Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014-05-27, apie 8 val. 40 min., Priestočio g. 28, Klaipėda, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) degalinėje iš stovėjimo vietos su neatjungta kuro užpylimo žarna ir ją nutraukė. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta kolonėlė.

Protokole nurodyta, kad R. J. protokolo surašymo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-05-27, ryte, degalinėje, Priestočio g. 28, Klaipėda, į tėvo vardu registruotą automobilį VW Golf užsipylė kuro. Važiuodamas iš degalinės pajuto trūktelėjimą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad pamiršo iš degalų užpylimo angos ištraukti degalų užpylimo žarną. Žarna buvo išsimovusi iš movos. R. J. atkabino žarną nuo automobilio, suvyniojo ir padėjo prie kolonėlės. Matė, kad yra stebimas degalinės operatoriaus. Manydamas, kad jokios turtinės žalos nepadarė, iš degalinės išvažiavo. Žino, kad degalinė yra filmuojama, todėl neketino pasišalinti iš įvykio vietos, užmaskuoti savo asmenybę, ar kaip nors kitaip padaryti neįmanomu jo nustatymą. Yra įsitikinęs, kad jokios turtinės žalos degalinei nepadarė, o jeigu ir padarė, tai nedidelio masto žalą, kurią atlygins draudimas. Žino, kad Aukščiausiasis teismas formuoja teismų praktiką, jog visais atvejais, sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnį klausimą, teismai turi nustatyti, ar asmuo, sukėlęs eismo įvykį, suprato jį sukėlęs ir, ar jo pasišalinimas iš įvykio vietos yra tyčinis. Jo pasišalinimas nebuvo tyčinis. Jis buvo dėl šio įvykio iškviestas į policijos įstaigą. Pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau pažymėjimą turi. Tikėjosi, kad vairuotojai patys patikrins šią aplinkybę duomenų bazėje.

Byloje yra R. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad iš ryto prieš vykstant į darbą pylė degalus. Degalinėje prisijungė dujų žarną, įsipylė degalų, sumokėjo operatoriui ir įsėdęs į automobilį pradėjo lėtai važiuoti. Važiuodamas pajuto truktelėjimą. Išlipęs iš transporto priemonės, pamatė, kad užmiršo atjungti kuro užpylimo žarną. Žarna buvo išsimovusi per apsauginę jungtį, dujų nuotėkio nebuvo, žarna nebuvo pažeista, tik atsijungusi per sujungimą. Pamatęs, kad operatorius jį mato, padėjo žarną į vietą. Taip pat nurodė, kad tuo metu nesuvokė, kad padarė autoįvykį bei nesimatė jokios materialinės žalos. Yra nuolatinis benzino kolonėlės klientas, suvokė, kad kolonėlė filmuojama, todėl nemanė pasišalinti iš įvykio vietos. Padėjęs žarną į vietą, manė, kad operatorius prieis ir pajungs žarną per išsimovusią sujungimo vietą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Operatoriaus nelaukė, nes skubėjo į darbą, nežinojo, kad buvo padaryta žala ir kad tai buvo autoįvykis.

