Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Latvijos Respublikoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio atlygio, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 7 neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pasiūlius už 150 eurų piniginį atlygį neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką gabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir jam (A. Ž.) dėl savanaudiškų paskatų sutikus, jis 2025 m. spalio 1 d., jo žmonos vardu registruotu automobiliu „N. Q.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, paėmė gabenti 7 neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius - (duomenys neskelbtini), Respublikos piliečius S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. U., gim. (duomenys neskelbtini), U. K., gim. (duomenys neskelbtini), - ir juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), su tikslu juos neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, kol 2025 m. spalio 1 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini) ribose, Kalvarijos pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, buvo sulaikytas Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų.

Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. Ž. nuo 2025 m. spalio 1 d., nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdamas su savimi žinomai netikrą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka, įrašyti jo anketiniai duomenys, iki kol 2025 m. spalio 1 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini), ribose šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas jį Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato pareigūnams.

Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ,,Telegram“ programėlėje jam pasiūlė pervežti žmones. Jo niekas neperspėjo, kad reikės vežti nelegalus. Jo paprašė nufotografuoti automobilį, kuriuo važiuos, ir davė koordinates kur turi atvykti ir paimti žmones. Reikėjo atvykti į Lietuvą. Važiavo pagal GPS. Kai atvyko į vietą, ten nieko nebuvo. Paskambino užsakovui ir pasakė, kad nieko čia nėra, tada jis pasakė palaukti, po minutės ateis. Kokia tai buvo vieta, nežino, tai buvo prie kažkokio kaimo. Jam davė koordinates ir jis ten atvažiavo. Po minutės iš miško išėjo 7 žmonės ir sėdo į mašiną. Žmonės susėdo į mašiną, kas į bagažinę, žodžiu kaip kas sugebėjo taip sutilpo. Paskambino užsakovui ir paklausė, kas per žmonės, jo paprašė juos nufilmuoti, nufilmavo. Paskui jie susėdo į mašiną ir užsakovas paprašė juos nuvežti 14 km. Jis pravežė 14 km, tačiau užsakovas pasakė, kad reikia dar toliau nuvežti. Vežė toliau, bet pakeliui sustabdė policijos pareigūnai. Policija paprašė jo dokumentų, paklausė kas per žmonės, paaiškino, kad pažadėjo sumokėti pinigus, veža žmones. Policija įsisodino į savo automobilį, o su jais pradėjo aiškintis. Po to atvežė į pasienio užkardą. Su tais asmenimis visai nekalbėjo, jie angliškai nekalbėjo. Kalbėjo tik su užsakovu, kuris paprašė juos nuvežti, o jie sėdėjo ir viskas. Juos paėmė prie miško, vežė 14 km, užsakovas pasakė, kad reikia juos toliau vežti. Užsakovas GPS koordinates atsiuntė kur reikia važiuoti. Antrą kartą reikėjo važiuoti dar 60 km į teritoriją Lietuvos, bet iki ten jie nenuvažiavo, kadangi sustabdė policijos pareigūnai. Jam pažadėjo 150 Eur atlygį iš viso. Dėl vairuotojo pažymėjimo paaiškino, kad 2021 m. dirbo Vokietijoje vairuotoju firmoje ir baigėsi jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas, kurios buvo rusiškas. Pasakė darbdaviui, kad turi išlaikyti egzaminus, kad gauti vairuotojo pažymėjimą. Kažkas iš jo padėjėjų pasiūlė tai padaryti greičiau, pasakė, kad turi sumokėti tik 1500, išlaikyti egzaminą kompiuteriu, ant tuščio lapo pasirašyti, jį nufotografavo ir po 3 dienų perdavė jam paketą su vairuotojo pažymėjimu. Jis su tuo vairuotojo pažymėjimu tęsė vairuotojo darbą toje pačioje firmoje. Tuo metu net nesuprato, kad vairuotojo pažymėjimas negaliojantis, tik dabar jam tyrėjas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas suklastotas. Kad tas vairuotojo pažymėjimas akivaizdžiai suklastotas, to nesuprato. Jo telefone lenkiško pažymėjimo nuotrauka buvo, tai kai jis dirbo firmoje ,, (duomenys neskelbtini)“, šita įmonė registruota Lenkijoje. Jis ten išlaikė vairuotojo pažymėjimą. Kodėl Lenkijos institucijos sako, kad nėra vairuotojo pažymėjimas jam išduotas, to nežino. Supranta, kad yra bet kokiu atveju kaltas. Gal tuo metu nenorėjo suprasti, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, arba norėjo tikėti tuo, kad su tokiu vairuotoju pažymėjimu galima važinėti. Kai gavo tą vairuotojo pažymėjimą, suprato, kad jis netikras. Galiojančio vairuotojo pažymėjimo nuo to laiko neturi jokio. Kad tie keleiviai yra nelegalai, kai susėdo į automobilį, suprato. Vairuotojo pažymėjime yra kita pavardė, todėl kad 2021 m. turėjo pavardę K., o 2024 m. vedė ir pakeitė savo pavardę ir pasiėmė žmonos pavardę. Automobilis ,,N. Q.“, Nr. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas, žmona pirko automobilį, nes jis tokių pinigų neturėjo, žmonai dėl darbo automobilio reikėjo. Jis iš įkalinimo įstaigos išėjo rugpjūčio 18 d. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) ir jai reikėjo daug važinėti. Tą dieną jis pasakė, kad jam reikalingas automobilis, žmona buvo namuose, ji turėjo išeiginę, pasakė, kad vakare grįš ir ji pasakė gerai, važiuok. Žmona dirba ir slenkančiu grafiku, ir šeštadienį ir sekmadienį. Mašina buvo pirkta už 3000 Eur. Yra teistas 8 kartus. Realiai bausmę atlikinėjo 7 kartus. Iš šito nusikaltimo negavo pinigų, pinigus būtų gavęs grįžęs atgal. Kai paėmė nelegalus, jų dokumentų netikrino. Jis juos turėjo nuvežti Lietuvoje kažkur išlaipinti, o paskui sieną turėjo kirsti vienas, o jie turėjo ateiti kažkur ir susėsti į automobilį ir toliau juos per Lenkiją vežti. Sveikatos būklė galėtų būti geresnė, turi hepatitą C, šiuo metu vaistų negauna. Anksčiau vežė žmones nelegalus ir juos pridavė teisėsaugai, o dabar žinodamas, kad tai nelegalai, nepranešė policijai, nes kai 7 žmonės susėdo į automobilį ir visi jauni, tiesiog išsigando. Kol važiavo, jam buvo stresas ir buvo baisu.

