Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, t. y. pasikėsino išžaginti, o būtent:

2023m. spalio 14d., apie 15⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,68 promilių neblaivumas), bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pil. B. M. pasakęs žodžius: „ tu būsi mano, noriu sekso “, pastarąją suėmė ties pažastimis ir, pargriovęs ant grindų, nukentėjusiajai B. M. gulint ant nugaros, ją apžergė kojomis ties šlaunimis ir, kaire ranka stipriai spausdamas nukentėjusiąją prie grindų, segė nukentėjusiosios B. M. kelnių diržą, tokiu būdu ketindamas santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, o pastarajai jį(kaltinamąjį S. S.) stumiant ir šaukiantis pagalbos, jis(kaltinamasis S. S.) tyčia su dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai B. M. du smūgius į veido sritį, taip nukentėjusiajai B. M. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, nugaros dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje, taškinius odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir dviejų viršutinių priekinių dantų vainikų lūžius su nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji B. M., aktyviai priešindamasi, su keliu įspyrė jam(kaltinamajam S. S.) į pilvo sritį, dėl ko pastarasis nukentėjusiąją paleido ir nukentėjusioji B. M. pabėgo iš buto, išlipdama per balkoną.

Kaltinamasis S. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad Lietuvoje jis gyvena apie septynerius metus. Su pil. B. M. susipažino 2022 metų vasarą, kai buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą asmenį kepti šašlykų, ir nuo laiko prasidėjo jų tarpusavio bendravimas. Tik pradėjus bendrauti, jis su B. M. vieną kartą turėjo lytinių santykių, nes turėjo rimtų ketinimų, norėjo rimtai bendrauti, tačiau, kažkiek pabendravus, abu nusprendė, kad pora nebus, o liks tik draugais. Po susipažinimo jis savaitgaliais atvažinėdavo į (duomenys neskelbtini) pas B. M. į namus, kur pastarosios prašymu neatlygintinai atlikinėjo jos buto remontą, t. y. dėjo duris, tvarkė grindis, padėjo dengti malkinės stogą, o pasilikdamas nakvoti, permiegodavo atskirai kitame kambaryje. Pas B. M. buvo atvykęs į namus ir įvykio išvakarėse, t. y. 2023m. spalio 13d., likdamas nakvoti. Bute iš vakaro ir ryte buvo vartojamas alkoholis, nes kartu su B. M. gėrė jo atsivežtą alų ir degtinę, o ryte pažįstamas dar buvo atvežęs alkoholio. Girtavo be jokios priežasties, tiesiog buvo savaitgalis. Namuose daugiau nieko nebuvo, nes B. M. mažametis vaikas buvo pas B. brolį. Išgertuvių metu jie bendravo gražiai, neatsimena, kad tarp jų būtų buvęs koks nors konfliktas. Gali pasakyti, kad B. M. jį traukia kaip moteris, su kuria jis norėtų turėti lytinių santykių, tačiau ar įvykio dieną jis norėjo lytiškai santykiauti su B. M., jis negali pasakyti, nes neatsimena. Žino, kad po to B. M. nuėjo miegoti į savo kambarį, o jis į savo kambarį, nes B. savo bute jam buvo skyrusi atskirą kambarį. Kaip jis atsidūrė B. M. kambaryje ir kas vyko toliau, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo daugiau nieko neatsimena. Atsimena tik tai, kad jį vakare pažadino pas B. M. į namus atvykę policijos pareigūnai, matė sumuštą B., kuri išgertuvių metu dar buvo nesumušta. Pati B. jam sakiusi, jog tą dieną jis norėjęs su ja lytiškai santykiauti prieš jos valią(išžaginti), o po to ją sumušęs, t.y. papasakodama tai, kas yra parašyta ir jam pareikštame kaltinime. Jam yra sunku patikėti, kad visa tai, ką jam pasakojo B., yra tiesa, tačiau, ir neatsimindamas įvykio aplinkybių, jis neneigia, kad taip galėjo ir pasielgti. Jis to nenorėjo daryti, tačiau kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, galimai buvo per daug išgėręs. Jis labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1d. 149 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios B. M. ir liudytojo K. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe nukentėjusiosios B. M. duotais parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1-7, 75-84, 107-111, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 18-19, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 23-25, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 26-30, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2023m. lapkričio 09d. tarnybiniu pranešimu dėl policijos pareigūno dėvėtos kūno kameros vaizdo įrašų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39868-23(b.l. 52-53, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 55-61, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 54, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 21-22, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0160, patikros sertifikatu Nr. 1938355(b.l. 