Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1176/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2A-1176/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02221-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“, TradeLine Ltd
Atsakovas
UAB „Versluva“, V. J., G. Š.
Trečiasis asmuo
BUAB „Ecolsta“, Draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1176/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02221-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.;126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Lit-Invest“, TradeLine Ltd. ieškinį atsakovams UAB „Versluva“, V. J. , G. Š. , tretiesiems asmenims BUAB „Ecolsta“ , Draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Lit-Invest“, TradeLine Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 421 784 Lt nuostolių atlyginimo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „Ecolsta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Versluva“. Pažymėjo, jog įmonei bankroto byla iškelta daugiau nei prieš trejus metus, tačiau per tą laiką atsakovai iš esmės neatliko jokių įmonių bankroto įstatyme nurodytų funkcijų, kad būtų ginami įmonės ir jos kreditorių interesai. Pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas tik 2012-06-19 t.y. praėjus trims metams. Pažymėjo, jog 2012 m. birželio 29 d. nutartimi tenkintas daugumos kreditorių pareiškimas atstatydinti UAB „Versluva“ iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų. Dėl atsakovų neveikimo ir netinkamo pareigų atlikimo buvo padaryta žala tiek įmonei, tiek jos kreditoriams. Dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonė teisme buvo pateikusi patikslintą priešieškinį dėl 81 480 JAV dolerių skolos priteisimo iš solidarių skolininkų Correx Inc, Correx Scandinavia, tačiau į teismo posėdį bankroto administratorius neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, ko pasėkoje 2010-12-02 nutartimi teismas paliko patikslintą priešieškinį nenagrinėtą. Be to ir iki šiol atsakovai nesiima jokių veiksmų dėl 81 480 JAV dolerių skolos išieškojimo. Administratorius ne tik nesiėmė priemonių dėl skolų iš įmonės skolininkų išieškojimo, bet ir nesirūpino įmonės turtu. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonė ketino vykdyti tuo metu Lietuvoje analogų neturėjusį dirbtinių apdailos akmenų gamybos verslą. Buvo parengtas įmonės verslo planas, strategija, užsakytos reikalingos dirbtinių akmenų formos. Šios prekės buvo pristatytos į muitinės sandėlį Lietuvoje, tačiau įmonės jos nepasiekė, 2007-07-18 atlikus įmonės materialinių vertybių inventorizaciją, nustatytas 204 607,21 Lt vertės materialinių vertybių trūkumas. Pažymėjo ir tai, jog 2011-06-15 G. Š. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog įmonės turto nėra, arba jis yra panaudotas, nors iki bankroto bylos iškėlimo Inventorizacijos akte nurodytas turtas buvo naujas ir nenaudotas, o jo vertė 204 607,21 Lt, tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo. Atsakovų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodytų privalomų funkcijų įmonės bankroto proceso metu nevykdymas patvirtina neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus. Nustačius neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama. Tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir įmonei padarytų 421 784 Lt dydžio nuostolių, ieškovų nuomone, yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. J. ir G. Š. turėdami įmonės bankroto administratoriaus kontrolę ir nepriimdami reikalingų sprendimų dėl įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymo, būdami vieninteliai įmonės bankroto administratoriaus įgalioti asmenys įgyvendinti visas administratoriaus funkcijas, tačiau to visiškai neatlikdami, yra atsakingi už įmonei bei kartu jos kreditoriams padarytų nuostolių atlyginimo. Žala padaryta dėl visų trijų atsakovų nepateisinamo neveikimo, o bankrutuojančios įmonės administravimas yra paslaugų teikimas, todėl šiuo atveju yra preziumuojama solidarioji visų trijų atsakovų pareiga atlyginti 421 784 Lt dydžio nuostolius įmonei.