UAB „Lukoil Baltija“ 2014-05-27 pareiškime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 27 d. UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Priestočio g. 25, Klaipėda, lengvojo automobilio Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas atvažiavęs prie dujų kolonėlės, įsipylė dujų, tačiau dujų pistoleto neatjungė, kasoje atsiskaitė ir nuvažiuodamas jį nutraukė. Po nutraukimo išlipo iš automobilio, pakabino žarną ir išvažiavo iš degalinės. Pistoletas nutrūko prie sujungimo su užpylimo žarna, pažeista mova, sugadintas dujų užpylimo pistoletas. Žalą nustatys draudimo ekspertai. Įvykis užfiksuotas vaizdo medžiagoje.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo patrulio Ž. J. 2014-04-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-04-27 gautas UAB „Lukoil Baltija“ degalinės vadovės I. N. pareiškimas, kad 08.03 val. automobilis Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs prie dujų kolonėlės, įsipylė dujų, susimokėjo ir nuvažiuodamas nutraukė dujų užpylimo žarną. Automobilio vairuotojas sustojęs ją atkabino nuo automobilio ir paliko prie dujų kolonėlės, apie incidentą neinformavo degalinės darbuotojų, iš eismo įvykio nuvažiavo. Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Per CDB nustatyta, kad automobilis Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. J.. Pagal ATPEIR nustatyta, kad KET pažeidimą padarė R. J., su kuriuo buvo susisiekta telefonu, kuris patvirtino, kad nurodytu laiku buvo atvykęs į degalinę užsipilti kuro.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto M. B. 2014-05-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-05-27 08.40 val. Priestočio g. 28, Klaipėdoje, R. J. vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nutraukė kuro užpylimo žarną, žarną pakabino atgal ant kolonėlės ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta kolonėlė. R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (Kelių eismo taisyklių 234 punktas).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., 2014-05-27, 8 val. 40 min., Priestočio g. 28, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prisipylęs degalų, neatjungė degalų užpylimo žarnos ir nuvažiavo. Tokiu būdu jis apgadino degalų užpylimo kolonėlę ir iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teigia, jog įvykus eismo įvykiui jis apžiūrėjo nutrūkusią žarną, degalų užpylimo kolonėlę ir tik nustatęs, kad šie objektai nebuvo sugadinti, iš įvykio vietos nuvažiavo, tačiau bylos duomenys šios jos versijos nepatvirtina. R. J. neneigia, kad iš degalinės jis išvažiavo neatjungęs dujų užpylimo žarnos, todėl ji išsimovė automobiliui važiuojant. R. J. neigia, kad tokiais jo veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir tvirtina, kad automobilį ir jo vairuotoją turto savininkas galėjo nustatyti pagal vaizdo įrašus, todėl policijai pranešti kaip ir nebuvo būtinumo. Eismo įvykį sukėlusio automobilio savininkas R. J. buvo nustatytas degalinės darbuotojo pastangomis. UAB „Lukoil Baltija“ degalinės vadovė I. N. 2014-05-27 raštu patvirtino, kad šio įvykio metu buvo nutraukta dujų užpylimo žarna, pažeista mova ir sugadintas dujų užpylimo pistoletas. Byloje esančiame degalinės UAB „Lukoil Baltija“ pateiktame vaizdo įraše matyti, kad R. J. išvažiuoja iš degalinės neatjungęs nuo automobilio dujų užpylimo žarnos. Važiuojant automobiliui žarna nutrūksta. R. J., kalbėdamas telefonu, atneša žarną ir numeta ją ant dujų užpylimo kolonėlės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. suvokė, kad jis susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t.y. priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir norėjo taip elgtis, siekė išvengti tokio pažeidimo padarinių. R. J. veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato pareigą motorinės transporto priemonės valdytojui su savimi turėti ir policijos reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus.

R. J. protokole kaltinamas tuo, kad pažeidė šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir, atvykęs į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta pareiga su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą tik asmeniui, vairuojančiam motorinę transporto priemonę, o ne absoliuti pareiga šį dokumentą nuolat turėti su savimi. Nustatyta, kad R. J. vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo ne transporto priemonės vairavimo metu (2014 m. gegužės 27 d.), o praėjus trims dienoms nuo protokole nurodyto eismo įvykio, protokolo suraymo metu (2014 m. gegužės 30 d.), jis KET 16 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124-1 straipsnio 7 dalyje, nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į R. J. asmenybę – jis dirba UAB „Kretingos Būstas“ statinių priežiūros vadovu, 54 kartus baustas administracine tvarka, naują administracinį teisės pažeidimą padarė nepraėjus vieneriems metams nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad per metus laiko pakartotinai padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 5 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. J. skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnis).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ATPK 24 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 286 straipsnio 4 dalimi, 330 straipsnio 2 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – baudą 100 Lt (vieną šimtą Lt).

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti, administracinę nuobaudą – baudą 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu R. J., skirti galutinę nuobaudą – baudą 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.