- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- eAN2-80-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00035-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kategorijos
- 16.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. EII-55-1139/2025 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose gauti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųsti V. G. skundai dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 23 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir Nr. 40-ANR_N-3848-2025 (toliau - skundas), kuriais V. G. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje bei jam pagal nutarimą Nr. 40-ANR_N-3847-2025 paskirta 460 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams; pagal nutarimą Nr. ANR_N-3848-2025 paskirta analogiška nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – tokiam pačiam terminui. 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas nutarė administracinių nusižengimų bylas pagal šiuos skundus sujungti į vieną bylą.
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundai tenkinti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3847-2025 panaikintas ir V. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3848-2025 panaikintas ir V. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteista V. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. Nr. 40-ANR_N-3848-2025.
4. Skunde nurodoma, kad teismas vertindamas surinktus įrodymus konstatavo, jog V. G. į pervažą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau dėl objektyvių priežasčių jo nematė ir nesuprato darantis pažeidimą, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo. Nesant visų nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, požymių, V. G. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl abiejų jam inkriminuotų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino, jog dėl kelio ženklo Nr. 625 „Apylankos kryptis“, kuris uždengė V. G., privažiavusiam prie geležinkelio pervažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės bei stovinčiam prie eismo šviesoforo, geležinkelio šviesoforo šviesų signalo matomumą, V. G. geležinkelio šviesoforą galėjo pamatyti tik transporto priemonei įvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą bei transporto priemonei susilyginus su aptariamu geležinkelio šviesoforu ir geležinkelio pervažos užtvaru.
6. Šiaulių aps. VPK ANBNS su tokiu Teismo įrodymų vertinimu nesutinka, nes jis yra prieštaringas vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims ir dėl to klaidingas. V. G. pateiktame vaizdo įraše „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“, darytame su mobilaus ryšio telefonu, kurio vaizdo įrašymo kameros vaizdo stebėjimo aprėptis yra siauresnė ir vaizdo stebėjimo kampas yra mažesnis, nei kabinoje sėdinčio vairuotojo, matosi, kad V. G. jau važiuojant per sankryžą ir važiuojant link geležinkelio pervažos šviesoforo (vaizdo įrašo 2 min. 17 sek.), gerai yra matomas ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kuriame įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis, o to paties vaizdo įrašo 2 min. 19 sek. matosi gerai visas geležinkelio pervažos šviesoforas su abejomis jo sekcijomis ir jose įrengtais abiem šviesoforo signalų lęšiais, todėl V. G. 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. važiuodamas tokiu pačiu greičiu, prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ne tik galėjo, bet ir turėjo matyti geležinkelio pervažos šviesoforą ir jame pakaitomis mirksinčius šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus bei sustoti prie geležinkelio pervažos šviesoforo prieš prie šviesoforo įrengtą užtvarą. Iš šiame vaizdo įraše užfiksuotų infrastruktūros objektų bei horizontalaus ir vertikalaus kelio ženklinimų taip pat matosi, kad su geležinkelio pervažos šviesoforu, kuris įrengtas greta horizontaliojo V. G. važiuojamosios eismo juostos ženklinimo „Rodyklės“, V. G. vairuojamo automobilio kabinos priekine dalis susilygina vaizdo įrašo 2 min. 22 sek, tai yra po penkių sekundžių nuo to momento, kai V. G. jau buvo matomas ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kurioje įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis. Iš kito administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3847-2025, esančio vaizdo įrašo „Mazeikiai_ch37_20250317092200_20250317092300.asf“ matosi, kad geležinkelio pervažos šviesoforo signalai pakaitomis mirksi kas pusę sekundės, tai yra vienas šviesoforo signalas sumirksi kas sekundę. Taigi V. G., 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. važiuodamas tokiu pačiu greičiu, turėjo matyti bent aštuonis pakaitomis mirksiančius geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus, nes 2 sekundės jam buvo matoma ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kurioje įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis, o dar 3 sekundės po to – visas geležinkelio pervažos šviesoforas su abejomis jo sekcijomis ir jose įrengtais abiem šviesoforo signalų lęšiais. Taip pat pažymėtina, kad vairuotojas sunkiasvorės transporto priemonės kabinoje šiuo atveju sėdėjo kairiau, nei prie priekinio stiklo pritvirtintas telefonas, su kuriuo buvo padarytas vaizdo įrašas „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“, bet to, telefono vaizdo įrašymo kameros vaizdo stebėjimo aprėptis yra siauresnė, nei žmogaus, todėl šiuo atveju V. G. geležinkelio pervažos šviesoforą ir jame draudžiančius eismą pakaitomis mirsiančius raudonos spalvos signalus turėjo pastebėti dar anksčiau, nei tai yra užfiksuota vaizdo įraše „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. G. 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. važiuojant per geležinkelio pervažą tokiu pat greičiu, galėjo ir turėjo sustoti prie geležinkelio pervažos šviesoforo prieš prie šviesoforo įrengtą užtvarą, o to nepadaręs, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 73.11 punkto reikalavimą.