Kaltinamojo A. Ž. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatyta:

2025 m. spalio 10 d. Kalvarijos policijos komisariato vyriausiosios patrulės I. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. Ž. Gimęs (duomenys neskelbtini), kuris su savimi turėjo ir pateikė pasą, vairuotojo pažymėjimą. Automobilyje taip pat kaip keleiviai važiavo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, kurie prisistatė S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), K. H., gimęs (duomenys neskelbtini), A. H., gimęs (duomenys neskelbtini), K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), C. S., 35 metų amžiaus, S., gimęs (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), visi minėti asmenys su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų. (1 t., b. l. 6-8).

2025 m. spalio 1 d. Kalvarijos pasienio užkardos specialisto A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. spalio 1 d. nuo 20.00 iki 2025 m. spalio 2 d. 09.00 val. vykdė tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje pamainos vyresniuoju. Apie 21.00 val. Marijampolės apskr. VPK budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ribose Kalvarijos PK patruliai, sustabdė automobilį N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Kaip keleiviai vyko iš jų žodžių 7 (septyni) PAK piliečiai S. S. S. (V), gim. (duomenys neskelbtini), K. H. (V), gimęs (duomenys neskelbtini), A. K. (V), gimęs (duomenys neskelbtini), K. Z. (V), gimęs (duomenys neskelbtini), S. G. (V), gimęs (duomenys neskelbtini), S. U. (V), gimęs (duomenys neskelbtini), U. K. gimęs (duomenys neskelbtini). Nei vienas PAK pilietis asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Visi sulaikyti asmenys ir automobilis buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą. Jaunesnysis specialistas E. M., patikrinęs LVA piliečio pateiktą UK vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nustatė, kad vairuotojo pažymėjimas galimai visiška klastotė. Dokumentas pagamintas iš plastiko, atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, mikrotekstas, reljefinė spauda, nano spauda, lazerinis graviravimas, antrinė nuotrauka, kinegrama, UV apsauga imituoti (1 t., b. l. 9-10).

2025 m. spalio 1 d. reikalaujamų daiktų dokumentų protokole fiksuota, kad iš įtariamojo A. Ž. paimtas automobilis N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas, automobilio užvedimo raktelis (1 t. 1 b. l. 13-16).

2025 m. spalio 9 d. apžiūros protokole fiksuojama, kad automobilis „N. Q.“ yra mėlynos spalvos, sedano tipo kėbulu, keturių durų. Automobilio VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint iš išorės matyti, kad automobilio langai netamsinti. Automobilio priekyje ir gale, gamykliškai tam pritaikytose vietose, matomos lentelės su Latvijos Respublikos registracijos valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-32).

2025 m. spalio 1 d. transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2025 m. rugpjūčio 27 d. J. Ž. vardu (1 t., b. l. 18-19).

2025 m. spalio 21 d. santuokos liudijimo kopijoje nurodyta, kad A. Ž. sudarė santuoką su J. Ž. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5-6).

2025 m. spalio 7 d. EMPREKIS pažyma patvirtina, kad automobilio N. Q. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 3610 eurų (1 t., b. l. 37).

2025 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Kalvarijos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas E. M. pateikė Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu (1 t., b. l. 38-40).

2025 m. spalio 20 d. specialisto išvada patvirtina, kad pateiktas tirti Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. K. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. K. vardu, blankas atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse, imituota UV apsauga. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos polikarbonatinės kortelės – pagrindo (1 t., b. l. 47-51).

2025 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu apžiūrint A. Ž. telefone esančius duomenis, rasta nuotrauka su Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (1 t., b. l. 91-95).

2025 m. spalio 21 d. Kalvarijos pasienio užkardos tarnybinis pranešimas patvirtina apie tai, kad Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske, Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Palenkės rinktinės Sienos skyriaus pareigūnai informavo, kad pagal jų turimas duomenų bazes, A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), neturi išduoto vairuotojo pažymėjimo, o taip pat duomenų bazėse nėra informacijos apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-97).

2025 m. spalio 2 d. Migracijos skyriaus tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2025 m. spalio 1 d. apie 20 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas važiuojantis link Lenkijos Respublikos automobilis „N. Q.“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Automobilyje kaip keleiviai vyko (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, kurie prisistatė S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), K. H., gimęs (duomenys neskelbtini), A. H. gimęs (duomenys neskelbtini), K. Z. gimęs (duomenys neskelbtini), C. S., 35 metai, S., gimęs (duomenys neskelbtini), K. U., gimęs (duomenys neskelbtini), visi minėti asmenys su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų. Jie neatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų ir neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnio 1 punktu ir 23 straipsnio 8 punktu, jų atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, todėl jie negalėjo atvykti į šalį, joje laisvai judėti, ar iš jos išvykti (1 t., b. l. 168).

2025 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. R. naudotos kūno kameros įraše fiksuoti šie duomenys: įrašo trukmė - 30 min. 20 s. Įrašas darytas 2025 m. spalio 1 d. nuo 20:54:23 val. Įraše fiksuojama, kaip 2025 m. spalio 1 d. 20:54:36 val. policijos pareigūnė prieina prie automobilio N. Q. Automobilio vairuotojo langas atidarytas. Policijos pareigūnė pareikalauja pateikti vairuotojo pažymėjimą ir pasą. Vairuotojas pateikia vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę. Vairuotojas - įtariamasis A. Ž. Policijos pareigūnas, priėjęs prie automobilio, atidaro vairuotojo pusės galines dureles. Ant galinės sėdynės matomi sėdintys asmenys. Policijos pareigūnas klausia kokiomis kalbomis kalba, klausia ar turi dokumentus. Asmenys nieko neatsako. Pareigūnas vairuotojo paklausia ar jis turi telefoną. Vairuotojas pateikia mobilaus ryšio telefoną. Pareigūnas paklausia – „iš kur jie?“. Vairuotojas atsako, kad „aš važiavau, o jie paprašė pavežti. Aš į Lenkiją važiuoju, reikia teises pasiimti“. Pareigūnas klausia - „kur juos paėmei?“. Vairuotojas atsako, kad „pakeliui paėmė, jie žadėjo sumokėti 100 eurų“. Toliau pareigūnas klausia keleivių, iš kokios šalies jie yra, ar jie turi dokumentus. Keleiviai nieko neatsako. Vairuotojas išlaipinamas iš automobilio ir uždaromas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą. Policijos pareigūnas nustato vieną keleivį, šiek tiek kalbantį anglų kalba. Pareigūnas duoda popieriaus lapelį ir rašiklį, kad keleiviai surašytų savo vardus ir pavardes. Matoma, kad keleiviai sėdi salone ir bagažinės skyriuje. Iš viso yra 7 keleiviai. Policijos pareigūnas patikrina keleivių turimus krepšius. Filmuojant iš automobilio galo matyti automobilio valstybiniai numerio ženklai - Latvijos registracija (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-60).