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Versluva“ ir V. J. atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog įmonės kreditorių sąrašas patvirtintas 2009-11-24, tačiau jis buvo tikslintas 2011-12-08 nutartimi. Kreditorių sąrašas buvo patvirtintas tik 2011 m. pabaigoje, dėl šios priežasties per 2010 ir 2011 metus daugiau jokių funkcijų bankroto administratorius neturėjo galimybės atlikti. Taip pat pažymėjo, jog per tą laiką bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, buvo šaukiami įmonės kreditorių susirinkimai, tačiau jie neįvykdavo, susirinkimuose niekas nedalyvavo ir sprendimai juose nebuvo priimami, todėl ieškovų teiginiai apie tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo šauktas tik 2012-06-09 yra neteisingi. Ankščiau šaukiamuose susirinkimuose nedalyvavo patys ieškovai, nors pranešimus apie šaukiamus susirinkimus jie gavo. Todėl ir pagrindo teigti, jog nuo 2009-05-29 atsakovas neatliko jokių veiksmų bankroto byloje, nėra. Pažymėjo, kad dėl pačių kreditorių – ieškovų ir jų atstovo adv. G. B. , kuris tuo laikotarpiu buvo ir bankroto administratoriaus atstovas, kaltės, kai kurių veiksmų operatyviai negalėjo atlikti. Ieškovai niekuomet nedalyvavo ir neišreiškė valios dalyvauti šaukiamuose kreditorių susirinkimuose, nebalsuodavo teikiamais klausimais, sąmoningai, kad nebūtų priimami atitinkami sprendimai. Ieškovai taip pat nė karto nėra kreipęsi į atsakovus dėl informacijos apie bankroto eigą pateikimo, niekada nereiškė prašymo sušaukti kreditorių susirinkimo, nors tokia teisė numatyta įmonių bankroto įstatyme. 2012-06-29 nutartis, kuria bankroto administratorius atstatydintas nėra įsiteisėjusi, todėl savo reikalavimų grįsti neįsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovai neturi jokio pagrindo. Pažymėjo, jog kreditoriai UAB „Lit-Invest“ ir Trade Line Ltd. yra susijusios su BUAB „Ecolsta“. UAB „Lit-Invest“ yra buvęs vienintelis BUAB „Ecolsta“ akcininkas, o Trade Lie Ltd. vadovauja tas pats asmuo, kuris vadovauja ir UAB „Lit-Invest“. Todėl, atsakovų teigimu, ieškovai yra susiję asmenys, siekia destabilizuoti bankroto procesą, paskirti sau palankų bankroto administratorių, nepagrįstai iš atsakovų priteisti didelę sumą savo ginčijamų reikalavimų patenkinimui. Dėl atsakovų padarytos žalos, ieškovų teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog priešieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ne dėl to, kad į posėdį neatvyko bankroto administratorius UAB „Versluva“, o dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko BUAB „Ecolsta“ įgaliotas atstovas adv. G. B. t.y. dabartinis ieškovų atstovas, kuris rengė ieškinį teismui ir jį pasirašė. Pakartotinai bankroto administratorius nereiškė ieškinio, kadangi iš pagrindinio kreditoriaus gautų dokumentų buvo nustatyta, jog įsiskolinimas neegzistuoja ir nėra pagrindo tokio ieškinio teikimui. Su ieškiniu ieškovai taip pat nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų minėtos skolos egzistavimą. Pažymėjo, jog ieškovų pateikta inventorizacijos pažyma neįrodo apie 204 607,21 Lt turto egzistavimą. Įmonės materialų turtą administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė 2011-06-15 aktu. Buvo atliktas perimto turto nepriklausomų turto vertintojų UAB „Inreal“ vertinimas, o rinkos turto vertė nustatyta – 9 800 Lt. Daugiau jokio kito materialaus turto įmonė neturėjo ir jo nebuvo. Balanse turtas nebuvo teisingai aprašytas, buvo perdėtai padidintas. Todėl bankroto administratorius atliko visus būtinus ir reikiamus veiksmus, siekdamas surasti ir perimti įmonės turtą. Pažymėjo, jog UAB „Versluva“ visą minimą laikotarpį (2009-2012 m.) buvo apdraudusi profesinę civilinę atsakomybę privalomu draudimu už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą. Draudimo išmokos suma yra 500 000 Lt, išmoka už vieną draudiminį įvykį – 200 000 Lt, todėl esant apdraustai bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, šioje byloje teismui nustačius žalos padarymo bankroto byloje faktą, atsirastų pagrindas reikalauti išmokėti draudimo išmoką. Todėl minėta bendrovė įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi advokatas G. B. vienu metu atstovavo tiek BUAB „Ecolsta“, tiek įmonės kreditorius UAB „Lit-Invest“, TradeLine Ltd. ir antstolį V. M. , tokia situacija yra akivaizdus interesų konfliktas, todėl advokatas įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu.

