Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. Š., jo atstovui advokatui padėjėjui Tomui Juoniui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovei Laurai Dolerytei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-3468-2022 (toliau – Nutarimas) R. Š. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas – 16 vnt. bučių (1m x 0,5m), elektrinis variklis „Minn kota enduro 50“, akumuliatorius, guminė žalios spalvos valtis „Kolibri“.

2. Teisme gautas R. Š. (toliau – pareiškėjas) skundas dėl Nutarimo. Pareiškėjas prašo pakeisti Nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu neskirti administracinio poveikio priemonės – daiktų – elektrinio variklio „Minn kota enduro 50“, akumuliatoriaus, guminės žalios spalvos valties „Kolibri“ – konfiskavimo. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Departamento specialistė Nutarime nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, nors pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo iškart prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Pareiškėjas nedelsiant ėmėsi priemonių pareigūnams padėti išaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes, be to, Departamentui nustačius 1 440 Eur dydžio žalą aplinkai, pareiškėjas iš karto ją atlygino.

2.2. Departamento specialistė tinkamai ir objektyviai neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą ir rūšį. Pareiškėjo nuomone, būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas nusižengimą padarė dėl elementaraus nežinojimo, t. y. nebūdamas pilnai susipažinęs su teisiniu tokios žvejybos reglamentavimu. Pareiškėjas įprastai žvejoja kitu būdu, tačiau šį kartą žūklės prekių parduotuvės darbuotoja pareiškėjui pasiūlė įsigyti bučių. Kadangi konkretų kiekį bučių pasiūlė įsigyti ir vėliau naudoti parduotuvės pardavėja, nepaaiškinusi reglamentavimo, pareiškėjui instinktyviai nekilo klausimų dėl tokio žvejybos būdo teisėtumo. Pareiškėjas žvejojo šviesiu paros metu, savo žūklės nemaskavo, nuo aplinkos apsaugos pareigūnų nesislapstė.

2.3. Pareiškėjas dirba teisėsaugos institucijoje, eina atsakingas pareigas tarptautinėje policijos asociacijoje ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijoje. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, niekada nėra baustas už analogiškus nusižengimus, tad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, o padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio.

2.4. Padaryta žala gamtos ištekliams nedidelė – sugauti 3 vnt. ungurių, nustatyta 1 440 Eur dydžio žala aplinkai atlyginta, be to, administraciniu nurodymu paskirta 60 Eur bauda sumokėta taip pat. Dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas jau patyrė 1 500 Eur turtinį nuostolį, kuris jam, atsižvelgiant į jo pajamas, gaunamas valstybės tarnyboje, yra itin ženklus. Konfiskuotino turto vertė iš viso yra 2 000 Eur, tad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas jau atlygino 1500 Eur žalą, minėtų daiktų konfiskavimas būtų aiškiai neteisingas ir neproporcingas padarytam nusižengimui, o taip pat neadekvatus pareiškėjo asmenybei.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas papildomai parodė, kad pareiškėjas išsamiai paaiškino veikos aplinkybes, nesislėpė nuo pareigūnų, neslėpė pagautų žuvų bei vėžių. Be to, valtis panaudota siekiant nustatyti nusižengimo aplinkybes – pareiškėjo iniciatyva buvo nuplaukta iki žvejybos įrankių vietos. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 700 Eur, jam priklauso žemės sklypas, jo vardu registruota transporto priemonė. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą bei dirba teisėsaugos institucijoje, tačiau visų teisės aktų nežino. Kadangi žvejodavo kitu būdu, šiuo atveju, nekilo minčių susipažinti išsamiau su teisės aktais. Pareiškėjas supranta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, labai gailisi dėl šio įvykio.

5. Teismo posėdžio metu Departamento atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinis nurodymas – susitaikymas su valstybe, kas leido skirti pareiškėjui pusę minimalios baudos. Pareiškėjui surašius administracinį nurodymą buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o kadangi Nutarimas dėl daiktų konfiskavimo yra administracinio protokolo sudėtinė dalis, o ne atskiras protokolas, iš naujo lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatomos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. ANK 291 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą (ANK 291 straipsnio 8 dalis).