2025 m. spalio 1 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo A. Ž. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi 11T“ (2 t., b. l. 38-42).

2025 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas telefonas „Xiaomi 11T“. Mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi 11T“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „TELE2“, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Programoje „Telegram“ bendraujama su adresatu (duomenys neskelbtini). Kalbama apie žmonių vežimą. A. Ž. nusiunčia savo automobilio nuotrauką. Kalbama apie žmonių paėmimo vietą ir gabenimo maršrutą. Įtariamajam paprašius, adresatas pervedė pinigų už kurą. Adresatas duoda nurodymus nufilmuoti žmones ir atsiųsti videoįrašą. Telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame filmuojami neteisėti migrantai. Adresatas duoda nurodymus kokiu maršrutu važiuoti (1 t., b. l. 61-87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate vyriausiąja patrule, tarnybą vykdo pamainomis. 2025 m. spalio 1 d. vykdė tarnybą su vyriausiuoju patruliu V. R. pagal nustatytą tarnybos planą. Apie 20 val. 55 min. patruliavo nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini), kur vykdė nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę, transporto priemonių ir asmenų patikrą. Apie 20 val. 55 min. stovint (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo Lenkijos Respublikos kryptimi važiuojantį automobilį „N. Q.“. Kai automobilis pravažiavo pro jų tarnybinę transporto priemonę, pastebėjo, kad automobilis registruotas Latvijos Respublikoje, valstybinius numerio ženklus yra nurodžiusi tarnybiniame pranešime. Taip pat ji pamatė, kad viduje sėdi daug asmenų. Kilo įtarimas, kad gali būti gabenami neteisėti migrantai, todėl su kolega nusprendė minėtą automobilį susistabdyti. Įjungė šviesos ir garso signalus ir prisivijo minėtą automobilį. Jį sustabdė šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, koordinates taip pat nurodė tarnybiniame pranešime. Ji priėjo prie vairuotojo lango. Paprašė vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas jai pateikė savo pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Matė, kad vairuotojo pažymėjimas buvo Jungtinės Karalystės. Tikrindama dokumentus nustatė, kad sustabdytą automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis, dabar vardo ir pavardės neatsimena, bet yra nurodžiusi tarnybiniame pranešime. Matė, kad automobilyje kaip keleiviai važiavo tamsaus gymio asmenys, kurie vėliau su jais bendraujant prisistatė kaip Pakistano Respublikos piliečiai. Pareikalavus šių asmenų pateikti asmens tapatybės dokumentus jie to padaryti negalėjo, nes jie tokių dokumentų neturėjo. Tokiu būdu nustatė, kad vairuotojas gabena galimai neteisėtus migrantus. Dėl šios priežasties automobilio vairuotojas A. Ž. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie įvykį informuotas Marijampolės apskrities PK budėtojas bei VSAT pareigūnai. Visi asmenys buvo sulaikyti ir perduoti atvykusiems pasienio pareigūnams. Taip pat pasienio pareigūnams ji atidavė ir vairuotojo pateiktus dokumentus - pasą ir Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą. Dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad dirba Kalvarijos pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu. Tarnybą vykdo pamainomis. 2025 m. spalio 1 d. nuo 20.00 val. vykdė tarnybą iki 2025 m. spalio 2 d. Tarnybos metu 2025 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai (duomenys neskelbtini) kaimo ribose sustabdė automobilį N. Q., latviškais valstybiniais numerio ženklais, kurio vairuotojas Latvijos pilietis neteisėtai gabeno septynis Pakistano piliečius. Jam buvo duotas nurodymas nuvykti į įvykio vietą, išsiaiškinti aplinkybes ir pristatyti sulaikytus asmenis bei automobilį į Kalvarijos pasienio užkardą. Užkardos patalpose besiaiškinant įvykio aplinkybes patikrino Latvijos piliečio pateiktus dokumentus. Vienas jų buvo Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas. Iš karto pamatė, kad vairuotojo pažymėjimo spalva neatitiko originalaus vairuotojo pažymėjimo spalvos, todėl nusprendė šį dokumentą apžiūrėti atidžiau. Patikrinęs Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad vairuotojo pažymėjimas galimai visiška klastotė, nes dokumentas pagamintas iš plastiko, atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, jame esantis mikrotekstas, reljefinė spauda, nano spauda, lazerinis graviravimas, antrinė nuotrauka, kinegrama ir ultravioletinių spindulių apsauga tik imituoti. Pasiteiravo pas Latvijos pilietį apie vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas yra tikras, jį yra įgijęs Anglijoje. Daugiau nieko su Latvijos piliečiu nesiaiškino, o apie nustatytą galimai netikrą vairuotojo pažymėjimą buvo surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. S. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis Pakistane susirado agentą, su kuriuo susitarė, kad jis padės jam nelegaliai nuvykti į Vokietiją. Jis Pakistane iš karto sumokėjo agentui 12000 JAV dolerių. Agentas jam padarė Rusijos vizą, nupirko jam lėktuvo bilietus. Maždaug prieš metus laiko jis nuskrido iš Pakistano į Maskvą. Ten jį pasitiko agento atsiųstas žmogus, kuris jį apgyvendino kažkokiame bute. Maskvoje gyveno apie 6 mėnesius, po ko jį kitas žmogus iš Maskvos nuvežė į Baltarusiją, į Minsko miestą. Ten jį irgi apgyvendino kažkokiame bute. Tame bute buvo daugiau žmonių, laukiančių išvažiavimo į Europą. Prieš dvi dienas į butą atėjo nepažįstamas žmogus, kuris paėmė iš buto jį ir dar 6 žmones. Juos visus nuvežė į mišką. Kurioje vietoje tai buvo nežino. Miškais agentas juos vedė iki kažkokios upės. Matė, kad ant kranto buvo dvi guminės valtys. Buvo vienas agentas, jis įlipo į valtį ir liepė jiems irgi lipti į valtį. Jie visi susėdo į valtis ir perplaukė upę. Kai išlipo kitame krante agentas liepė truputį patraukti valtis, o paskui liepė jas palikti miške. Jie visi klausė agento ir darė ką jis liepė. Savo telefonais nesinaudojo, nes neleido agentas. Kur tiksliai ėjo, kur reikėjo nueiti, žinojo tik agentas. Nuo upės agentas juos vedė toliau mišku. Buvo dienos metas, aplink matė tik mišką, todėl kur jie buvo, nieko nesuprato. Kokioje šalyje buvo, nieko nežinojo ir nesuprato, tik vėliau agentas pasakė, kad yra Lietuvoje. Žinojo tik tiek, kad važiuos į Vokietiją. Agentas sakė, kad reikia eiti iki vietos, kur turi atvažiuoti automobilis. Agentas juos vedė apie 6 valandas, kol pasakė kad atėjo iki vietos kur atvažiuos automobilis. Koks turėjo atvažiuoti automobilis, jis nežinojo, tai žinojo agentas. Kai atėjo iki agento parodytos vietos, agentas liepė laukti kol atvažiuos automobilis. Tada agentas juos paliko ir išėjo. Jie neturėjo kito kelio kaip tik laukti kol atvažiuos kažkoks automobilis. Toje vietoje miške pralaukė gal dvi dienas, kol vakar vakare, dar esant šviesai, gal kokią 19 valandą, pamatė kaip šalia jų, už kokių 70 metrų, ant kelio sustojo automobilis. Koks tai buvo automobilis, apibūdinti negali, buvo išsigandęs todėl nekreipė dėmesio ir neįsidėmėjo, bet tai tas pats automobilis, kuriuo važiuodamas buvo sulaikytas. Kai sustojo automobilis, vairuotojas pašaukė angliškai „come come“. Taip suprato, kad tai jų automobilis, nes agentas buvo sakęs, kad kai taip pašauks, reikės sėsti į tą automobilį. Jie visi 7 nubėgo prie automobilio. Du iš jų sėdo į bagažinę, jis ir dar trys sėdo ant galinės sėdynės ir vienas sėdo į priekį šalia vairuotojo. Kai susėdo į automobilį, vairuotojas pradėjo važiuoti. Su juo nieko nekalbėjo, jis nieko neklausinėjo. Truputį pavažiavęs, vairuotojas liepė jiems visiems išlipti. Kai išlipo, vairuotojas juos visus nufilmavo. Kodėl jis taip padarė, nežino. Kai nufilmavo, vairuotojas liepė sėstis atgal į automobilį. Jie visi vėl susėdo į vidų ir vairuotojas pradėjo važiuoti. Tada važiavo iki kol automobilį sustabdė policija. Jis savo paso neturi, būnant Baltarusijoje agentas liepė pasą išmesti, todėl jį ir išmetė. Jis turi telefone savo paso nuotrauką. Vairuotojui pinigų nemokėjo, nes jis už savo kelionę į Vokietiją jau yra sumokėjęs (1 t., b. l. 121-124).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Z. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Paaiškino, kad prieš maždaug 4 mėnesius jis nutarė išvykti iš savo šalies į Vokietiją, kadangi jo šalyje prastos ekonominės sąlygos bei buvo nužudyti jo šeimos nariai, todėl jis išsigandęs dėl savo gyvybės, Pakistane surado kelionės organizatorių, kuris derina keliones į Europos Sąjungos šalis. Organizatoriui sumokėjo 8000 JAV dolerių, kad jis galėtų išvykti iš Pakistano iki Vokietijos arba Italijos. Organizatorius gavo atlygio 500 JAV dolerių, o kuomet jis pasieks Vokietiją arba Italiją, jam turi būti sumokėta likusi 7500 JAV dolerių suma, kuri šiuo metu yra užšaldyta banke. Organizatorius jam nupirko lėktuvo bilietus iki Rusijos, kur jo laukė automobilis ir nuvežė iki Baltarusijos. Baltarusijoje jis buvo apgyvendintas name, kuriame gyveno daugiau tokių asmenų kaip jis. Prieš kelias dienas atėjo į namą vedlys ir pasakė, kad prasideda jų kelionė. Vedlys jį ir dar 6 asmenų grupę nuvežė iki miško, kur ėjo mišku, kol priėjo upę. Prie upės pamatė, kad buvo padėtos dvi mažos valtys, kuriomis jiems liepė perplaukti į kitą pusę. Plaukė upe valtyje po 4 asmenis. Kuomet perplaukė per upę, vedlys, kuris juos visą kelią vedė, liepė valtis palikti netoli kranto. Visą laiką šis vedlys ėjo su jais, tačiau jis buvo su kauke, jis jo veido nematė, tačiau kalbėjo jam suprantama puštūnų kalba. Kuomet perplaukė per upę, vedlys pasakė, kad jie yra Lietuvoje. Perplaukus upę, vedlys juos toliau vedė mišku iki vietos, kur liepė laukti atvykstančio automobilio. Jie Lietuvoje esančiame miške, laukė vieną dieną iki kol vakare, apie 19 val., atvyko automobilis ir vedlys pasakė, kad reiks išvažiuoti iš miško su atvykstančiu automobiliu. Kadangi jau buvo tamsu, todėl jis nematė koks automobilis atvažiavo, tačiau jame buvo vienas asmuo, vairuotojas. Jie patys priėjo prie automobilio ir patys į jį įlipo. Du iš jų atsisėdo į automobilio bagažinę, 4 ant automobilio galinės sėdynės ir vienas į priekinę keleivio sėdynę. Vedlys kartu su jais nevažiavo. Kuomet įsėdo į automobilį, vairuotojas neprašė parodyti jų asmens dokumentų, o jis ir negalėtų parodyti, kadangi jį yra pametęs Rusijoje. Su vairuotoju visos kelionės metu nekalbėjo, kadangi nemokėjo bendros kalbos, tačiau kaip supranta jis viską derino su kelionės organizatoriais. Kuomet vairuotojas juos paėmė, jie pradėjo važiuoti, tačiau greitu metu vairuotojas sustojo, liepė išlipti, juos nufilmavo ir liepė vėl atsisėsti atgal į automobilį. Kuomet atsisėdo, toliau tęsė kelionę. Kaip supranta, vairuotojas padaręs vaizdo įrašą, jį nusiuntė organizatoriui. Įraše jiems reikėjo prisistatyti. Matė, kad kelionės metu pas vairuotoją telefone buvo įjungta navigacija, pagal kurią jis vyko visos kelionės metu iki kol automobilį sustabdė pareigūnai. Vairuotojui už šią kelionę pinigų jis nemokėjo, jis atvažiavo jų vežti už jau ankščiau sumokėtus pinigus. Vairuotojas juos turėjo nuvežti iki Lenkijos. Visos kelionės metu, tai yra nuo to momento, kuomet Lietuvos Respublikos miške juos paėmė atvykęs vairuotojas automobiliu iki kol sustabdė automobilį pareigūnai netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos, tai vairavo vienas ir tas pats vairuotojas, su tuo pačiu automobiliu. Jis supranta, kad į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, kadangi neturi tam jokio teisinio pagrindo (1 t., b. l. 153-156).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas U. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gimė (duomenys neskelbtini) mieste, ten ir gyveno iki išvykimo iš šalies. Dėl blogos ekonominės padėties norėjo išvykti iš Pakistano į Europą. Teisėtai to padaryti negalėjo, todėl susirado agentą, su kuriuo susitarė, kad už 6000 JAV dolerių jis padės jam nukeliauti į Vokietiją. Pinigus paliko kaip užstatą Pakistane, kai pasieks Vokietiją, tada pinigai bus pervesti agentui. Agentas jam padarė Rusijos vizą ir nupirko lėktuvo bilietus iki Maskvos. Agentas pasakė, kad Maskvoje prie oro uosto jį pasitiks žmogus, kuris jį toliau nuveš į Europą. Prieš maždaug tris ar keturis mėnesius jis išskrido iš Pakistano, nuskrido į Rusiją, į Maskvą. Ten kaip buvo sutarta jį pasitiko agento atsiųstas nepažįstamas žmogus. Tas žmogus jį nuvežė į kažkokį butą Maskvoje. Tame bute pragyveno tuos mėnesius iki kol maždaug prieš 5 dienas nepažįstamas žmogus jį nuvežė iš Maskvos į Minską Baltarusijoje. Jį nuvežė į kažkokį butą, kuriame buvo daug žmonių. Tame bute buvo kelias dienas, kol atėjo kitas nepažįstamas žmogus ir liepė jam bei dar 6 žmonėms eiti kartu su juo. Juos septynis nuvežė į mišką. Tame miške jų laukė kitas žmogus, kaip suprato vedlys, kuris juos ves toliau į Europą. Būnant miške tas vedlys jiems liepė išmesti savo pasus. Jis savo pasą išmetė. Turi savo telefone paso nuotrauką. Vedlys mišku jų 7 žmonių grupę vedė gal parą laiko, kol atvedė iki kažkokios upės. Vedlys sakė, kad kitoje upės pusėje yra Europa. Kokia ten buvo valstybė nesakė, to nežinojo. Vietoje prie upės pamatė dvi valtis. Vedlys sakė, kad jomis turės plaukti į kitą pusę. Tada vedlys lipo į vieną valtį su keliais žmonėmis, likę sulipo į kitą valtį. Dviem valtim perplaukė upę, tada patraukė valtis į krantą. Vedlys liepė sekti paskui jį. Toliau ėjo mišku. Ėjo ilgai. Vedlys pasakė, kad yra Lietuvoje, taip sužinojo kokioje šalyje buvo. Vedlys pasakė, kad nuves iki vietos, kur turės laukti automobilio ir tas automobilis nuveš į Vokietiją. Ėjo paskui vedlį ilgai. Kur buvo, nesiorientavo, pasakyti negali. Vedlys nuvedė iki kažkokios vietos netoliese kelio. Matė tą kelią, jis buvo už kokių 60 metrų. Vedlys liepė laukti miške kol atvažiuos automobilis jų paimti. Koks automobilis turi atvažiuoti, vedlys nepasakė. Tada vedlys kažkur išėjo, o jie septyniese liko laukti to automobilio. Laukė gal parą laiko, tiksliai nežino, kol vakar vakare netoli jų atvažiavo automobilis ir sustojo. Koks tai buvo automobilis nežino, nepažįsta automobilių. Kai sustojo automobilis, kartu buvę žmonės nubėgo link jo, todėl jis irgi neatsiliko ir bėgo iš paskos, kažkas atidarė duris ir jie visi sulipo į vidų. Visi į saloną netilpo, todėl jis su dar vienu žmogus įlipo į bagažinę. Vairuotojas iš karto pradėjo važiuoti. Su vairuotoju nieko nekalbėjo, nieko negirdėjo ar jis kalbėjo, nes buvo bagažinėje. Kas vyko kai važiavo aplink nematė, kur važiavo irgi nematė. Vos pavažiavus vairuotojas sustojo ir liepė išlipti. kai išlipo vairuotojas juos nufilmavo. Kodėl jis taip padarė, nežino. Tada vėl sulipo atgal į automobilį ir vairuotojas važiavo toliau. Kaip suprato, juos vežė į Vokietiją. Kurį laiką pavažiavus automobilis vėl sustojo. Kai buvo atidarytos durys, pamatė policijos pareigūnus. Tada ir buvo sulaikyti. Su vairuotoju nieko nekalbėjo, jam pinigų nemokėjo. Už jo kelionę sutarta sumokėti kai pasieks Vokietiją (1 t., b. l. 146-149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. U. parodė, kad gimė ir gyveno Pakistane, yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kadangi Pakistane jo tėvai buvo labai prastos sveikatos, neturėjo pinigų nei jis nei jo tėvai, nusprendė išvykti iš Pakistano. Vokietija buvo jo tikslo valstybė, į kurią vyko. Suprato, kad legalaus kelio tam nėra ir keliaus nelegaliai. Kelionės organizatorių surado jo mamos brolis. Jis su juo bendravo tiesiogiai. Jis viską sutarė. Už jo kelionę jis taip pat mokėjo iš savo lėšų. Iš Pakistano pirmiausiai vyko į Rusiją, už tai jo mamos brolis sumokėjo jų šalies valiuta 155000, kas būtų apie 4500 dolerių. Kelionės agentas jam padarė Rusijos vizą, taip pat nupirko ir lėktuvo bilietus. Maždaug prieš mėnesį laiko jis išvyko iš Pakistano į Rusiją. Rusijoje gyveno apie 15 dienų. Būnant Rusijoje kelionės organizatoriaus siųstas žmogus iš jo paėmė jo Pakistano pasą. Tada iš Rusijos agento atsiųstas automobilis jį nuvežė į Baltarusiją. Ten kiek tiksliai dienų praleido negali pasakyti. Gyveno ne vienas, o su tokias pat nelegaliais migrantais kaip ir jis, kažkokiame bute. Už kelionę iš Baltarusijos į Vokietiją jo mamos brolis sumokėjo 5800 dolerių, tačiau su kitais kartu keliavusiais asmenimis kalbėjo, jie sakė mokėjo kitokias sumas. Po kurio laiko agentas jį kartu su dar 6 asmenimis, viso jų buvo 7, nuvežė iki miško, mišku keliavo kurį laiką. Kiti su juo keliavę asmenys buvo irgi iš Pakistano, jie taip pat norėjo patekti į Europą. Kartu su jais buvo ir vedlys, kuris juos vedė mišku. Priėjo plačią upę. Krante prie šios upės buvo dvi guminės valtys. Jie visi atsitiktinai susėdo į tas valtis ir plaukė į kitą jos pusę. Vedlys plaukė kartu su jais. Išlipus į kitą krantą vedlys jiems liepė kažkiek palaukti. Po kurio laiko vedlys jiems liepė eiti paskui jį, jis žinojo kur eiti ir jie sekė paskui. Kuomet ėjo mišku jis nesuprato kokioje valstybėje yra, tačiau vedlys pasakė, kad jie yra Lietuvoje. Mišku ėjo ar 5 ar 6 valandas. Tada vedlys jiems liepė laukti, pasakė, kad atvažiuos automobilis, kuris juos turi paimti ir toliau vežti į Vokietiją. Miške su kitais 6 asmenimis jie laukė dvi dienas. Kokios markės buvo automobilis, nežinojo. Atvykus automobiliui, jie buvo apie 70 metrų atstumu kur jis stovėjo. Vairuotojas jiems pamojo ranka ir pasakė kiek supranta angliškai, kad jie ateitų. Kokia spalva automobilio ar markė, negali nurodyti, kadangi buvo tamsu. Jie visi atsitiktine tvarka į jį sulipo. Kai kas sulipo į galą, kai kas į bagažinę. Jis atsisėdo gale. Su vairuotoju nekalbėjo. Kažkiek pavažiavus vairuotojas jiems liepė išlipti. Kai išlipo, vairuotojas juos nufilmavo. Tada vėl jiems liepė sėstis į automobilį. Jis atsisėdo į bagažinę. Automobilis pradėjo važiuoti, suprato, kad jie visi vyksta į Vokietiją. Jis pats vairuotojui nieko nemokėjo, mano kad jam turėjo sumokėti kelionės agentas, kuriam mokėjo jo mamos brolis (1 t., b. l. 128-131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. H. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Paaiškino, kad prieš maždaug 6 mėnesius jis nutarė išvykti iš savo šalies į Vokietiją, kadangi jo šalyje prastos ekonominės sąlygos. Pakistane surado kelionių organizatorių, kuris derina keliones į Europos Sąjungos šalis. Už jo kelionę sumokėjo tėvas. Kiek žino, jis sumokėjo 6000 dolerių už kelionę iki Rusijos bei vėliau nuo Rusijos iki Vokietijos dar 6000 JAV dolerių. Jis iš Pakistano lėktuvu išskrido iki Rusijos. Kurį laiką gyveno Rusijoje iki kol atvyko automobilis ir nuvežė iki Baltarusijos. Į Baltarusiją jis atvyko prieš 3 mėnesius, kur miške esančiame name gyveno kartu su kitais asmenimis. Miške esančiame name jis susipažino su visais asmenimis kurie šiuo metu yra sulaikyti su juo. Būnant Baltarusijoje, prieš kelias dienas, į namą atėjo vedlys ir pasakė, kad jie keliaus į Vokietiją. Tai yra jo pirmas kartas kuomet ketino išvykti iš Baltarusijos į Europos Sąjungos šalis. Iš pradžių juos pristatė iki miško, kur Baltarusijoje ėjo 7 asmenų grupė ir vienas vedlys iki upės. Priėjus prie upės ten pamatė dvi valtis, kurių pagalba perplaukė per upę į kitą krantą. Kartu plaukė ir vedlys. Jo nurodymu abi valtis ištraukė ant kranto ir netoli paliko. Vedlys pasakė, kad jie yra Lietuvoje. Jis Lietuvoje esančiu mišku juos vedė į gilumą ir nurodė vietą, kurioje reikės laukti iki kol atvyks automobilis. Jie laukė visą dieną iki vakaro, kol jau buvo tamsu, prie jų miško keliuku atvažiavo vienas automobilis. Jie į šį automobilį atsisėdo. Jis atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, 4 atsisėdo į automobilio galą, o dar 2 atsisėdo į automobilio bagažo skyrių. Vairuotojas matė, kad buvo atvykęs vienas, jis nekalbėjo, kadangi nemokėjo bendros kalbos. Visos kelionės metu vairuotojas juos vieną kartą nufilmavo. Kuomet jie pradėjo savo kelionę automobiliu, vairuotojas neprašė parodyti jokio asmens dokumento, o jis ir negalėtų parodyti, kadangi jį yra pametęs Baltarusijoje. Matė, kad kelionės metu pas vairuotoją telefone buvo įjungta navigacija, pagal kurią jis vyko visos kelionės metu iki kol automobilį sustabdė pareigūnai. Vairuotojui pinigų už kelionę nemokėjo, jis atvažiavo jų vežti už jau ankščiau sumokėtus pinigus organizatoriui. Vairuotojas juos turėjo nuvežti iki netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos, kur turėjo sieną pereit pėsčiomis bei toliau tęsti kelionę į Vokietiją. Visos kelionės metu, tai yra nuo to momento, kuomet Lietuvos Respublikos miške juos paėmė atvykęs vairuotojas automobiliu iki kol automobilį sustabdė pareigūnai, netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos, tai vairavo vienas ir tas pats vairuotojas, su tuo pačiu automobiliu. Mano, kad važiavo su šiuo automobiliu apie 2 valandas. Jis supranta, kad į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, kadangi neturi tam jokio teisinio pagrindo. Paaiškina, kad juos vedęs vedlys agresyviai bendravo. Jis kalbėjo jam suprantama puštūnų kalba ir liepė, jeigu juos sulaikys pareigūnai pasakyti, kad jie keliavo iš Baltarusijos į Latviją ir tik vėliau atvyko į Lietuvą, tačiau iš tiesų jie tiesiai iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą, kuomet perplaukė valtimi per upę (1 t., b. l. 140-143).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir su šeima anksčiau gyveno Pakistane. Gyveno netoli Pakistano sienos ir dėl šalyje kilusių neramumų su talibanu turėjo, kartu su savo šeima pabėgti iš savo namų. Jo materialinė padėtis buvo labai sunki. Nusprendė vyktis į Europą, nes girdėjo kad ten galima užsidirbti daugiau pinigų, o kadangi jo šeima didelė, vaikai dar maži, todėl nusprendė surizikuoti. Jo pusbrolis jam padėjo surasti žmogų, kuris organizavo visą kelionę. Kad sumokėtų šiam kelionės agentui, jis turėjo parduoti namus, kuriuose gyveno su šeima. Už kelionę iš Pakistano į Rusiją sumokėjo 4000 dolerių, o už kelionę iš ten į Vokietiją dar 6000 dolerių. Maždaug 2025 m. rugpjūčio mėnesį jis išvyko iš Pakistano. Pirmiausiai keliavo į Rusiją, kelionė truko apie 20 dienų, kadangi keliavo per kitas valstybes. Atvykus į Rusiją, joje jį pasitiko kelionės agento siųstas žmogus, kuris jį nuvežė į kažkokį butą, kuriame jis gyveno. Kartu su juo taip pat gyveno daugiau tokių pat kaip jis keliaujančių žmonių. Jie buvo iš įvairių valstybių ir vis keitėsi. Tada jis iš Rusijos buvo nuvežtas į Baltarusiją. Baltarusijoje taip pat kurį laiką gyveno, kiek tiksliai laiko negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, tiksliai kokiame mieste gyveno. Iš ten kelionės organizatoriaus siųstas žmogus jį ir dar 6 asmenis nuvežė į mišką. Kiek laiko praleido miške Baltarusijoje, negali tiksliai pasakyti. Būnant miške, jam pradėjo labai skaudėti kojas, naktimis būdavo labai šalta. Vedlys jį su kitais 6 asmenimis atvedė prie upės. Ant kranto buvo dvi valtys. Buvo tamsu, jie visi sulipo į tas valtis ir vedlys kartu. Tada perplaukė upė į kitą krantą, ten išlipę kurį laiką laukė. Viską darė pagal vedlio nurodymus. Mišku kažkiek laiko paėjo, nežino kokia tai buvo valstybė, jis pats vedlio neklausė. Jam taip skaudėjo kojas, kad jam jau nebuvo įdomu kur jis yra. Vedlys jiems nurodė laukti vietoje iki kur atvedė. Sakė, kad atvyks automobilis, kuris, kaip suprato, juos turėjo nuvežti į Vokietiją. Miške automobilio laukė dar dvi dienas. Kai sulaukė, vairuotojas juos pakvietė, kokia kalba kalbėjo, jis nesuprato, kiti kelionės draugai jam padėjo nueiti iki automobilio, kadangi vienas jau negalėjo eiti dėl kojų skausmo. Į automobilį sulipo atsitiktine tvarka ir juo važiavo. Ar vairuotojas juos filmavo, ar ne, jis nepamena, ar buvo kur sustoję, taip pat nepamena, buvo pavargęs ir dėl kojų skausmo jau nieko neatsimena. Kokios tai markės, spalvos automobilis, taip pat negali pasakyti. Su vairuotoju nekalbėjo, nes kai paklausė kur jie šiuo metu yra, jis jiems uždraudė su juo kalbėti. Iš vedlio pasakojimo suprato, kad vyksta į Vokietiją. Automobiliu kaip keleiviai vyko 7 asmenys ir vairuotojas. Kai kurie sėdėjo bagažinėje. Jis vairuotojui nieko nemokėjo, bet mano, kad jam turėjo sumokėti kelionės organizatorius. Savo asmens paso neturi, jį atėmė Baltarusijoje vedlys (1 t., b. l. 134-137).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Paaiškina, kad prieš maždaug 3 mėnesius, tai yra 2025 m. rugpjūčio mėn., jis nutarė išvykti iš savo šalies į Vokietiją, kadangi jo šalyje prastos ekonominės sąlygos, grėsė pavojus jo gyvybei ir sveikatai, Talibanas reikalavo pinigų, o jo atlyginimas buvo labai mažas. Jis savo šalyje susirado kelionių organizatorių, kuris derina keliones iš Pakistano į Europos Sąjungą. Jam buvo aktuali Vokietijos šalis. Už šią kelionę jis organizatoriui sumokėjo iš Pakistano iki Rusijos 6000 JAV dolerių, o nuo Rusijos iki Vokietijos dar taip pat turėjo sumokėti 6000 JAV dolerių. Iš Pakistano jis lėktuvu atskrido iki Rusijos. Iš Rusijos iki Baltarusijos išvyko automobiliu, su jam nepažįstamu vairuotoju, kurį atsiuntė jam organizatorius. Baltarusijoje miške buvo namas, kuriame jis buvo apgyvendintas su kitais asmenimis. Name gyvenantys asmenys nuolat atsinaujindavo ir keitėsi, vieni išvykdavo, kiti atvykdavo ir prieš kelias dienas, į namą atėjo vedlys ir jų 7 asmenų grupei pasakė, kad prasideda jų kelionė iš Baltarusijos į Vokietiją. Jie mišku keliavo iki kažkokios upės. Pamatė, kad prie upės buvo dvi mažos valtys, kurių pagalba jie perplaukė iki kitos upės pusės. Kaip suprato, kuomet perplaukė valtimi upę, tai jie pateko į Lietuvą. Lietuvos pusėje esančiame krante, jie paliko minėtas 2 valtis. Vieną dieną jie praleido Lietuvoje miške, iki kol atvyko į vedlio nurodytą vietą automobilis ir juos paėmė. Vedlys, vedęs juos iki Lietuvos Respublikos, buvo su kauke, jis jo veido nematė, tačiau jie susikalbėjo su juo, kadangi jis kalbėjo jam gerai suprantama puštūnų kalba. Kelionės metu vedlys jų grupei liepė meluoti, jeigu sulaikytų pareigūnai. Jis teigė, jog jie turi sakyti, jog keliauja iš Baltarusijos į Latviją, o tik vėliau iš Latvijos į Lietuvą, tačiau taip nebuvo, iš tiesų jie visi 7 asmenys keliavo iš Baltarusijos miške esančio namo tiesiai į Lietuvos Respubliką. Automobilis atvyko jau vakare, buvo tamsu, galėjo būti apie 19 val. Jis nematė koks tai automobilis, kadangi nežino nei markės, nei modelio. Atvykus automobiliui, jie 7 asmenų grupė atsisėdo į automobilio vidų. Vienas iš jų atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, jis ir dar 3 asmenys ant galinės automobilio sėdynės, o 2 į bagažo skyrių. Taip nurodė atsisėsti vairuotojas. Vairuotojas jiems įlipus nepaprašė parodyti jų asmens dokumentų, jis iš karto pradėjo važiuoti, bet vienoje vietoje sustojo, liepė jiems išlipti. Išlipus nufilmavo ir nurodė vėl atgal atsisėsti į automobilį bei tęsė kelionę toliau iki kol sustabdė policijos pareigūnai. Jie su šiuo vairuotoju važiavo apie 2 valandas laiko. Vairuotojui pinigų už kelionę nemokėjo, nes jis atvažiavo jo vežti už jau ankščiau sumokėtus pinigus organizatoriui. Vairuotojas juos turėjo nuvežti iki Lenkijos Respublikos pasienio. Visos kelionės metu, tai yra nuo to momento, kuomet Lietuvos Respublikos miške juos paėmė atvykęs vairuotojas automobiliu iki kol automobilį sustabdė pareigūnai netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos, tai vairavo vienas ir tas pats vairuotojas, su tuo pačiu automobiliu. Matė, kad kelionės metu pas vairuotoją telefone buvo įjungta navigacija, pagal kurią jis vyko visos kelionės metu. Jiems visos kelionės metu buvo nurodyta nekalbėti su vairuotoju. Jis supranta, kad į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, kadangi neturi tam jokio