20, t. 1), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašu(forma Nr. 110/a)(b.l. 49-51, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 72, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 87-90, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 91-104, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2023m. lapkričio 09d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo(b.l. 112-113, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi pagal LR 2014m. kovo 13d. įstatymą Nr. XII-775, kuris įsigaliojo 2014m. kovo 25d., buvo pakeista LR BPK 273 str. 1d. redakcija(toliau-ir BPK), įstatymo leidėjui prie veikų, kurias padarius, yra galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje, priskyrus ir sunkius nusikaltimus(BK 11 str. 5d.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam S. S. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1d. 149 str. 1d., kuris priskirtas prie sunkių nusikaltimų, padarymo aplinkybės nekelia abejonių kaltinamasis S. S. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jų apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios B. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir iš duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad kartu su savo sūnumi-pil. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 metų vasaros pas ją į namus atvažinėja pil. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiek jai žinoma, gyvenantis Vilniuje, tačiau tikslaus adreso nežino, kuris, jos paprašytas, bute atlieka namų remontą. Jie yra tik draugai, su kuriuo jokių santykių neturi ir bendro ūkio neveda, nes šis pas ją atvažiuoja tik savaitgaliais dėl buto remonto, pasilikdamas kitame kambaryje pernakvoti. 2023m. spalio 14d. ji su atvažiavusiu S. S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė alų ir degtinę. Tą dieną sūnaus namuose nebuvo, nes jos vaikas buvo pas jos brolį-pil. Č. K., todėl bute buvo tik ji ir S. S.. Apie 14⁰⁰ val. vykusių išgertuvių metu S. S. pradėjo kalbėti apie meilę, sakydamas, kad ji bus jo ir kad jis lauks jos. S. jos klausinėjo, kodėl ji per tiek laiko jo nepamilo ir kodėl tarp jų nėra jokių intymių santykių, į ką ji atsakiusi, jog ji niekada nebus jo(kaltinamojo S. S.) sugyventinė, nes jie gali būti tik draugais ir tarp jų negali būti jokių artimų santykių. Po tokių jos pasakytų žodžių S. pasidarė agresyvus, kuris pakeltu balsu jai ir toliau kartojo, jog ji vis tiek bus jo. Ji suprato, kad S. kalba apie lytinius santykius, todėl pastarajam pasakiusi, kad eina miegoti ir kad, kai jis(kaltinamasis S. S.) išsiblaivys, tada ir pašnekės. Ji nuėjo į savo kambarį ir nenusirengusi, t.y. su rūbais, atsigulė į lovą, po ko užmigo. Kiek ji matė, S. irgi nuėjo kambarį, kur jis, atvykdamas pas ją į namus, nakvodavo. Po kurio tai laiko ją pažadino šuns lojimas, kadangi šuo buvo jos kambaryje. Prabudusi, pamatė, kad šalia jos lovoje guli S., kuris su ranka buvo ją apsikabinęs per liemenį. S. lovoje irgi gulėjo su rūbais. Ji iššoko iš lovos ir S. pasakė, kad šis liptų iš lovos ir eitų iš jos kambario, tačiau pastarasis jai atsakęs, kad niekur neis ir ji vis tiek bus jo, kuris ją vadino „ kurva “, „ šalava “. Ji norėjo išbėgti iš kambario, tačiau, jai priėjus prie kambario durų, pamatė, kad kambario durys buvo užrakintos, o spynoje rakto nebuvo. Suprato, kad kambario duris užrakino S.. Tada ji norėjo nueiti iki balkono, kad pabėgti, tačiau S. jos neišleido, kuris ją ant nugaros parvertė ant grindų ir, stipriai prispaudęs, pradėjo segti jos kelnių diržą, sakydamas, kad ji bus jo ir kad jis nori sekso. Tuo metu ji bandžiusi nuo savęs S. atstumti keliais ir pradėjo stipriai šaukti, rėkti, o šis, užsimojęs su kumščiu, du kartus jai smogė į veido sritį, sakydamas, kad ji nerėktų ir užsičiauptų. Po suduotų smūgių jai labai skaudėjo. Kelnių ar kitų rūbų S. jai nebuvo nuplėšęs ar nuėmęs. Gindamasi, ji S. su keliu kažkur pataikė, po ko šis nuo jos smūgio susirietė ir atsitraukė. Pasinaudojusi šiuo momentu, ji nubėgo į balkoną ir pro jį iššoko į lauką. Nuėjusi pas šalimai gyvenantį kaimyną-pil. K. D., pastarajam pasakė, kad S. norėjo ją išprievartauti ir sumušė, o jos namai dabar yra užrakinti, į kuriuos ji negalinti patekti. Tada kaimynas K. pro jos buto balkoną patekęs į vidų, paėmė buto raktus, su kuriais atrakino buto duris. Kada ji užėjo į buvo vidų, S. vėl pradėjo ją pulti, tačiau, ją gindamas, įsikišo kaimynas K., kuris pradėjo konfliktuoti su S.. Kol vyrai konfliktavo, ji iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, atvažiavo greitosios medicinos pagalbos(GMP) brigada, kuri ją išvežė į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, o ten ji buvo apžiūrėta medikų. Pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekoje jai buvo išmuštas vienas dantis, o dar trys dantys buvo sumušti, o taip pat buvo prakirsta lūpa, mėlynės ant kairės kojos ir dešinės akies voke. Kokie dar kiti sužalojimai jai buvo nustatyti, ji nežino ir negali pasakyti, nes nematė medicininių dokumentų išrašo, tačiau ji dėl sužalojimų dar planuoja važiuoti pas teismo medicinos ekspertą. Ligoninėje jai buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas. Kur šiuo metu yra apsistojęs ją sumušęs S. S., ji nežino, galimai pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). 