7. Sutiktina su Teismo nurodyta aplinkybe, kad iš vaizdo įrašo negalima tiksliai nustatyti kiek laiko V. G. važiavo atstumą nuo tos vietos, kurioje V. G. jau galėjo matyti geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus, iki tos vietos, kurioje V. G. vairuojamo automobilio kabinos priekine dalis susilygino su geležinkelio pervažos šviesoforu, tačiau sulyginus V. G. pateiktame vaizdo įraše „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“ užfiksuotos sunkiasvorės transporto priemonės padėtį kelio infrastruktūros objektų atžvilgiu (stulpo, ant kurio įrengta vaizdo stebėjimo kamera) su užfiksuotos sunkiasvorės transporto priemonės padėtimi kelio infrastruktūros objektų atžvilgiu (stulpo, ant kurio įrengta vaizdo stebėjimo kamera) vaizdo įrašuose „Mazeikiai_ch37_20250317092200_20250317092300.asf“ ir „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)asf“, galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. G. 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. šį atstumą įveikė ne greičiau nei per 3 sekundes. Taigi, V. G. tokiu atveju turėjo matyti mažiausiai šešis pakaitomis mirksiančius geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus, nes, kaip jau minėta, 3 sekundės jam buvo matomas visas geležinkelio pervažos šviesoforas su abejomis jo sekcijomis ir jose įrengtais abiem šviesoforo signalų lęšiais.
8. Šiaulių aps. VPK ANBNS taip pat nesutinka su Teismo išvada, kad V. G. vairuojant ne lengvąją, o krovininę transporto priemonę, dėl aukštesnio vaizdo iš jos kabinos galėjo papildomai apsunkinti jam matomumą, tačiau šie duomenys priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti.
9. Pažymėtina, kad V. G. pateiktame vaizdo įraše „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“ yra užfiksuota, kad geležinkelio pervažos šviesoforas puikiai matosi, visos šviesoforo konstrukcinės dalys, įskaitant šviesoforo signalų lęšius, patenka į vairuotojo stebėjimo lauką. Be to, administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3847-2025, esančiame vaizdo įraše „Mazeikiai_ch37_20250317092200_20250317092300.asf“ bei administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3848-2025, esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)asf“ yra užfiksuota, kad geležinkelio pervažos šviesoforo sekcijos su jose įrengtais signalų lęšiais yra įrengti V. G. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės priekinių ir šoninių kabinos stiklų aukštyje. Tai patvirtino ir pats V. G., nurodęs, kad važiuodamas per minėtą geležinkelio pervažą per šoninį vairuotos transporto priemonės stiklą vieną kartą matė įsijungusius ir pakaitomis mirksiančius geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Teismo išvada dėl papildomo matomumo apsunkinimo, kuri nurodė V. G., pareiškėjui vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, yra klaidinga.
10. Taip pat Šiaulių aps. VPK ANBNS nesutinka su Teismo klaidingai nustatyta aplinkybe, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog geležinkelio pervažos šviesoforas pradeda matytis tik V. G. vairuotai transporto priemonei įvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ir šiai transporto priemonei susilyginus su aptariamu geležinkelio šviesoforu bei geležinkelio pervažos užtvaru.
