6. AM nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), 1 punkte reglamentuota, kad AM formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. AM veiklos tikslai yra: formuoti valstybės politiką, be kita ko, vandens ir nuotekų srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą (7.2 papunktis); pagal kompetenciją rūpintis sveika ir švaria aplinka, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus, klimatą (7.3 papunktis). Ministerija, siekdama 7.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo: rengia teisės aktų projektus, planavimo dokumentus, be kita ko, vandens ir nuotekų klausimais, dalyvauja juos rengiant, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šiame papunktyje nurodytų planavimo dokumentų nuostatų įgyvendinimą, dalyvauja rengiant šalies regioninės plėtros planus (8.2.1 papunktis); dalyvauja rengiant Valstybės investicijų programą aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos ir kitose srityse; formuoja teritorijų raidos pagrindines nuostatas (8.2.3 papunktis), o siekdama 7.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo – pagal kompetenciją vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinį valdymą ir reguliavimą (8.3.23 papunktis).
7. GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad AM koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai. Pažymi, kad AM, vadovaudamasi GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktu ir atlikdama jai pavestą koordinavimo funkciją, 2022 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityje pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, o 2022 m. birželio 20 d. raštu, vadovaudamasi GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsniu - į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu atsakyti pareiškėjai, kokiu būdu, kada ir kokie turi būti atlikti veiksmai, kad pareiškėjos valdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra galėtų būti prijungta prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros ir suteikiama galimybė gauti centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
8. Atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, mano, kad LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad jokios galiojančios teisės normos nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą. Sutinka su LAGK išvada, kad GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto nuostata, kad AM koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai, vertintina kaip neįpareigojanti AM pateikti pozicijos dėl konkretaus atvejo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, AM Sprendime teisėtai ir pagrįstai nebuvo pateikta pozicija dėl konkrečios situacijos – viešojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų vertinimo. Sprendimu atsisakyta panaikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą pareiškėjai paaiškinus, jog jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame buvo pateikta AM specialistų teisės aktų nuostatomis pagrįsta nuomonė, kuri pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių (nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų).
Žemesnės instancijos teismas
9. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. kovo 23 d. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje rašte Nr. S4-39(5.28Mr) nurodyta, kad vertinant savivaldybės teisę remtis viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimu, aktuali Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1044-565/2020. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje e2A-1044-565/2020 turinį, darytina išvada, kad nutartyje pasisakyta dėl pareiškėjos 2022 m. sausio 6 d. rašte ir Sprendime keltų klausimų dėl savivaldybės veiksmų neišperkant pareiškėjai priklausančios infrastruktūros, AB „(duomenys neskelbtini)“ išvada rėmimosi galimumo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1044-565/2020 konstatuota, kad „infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus (Aprašo 8 punktas).“ Teismas taip pat priėjo išvados, kad „gyventojai turi galimybę būti aprūpinti geriamuoju vandeniu ir pašalinti nuotekas ne per Tinklus. Todėl nėra Aprašo 8 punkte nustatytos išimties vykdyti Tinklų išpirkimą neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus. Tinklai neatitinka ir Aprašo 7.2 papunktyje nustatyto reikalingumo kriterijaus. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. T17-321(40.6) nurodyta, kad Tinklai nėra prijungti prie AB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūros ir nėra reikalingi viešojo vandens tiekimo užtikrinimui. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 2019/S.01-1187 nurodyta, kad yra galimybė <...> ir <...>, Klaipėdos raj., gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu ir šalinti nuotekas ne naudojant Tinklus, bet individualią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą prijungus prie esamų centralizuotų tinklų, eksploatuojamų AB „(duomenys neskelbtini)“. <...> Net jei teigti, kad egzistuoja Aprašo 8 punkte nustatytos Tinklų išpirkimo ar perdavimo sąlygos, Klaipėdos rajono savivaldybės atsisakymas išpirkti Tinklus ar juos perduoti nereiškia neteisėtų savivaldybės veiksmų...>“. Pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, mano, kad AM, teikdama pareiškėjai Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į minėtą nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus dėl pareiškėjos infrastruktūros išpirkimo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo.