2023m. spalio 15d. S. buvo atėjęs pas ją į namus, nes norėjo su ja susitarti, kad ji nerašytų pareiškimo policijai, bet ji atsisakiusi tai daryti. Ji nori, kad S. atlygintų jai padarytą žalą už išmuštus dantis. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali(b.l. 1-7, 75-84, t. 1). Nukentėjusioji B. M. savo aiškinamas aplinkybes apie įvykį, t.y. tai, kas įvyko jos bute, tame tarpe ir smurtavimo prieš jos asmenį aplinkybes, patvirtino ir 2023m. spalio 25d. su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, pas kurią dėl įvykio aplinkybių patikslinimo dar kartą buvo lankytasi ir bendrauta ir 2023m. lapkričio 08d., ką patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2023m. lapkričio 09d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo(b.l. 87-104, 112-113, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo K. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. B. M. jis pažįsta apie dvejus metus, nes ši yra jo kaimynė, gyvenanti tame pačiame daugiabučio aukšte, kaip jis, t. y. gyvena durys prieš duris. Kaimynė B., kuri vyro neturi, gyvena kartu su savo sūnumi, kuriam galimai yra (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus vaiko amžiaus nežino. Gali pasakyti, kad gal apie metus laiko kaimynė B. „ ant buto “ yra priėmusi gyventi ukrainietį S., kurį vadina „ S. “, tačiau kaimynė iš minėto asmens už pragyvenimą jos bute jokio atlygio neimdavo. Yra pats girdėjęs, kaip kaimynė B., priimdama gyventi „ S. “, pastarajam buvo sakiusi, kad jai kavalierius nereikalingas ir kad ji jį(„ S. “) priimanti gyventi tik dėl to, kad šis neturi kur gyventi ir kad jai būtų lengviau. Kiek jis žino, tai kaimynė B. su tuo „ S. “ tikrai nebuvo kavalierius su pana. Tas „ S. “ atvažiuodavo pas kaimynę tik savaitgaliais, o kartais, kai šis užgerdavo, pabūdavo ir ilgiau, t.y. ir paprastą dieną. Gali pasakyti, kad tas „ S. “ pas kaimynę B. gerdavo kiekvieną savaitgalį. Visą tą laiką tas „ S. “ jam atrodė kaip normalus vyras, kuris jokių problemų kaimynei B. tikrai nekėlė. Gali pasakyti tai, kad gal prieš savaitę laiko, tačiau konkrečios datos nurodyti negali, buvo jau pavakarys, o tą vakarą buvo kažkiek išgėręs, bet girtas tikrai nebuvo ir visas įvykio aplinkybes puikiai atsimena, kai, savo bute gulėdamas ant „ sofkės “, išgirdo beldimą į balkono duris, nes jis gyvena pirmame aukšte. Atidaręs balkono duris, pamatė lauke stovinčią kaimynę B., kuri buvo išsigandusi ir verkė, sakydama: „ K., gal gali padėti, nes mane S. nori išprievartauti, muša “, į ką jis atsakęs, jog aišku, kad jai padės. Kaimynė buvo apsirengusi, t.y. su kelnėmis ir megztiniu, tačiau ar drabužiai buvo suplėšyti ir ar kaimynė buvusi kruvina, jis nematė. Su kaimyne nuėjęs prie jos buto, į butą bandė patekti per duris, beldė į duris, bet tas „ S. “ jų į butą neįsileido. Tada jis, nuėjęs prie kaimynės B. buto balkono, įlipo į balkoną, tačiau balkono durys taip pat buvo uždarytos. Tuo tarpu kaimynė B. liko laukti laiptinėje, prie savo buto durų. Kada jis pabeldė į stiklines balkono duris, tas „ S. “ pamatęs, kad jis yra vienas, jam atidarė balkono duris. Pas tą „ S. “ nieko neklausęs, pastarąjį pastūmė nuo balkono durų ir iš vidaus atrakino buto lauko duris, nuo kurių rakto iš to „ S. “ jis neėmė, nes raktas buvo durų spynoje iš vidaus. Pačiai kaimynei B. įėjus į buto vidų, tas „ S. “ vėl puolė ant kaimynės su kumščiais. Matė, kaip tas „ S. “ su ranka sudavė vieną smūgį kaimynei B. į veidą, tačiau ar smūgis buvo suduotas su kumščiu, ar su delnu, jis negali pasakyti, nes nematė. Viskas vyko kaimynės B. buto koridoriuje. Norėdamas apsaugoti kaimynę B. nuo smurto, jis abejomis rankomis čiupo tam „ S. “ už drabužių ties krūtine, po ko pastarajam ne daugiau trijų smūgių su kumščiu sudavė į veidą, į ką šis, atsakydamas jam tuo pačiu, taip pat gal kokius tris smūgius sudavė į veidą. Tada jis, tą „ S. “ pargriovęs koridoriuje ant nugaros, pastarajam su kumščiu dar sudavė iki trijų kartų į veidą, po ko šiam užlaužė rankas, norėdamas, kad pastarasis nurimtų ir daugiau nebesimuštų. Tam „ S. “ su rankomis smūgiavo, tik gindamas