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos (pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę ir pan.). Padaręs tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo A. Ž. kaltę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, tai yra tikėdamasis gauti pažadėtą piniginį atlygį, t. y. kaip jis pats nurodė, už 150 eurų piniginį atlygį vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją į Lenkijos Respubliką, jam priklausančiu automobiliu atvyko į Lietuvos Respubliką, čia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, paėmė septynis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – P. I. Respublikos piliečius, neteisėtai perėjusius Latvijos Respublikos sieną ir patekusius į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis išgabenti iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną, tačiau jis ir jo gabenti asmenys buvo sulaikyti pareigūnų.

Kaltinamasis savo kaltę prisipažino visiškai, nurodė, kad ketino nusikalstamu būdu užsidirbti, suvokė, kad gabena nelegaliai atvykusius užsieniečius. Taigi, kaltinamasis A. Ž. veikė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš jo parodymų, jis suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką, tai yra neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną iš Latvijos Respublikos pusės ir Lietuvos Respublikos teritorija gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius ir tokiu būdu neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius tikslu juos pervežti į Lenkijos Respubliką ir norėjo taip veikti, nes ketino užsidirbti pinigų, pastaroji aplinkybė įrodo jo savanaudiškas paskatas. Ikiteisminio tyrimo metu jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra aukščiau aptartais liudytojų, paties kaltinamojo parodymais, apžiūros protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tokias veikas padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir šio pažymėjimo panaudojimo, pateikiant jį pareigūnams. Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino, pripažino suvokęs, kad disponuoja suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, patvirtina ir 2025 m. spalio 20 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 47-51). Taigi kaltinamojo veiksmai visiškai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 292 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 300 straipsnio 2 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.