Atsakovė G. Š. atsiliepimu prašė ieškovų ieškinį atmesti, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti G. B. , skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – 15 000 Lt, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administravimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp BUAB „Ecolsta“ ir UAB „Versluva“, tačiau tarp BUAB „Ecolsta“ ir G. Š. nebuvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai. Atsakovė G. Š. vykdydama BUAB „Ecolsta“ bankroto procedūras veikė ne kaip fizinis bankroto administratorius, o kaip juridinio asmens UAB „Versluva“, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, įgaliotas asmuo. G. Š. veikė kaip UAB „Versluva“ darbuotojas. Be to nuo 2011-08-12 iki 2011-09-08 sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Todėl ieškovo nurodyta CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostata numatanti solidariąją atsakomybę, šiuo atveju negalioja. Net ir nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas tokia atsakomybė galėtų būti taikoma tik bankroto administratoriaus paslaugas teikusiam juridiniam asmeniui UAB „Versluva“. Pažymėjo, jog teismo posėdis, į kurį neatvyko bankrutuojančios įmonės atstovas, ko pasėkoje bankrutuojančios įmonės priešieškinys paliktas nenagrinėtu, vyko 2010-12-02 t.y. tuo metu, kai G. Š. nebuvo įgaliotas asmuo BUAB „Ecolsta“ bankroto byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė G. Š. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir kad šie veiksmai sukėlė žalą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėjo, jog realiai toks ieškinys galėjo būti patenkintas ir toks bankrutuojančios įmonės reikalavimas S. A. , Correx Inc. ir Correx Scandinavia AB yra galiojantis. Ieškovas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų fakto, bet ir žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovės ir G. Š. veiksmų ir neva kilusios žalos. Ieškovai patys į bylą pateikė įrodymus, kad nuo 2007-08-06, UAB „Ecolsta“ jau nebuvo nurodyto 204 607,21 Lt vertės turto, tai užfiksuota 2007-08-06 inventorizacijos pažymoje. Be to ieškovų nurodytas turtas yra trumpalaikis turtas (atsargos). Tokio turto vertė keičiasi itin greitai. Profesionalus vertintojas nustatė, kad bendra turto rinkos vertė yra 9 080 Lt. Nėra nustatyta, kad įmonė būtų turėjusi kokio nors kito turto, taip pat daugiau jokio turto neperdavė buvęs įmonės vadovas. Atsakovė dirbdama bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu BUAB „Ecolsta“ bankroto byloje atliko visus tuo metu reikiamus bankroto proceso veiksmus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir dėl to jokia žala neatsirado.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai, būdami trečiojo asmens byloje BUAB „Ecolsta“ kreditoriais, reiškia netiesioginį ieškinį atsakovams nušalintam bankroto administratoriui juridiniam asmeniui UAB „Versluva“, bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vadovui atsakovui V. J. ir bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ buvusiai vienintelei akcininkei G. Š. dėl bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais (neveikimu) bankrutuojančiam trečiajam asmeniui UAB „Ecolsta“ padarytos žalos (nuostolių) išieškojimo.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, bankroto administratorius nevykdė arba nesavalaikiai vykdė ĮBĮ jam nustatytos pareigos per 30 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, nesiėmė priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Nors atsakovas UAB „Versluva“ kaip administratorius 2012 m. birželio 29 d. teismo nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje buvo atstatydintas dėl bankroto procedūrų vilkinimo, teismo vertinimu, pats šis faktas savaime neįrodo, kad dėl tokio administratoriaus neveiklumo bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai patyrė žalos. Byloje tokių duomenų nėra.