kaimynę B. ir save, nes norėjo, jog šis nusiramintų. Jis tam „S. “ dėl jam suduotų smūgių jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, nes dėl patirto smurto iš to „ S. “ pusės jokių žymių neliko. Kai jis laikė tą „ S. “ pargriovęs ant grindų, kaimynė B. iškvietė policiją. Tas „ S. “ rusų kalba pradėjo jam sakyti, kad jis jį paleistų, į ką jis atsakęs, kad, jeigu jis nemuš kaimynės B., tai jis jį paleis. Iš to „ S. “ gavęs teigiamą patvirtinimą, jis pastarąjį paleido. Tas „ S. “ kalba rusų kalba, kuris kalbėti lietuviškai nemoka ir lietuvių kalbos nesupranta, todėl jis su pastaruoju irgi kalbėjo rusų kalba, kurios susikalbėti jam, kaip gerai nemokančiam rusų kalbos, pakako. Kai jis tą „ S. “ paleido, šis ramiai nuėjo ir atsigulė į lovą viename iš kambarių. Kiek jam yra žinoma, tai tas „ S. “ kartu su kaimyne B. nemiega. Dar gali pridurti, kad, kai tas „ S. “ jam atidarė kaimynės B. balkono duris, pastarasis taip pat buvo apsirengęs, t. y. buvo su kelnėmis ir galimai su megztiniu. Kai tas „ S. “ atsigulė, jis dar buvo pasilikęs kaimynės B. bute, baimindamasis, kad šis vėl nepradėtų siautėti. Tuo metu jis to „ S. “ neklausinėjo, kodėl šis buvo užsipuolęs kaimynę B. ir kodėl norėjo pastarąją išprievartauti, nes jam buvo svarbu apginti „ kaimynką “ ir viskas. Žino, kad pas kaimynę B. pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalbos brigada, su kuria kaimynė ir išvažiavo. Kaimynė B. užrakino savo kambarį, o buto raktą padavė kitai kaimynei-pil. R. Ž.. Jis pats, nieko nelaukęs, taip pat parėjo į savo namus, o tas „ S. “ liko kaimynės B. bute, kurį, kaip jam yra žinoma, vėliau atvykę policijos pareigūnai, kurie liepė tam „ S. “ susirinkti savo daiktus ir išeiti, pastarąjį išlydėjo iš kaimynės namų. Tą vakarą policijos pareigūnai su juo nebendravo, o tai, kad tam „ S. “ buvo liepta išeiti iš kaimybės B. buto, jis sužinojo iš kitos kaimynės R.. Kiek jam yra žinoma, tai tas „ S. “ su kaimyne B. taip pasielgė pirmą kartą, nes kaip jau anksčiau minėjo, pastarasis jam pasirodė ramus vyriškis, todėl jis iš karto net nepatikėjo, kad tas „ S. “ kaimynę B. norėjo išprievartauti, bet kai tas „ S. “ neįleido kaimynės į savo butą, o vėliau, šiai užėjus į vidų, puolė pastarąją mušti, tai suprato, kad tas „ S. “ tikrai galėjo ir mėginti kaimynę išprievartauti. Grįžusi iš ligoninės, kaimynė B. jai pasisakė, kad smurtavimo metu tas „ S. “ jai išmušė du dantis, nes iki to laiko pas kaimynę B. tikrai buvo visi dantys, o taip pat dar parodė savo kažkurią koją, kurioje matėsi, kad visa šlaunis buvo mėlyna. Šio įvykio metu kaimynės B. nepilnamečio sūnaus namuose nebuvo, nes kiek jam buvo žinoma, tai vaikas buvo pas kaimynės B. brolį. Tas „ S. “ yra apie 1,65 m ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, galimai apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Matė, kad įvykio dieną tas „ S. “ buvo neblaivus, bet tą vakarą jis kartu tikrai negėrė. Kai tas „ S. “ gyveno pas kaimynę B., jie gerai sutardavo ir kartu išgerdavo, kuris tikrai nebuvo piktybinis vyriškis. Kur šiuo metu yra tas „ S. “, jis nežino. Po šio įvykio daugiau jis to „ S. “ ir nematė (b.l. 107-111, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2023m. spalio 14d., 15⁵³ val., buvo užregistruotas privataus fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad prieš 30(trisdešimt) minučių pranešėjos pažįstamas vyras-pil. S. S.(duomenys neskelbtini)(pastaba: pranešime neteisingai yra nurodyta galimai smurtavusio asmens vardas ir pavardė) mušė pranešėją ((duomenys neskelbtini)) su kumščiu į viedą, išdaužė du dantis ir praskėlė lūpą, ir norėjo išprievartauti(mob. ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Informuota GMP ir policija(b.l. 18-19, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra mūrinis dviejų aukštų daugiabutis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad kieme vaizdo filmavimo kamerų nėra. Namas yra vienos laiptinės, kurio dešinėje sienoje, pirmame aukšte, esančiame kairėje, yra pil. B. M. buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas. Balkono turėklai yra 2 m aukštyje nuo žemės. Tęsiant apžiūrą, buvo nustatyta, kad, įėjus į laiptinę, pirmame aukšte, dešinėje pusėje yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Buto durys yra dvigubos medinės. Įėjus į koridorių, prie kairės sienos yra matoma skalbimo mašina, o toliau ant kairės sienos-rūbų kabykla. Koridorius veda į dešinėje esančią virtuvę. Įėjus į virtuvę, dešinėje yra matoma krosnis, o priekiniame dešiniame kampe-dujinė viryklė. Prie priekinės sienos yra matomas stalas, kairėje šaldytuvas, o priekiniame kairiame kampe-spintelė. Kairėje sienoje yra durys, pro kurias praėjus, priekyje