10. Atsižvelgdama į Klaipėdos rajono savivaldybės teiktus atsakymus pareiškėjai, mano, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji turėtų įrengti trūkstamą infrastruktūrą iki AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų, kad būtų galima pakartotinai svarstyti šios infrastruktūros įsigijimo klausimą. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kodėl toks infrastruktūros objektas neatitinka Aprašo 7 punkte nurodytų reikalingumo kriterijų. Mano, kad tokie savivaldybės teiginiai atitinka kitiems asmenims GVTNTĮ 16 straipsnio (redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. iki dabar) nuostatomis suteiktą teisę statyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, įskaitant ir šių objektų nustatyta tvarka prijungimą prie viešosios geriamojo vandens tiekimo ir ar nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o jeigu ši (ne vieša) infrastruktūra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, jos išpirkimą iš tokių asmenų (įskaitant ir naudojimo nustatymą) pagal Aprašo 6-8 punktus, taip pat savivaldybės viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros savivaldybės lėšomis planavimą pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalį. AM šiais klausimais dėl savivaldybės teisės planuoti viešą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitų asmenų teisę statyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektus, sudaryti sutartis su savivaldybe pareiškėjai atsakė 2022 m. vasario 25 d. rašte. Sutinka su LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo teiginiu, kad ta aplinkybė, jog AM pateiktos konsultacijos turinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, t. y. buvo ne toks, kokio tikėjosi pareiškėja, nesudaro pagrindo panaikinti AM 2022 m. vasario 25 d. rašto ar Sprendimo. AM mano, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes AM atsakė į pareiškėjos 2022 m. sausio 6 d. skunde ir Rašte keltus klausimus ir teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose pateikė pareiškėjai informacinio pobūdžio atsakymus su AM specialistų nuomone, kuri pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Mano, kad LAGK, nagrinėdama pareiškėjos skundą, ištyrė ir išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu AM atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais, prašo skundą atmesti. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nesuteikia AM kompetencijos panaikinti kitų institucijų priimtų sprendimų ar raštų, MA gali pateikti tik tam tikrą nuomonę tam tikrais klausimais, bet ne panaikinti, paneigti kitų institucijų priimtų sprendimų. Dėl pareiškėjo argumento, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas neteisėtas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas pripažintas neteisėtu, byloje nėra. Sąvoka „koordinuoti“ negali būti aiškinama taip, kad AM gali naikinti visus sprendimus, gali pažeisti valdžių atskyrimo principą. Pareiškėjas nori nuginčyti AB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrus sprendimus ir teigia, kad AM nuomonė būtų tam tikras sprendimas ir įrodymas dėl tam tikros žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl AM Sprendimo ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teisme priimti nagrinėti šie pareiškėjo skundo reikalavimai: 1) panaikinti LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą; 2) panaikinti AM Sprendimą ir įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Raštą; 3) įpareigoti AM pateikti pareiškėjai „savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNT įstatymu ir Aplinkos ministerijos 2017-01 dokumentu Nr. (19-2)-D8-290 teiktu vykdant GVTNT įstatymo 6 str. 12 p.“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad trečio reikalavimo esmė – pareiškėjas prašo, kad AM priimtų administracinį sprendimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 rašto Nr. 2019/S.01-1187 ir AM 2017-01 dokumento Nr. (19-2)-D8-290, pareiškėjo netenkina, kad jam AM pateikė tik nuomonę.
14. Remiantis byloje esančiai rašytiniais įrodymais nustatyta:
14.1. 2022 m. sausio 6 d. pareiškėja raštu kreipėsi į AM, klausdama, ar teisėti Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, kiek tai yra susiję su pareiškėjos valdomos infrastruktūros (ne) prijungimu prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, taip pat prašydama paaiškinti, kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis turi prijungti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros.
14.2. 2022 m. vasario 25 d. raštu AM pateikė atsakymą pareiškėjai, kuriame paaiškino savivaldybės kompetenciją, nurodytą GVTNTĮ 12 straipsnyje ir 16 straipsnyje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo kompetenciją, nustatytą GVTNTĮ 16 straipsnyje, taip pat tai, kad galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarp jų ir AM nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti joms privalomuosius nurodymus.
14.3. 2022 m. kovo 9 d. pareiškėja pateikė skundą AM dėl 2022 m. vasario 25 d. rašto, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. sausio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į Rašto 4 punkte pareiškėjos pozicijos papildymą, kuriuo prašė išaiškinti geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016/S.01-2820 rašto teiginius.
14.4. Sprendimu AM pareiškėjai pateikė atsakymą į Raštą, kuriuo atsisakė naikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, paaiškindama tiek AM poziciją, tiek remdamasi tuo, kad 2022 m. vasario 25 d. raštas grįstas teisės aktų nuostatomis, taip pat 2022 m. kovo 23 d. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje rašte Nr. S4-39(5.28Mr) pateikta informacija apie Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020, kurioje buvo nagrinėtas klausimas ir dėl pareiškėjos valdomos infrastruktūros (ne)prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros, savivaldybės atsisakymo išpirkti šią infrastruktūrą, įskaitant ir savivaldybės rėmimosi AB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų atsakymų (reikalavimų) šiuo klausimu pareiškėjai pagrįstumą.
