- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e2-1916-335/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00101-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. M. priteisti 230,71 Eur skolos, 19,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-12-01 atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB ,,SB lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Ūkio banko lizingas“) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (-) ir 2011-12-03 Vartojimo kredito sutartį Nr. (-), pagal kurias pradinis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti pradiniam kreditoriui sutartyje numatytomis sąlygomis, kartu apmokant kredito palūkanas ir kitus mokesčius. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis, sutartys buvo nutrauktos, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 121,65 Eur pagal 2011-12-01 sutartį ir 109,06 Eur pagal 2011-12-03.
2014-03-14 pradinis kreditorius UAB ,,SB lizingas“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus. Nuo 2017-10-01 (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Ieškovas, remdamasis sutarčių 13.1 punktais, iš atsakovo prašė priteisti 19,80 Eur delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2018-03-31, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-12-01 tarp pradinio kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas (dabartinis pavadinimas – UAB „SB lizingas“) bei atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (-) ir 2011-12-03 Vartojimo kredito sutartis Nr. (-), pagal kurias pradinis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti pradiniam kreditoriui sutartyje numatytomis sąlygomis, kartu apmokant kredito palūkanas ir kitus mokesčius. Pagal mokėjimo grafiką paskutinis mokėjimas terminas buvo numatytas 2012-12-03 (pagal 2011-12-03 sutartį) ir 2012-12-15 (pagal 2011-12-01 sutartį). Kaip nurodo ieškovas, atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis, sutartys buvo nutrauktos, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas bendrą 230,71 Eur sumą.
2014-03-14 pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškinyje nurodoma, jog nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ (buvusi „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė rašytiniu pranešimu informavo atsakovą apie naująjį kreditorių.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusią skolą ieškovui būtų padengęs, priešingai, jis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 230,71 Eur skolą yra pagrįstas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 13.1. punkte nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas vėluoja mokėti sutartyje numatytus mokėjimus, kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigoja ieškovei mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 19,80 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017-08-22 iki 2018-02-22, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 procento maksimalų netesybų dydį už 180 dienų. Ieškovės reikalavimas dėl 19,80 Eur delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistiną 250,51 Eur sumą (230,71 Eur + 19,80 Eur = 250,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį ir ši suma iš atsakovo jai priteistina (CPK 93 straipsnis 2 dalis).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230,71 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 71 ct) skolos, 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.