yra matomos durys, vedančios į kambarį Nr. 1, o kairėje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 1, prie kairės sienos yra matoma spinta, o prie priekinės sienos-sofa, kurios dešinėje yra matoma komoda. Įėjus į kambarį Nr. 2, priekyje yra matoma sofa, o dešinėje-krosnis. Toliau už krosnies yra matoma komoda ir televizoriaus staliukas su televizoriumi, priešais kurį, prie priekinės sienos yra matoma lova, o šalia lovos-staliukas. Dešinėje sienoje yra langas ir durys, vedančios į balkoną. Butas yra tvarkingas, daiktai neišvartyti(b.l. 23-30, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2023m. lapkričio 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūno dėvėtos kūno kameros vaizdo įrašų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39868-23 matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39868-23, susipažinus su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjo-pil. Sauliaus Barecko įvykio vietoje dėvėtos kūno kameros fiksuotais vaizdo įrašais, buvo nustatyta, kad įrašai gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, todėl buvo nuspręsta šiuos įrašus pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo, juos perkeliant į DVD-R kompaktinę laikmeną(b.l. 52-53, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023m. lapkričio 08d., nuo 17⁴⁹ val., iki 2023m. lapkričio 09d., 08⁵⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Kauno gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėti 2023m. spalio 14d. į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą buvusių atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failai, kuriuose buvo užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas tiek su nukentėjusiąja B. M. ir pastarajai pagal jos pagalbos prašymą į butą atėjusiu padėti kaimynu-liudytoju K. D., tiek ir su galimai smurtavusiu asmeniu-kaltinamuoju S. S..

Tarnybiniu kompiuteriu, naudojant programą „ Medijos leistuvas “, yra peržiūrimi trys vaizdo įrašų failai Atidaromas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20231014-170421UTC+0300 “, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas yra 0,98 GB dydžio. Vaizdo įraše matyti, kad yra filmuojama greitosios med. pagalbos automobilyje, kuriame sėdi, kaip dabar jau yra žinoma, neblaivi nukentėjusioji-pil. B. M., kuri bendravimo su policijos pareigūnais metu detaliai papasakoja tai, kas įvyko jos bute, tame tarpe ir smurtavimo prieš jos asmenį aplinkybes, kartu įvardindama galimai prieš ją smurtavusį asmenį-kaltinamąjį S. S.. Vaizdo įrašo trukmė 00:26:11 val.

Atidaromas antras vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20231014-181005UTC+0300 “, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas yra 1,13 GB dydžio. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta į įvykio vietą, atvykdami prie daugiabučio namo. Stebima, kaip policijos pareigūnas prie daugiabučio apžiūri pirmo aukšto balkoną, o po to grįžta į laiptinę, kur bendrauja su gyventoja, o po to, užėjusi į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji B. M., koridoriuje sutinka, kaip dabar jau yra žinoma, liudytoją-nukentėjusiosios kaimyną-pil. K. D.. Bendravimo su policijos pareigūnais metu minėtas asmuo papasakoja apie tai, dėl kokios priežasties kaimynė-nukentėjusioji B. M. prašėsi pagalbos, pastarąjį kviesdama pas save į butą. Toliau matoma, kad policijos pareigūnai bute Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauja su neblaiviu galimai smurtavusiu asmeniu-kaltinamuoju S. S., kuris pasakoja apie savo asmenį ir santykius su nukentėjusiąja B. M.. Matoma, kaip policijos pareigūnei paaiškinus, jog iš nukentėjusiosios B. M. buvo gautas skundas, policijos pareigūnė klausinėja kaltinamojo S. S., ar šis mušęs nukentėjusiąją, į ką šis atsako teigiamai, nurodydamas, jog mušė vieną kartą su ranka, tačiau, kaltinamojo teigimu, pirma konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji B.. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnės paklaustas, ar kaltinamasis S. S. šiandien su nukentėjusiąja B. kalbėjo apie seksą, pastarasis atsako, jog „taip “, o po to uždavus klausimą: „ kaip viskas baigėsi? “, į tai kaltinamasis S. S. gūžteli pečiais. Matyti, kaip policijos pareigūnė vėl klausia kaltinamojo S. S.: „ ar tai buvo konflikto priežastis? “, po ko kaltinamasis S. S. į tai nusijuokia, dėl ko policijos pareigūnė nurodo, jog tai nejuokinga, su kuo kaltinamasis S. S. sutinka. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnė klausia kaltinamojo S. S.: „ norėjai sekso su B.? “, tačiau į šį klausimą atsakyta nebuvo. Matyti, kad 18²⁶ val. kaltinamajam S. S. buvo nustatytas 3,68 promilių neblaivumas. Vaizdo įrašo trukmė 00:30:00 val.