14.5. 2022 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėja pateikė skundą LAGK, prašydama prašo panaikinti AM Sprendimą ir įpareigoti AM pateikti pareiškėjai, Klaipėdos rajono savivaldybei ir AB „(duomenys neskelbtini)“ savo poziciją dėl viešojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų atsisakant pareiškėjos valdomos teritorijos infrastruktūrą prijungti prie viešojo vandens tiekimo infrastruktūros bei atsisakymo argumentų pagal GVTNTĮ redakciją nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.
14.6. LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Pareiškėja, nesutikdama su LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, kreipėsi į teismą.
16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja GVTNTĮ, VAĮ, Aprašas.
17.1. AM kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, nustatyta, kad aplinkos ministras: 1) tvirtina teisės aktus, nustatančius nuotekų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami; 2) tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles; 3) nustato išgauto geriamojo vandens, išleidžiamų nuotekų ir teršalų apskaitos tvarką; 4) tvirtina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles; 5) nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus; 6) tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles; 7) tvirtina nuotekų tvarkymo reglamentą ir paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą; 8) nustato naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus; 9) tvirtina nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą; 10) koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai; 11) tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijų sąrašą; 12) tvirtina Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos nuostatus (6 straipsnis).
17.2. Savivaldybių tarybos: 1) tvirtina infrastruktūros plėtros planus; 2) tvirtindamos infrastruktūros plėtros planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas; 3) skiria viešuosius vandens tiekėjus, regioninius viešuosius vandens tiekėjus ir jiems paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą; 4) skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir jiems paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą; 5) iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas (10 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir duomenų teikimą Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka (10 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės) (10 straipsnio 2 dalies 14 punktas).
17.3. Savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (12 straipsnio 1 dalis). Infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir aplinkos ministro tvirtinamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (12 straipsnio 4 dalis). Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos (12 straipsnio 5 dalis).
17.4. 13 straipsnyje, reglamentuojančiame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, nustatyta:
17.4.1. Geriamojo vandens išgavimą, tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos (1 dalis)
17.4.3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas tvarko savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamu paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turėti galiojantį taršos leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą į aplinką išleisti paviršines nuotekas; 2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinėms nuotekoms tvarkyti reikalingą infrastruktūrą savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (3 dalis).
17.4.5. Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju paskirtas garantinis vandens tiekėjas turi tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus savivaldybės teritorijų dalis, kuriose pagal šio straipsnio 4 dalį geriamąjį vandenį tiekia ir (arba) nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas teikia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir (arba) kuriose pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus numatytas teisės aktų reikalavimus atitinkantis individualusis apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas (5 dalis).
17.4.6. Savivaldybių tarybos, kurioms priklauso garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, vadovaudamosi šio įstatymo 15 straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, privalo inicijuoti jų valdomų viešųjų vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu, kai viešajam vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje panaikinamas licencijos galiojimas (6 dalis).
17.4.7. Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, nepriskirtoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai, gali vykdyti viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai nepriskirtoje teritorijoje viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi vienodas teises ir pareigas. Šioje teritorijoje veikiančio viešojo vandens tiekėjo ir regioninio viešojo vandens tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sutartys su abonentais ir vartotojais turi būti sudarytos pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą (7 dalis).
17.5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) nėra viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo vandens tiekėjo arba regioninio viešojo vandens tiekėjo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (toliau – plėtros sutartis). Plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso nuostatomis; objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), paskirtas bankroto administratorius privalo informuoti savivaldybės instituciją apie bankrutavusio asmens sudarytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos sutartis, plėtros sutartis, o savivaldybės institucija privalo organizuoti kito objekto statytojo (užsakovo) parinkimą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai užbaigti. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) atveju savivaldybės institucijos iniciatyva kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojas (užsakovas) turi būti parinktas ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo pradinio objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) momento (16 straipsnio 2 dalis). Kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti: 1) iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai jau sudarytos ilgesnės negu iki 2027 m. gruodžio 31 d. galiojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) sutartys, nedelsiant po jų galiojimo pabaigos (sutarčių galiojimo negalima pratęsti), bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po tokių sutarčių galiojimo pabaigos; 2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (16 straipsnio 6 dalis). Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai, tačiau jiems nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra neperduota viešojo vandens tiekėjo ar regioninio viešojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kol bus perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui ar regioniniam viešajam vandens tiekėjui, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, neturi teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu, išskyrus atvejus dėl objektyvių priežasčių (remonto ar avarijos) (16 straipsnio 7 dalis).
18.1. Infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijus: 1) infrastruktūros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; 2) infrastruktūros objekto techninė būklė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus; 3) infrastruktūros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ( 6 punktas).
18.2. Infrastruktūros objekto reikalingumo kriterijus: 1) infrastruktūros objektas yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas; 2) viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus) (7 punktas).
18.3. Infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus ( 8 punktas).
19.1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 3 dalyje apibrėžta, kad administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. 5 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. 12 dalyje apibrėžta, kad skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (10 straipsnio 3 dalis).
19.2. Viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais (7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19.3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus (10 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos; jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (10 straipsnio 4 dalis). Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (10 straipsnio 5 dalis). Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens; kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (10 straipsnio 6 dalis).
19.4. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (11 straipsnio 1 dalis).
20. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punkte nustatyta: „45. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: <...> 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; <...>“.
Dėl AM Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
21. Kaip minėta, 2022-01-06 pareiškėja raštu kreipėsi į AM, klausdama, ar teisėti Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, kiek tai yra susiję su pareiškėjos valdomos infrastruktūros (ne) prijungimu prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, taip pat prašydama paaiškinti, kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis turi prijungti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros. AM 2022-02-25 raštu atsakė pareiškėjai. 2022 m. kovo 9 d. pareiškėja pateikė skundą AM dėl 2022 vasario 25 d. rašto, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. sausio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į Rašto 4 punkte pareiškėjos pozicijos papildymą, kuriuo prašė išaiškinti geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016/S.01-2820 rašto teiginius.
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog AM Sprendimu paaiškino pareiškėjai AM kompetencijos ribas, jog galiojantys teisės aktai (įstatymai, Vyriausybės nutarimai, AM nuostatai) nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti jų vertinamojo pobūdžio išvadas. Atsižvelgdama į tai, AM Sprendime nepateikė savo pozicijos dėl konkrečios situacijos, t. y. viešojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų vertinimo. AM Sprendime nurodė, kad atsisako panaikinti savo 2022 m. vasario 25 d. raštą, paaiškindama, jog 2022 m. vasario 25 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame buvo pateikta AM specialistų teisės aktų nuostatomis pagrįsta nuomonė, kuri pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
23. GVTNTĮ 6 straipsnyje yra nurodytos AM kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, tačiau tarp jų nėra nurodyta, kad AM turėtų įgaliojimus oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą. Šiuo atveju pareiškėja siekia gauti AM išaiškinimą dėl savivaldybės veiksmų, o tokių įgaliojimų AM teisės aktai nesuteikia.
24. Pagal 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą visi viešojo administravimo subjektai turi teikti informaciją ir konsultuoti kompetencijos klausimais. Šiuo atveju Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą pareiškėjai atsakyti Ministerijos kompetencijos klausimais. Ministerija 2022 m. birželio 20 d. raštu pateikė atsakymą dėl pareiškėjos 2022 m. kovo 9 d. prašymo, kuris vertintinas kaip Ministerijos pareiškėjai suteikta konsultacija/informacinio pobūdžio atsakymas Ministerijos kompetencijos klausimais, kaip numatyta VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta, kad pareiškėjos teisė į atsakymą nėra pažeista. Ta aplinkybė, jog Ministerijos pateiktos konsultacijos turinys neatitiko pareiškėjos lūkesčių, t. y. buvo ne toks, kokio tikėjosi pareiškėja, nesudaro pagrindo Ministerijos skundžiamo 2022 .m birželio 20 d. rašto laikyti nepagrėstu ar neteisėtu.
25. Pritartina LAGK GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad AM koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai, taip pat vertintina kaip neįpareigojanti AM pateikti pozicijos dėl pareiškėjo nurodyto konkretaus atvejo sprendimo. Pažymėtina tai, jog AM Sprendime prašė Klaipėdos rajono savivaldybės įvertinti situaciją, atsakyti pareiškėjai ir apie tai informuoti AM, t. y. kreipėsi į kitas valstybės institucijas dėl pareiškėjai rūpimo klausinio sprendimo.
26. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas AM Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundas pagrįstai atmestas, todėl LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Taigi nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Raštą.
27. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti AM pateikti pareiškėjai „savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNT įstatymu ir Aplinkos ministerijos 2017-01 dokumentu Nr. (19-2)-D8-290 teiktu vykdant GVTNT įstatymo 6 str. 12 p.“; kaip minėta, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad trečio reikalavimo esmė – pareiškėjas prašo, kad AM priimtų administracinį sprendimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 rašto Nr. 2019/S.01-1187 ir AM 2017-01 dokumento Nr. (19-2)-D8-290, pareiškėjo netenkina, kad jam AM pateikė tik nuomonę.
28. Teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančio AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-03 rašto Nr. 2019/S.01-1187 turinį, jo priėmimo datą, į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra viešojo administravimo subjektas, į aptartas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad teismas teisės aktais nėra įgaliotas įpareigoti AM pripažinti neteisėtu, panaikinti AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, priimti dėl jo administracinį sprendimą. Dėl AM 2017-01 dokumento Nr. (19-2)-D8-290 teismas pažymi, kad jo apskundimo terminas, jeigu pareiškėjas jį norėjo skųsti, yra pasibaigęs.
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.