Ieškovai taip pat nurodė, jog bankroto administratorius neatvyko į civilinės bylos Nr. 2-44-578/2010, kurioje buvo pareikštas priešieškinys dėl 81 480 (217 176,79 Lt) JAV dolerių priteisimo iš solidariųjų skolininkų Correx INC, Correx Scandinavia AB ir S. A. nagrinėjimą, dėl ko priešiekinys buvo paliktas nenagrinėtu. Atsakovas UAB „Versluva“ teigė, jog į posėdį neatvyko jo advokatas, o minėtų reikalavimų S. A. nebekėlė dėl to, kad išsiaiškino, jog tokia skola neegzistuoja, neturėjo dokumentų, pagrindžiančių skolą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šių buvusio bankroto administratoriaus teiginių nepaneigė, neįrodinėjo, kad priešieškinys buvo pagrįstas ir tenkintinas, o sprendimas patenkinus priešieškinį galėjo būti realiai įvykdytas, ir laikė, jog šiuo atveju neįrodyta, kad šiais bankroto administratoriaus veiksmais buvo padarytas nuostolis trečiajam asmeniui. Be to teismas nurodė, jog ieškinio (priešieškinio) palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio tokį reikalavimą pareikšti pakartotinai, todėl naujai paskirtasis administratorius, nustatęs pagrindus tokiam ieškiniui pareikšti bei surinkęs įrodymus, gali tokį ieškinį pareikšti. Minėta civilinė byla buvo nutraukta įtraukus S. A. 2010 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi į BUAB „Ecolsta“ kreditorių sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą (nuostolius) kildino taip pat iš fakto, kad dingo BUAB užsakyta įranga, dirbtinių akmenų verslui reikalingos formos, įranga 2007 metų birželio mėn. pasiekė muitinės sandėlius ir dingo, o 2007 m. liepos 18 d. atlikus įmonės vertybių inventorizaciją nustatytas materialinių vertybių trūkumas bendroje 204 607, 21 Lt sumoje, o bankroto administratorius nesiėmė priemonių šiam turtui surasti. Tačiau teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, atsakovas UAB „Versluva“ kaip trečiojo asmens BUAB „Ecolsta“ atstovas 2011m. gruodžio 7 d. pareiškė ieškinį atsakovams S. A. , E. V. , buvusiems UAB „Ecolsta“ darbuotojams ir UAB „Correx Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukdamas UAB „Lit-Invest“. Ieškiniu buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų S. A. , E. V. ir UAB „Correx Baltija“ ieškovo BUAB „Ecolsta“ naudai 363 805 Lt gautų pajamų, neteisėtai pasinaudojus komercine (gamybine) paslaptimi, 204 607,21 Lt nuostolius dėl pasisavinto ir negrąžinto turto (medžiagų ir įrangos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2013m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš E. V. 23505,28 Lt ir procesines palūkanas, iš S. A. 134 626, 82 Lt ir procesines palūkanas, BUAB „Ecolsta“ naudai. Teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Pagal UAB „Ecolsta“ balansą, sudarytą 2009 m. kovo 31 d. bendrovė ilgalaikio turto neturėjo iš viso trumpalaikį turtą bendroje 254 558 Lt sumoje sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai bei nebaigtos vykdyti sutartys – 177 859 Lt sumai ir per vienerius metus gautinos sumos – 76 699 Lt. Iš