Atidaromas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20231014-184005UTC+0300 “, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas yra 443 MB dydžio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tai yra antrojo vaizdo įrašo tęsinys. Stebima, kaip į butą sugrįžta nukentėjusioji B. M., po ko policijos pareigūnė kaltinamajam S. S. nurodo, jog šis gali pakalbėti su nukentėjusiąja, galimai pastaroji jam leis pasilikti. 2023m. lapkričio 08d., 20⁴⁰ val. vaizdo įrašo apžiūra buvo stabdoma, kuri toliau buvo tęsiama 2023m. lapkričio 09d., 08³⁷ val. Matyti, kad nukentėjusioji B. M. nurodo, jog ji nenorinti, kad kaltinamasis S. S. liktų jos namuose, pasakydama, kad po savaitgalio ji rašys pareiškimą policijai ir, kaip jau ir sakė, savo parodymų nekeis. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas nurodo kaltinamajam S. S. susirinkti savo daiktus ir telefoną, pastarajam nurodydamas, kad šis atsiprašytų nukentėjusiosios B. M.. Matoma, kaip nukentėjusioji B. M. nurodo, jog ji nenori bendrauti su kaltinamuoju S. S., kuriam sako: „ tu negali su manimi bendrauti “, po ko rodo pirštu į savo dantis. Kaltinamasis S. S. atsiprašo nukentėjusiosios B. M., tačiau pastaroji atsako, kad ji jam neatleidžianti ir kad jis(kaltinamasis S. S.) turi įstatyti jai dantis. Toliau stebima, kaip kaltinamasis S. S. padėkoja nukentėjusiajai B. M. už viską, o tuo tarpu policijos pareigūnai paaiškina, kad jie, išsiblaivę, galės pasikalbėti, ką galės padaryti ir telefonu. Matyti, kaip policijos pareigūnė paprašo, kad nukentėjusioji B. M. parodytų vietą, kurioje vyko konfliktas, po ko pastaroji savo buto svetainėje nurodo: „ va čia jis mane tampė “. Matoma, kaip policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Girdėti, kaip nukentėjusioji B. M. policijos pareigūnei aiškina, kokius darbus kaltinamasis S. S. atliko jos bute. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas iš buto išleidžia kaltinamąjį S. S.. Vaizdo įrašo trukmė 00:11:27 val.(b.l. 55-61, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 54, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašo matyti, kad 2023m. spalio 14d. įvykio vietoje atlikus abiejų konflikto dalyvių blaivumo testus, buvo nustatyta, kad tiek nukentėjusioji B. M., tiek ir kaltinamasis S. S. yra neblaivūs, t.y. nukentėjusiajai B. M. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, o kaltinamajam S. S.-3,68 promilių girtumas(b.l. 21-22, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0160, patikros sertifikato Nr. 1938355 matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2023m. birželio 16d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2023m. gruodžio 14d.(b.l. 20, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašo(forma Nr. 110/a) matyti, kad 2023m. spalio 14d., 16¹⁸ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, atlikusi buvusios nukentėjusiosios B. M., pasak kurios, pas ją dirbantis vyras jėga bandė išprievartauti, po ko moteris iššoko pro balkoną ir pasikvietė kaimyną į pagalbą, medicininę apžiūrą, konstatavo stebimą lūpų patinimą ir apatinės lūpos prakirtimą, kleba priekiniai dantys. Daugiau sužalojimų apžiūros metu nestebima, nes, pasak pacientės, jai daugiau niekur smūgiuota nebuvo. Galimai smurtavęs vyras paliktas namuose, atėjo kaimynas prižiūrėti. Moteris nori rašyti pareiškimą. Policijos vietoje nebuvo, bendrauta telefonu, pranešta, jog moteris vežama į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur pasitiko policijos pareigūnai(b.l. 49-51, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2023m. spalio 18d. teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs į ekspertinę įstaigą buvusios atvykusios nukentėjusiosios B. M. medicininę apžiūrą, davė išvadą apie tai, kad pil. B. M., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nugaros dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje, taškiniai odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir dviejų viršutinių priekinių dantų vainikų lūžius su nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje, buvo padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, paveikus kietu buku daiktu(daiktais) galimai aptariamo įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2023m. spalio 14d. Taškiniai odos nubrozdinimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu(daiktais); kiti sužalojimai-kietu, huku daiktu(daiktais). Nukentėjusiajai B. M. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 72, t. 1).