11. Kaip jau minėta, V. G. pateiktame vaizdo įraše „d8cbf522-ace3-467c-bedd-48206b53ac07.mp4“ matosi, kad V. G. jau važiuojant per sankryžą ir važiuojant link geležinkelio pervažos šviesoforo (vaizdo įrašo 2 min. 17 sek.), gerai yra matoma ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kurioje įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis, o to paties vaizdo įrašo 2 min. 19 sek. matosi gerai visas geležinkelio pervažos šviesoforas su abejomis jo sekcijomis ir jose įrengtais abiem šviesoforo signalų lęšiais. Taip pat iš šiame vaizdo įraše užfiksuotų infrastruktūros objektų bei horizontalaus ir vertikalaus kelio ženklinimų matosi, kad su geležinkelio pervažos šviesoforu, kuris įrengtas greta horizontaliojo V. G. važiuojamosios eismo juostos ženklinimo „Rodyklės“ V. G. vairuojamo automobilio kabinos priekinė dalis susilygina vaizdo įrašo 2 min. 22 sek., tai yra po penkių sekundžių nuo to momento, kai V. G. jau buvo matoma ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kurioje įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis.
12. Šiaulių aps. VPK ANBNS taip pat nesutinka su Teismo padaryta išvada, kad dėl tuo metu buvusių eismo sąlygų, kuris vyko įprastai, nebuvo visiškai sustojęs, stebint tiek kitas transporto priemones, tiek kelių eismo šviesoforo žalią signalą, tiek esančius kelio ženklus, vienu metu važiuojant ir per sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, ir per geležinkelio pervažą, V. G. galėjo nepamatyti geležinkelio šviesoforo signalo per 5 sekundes, kol nuo eismo šviesoforo atvažiavo iki geležinkelio šviesoforo, ir kol turėjo galimybę prieš geležinkelio pervažą sustabdyti transporto priemenę.
13. Kaip nurodė V. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso teisme metu, per šią geležinkelio pervažą jis važiuoja kasdien, todėl žino problematišką šios pervažos vietą. Taigi, V. G. žinodamas eismo situaciją geležinkelio pervažos ribose, važiuodamas per ją kiekvieną dieną, laikydamasis KET reikalavimų, turėjo vadovautis ne buvusiomis eismo sąlygomis, tai yra nežiūrėti ką daro kitų transporto priemonių vairuotojai ir elgtis taip pat, o šviesoforo signalais, kaip ir nurodyta KET 168 punkte. Pažymėtina, kad, jei pareiškėjui neužteko laiko tinkamai įvertinti KET numatytas eismo reguliavimo priemones, tai jis, vadovaujantis KET 127 punktu, turėjo sumažinti važiavimo greitį, arba, esant reikalui, visiškai sustoti ir važiuoti per geležinkelio pervažą, įsitikinus, kad eismo reguliavimo priemonė – šiuo atveju geležinkelio pervažos šviesoforas, leidžia eismą.
14. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro LR ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3847-2025, bei administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3848-2025, surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina V. G. kaltę dėl padaryto KET pažeidimo, 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. pravažiavus geležinkelio pervažą, esant įjungtiems pakaitomis mirksintiems draudžiamiems eismą (raudoniems) šviesoforo signalams. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 23 d. nutarimais Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir 40-ANR_N-3848-2025 pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. kaltė, du kartus (2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min.) padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 421 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, o Teismo netinkamas įrodymų vertinimas nešalina V. G. administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-55-1139/2025, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. priimti nutarimai Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir Nr. 40-ANR_N-3848-2025.
