- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-610/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02221-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. J., G. Š., „VERSLUVA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“, TradeLine Ltd
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J. ir G. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Versluva“, V. J. ir G. Š. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ecolsta“, atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd kreipėsi į teismą prašydami solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Versluva“, V. J. ir G. Š. 421 784 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, bendrai 421 784 Lt sumai. Nurodė, kad bankroto byloje esantis UAB „Versluva“ civilinės atsakomybės draudimo polisas yra pasibaigęs, o minimali suma vienam draudiminiam įvykiui yra 200 000 Lt, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir 421 784 Lt sumai areštavo V. J. ir G. Š. priklausantį turtą. Pažymėjo, kad ieškinio suma fiziniams asmenims laikytina pakankamai didele ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Prašymą UAB „Versluva“ atžvilgiu atmetė, nurodydamas, jog galiojant civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai, tikimybė, jog galimai ieškovams palankus sprendimas gali likti neįvykdytas, sumažėja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Teismas pažeidė atsakovo interesus, nes esant apdraustai UAB „Versluva“ civilinei atsakomybei, šis draudimas laikytinas tinkamu ieškovų reikalavimų užtikrinimu byloje.
Atsakovė G. Š. atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti nutartį. Skunde nurodo:
1. Ieškovai tikėtinai nepagrindė reikalavimo atsakovės atžvilgiu, kadangi jai kaip darbuotojai negali kilti civilinė atsakomybė, net jeigu būtų nustatytos visos UAB „Versluva“ atsakomybės sąlygos.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad esant solidariajai atsakomybei, civilinės atsakomybės draudimo nepadengiama suma – 21 784 Lt, laikytina nedidele.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd atsiliepimais prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismo argumentai, kad fiziniams asmenims 421 784 Lt suma yra didelė, pagrįsti, kadangi atskiruosiuose skunduose nepateikti jokie duomenys apie atsakovų finansinę padėtį.
2. Nors bendra draudimo suma – 500 000 Lt, tačiau vieno draudiminio įvykio suma – tik 200 000 Lt, t. y. daugiau nei du kartus mažesnė nei byloje pareikštas reikalavimas.
Atsiliepimu į V. J. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Versluva“ prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria solidariųjų atsakovų G. Š. ir V. J. turtui pritaikytos apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga pagrįsti apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui, o teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti prašyme nurodytas aplinkybes (CPK 17 str., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai 421 784 Lt vertės ieškinį pareiškė solidariems atsakovams – bankroto administratoriui UAB „Versluva“ bei įgaliotiems asmenims G. Š. ir V. J.: G. Š. nuo 2007-06-14 iki 2011-09-08 buvo ir UAB „Versluva“ vienintelė akcininkė, o nuo 2011-05-13 iki 2011-09-09 – vadovė. V. J. įmonės vadovo pareigas eina iki šiol (b. l. 4). Ieškinys pareikštas remiantis netinkamu bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų funkcijų vykdymu, t. y. veiksmų nesiėmimu dėl 217 176,79 Lt skolos išieškojimo iš įmonės debitorių bei 204 607,21 Lt vertės BUAB „Ecolsta“ turto neperėmimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ atžvilgiu, kadangi į bylą buvo pateiktas galiojantis administratoriaus privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas 500 000 Lt sumai, užtikrinantis ieškovų reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 11 str. 13 d.). Priešingai nei teigė savo ieškininiame pareiškime ieškovai, šį faktą patvirtina viešos informacijos apie šį bankroto administratorių duomenys.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju areštas turi būti taikomas G. Š. ir V. J. atžvilgiu. Kaip minėta, 421 784 Lt sumą ieškovai prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų (CK 6.6 str. 4 d.), todėl sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Nustačius, kad bent vienas iš solidarių atsakovų yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą, konstatuojama, kad realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1477/2012).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatęs, jog vienas iš solidariųjų atsakovų – UAB „Versluva“, yra pajėgus įvykdyti galimai palankų ieškovams teismo sprendimą, neturėjo pagrindo tenkinti prašymo dėl apsaugos priemonių taip pat ir kitų atsakovų atžvilgiu. Be to, atsakovė G. Š. savo atskirajame skunde teisingai nurodo, jog galiojantis UAB „Versluva“ civilinės atsakomybės draudimas nagrinėjamu atveju nepadengia tik 21 784 Lt reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo sumos. Kaip matyti iš Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos duomenų bazės (http://www.bankrotodep.lt/Company.php?Tipas=3&Id=29), UAB „Versluva“ vykdo 25 bankroto procedūras, veiklos licencija yra galiojanti, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės G. Š. argumentais, jog tokios draudimu nepadengtos reikalavimo sumos nėra pagrindo laikyti didele CPK 144 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija atmeta ieškovų UAB „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktus argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus, nes pagal jų teismui pateikto ieškininio pareiškimo turinį yra keliamas klausimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės už atskirais veiksmais (veiksmų nesiėmimu dėl 217 176,79 Lt skolos išieškojimo iš įmonės debitorių bei 204 607,21 Lt vertės turto neperėmimu) padarytą žalą (ĮBĮ 11 str. 13-20 d.).
Kiti atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentai reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra pakeičiama, jos dalis, kuria atsakovų G. Š. ir V. J. turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šių atsakovų atžvilgiu atmetamas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Kita teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį, panaikinti nutarties dalį, kuria G. Š. ir V. J. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės.
Netenkinti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir TradeLine Ltd (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.