Vienas iš išžaginimo bei seksualinio prievartavimo požymių, skiriančių šiuos nusikaltimus nuo savanoriško lytinio santykiavimo bei savanoriško lytinės aistros tenkinimo, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t.y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Nukentėjusiosios valia gali būti palaužiama įvairiais būdais, tame tarpe ir fiziniu smurtu bei grasinimu panaudoti fizinį smurtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. S., pastarojo žodžiais, vieną kartą atvykęs į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą asmenį kepti šašlykų, ten susipažino su nukentėjusiąją B. M., nuo ko ir prasidėjo jų tarpusavio bendravimas, pas kurią nuo 2022 metų vasaros, savaitgaliais, pastoviai pradėjo atvažinėti į namus, kur nukentėjusiosios prašymu atlikinėjo jos buto remontą, o pasilikdamas nakvoti, permiegodavo atskirai kitame kambaryje. Kaltinamasis S. S. pas nukentėjusiąją B. M. buvo atvykęs į namus ir nusikaltimo išvakarėse, t.y. 2023m. spalio 13d., likdamas nakvoti. Bute buvo vartojamas alkoholis, t.y. kaltinamasis S. S. ir nukentėjusioji B. M. gėrė kaltinamojo atsivežtus alų ir degtinę. Nukentėjusiosios B. M. teigimu, po išgertuvių ji nuėjo miegoti ir su drabužiais atsigulė į lovą viename kambaryje, o kaltinamasis S. S. nuėjo į kitą kambarį. Nukentėjusiosios B. M. žodžiais, ją pažadino šuns lojimas, o prabudusi, pamatė, kad lovoje šalia jos guli kaltinamasis S. S., kuris buvo ją apsikabinęs per liemenį. Iššokusi iš lovos, pasak nukentėjusiosios, ji liepusi kaltinamajam S. S. išeiti iš kambario, tačiau šis nesiruošė tai daryti, pasakydamas, kad „ ji bus jo “, o jai pačiai norint išbėgti iš kambario, pamatė, kad kambario durys yra užrakintos. Tada bylos duomenimis nukentėjusioji B. M. norėjo išbėgti iš buto per balkoną, tačiau, pastarosios žodžiais, kaltinamasis S. S., nenorėdamas jos išleisti, suėmė ją ties pažastimis ir, pargriovęs ant grindų, jai gulint ant nugaros, apžergė kojomis ties šlaunimis ir, kaire ranka stipriai spausdamas ją prie grindų, segė nukentėjusiosios B. M. kelnių diržą, tokiu būdu ketindamas santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, o pastarajai jį(kaltinamąjį S. S.) stumiant ir šaukiantis pagalbos, jis(kaltinamasis S. S.) pradėjo ją mušti, su dešinės rankos kumščiu suduodamas du smūgius į veido sritį, tačiau kaltinamasis S. S. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji B. M., aktyviai priešindamasi, su keliu įspyrė jam(kaltinamajam S. S.) į pilvo sritį, dėl ko pastarasis nukentėjusiąją paleido ir nukentėjusioji B. M. pabėgo iš buto, išlipdama per balkoną.

Kadangi teismų praktikoje išžaginimo vykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris, darydamas nusikaltimą, naudojo fizinį smurtą ir lytiškai santykiavo ar tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju, tačiau išžaginimo, seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012m. gruodžio 18d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-643/2012 ir kt.), šiuo konkrečiu atveju teismas vertina, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis S. S., veikdamas kaip vykdytojas, ketindamas santykiauti su nukentėjusiąja B. M. prieš jos valią, pastarosios atžvilgiu naudojo tik fizinį smurtą, tačiau lytinės prievartos veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, t.y. ketinimas išžaginti nukentėjusiąją nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. S. kaltė dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo S. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1d. 149 str. 1d., požymius, t.y. išžaginimas bendrininkų grupe(kvalifikuotas išžaginimas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 23,02 Lt.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios B. M. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų(toliau-PSDF), atlyginti(b.l. 37-40, t. 1).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, 2024m. kovo 01d. raštu informuodama teismą apie PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą, kartu nurodė, kad atsisako savo civilinio ieškinio dėl turėtų nukentėjusiosios gydymo išlaidų už suteiktas medicinos paslaugas atlyginimo(b.l. 31-34, t. 2). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo S. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. S. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, byloje nesant duomenų apie jo teistumus gimtinėje, t.y. Ukrainos Respublikoje, kuris Lietuvos Respublikoje taip pat teistas nebuvo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo S. S. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą už padarytą veiką skirti jam kuo švelnesnę bausmę, pasižadėdamas teismui ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo S. S. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai atlygino tiek nusikaltimu padarytą tiesioginę žalą pačiai nukentėjusiajai B. M., tiek ir nusikaltimu padarytą netiesioginę žalą, t.y. valstybės patirtas išlaidas, išleistas nukentėjusiajai B. M. suteiktoms gydymo paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam S. S. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, įstatymų leidėjui sankcijoje numačius tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. 2019m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d., pagal kurią ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Visgi, įstatymo leidėjas numatė ir išimtį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikytinas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII ir XLIV skyriuose. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. S. padarytas sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui yra priskirtinas LR BK XXI skyriuje numatytų nusikaltimų kategorijai, todėl pastarajam negali būti taikytinos nuo 2020m. liepos 01d. įsigaliojusios naujos LR BK 75 str. redakcijos nuostatos.