Atsiliepimas
16. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovas advokatas M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-06-26 nutartis teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir priėmė motyvuotą nutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. apie tai, kad važiuoja per geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, pamatė tuo metu, kai privalėjo užbaigti važiavimą per geležinkelio pervažą. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu V. G. aiškiai negalėjo patvirtinti, kuriuo momentu matė mirksintį pervažos raudoną signalą ir iš viso ar matė vienu ar kitu atveju. Apeliantas niekuo nepagrįsdamas tvirtina, kad, V. G. turėjo matyti bent aštuonis pakaitomis mirksiančius geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus. Šie argumentai niekuo nepagrįsti ir nepatvirtina V. G. kaltės. Neaišku koks specialistas atliko skaičiavimus, kokia įranga naudota tam, kad atlikti specialių žinių reikalaujančius skaičiavimus. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad V. G. pateiktame vaizdo įraše (kuris darytas vaizdo registratoriumi, o ne mobilaus ryšio telefonu), o būtent – 2 min. 17 sek., gerai yra matomas ne tik geležinkelio pervažos šviesoforo viena iš dviejų sekcijų, kuriame įrengtas vienas iš raudonos spalvos šviesoforo signalų, bet ir šviesoforo signalo lęšis, o to paties vaizdo įrašo 2 min. 19 sek. matosi gerai visas geležinkelio pervažos šviesoforas su abejomis jo sekcijomis ir jose įrengtais abiem šviesoforo signalų lęšiais, todėl V. G. 2025 m. kovo 17 d. ir 9 val. 22 min., ir 10 val. 18 min. važiuodamas tokiu pačiu greičiu, prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ne tik galėjo, bet ir turėjo matyti geležinkelio pervažos šviesoforą ir jame pakaitomis mirksinčius šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus bei sustoti prie geležinkelio pervažos šviesoforo prieš prie šviesoforo įrengtą užtvarą. Pažymėtina, kad vienas iš signalų nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nėra matomas šviesoforo signalas jo neprivažiavus, kai važiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ką ir darė V. G. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pervažos šviesoforą uždengia ne tik apylankos ženklas, kuris po V. G. kreipimosi į policiją, buvo nuimtas, bet ir lentelė informuojanti apie įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Geras pervažos šviesoforo matomumas tik privažiavus geležinkelio pervažos užtvarą, kita vertus, sėdint krovininio automobilio kabinoje matomumas visai kitoks, nei matyti vaizdo įrašo, padaryto vaizdo registratoriumi. Pateikiami V. G. vairuojamo krovininio automobilio stop kadrai iš vairuotojo kabinos. Iš kabinos vidaus vaizdo galima pagrįstai teigti, kad matomumas nėra toks, kokį įsivaizduoja apeliacinį skundą pateikusi institucija, ir kad V. G. turėjo matyti aštuonis pakaitomis mirksiančius geležinkelio pervažos šviesoforo draudžiančius (raudonus) eismą signalus. Iš policijos pateikto vaizdo įrašo D37 (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2025 m. kovo 17 d. nuo 09:22:00 mirksi pervažos signalas, tačiau nematyti kaip prie pervažos priartėja V. G. vairuojamas automobilis. 09:22:05 jau matosi, kad įvažiuoja į geležinkelio pervažą mėlynas krovininis automobilis, kurį vairuoja V. G., tačiau jis įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, kaip ir kiti automobiliai, o STOP juostą, prie kurios turi stovėti degant draudžiamam pervažos signalui jau buvo pravažiavęs, o 09:22:09 jau buvo ties pakeliamu pervažos užtvaru. Pats užtvaras pradėjo leistis 09:22:12. Atsižvelgiant į automobilio dydį, jis susilygino su pervažos šviesoforu jau visu automobiliu būdamas už STOP juostos, todėl jau ir tada pamačius raudoną mirksintį pervažos signalą, V. G. turėjo pabaigti manevrą, ką teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, neaišku ar V. G. įvažiavo į geležinkelio pervažą iš eigos, t. y. degant žaliam šviesoforo signalui, ar pradėjo važiuoti nuo STOP juostos, kas taip pat lemia galėjimą pamatyti mirksintį pervažos šviesoforą. Bet kokiu atveju, V. G. įvažiavo į pervažą įsitikinęs, kad eismas galimas ir neartėja bėginė transporto priemonė, o užtvaras pakeltas. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, privažiavus prie geležinkelio pervažos iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, bei stovint prie eismo šviesoforo, kelio ženklas Nr. 625, kuris pakabintas ant to paties stulpo po ženklu Nr. 507, užstoja geležinkelio šviesoforą ir jo nesimato (vaizdo įrašo laikas 00:01:17). Be to, geležinkelio šviesoforą užstoja ir kelio ženklas Nr. 507 bei informacinė lentelė. Deja iš V. G. vaizdo įrašo nematyti koks yra pačių geležinkelio pervažos šviesoforų matomumas, kai mirksi raudonas signalas, nes tuo metu pervaža nebuvo uždaryta. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įrašo net nesimato, kad mirksėtų baltas šviesoforo signalas, kas patvirtina, kad negalėjo matyti raudono mirksinčio šviesoforo signalo. Iš kito policijos pateikto vaizdo įrašo, matyti, kad raudonas geležinkelio šviesoforas mirksi 2025 m. kovo 17 d. nuo 10:18:06, 10:18:17 matosi kaip įvažiuoja mėlynas krovininis automobilis, vairuojamas V. G.. Iki tol per pervažą pravažiavo visa eilė automobilių. O užtvaras pradeda leistis 10:18:22, kai V. G. automobilis buvo ties užtvaro viduriu, o automobilio priekis ties geležinkelio bėgiais. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad iš policijos pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad kelio užtvaras pradeda leistis skirtingai, pirmu atveju praėjus 12 sekundžių nuo įrašo pradžios, antru atveju praėjus 16 sekundžių. Pagal Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36, 82-ą punktą, šviesoforų į automobilių kelio pusę ir automatinių užtvarų užkardų (jei ant jų įtaisytos lemputės) raudoni pakaitomis degantys žiburiai užsidega, kai traukinys įvažiuoja į pervažos ruožą ir, praėjus apskaičiuotam laikui, užtvarų užkardai švelniai nusileidžia į horizontalią padėtį (užsidaro). Taigi, užtvarai pradeda leistis tik praėjus nustatytam laikui, koks jis šiuo atveju neaišku. Panaikintuose nutarimuose nurodyta, kad V. G. pažeidė KET 173.3 ir 168 punktų reikalavimus. Remiantis KET 173.3. punktu eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. G. įvažiavo į geležinkelio pervažą esant pakeltam užtvarui, kuris pradėjo leistis tik jam jį pravažiavus (pirmu atveju) ir susilygus su juo (antru atveju). Taigi V. G. nepažeidė šio KET punkto, kaip ir nepažeidė KET 168 punkto, priešingai nei bando įrodyti visiškai nepagrįstai institucija, priėmusi nutarimus. Mirksinčius pervažos šviesoforo signalus užstojo kelio ženklai. Paminėtina, kad apylankos ženklas netrukus buvo nuimtas ir perkeltas ant tvoros (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jo jau nebebuvo darant nuotraukas prieš teikiant skundą teismui. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir teismų praktiką, galima pagrįstai teigti, kad 2025-06-26 nutartis teisėta ir pagrįsta, byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų padaręs administracinį nusižengimą tyčią ar dėl neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai panaikino nutarimus, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti V. G. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
17. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir paliekami galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. priimti nutarimai Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir Nr. 40-ANR_N-3848-2025.
Žemesnės instancijos teismas
19. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.
20. V. G. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 17 d. 9 val. 22 min. Mažeikių rajono sav., Mažeikių m. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas krovininį automobilį MAN, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradeda leistis bei 2025 m. kovo 17 d. 10 val. 18 min. Mažeikių rajono sav., Mažeikių m. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas krovininį automobilį MAN, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradeda leistis.
21. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės. 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. 173.3. punkte nurodyta, kad Eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti).
22. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad V. G. 2025 m. kovo 17 d. 9 val. 22 min. ir 2025 m. kovo 17 d. 10 val. 18 min. Mažeikių rajono sav., Mažeikių m. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas krovininį automobilį MAN, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradeda leistis, tačiau apylinkės teismas, nutartimi panaikindamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. priimtus nutarimus Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir Nr. 40-ANR_N-3848-2025, konstatavo, kad nors byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad V. G. į pervažą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau dėl objektyvių priežasčių jo nematė ir nesuprato darantis pažeidimą, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas tokius apylinkės teismo argumentus atmeta ir pritaria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. priimtų nutarimų Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir Nr. 40-ANR_N-3848-2025 išvadoms
24. Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
25. Pirmiausia pažymėtina, kad V. G. teiginiai, kad jis negalėjo matyti pervažos raudono šviesoforo signalo, nes pervažos šviesoforą uždengė ne tik apylankos ženklas, kuris po V. G. kreipimosi į policiją, buvo nuimtas, bet ir lentelė informuojanti apie įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio.