Vertinant kaltinamojo A. Ž. asmenybę, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracine tvarka jis nebaustas (2 t., b. l. 8), pasak paties kaltinamojo, Latvijos Respublikoje yra teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo 7 kartus, iš įkalinimo įstaigos išėjo šių metų rugpjūčio 18 d. Kaltinamasis yra vedęs, nedirbantis, neturintis pajamų. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti kaltinamajam A. Ž. laisvės atėmimo bausmes, kadangi švelnesnės bausmės - baudos - skyrimas neatitiktų bausmės paskirties, nes asmuo yra kitos šalies pilietis, neturi jokių pajamų, taigi tokios bausmės įvykdymas būtų labai apsunkintas argi netgi neįmanomas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis gabeno net septynis užsienio piliečius (iš jų du gabeno tam nepritaikytoje vietoje - automobilio bagažinėje), kas parodo didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Bausmių dydis nustatytinas įvertinus aukščiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius ir jo padarytų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis – skirtinos bausmės, žemesnės, nei sankcijos vidurkis. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis – bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2025 m. spalio 1 d. 20 val. 55 min. kaltinamasis A. Ž. buvo sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu (2 t., b. l. 45). Teismo nutartimi kaltinamajam A. Ž. 2025 m. spalio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 57).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir taikant kardomąją priemonę - suėmimą, įskaitytinas į bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Nusikalstama veika, už kurią teisiamas A. Ž., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „N. Q.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo klausimas.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „N. Q.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, taigi jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. Ž. bei jo sutuoktinei J. Ž. (1 t., b. l. 134–137, 2 t., b. l. 5-6). Šiuo automobiliu kaltinamasis atvyko iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, žinodamas, kad naudos jį nusikaltimų darymui, tai yra neteisėtam užsieniečių gabenimui į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos teritoriją, kertant minėtų valstybių sienas, gabeno 7 užsieniečius, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma.