byloje pateikto antstolės D. M. turto aprašo, sudaryto vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dėl laikinųjų priemonių pritaikymo civilinėje byloje Nr. 2-2479-13/07, kurioje S. A. buvo pareiškęs ieškinį UAB „Ecolsta“ dėl negrąžintos paskolos, reikalaudamas priteisti jo naudai 55 890 JAV dolerių skolą ir 1 103,03 JAV dolerių palūkanų, matyti, kad antstolė buvo aprašiusi UAB „Ecolsta“ turto įvairių daiktų už 134 750 Lt beveik prieš dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, turtas buvo saugomas UAB „Ecolsta“. Teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Versluva“, kaip bankroto administratorius tinkamai atliko jam priskirtinas pareigas. Jis 2009 m. gegužės 29 d. aktu perėmė BUAB „Ecolsta“ antspaudą ir dokumentus. UAB „Ecolsta“ turtą, aprašytą dar iki bankroto bylos iškėlimo antstolės D. M. administratorius perėmė 2011 m. birželio 15 d. turto - perdavimo aktu iš UAB Correx Baltija“. Perimtą turtą įvertino ir perdavė turto saugotojui. Kito turto nebuvo rasta. Ieškovai nurodė, jog bankroto administratorius priėmė turto tik už 9 080 Lt. Akte nurodyta, jog įmonės turtas arba nesurastas arba panaudotas arba blogos būklės, nors inventoriniame akte turtas įvardintas, kaip naujas. Teismas pažymėjo, kad inventorinis aktas ir inventorinis aprašas buvo surašytas dar 2007 m. liepos 1 d. Didelė dauguma apraše įvardintų daiktų statybinės medžiagos arba įrankiai, kurių galiojimas ir nusidėvėjimas yra terminuoti. Ieškovai nepateikė kitokio turto vertinimo, taip pat nenurodė, kur nerastas turtas galėtų būti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas ieškinį atsakovo UAB „Versluva“ atžvilgiu atmetė.

Dėl atsakovės G. Š. solidariosios atsakomybės teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriumi šiuo atveju buvo paskirtas juridinis asmuo UAB „Versluva“. Atsakovė G. Š. nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. dirbdama UAB „Versluva“ pagal darbo sutartį buvo paskirta bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotu asmeniu trečiojo asmens BUAB „Ecolsta“ bankroto byloje. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato būtent samdančio darbuotojus asmens pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Todėl atsakingas už atsakovės G. Š. padarytą žalą galėtų būti tik atsakovas UAB „Versluva“. Ieškovai ieškinį prieš G. Š. taip pat grindė aplinkybe, jog jai priklauso UAB „Versluva“ akcijos ir ji yra vienintelė UAB „Versluva“ akcininkė, todėl jų manymu, atsakinga už šio juridinio asmens padarytą žalą. Su tokia pozicija teismas nesutiko, nes ji prieštarauja CK 2.50 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pastarųjų aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl, nors pagal juridinių asmenų registro duomenis byloje nustatyta, jog G. Š. nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo UAB „Versluva“ akcininkė, ji, teismo vertinimu, negali būti atsakinga kaip UAB „Versluva“ akcininkė už šio juridinio asmens veiksmais padarytą žalą.