26. Iš 2025-03-17 09.22 val. geležinkelio pervažą filmuojančios kameros daryto vaizdo įrašo matyti, kad 09.22.00 val. geležinkelio pervažoje pakaitomis dega raudonas šviesoforo signalas. 09.22.05 val. matyti, kaip V. G. vairuojamas automobilis artėja ties raudonu mirksinčiu šviesoforu, 09.22.09 val. susilygina su šviesoforu, 09.22.10 val. pradeda leistis kelio užtvarai, 09.22.13 val. V. G. užvažiuoja ant pervažos ir ją pravažiuoja. Iš 2025-03-17 10.18 val. geležinkelio pervažą filmuojančios kameros daryto vaizdo įrašo matyti, kad 10.18.10 val. geležinkelio pervažoje pakaitomis dega raudonas šviesoforo signalas. 10.18.17 val. matyti, kaip V. G. vairuojamas automobilis artėja ties raudonu mirksinčiu šviesoforu, 10.18.19 val. susilygina su šviesoforu, 10.18.20 val. pradeda leistis kelio užtvarai, 10.18.22 val. V. G. užvažiuoja ant pervažos ir ją pravažiuoja. Iš V. G. pateikto registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kad privažiavus prie geležinkelio pervažos iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, bei stovint prie eismo šviesoforo, kelio ženklas Nr. 625, kuris pakabintas ant to paties stulpo po ženklu Nr. 507, užstoja geležinkelio šviesoforą ir jo nesimato. Pradėjus važiuoti, 02.18 min. pasimato pervažos šviesoforo lęšiai, dešinysis nukreiptas, o kairysis yra tiesiai V. G. matymo laukui. 02.23 min. V. G. automobilis susilygina su pervažos šviesoforu ir 02.26 min, asmuo pervažiuoja pervažą.
27. Iš šių vaizdo įrašų analizės matyti, kad abejais atvejais V. G., važiuodamas per pervažą, buvo susilyginęs su pervažos šviesoforu, kai tuo metu jau 9 sekundės pakaitomis degė raudonas pervažos šviesoforas, kas patvirtina aplinkybę, kad V. G. važiuodamas nuo tos vietos, kurioje kelio ženklai jam galimai užstojo matomumą, jau degė pakaitomis raudonas pervažos šviesoforas. Be to, asmens argumentus, kad važiuojant jam šviesoforo signalus uždengė kiti kelio ženklai paneigė paties V. G. pateikto registratoriaus vaizdo įrašo medžiaga, iš kurios matyti, kad pradėjus važiuoti nuo šviesoforo, 02.18 min. pasimato pervažos šviesoforo lęšiai, dešinysis nukreiptas, o kairysis yra tiesiai V. G. matymo laukui, o 02.23 min. V. G. automobilis susilygina su pervažos šviesoforu, t. y. nuo šviesoforo pamatymo iki susilyginimo praeina 5 sekundės, kai tuo tarpu pažeidimų padarymo metu pervažos šviesoforas veikė 9 sekundės iki asmens susilyginimu su šviesoforu, kas patvirtina, kad V. G. prie geležinkelio pervažos priartėjo jau iš anksto matydamas degantį ir eismą draudžiantį raudonos spalvos šviesoforo signalą. Taigi, akivaizdu, kad jis žinojo, jog eismas šioje vietoje reguliuojamas ne tik kelio užtvaru, bet ir šviesoforo signalu, kadangi kaip pats nurodė, šiuo keliu kasdien važinėja ir žino problematišką šios pervažos vietą.
28. V. G. yra įgijęs teisę vairuoti, atitinkamai turintis žinoti ir žinantis KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, jis neįsitikinęs, ar dega eismą draudžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tokios aplinkybės rodo V. G. veikus neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net jei tikėti V. G. teiginiais, kad dėl kitų kelio ženklų jis negalėjo matyti draudžiamo šviesoforo signalo, tai neturi reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą. KET 170 punkte numatyta, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Taigi, šiame KET punkte išvardinti alternatyvūs veiksmai, kaip turi pasielgti vairuotojas, priartėjęs prie geležinkelio pervažos ir matydamas, kad važiuoti per pervažą draudžiama.
29. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad V. G. negalėjo sustoti prieš šviesoforą tokiu atstumu, kad galėtų matyti jo signalus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nesant objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių sustoti tinkamu atstumu iki šviesoforo, V. G. neatsargios kaltės nepaneigia. V. G. nebuvo pakankamai rūpestingas ir prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, neįsitikino, ar dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, nors pagal veikos ir savo asmenines savybes tai galėjo ir turėjo padaryti.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikintina ir paliktini galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. Nr. 40-ANR_N-3848-2025.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. EII-55-1139/2025 panaikinimo, tenkinti.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. Nr. 40-ANR_N-3847-2025 ir 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. Nr. 40-ANR_N-3848-2025.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.