Darytina išvada, kad A. Ž. priklausantis automobilis, kurį jis vairavo nusikaltimo įvykdymo metu, buvo panaudotas neteisėtam žmonių gabenimui, tai yra tiesiogiai nusikaltimui padaryti. Taigi ši transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone, kaltinamajam A. Ž. priklausantis automobilis turi būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Byloje taip pat nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) padarė intensyviai naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 11T“, kuris buvo paimtas asmens kratos protokolu. Nustatyta, jog iš kaltinamojo paimtu mobiliojo ryšio telefonu buvo derinami užsieniečių gabenimo klausimai ir pan., kas rodo, jog telefonas tiesiogiai buvo naudojamas atliekant neteisėtą asmenų gabenimą, todėl laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas, nors neturintis didelės materialinės vertės, yra ir viena iš pagrindinių priemonių nagrinėjamai nusikalstamai veikai daryti, todėl jis turėtų būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to, kad yra menkavertis, priimamas sprendimas jį sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam A. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 659,47 Eur (2 t., b. l. 97). Šioje byloje valstybės paskirtas gynėjas buvo atleistas nuo dalyvavimo teisminiame nagrinėjime, kadangi kaltinamasis sudarė sutartį su kitu advokatu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilį „N. Q.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Automobilio N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą ir automobilio užvedimo raktelį, saugomus Druskininkų pasienio užkardoje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nusikaltimo padarymo priemonę - mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 11T“, paimtą iš A. Ž., perduotą saugojimui VSAT TVV Varėnos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą Varėnos pasienio rinktinės ITS, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinei pareigūnų mokymo tikslais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.