Dėl atsakovo V. J. kaip bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovo atsakomybės, teismas pažymėjo, jog pagal CK 2. 87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl šiuo atveju atsakovas galėtų būti atsakingas tik prieš atsakovą UAB „Versluva“ ir tik tuo atveju, jei iš pastarojo atsakovo būtų priteistas nuostolių atlyginimas, nuostoliai būtų atsiradę dėl jo kaip vadovo įstatyme numatytų pareigų pažeidimo. Todėl ieškinys jo atžvilgiu šioje byloje irgi nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai UAB „Lit-Invest“ ir TradeLine Ltd apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neveikimu padarytos žalos įmonei fakto. Nors pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorius turėjo pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, tačiau UAB „Versluva“ ne tik nesiėmė tokių priemonių, bet priešingai, dėl šio administratoriaus neveikimo buvo nutraukti pradėti skolų išieškojimo procesai ir skolos neišieškotos. Dar iki bankroto bylos iškėlimo, įmonė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-183-43/2008 buvo pateikusi patikslintą priešieškinį dėl 81 480 JAV dolerių skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų CORREX INC, Correx Scandinavia AB ir S. A. , tačiau į teismo posėdį įmonės bankroto administratorius neatvyko, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi priešieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog bankroto administratorius, 2011 m. birželio 15 d. pasirašė įmonės turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad įmonės turto arba nėra surasta, arba jis yra panaudotas, arba blogos būklės, nors iki bankroto bylos iškėlimo dienos, inventorizacijos akte nurodytas turtas buvo naujas ir nenaudotas, o jo vertė buvo 204 607,21 Lt. Neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo. Administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad įmonės turto likučių vertė 2011 m. birželio 22 d. buvo 9080 Lt. Tuo tarpu 2012 m. birželio 19 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo V. J. nurodė, kad net ir šių įmonės turto likučių atsakovui neturi perėmę. Kadangi 204 607,21 Lt vertės turto atsakovai neperėmė, jis yra sunaudotas arba blogos būklės ir neperduotas įmonei, nurodyta suma, apelianto vertinimu, turi būti pripažinta įmonei padarytais nuostoliais dėl įmonės bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų neveikimo.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė šiai bylai prejudicinės galios neturinčiu ir neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2684-464/2013. Nurodytoje byloje UAB „Versluva“, kaip įmonės atstovas, 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškė ieškinį atsakovams S. A. , E. V. ir UAB „Correx Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

4. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad dėl įmonės vadovo padarytų teisei priešingų veiksmų trečiasis asmuo būtų patyręs turtinių nuostolių, todėl dėl G. Š. ir V. J. neveikimo buvo padaryta tiesioginė žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Versluva“, V. J. ir G. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Ieškovas kaip vieną iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų nurodo tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas BUAB „Ecolsta“ ieškinys civilinėje byloje 2-44-578/2010. Su šiuo argumentu atsakovai nesutinka, kadangi minėta byla buvo vedama per advokatą G. B. , kuris ir privalėjo dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, kadangi atstovavimo santykiai tesėsi ir po bankroto bylos iškėlimo. Be to, vien tik priešieškinio buvimo faktas, atsakovų nuomone, neįrodo ir negali įrodyti, kad toks priešieškinys būtų buvęs tenkinamas ir priešieškinio suma 81 480 JAV dolerių būtų realiai išieškota iš atsakovo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio jį pateikti pakartotinai, todėl jokios žalos šiuo atveju neatsirado. Atsakovė G. Š. UAB „Versluva“ įgaliotu asmeniu BUAB „Ecolsta“ bankroto byloje buvo paskirta tik 2011-05-13 ir veikė iki 2011-09-13, todėl neva žalą sukėlęs įvykis (neatvykimas į 2010-12-02 teismo posėdį) įvyko tuo metu, kai atsakovė G. Š. nebuvo įgaliotas asmuo BUAB „Ecolsta“ bankroto procese. Apelianto argumentas, jog neva bankroto administratorius veikė prieš BUAB „Ecolsta“ interesus ir nepriėmė BUAB „Ecolsta“ turto, anot atsakovų, yra nepagrįstas, kadangi patys apeliantai į bylą pateikė įrodymus, jog 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Ecolsta“ jau nebuvo nurodyto 204 607,21 Lt vertės turto. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 sprendimu civilinėje byloje pagal BUAB „Ecolsta“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš E. V. buvo priteista 23 505 Lt neperduoto turto vertė, o iš S. A. 134 626 Lt neperduoto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai priteikė įmonės vadovo ir akcininko atsakomybę reguliuojančias normas, kadangi net jei ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė taikytina tik juridiniam asmeniui UAB „Versluva“, nes atsakovė G. Š. ar atsakovas V. J. savarankiškai jokių paslaugų BUAB „Ecolsta“ neteikė, jie dirbo pagal darbo sutartį UAB „Versluva“, dėl šių priežasčių darbuotojui negali kilti civilinė atsakomybė, net jeigu ir būtų nustatytos visos UAB „Versluva“ civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantas gausiai pasisako apie juridinio asmens vadovo pareigas juridiniam asmeniui, tačiau šioje byloje apskritai nėra sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens valdymo organo atsakomybės juridiniam asmeniui, todėl šie apelianto argumentai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Atsakovai mano, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis pareikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį bei apeliacinį skundą, todėl prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – 20 000 Lt, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams.