8. ANK 291 straipsnio norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Tuo tarpu jų 9.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai.

9. Pareiškėjas neginčija Nutarime nustatytų aplinkybių, dėl to laikytina, kad pareiškėjo veika yra įrodyta. Skunde iš esmės keliamas tik administracinės atsakomybės už ANK 291 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą individualizavimo klausimas. Departamentas pareiškėjui už ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administraciniu nurodymu paskyrė pusę minimalios baudos – 60 Eur ir administracinio poveikio priemonę – daiktų – 16 vnt. bučių; elektrinio variklio „Minn kota enduro 50“; akumuliatoriaus; guminės žalios spalvos valties „Kolibri“ – konfiskavimą. Iš teismui pateikto skundo, spręstina, jog pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Nutarimą šios nutarties 2 punkte nurodytu būdu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Dėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog Departamento specialistė Nutarime nepagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei iš karto sumokėjo Departamento nustatytą žalos dydį aplinkai bei baudą.

12. Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. birželio 8 d. surašyto protokolo nustatyta, jog pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą buvo pasiūlyta sumokėti 60 Eur dydžio baudą (pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos). Departamento atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos, surašant administracinį nurodymą, užfiksuotą administracinio nusižengimo protokole. Iš pareiškėjui nustatytos baudos dydžio, spręstina, jog Departamentas, paskirdamas pareiškėjui pusę minimalios baudos, ne tik nustatė, bet ir įvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą. Tad priimant Nutarimą iš naujo nustatinėti pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą nebuvo pagrindo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis, o ne vice versa (atvirkščiai) (ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Apibendrinant tai kas aukščiau išdėstyta, spręstina, jog Departamentas nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą, atsižvelgė į tai, skirdamas pareiškėjui nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą, bei pritaikydamas pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – atitinkamų daiktų konfiskavimą. Tačiau, skirdamas šią priemonę, Departamentas taip pat nustatė, įvertino ir atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl šio priemonės taikymo apimties, o konkrečiai – pareiškėjo išsilavinimą, einamas pareigas ir nepagrįstai aplaidų pareiškėjo elgesį šiame kontekste (žr. šio nutarties 15-17 punktus).

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (ne)švelninimo, atsižvelgiant į pareiškėjo aplaidų elgesį

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba teisėsaugos institucijoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, eina Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pareigas, yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teismo vertinimu, šias pareigas einančiam bei minėtą išsilavinimą turinčiam asmeniui taikytini aukštesni elgesio standartai, įskaitant, bet neapsiribojant, aukštesniais elgesio standartais teisės laikymosi srityje.

15. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl elementaraus nežinojimo, t. y. nebūdamas pilnai susipažinęs su teisiniu žvejybos reglamentavimu, vertintina kritiškai. Teismas sutinka, kad nėra įmanoma žinoti visų galiojančių taisyklių, tačiau vykdant tokią specifinę veiklą kaip žvejyba, kurios vykdymui išduodami leidimai, leidimą gavęs asmuo įgyja pareigą būti susipažinusiu su šios veiklos vykdymo taisyklėmis ir jų laikytis. Ir jei šios pareigos nevykdymo pasekmės galėtų būti švelninamos asmeniui, kuriam dėl objektyvių priežasčių yra sunku susipažinti ir (ar) suvokti teisę, tai negali būti daroma asmens, kurio išsilavinimas yra teisinis, o darbinė veikla – teisės taikymas, atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

16. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjas, įsigydamas naujus žvejybos įrankius, turėjo pasidomėti jų naudojimosi leistinumu, nepaisant to, jog žūklės prekių parduotuvėje dirbusi pardavėja pareiškėjo nesupažindino su atitinkamu reglamentavimu – ji tokios pareigos neturi. Atitinkamai, minėtas nepasidomėjimas pareiškėjo pareigų ir išsilavinimo kontekste laikytinas nepagrįstai aplaidžiu elgesiu. Tuo tarpu tai užkerta kelią, nustačius ir įvertinus pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, netaikyti nagrinėjamos administracinio poveikio priemonės ar taikyti ją mažesnėje apimtyje, nei tai padarė Departamentas.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (ne)švelninimo atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę bei materialinę padėtį

17. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata turėtų būti taikoma atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iš karto atlygino Departamento nustatytą žalą aplinkai, t. y. 1 440 Eur, bei sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 60 Eur dydžio baudą. Esant šioms aplinkybėms, šio nutarties 2 punkte minėtų daiktų konfiskavimas, kurių bendra vertė 2 000 Eur, būtų aiškiai neteisingas ir neproporcingas padarytam nusižengimui, o taip pat neadekvatus pareiškėjo asmenybei. Be to, pareiškėjas savo iniciatyva konfiskuota valtimi nugabeno Departamento atstovus prie žūklės įrankių vietos, kas rodo pareiškėjo geranoriškumą padėti išaiškinti įvykio aplinkybes.

18. Teismas vertina tai, jog pareiškėjas charakterizuojamas išskirtinai teigiamomis savybėmis – tarnybos metu skatintas 35 kartus, ne kartą apdovanotas už nuopelnus, tarnybinių nuobaudų neturi, drausmingas bei sąžiningas darbuotojas ir pan. Tačiau vien teigiamai charakterizuojanti medžiaga neleidžia teismui spręsti, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai neteisinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Teigiamos pareiškėjo savybės nesuponuoja išvados, jog padarytas administracinis nusižengimas mažiau pavojingesnis, todėl administracinio poveikio priemonė neturėtų būti skiriama.

19. Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusižengimą formų, turinčios padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnis). Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

20. Bylos duomenimis iš pareiškėjo buvo konfiskuota 16 vnt. bučių (1m x 0,5m), elektrinis variklis „Minn kota enduro 50“, akumuliatorius, guminės žalios spalvos valtis „Kolibri“, kurių bendra vertė apie 2 000 Eur. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neneigė, jog tiek valtis, tiek joje buvę žvejojimo įrankiai ir kiti priedai priklauso pareiškėjui. Nors pareiškėjas teigia, jog jo patirtas 1 500 Eur turtinis nuostolis, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, yra itin ženklus, neproporcingas padarytam nusižengimui. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

21. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra 1 700 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Konfiskuoti daiktai naudojami pareiškėjo laisvalaikio pramogoms, jie nėra jo pragyvenimo šlaitinis ar pan. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo turtinė padėtis nėra itin sunki, neleisianti jam per tam tikrą laiką sukaupti lėšų naujų žvejybos įrankių įsigijimui.

22. Tuo tarpu dėl proporcingumo padarytam pažeidimui pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės skyrimas savo esme yra ne bauda, o priemonė padedanti įgyvendinti nuobaudos paskirtį, be to, nagrinėjamu atveju esanti privaloma. Be valties ir kitų žvejybos įrankių pareiškėjas nebūtų padaręs pažeidimo ir šios aplinkybės nepašalina tai, kad su ta pačia valtimi pareiškėjas nuplukdė pareigūnus prie bučių. Teismo vertinimu, ši ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės savaime nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą neskirti nagrinėjamos administracinio poveikio priemonės ar ją žymiai švelninti.

23. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, į tai, jog pareiškėjas žvejojo iš pripučiamos valties, turėdamas 16 vnt. bučių, kai įstatymai leidžia turėti žymiai mažesnį kiekį, elektrinis variklis „Minn kota enduro 50“, akumuliatorius, guminė žalios spalvos valtis „Kolibri“ konfiskuoti pagrįstai, kaip nusižengimo padarymo priemonės ir įrankiai.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Pažymėtina, jog tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio.

25. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina, siekiant administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevencinių tikslų įgyvendinimo pareiškėjo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, pareiškėjo skundas atmetamas, o Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.