Nežiūrint į tai, kartu pažymėtina, kad bausmės paskirtis-galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirties nustatymą nulemia nusikalstamumo būklė ir dinamika, baudžiamosios politikos kryptingumas, vyraujanti bausmės teorija. Bausmės paskirties įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme turi principinę reikšmę, nes tai lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus faktorius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas ir įvertinti bausmių efektyvumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad teismas, taikydamas konkrečius įstatymus, kartu atsižvelgia į juose nustatytų draudimų ir reikalavimų teisingumą bei sankcijose numatytų bausmių už jų pažeidimą proporcingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai(LR Konstitucinio Teismo 2003m. birželio 10d. nutarimas).

Iš esmės analogišką poziciją formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pabrėžęs, kad „ kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę “(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Taigi, teisingumas reiškia, kad „<...> pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą “(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005; Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių LR BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teisino diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Ši taisyklė iš dalies koreguoja bausmės skyrimui skirtų normų turinį, kai konkrečioje byloje kaltininkui būtina nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamasis S. S., kaip dirbantis asmuo, yra pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris jam inkriminuojamos veikos padarymo metu neturėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų(b.l. 167-172, t. 1), todėl, nežiūrint į kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumo laipsnį, visgi konstatuotina, kad kaltinamojo padaryta pavojinga veika, kuria buvo kėsintasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, kuri beje nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamajam neatlikus jokių lytinės prievartos veiksmų nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu, buvo atsitiktinio pobūdžio. Kadangi kaltinamasis S. S., turintis leidimą gyventi Lietuvoje, oficialiai dirba, kuris, dar ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai atlygindamas nusikaltimu padarytą žalą, bylos nagrinėjimo teisme metu viešai atsiprašė nukentėjusiosios už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, o pastaroji, teisminio bylos proceso metu, išreikšdama poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. S. taikymo, prašo teismą kaltinamojo griežtai nebausti, pastarajam paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, pasak kurios, nors jos santykiai su kaltinamuoju ir nutrūko, tačiau tarp jos ir kaltinamojo S. S., su kuriuo ji ir šiuo metu tebebendrauja telefonu, išliko draugiški santykiai. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visų aukščiau paminėtų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtus bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajai S. S. jam inkriminuojamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl tikslinga kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3d. nuostatas, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą,-laisvės apribojimą, tačiau taikant šios bausmės maksimumą, paskirtos bausmės atlikimo metu paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Kaltinamojo S. S., kaip užsienio valstybės piliečio, nemokančio kalbos, kuria vyko bylos procesas, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 118-121, 124, t. 1, b.l. 16-17, 28-30, t. 2).

2024m. kovo 14d. surengtame nuotoliniame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo S. S. gynėjai pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamojo interesus, dėl kurių buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme 2024m. kovo 18d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam S. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 260,83 Eur.(dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir 33 eur/ct.) sumą(b.l. 50-52, t. 21).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Nors kaltinamajam S. S., kaip užsienio valstybės piliečiui, nemokančiam kalbos, kuria vyko bylos procesas, baudžiamasis įstatymas ir numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 3p.), kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamasis S. S. yra dirbantis asmuo, kuris turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, o prašomų priteisti išlaidų suma(pastaba: antrinės teisinės pagalbos išlaidos paskaičiuotos, vadovaujantis LR Vyriausybės 2016m. balandžio 13d. nutarimu Nr. 364 „ Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo “ nuostatomis) nėra aiškiai per didelė ir pilnai atitinka protingumo kriterijus, atsižvelgiant į kaltinamojo S. S. turtinę padėtį, iš pastarojo visa apimtimi yra priteistinos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jo interesus atstovaujant advokatei, kaip gynėjai pagal paskyrimą, išlaidos LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 149 str. 1d., ir, pritaikius BK 54 str. 3d. nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu dvejiems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis S. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis S. S. privalo būti savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, o pasikeistus gyvenamosios vietos adresui, kitoje savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam S. S. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbinių santykių nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą;

c) įpareigoti likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. S. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti, grąžinant kaltinamajam S. S. iš jo buvusį paimtą asmens dokumentą, t.y. Ukrainos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios B. M. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo S. S. 260,83 Eur.(du šimtus šešiasdešimt eurų ir 33 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. vasario 27d. sprendimą Nr. KTS-2024-01393 suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant kaltinamojo S. S. interesus teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swed-bank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam S. S.-nuo nuosprendžio, išversto į rusų kalbą, nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.