Trečiojo asmens BUAB „Ecolsta“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas UAB „Versluva“, kaip bankroto administratoriaus, tinkamai atliko jam priskirtas pareigas, kadangi 2009 m. gegužės 29 d. iškėlus UAB „Ecolsta“ bankroto bylą ir paskyrus administratoriumi UAB „Versluva“ , pastarasis perėmė BUAB „Ecolsta“ antspaudą ir dokumentus, o taip pat 2011 m. birželio 15 d. Turto perdavimo–priėmimo aktu iš UAB „Correx Baltija“ perėmė UAB „Ecolsta“ turtą. Atsakovas UAB „Versluva“, kaip atstatydintas bankroto administratorius, perimto bankrutuojančios bendrovės turto neperdavė naujai paskirtam bankroto administratoriui UAB „Adsum“ dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo, kadangi pagal 2011 m. liepos 1 d. sudarytą tarp BUAB „Ecolsta“ ir UAB „Correx Baltija“ pasaugos sutartį, antstolės D. M. surastas ir 2007 m. rugsėjo 6 d. pagal turto aprašą aprašytas turtas buvo perduotas ir saugomas UAB „Correx Baltija“ patalpose, tačiau šios bendrovės vadovas S. A. atsisakė įleisti į bendrovės patalpas, kuriuose saugomas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, abu bankroto administratorius. Be to, trečiojo asmens nuomone, apeliantai neįrodė atsakovo UAB „Versluva“ padarytos trečiajam asmeniui BUAB „Ecolsta“ žalos dydžio, kadangi dar iki 2009 m. gegužės 29 d. bankroto bylos iškėlimo 2007 metais buvo atlikta bendrovės materialaus turto inventorizacija ir nustatytas 204 607,21 Lt trūkumas, dėl kurio atsakingiems bendrovės darbuotojams atsakovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi apeliantai neįrodė visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl nuostolių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas.

ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Juridinis asmuo, kuris verčiasi bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių administravimu, veikia savo rizika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas “Žemaitijos žiedas” v. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004). Administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis).Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog G. Š. ir V. J. veikė kaip juridinio asmens UAB „Versluva“ įgalioti asmenys, todėl pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai UAB „Lit-Invest“, TradeLine Ltd. atsakovų bankroto administratoriaus UAB ,,Versluva“, G. Š. ir V. J. neteisėtais veiksmais įvardija tai, kad nors pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorius turėjo pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, tačiau UAB „Versluva“ ne tik nesiėmė tokių priemonių, bet priešingai, dėl šio administratoriaus neveikimo buvo nutraukti pradėti skolų išieškojimo procesai ir skolos neišieškotos. Nurodė, kad bankroto administratorius neatvyko į civilinės bylos Nr. 2-44-578/2010, kurioje buvo pareikštas priešieškinys dėl 81 480 (217 176,79 Lt) JAV dolerių priteisimo iš solidariųjų skolininkų Correx INC, Correx Scandinavia AB ir S. A. , nagrinėjimą, dėl ko priešiekinys buvo paliktas nenagrinėtu, t.y. liko neišieškoto skola bankrutuojančiai įmonei ir dėl to, apeliantų manymu, buvo patirta 217 176,79 Lt žala. Be to, bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo. 2007-07-18 atlikus įmonės materialinių vertybių inventorizaciją, nustatytas 204 607,21 Lt vertės materialinių vertybių trūkumas. 2011-06-15 G. Š. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog įmonės turto nėra, arba jis yra panaudotas, nors iki bankroto bylos iškėlimo Inventorizacijos akte nurodytas turtas buvo naujas ir nenaudotas, o jo vertė 204 607,21 Lt, tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo, todėl minėtą 204 607,21 Lt sumą apeliantai tai pat laiko bankrutuojančiai įmonei padaryta žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriui, pagrįstai nurodė, jog pats priešieškinio palikimo nenagrinėtu faktas dėl neatvykimo į teismo posėdį, neįrodo, jog priešieškinys buvo pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovas žalos padarymo faktą ir dydį grindžia vienintele neatvykimo į teismo posėdį, dėl ko ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, aplinkybe. Kitų aplinkybių nenurodė ir įrodymų, kurie patvirtintų bendrovei padarytos žalos dydį, nepateikė. Pats priešieškinio palikimo nenagrinėtu faktas negali būti vertinamas kaip realios konkretaus dydžio žalos įmonei padarymas. Be to, priešieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio su tapačiu reikalavimu pakartotinai kreiptis į teismą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai neįrodė, jog dėl bankroto administratoriaus neveikimo- neatvykimo į teismo posėdį, kreditoriai patyrė žalos.

Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog bankroto administratorius 2011 m. birželio 15 d. pasirašė įmonės turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad įmonės turto arba nėra surasta, arba jis yra panaudotas, arba blogos būklės, nors iki bankroto bylos iškėlimo dienos, inventorizacijos akte nurodytas turtas buvo naujas ir nenaudotas, o jo vertė buvo 204 607,21 Lt. Neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo. Administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad įmonės turto likučių vertė 2011 m. birželio 22 d. buvo 9080 Lt. Tuo tarpu 2012 m. birželio 19 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo V. J. nurodė, kad net ir šių įmonės turto likučių atsakovui nėra perėmę. Kadangi 204 607,21 Lt vertės turto atsakovai neperėmė, jis yra sunaudotas arba blogos būklės ir neperduotas įmonei, nurodyta suma, apelianto vertinimu, turi būti pripažinta įmonei padarytais nuostoliais dėl įmonės bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų neveikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. liepos 18 d. buvo atlikta UAB „Ecolsta“ inventorizacija ir 2007 m rugpjūčio 6 d. pažymoje nustatytas 204 607, 21 Lt prekių trūkumas (t.1, b.l. 35). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Versluva“ kaip trečiojo asmens BUAB „Ecolsta“ atstovas 2011m. gruodžio 7 d. pareiškė ieškinį atsakovams S. A. , E. V. , buvusiems UAB „Ecolsta“ darbuotojams ir UAB „Correx Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukdamas UAB „Lit-Invest“. Ieškiniu buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų S. A. , E. V. ir UAB „Correx Baltija“ ieškovo BUAB „Ecolsta“ naudai 363 805 Lt gautų pajamų, neteisėtai pasinaudojus komercine (gamybine) paslaptimi, 204 607,21 Lt nuostolius dėl pasisavinto ir negrąžinto turto (medžiagų ir įrangos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš E. V. 23 505,28 Lt nuostolių dėl pasisavinto ir negrąžinto turto ir procesines palūkanas, iš S. A. 134 626, 82 Lt nuostolių dėl pasisavinto ir negrąžinto turto ir procesines palūkanas, BUAB „Ecolsta“ naudai. Teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytos aplinkybės, teisėju kolegijos vertinimu, paneigia apeliantų argumentus, jog bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių dėl trūkstamo turto suradimo, šio turto ar padarytų nuostolių išreikalavimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šio ginčo išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, pareikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį bei apeliacinį skundą, todėl prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – 20 000 Lt, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, kadangi ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių nenustatė, todėl skirti baudą neturi pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė