- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-503-790/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Literna“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3427-258/2017 pagal ieškovės V. P. individualios įmonės „Pranva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl viešo aukciono pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sudaryti sutartį, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Literna“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. P. individuali įmonė „Pranva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas (toliau – ir atsakovei), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu valstybės nekilnojamojo turto viešąjį aukcioną Nr. 130428, įvykusį 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. sausio 26 d., ir jo rezultatus, įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove už 18 813 Eur dėl 2293/17187 dalių prekybos paviljono-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 120/360 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).Ieškovė nurodė, kad yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, kuriai priklauso 14894/17187 nurodyto pastato dalys. Valstybė taip pat yra nurodyto pastato savininkė, jai priklauso 2293/17187 pastato dalys. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso lauko tualetas ir aikštelė, esantys tuo pačiu adresu. Šį turtą patikėjimo teise valdo atsakovė. Nurodytas valstybei priklausantis turtas kartu su 120/306 dalių žemės sklypu (toliau – ir ginčo turtas) buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pradinė bendra parduodamo turto kaina buvo nustatyta 18 813 Eur, ši kaina atitiko pagal individualų turto vertinimą nustatytą kainą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. informavo ją apie ketinimą organizuoti viešą aukcioną valstybės nuosavybe esančiam turtui parduoti, pranešė apie aukciono sąlygas. Ieškovė sutiko pirkti turtą už nustatytą pradinę jo kainą. 2017 m. sausio 23-26 d. vyko ginčo turto aukcionas, turtas parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, t. y. 37 200 Eur. Atsakovė, inicijavusi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto viešą aukcioną po to, kai ieškovė išreiškė sutikimą pirkti turtą už pagal individualų turto vertinimą nustatytą kainą, pažeidė jos kaip pastato bendraturtės teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkte yra nustatyta, kad aukcionas gali būti inicijuojamas tik realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiu 2017 m. sausio 23-26 d. vykusį valstybės nekilnojamojo turto viešąjį aukcioną Nr. 130428 ir jo rezultatus, įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir su ieškove pasirašyti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį už 18 813 Eur kainą.Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. pranešimu ieškovę informavo, kad ieškovei išnuomotas valstybės nekilnojamasis turtas bus parduodamas atsakovės organizuojamame viešame aukcione. Ieškovė buvo pakviesta dalyvauti aukcione. Iš atsakovės 2016 m. gruodžio 13 d. pranešimo ieškovei taip pat matyti, kad atsakovė, vadovaudamasis CK 4.79 straipsniu, ieškovei kaip parduodamo turto bendraturtei siūlė pasinaudoti pirmumo teise viešo aukciono būdu pirkti parduodamą turtą už didžiausią viešame aukcione siūlomą turto kainą. Pranešime nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nedalyvaus viešame aukcione arba dalyvaus, bet jos pasiūlyta kaina iš visų aukciono dalyvių nebus didžiausia, turtas bus parduotas viešo aukciono laimėtojui, pasiūliusiam didžiausią kainą.Teismas, remdamasis CK 4.79 straipsniu, Aprašo 19 punktu, sprendė, kad pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį turto, esančio bendrąja nuosavybe, buvo pažeista. Pagal Aprašo 19 punktą, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal Aprašo 22.2 papunktį, ir Aprašo 22.9 papunkčio sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu.Atsakovė faktiškai nepasiūlė ieškovei pasinaudoti įstatyme įtvirtinta pirmumo teise pirkti parduodamą turtą. Atsakovė turėjo pasiūlyti ieškovei parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį įsigyti už pradinę 18 813 Eur kainą, o ne už aukcione pasiūlytą didžiausią kainą. Teismas, siekdamas užtikrinti pirmenybės teisės įgyvendinimą, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Turto bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai taikė CK 4.79 straipsnį ir Aprašo 19 punktą. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 21 straipsnio 1 dalimi, CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, CK 4.79 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, turi būti taikoma atsižvelgiant į viešojo aukciono paskirtį ir tikslus bei specialias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės turto pardavimo sąlygas, įskaitant sąlygą, jog turto pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu.Nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme nėra nustatyta specialaus bendrąja nuosavybe esančio turto pardavimo būdo, taikytino bendraturčiams. CK 4.79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą daiktą kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Viešo aukciono būdu parduodamo valstybės turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Teismas neatsižvelgė į specialų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo reglamentavimą, nepagrįstai netaikė CK 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nesivadovavo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, netinkamai pritaikė CK 4.79 straipsnio normas. Aprašas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsniu, siekiant įgyvendinti šio straipsnio nuostatas, detaliai reglamentuojant valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo viešo aukciono būdu organizavimą ir vykdymą, sandorių, įvykus aukcionui dėl nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, sudarymą. Aprašas nenustato (nenustatė) turto pardavimo kitu, ne aukciono, būdu procedūrų ir sąlygų. Be to, nurodyta Aprašo nuostata yra prieštaringa, nenuosekli ir neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, CK 4.79 straipsnio nuostatų. Tai reiškia, kad teismas turėjo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, o ne jį įgyvendinančiu poįstatyminiu teisės aktu. To nedaręs, pažeidė įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principą. Be to, Aprašo 19 punktas, siekiant jį suderinti su nurodyto įstatymo nuostatomis, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 163. Pagal šiuo metu galiojančias Aprašo nuostatas aukcione parduodamo turto bendraturčiai apie ketinimą parduoti turtą viešame aukcione bei visas turto pardavimo sąlygas yra informuojami per notarą likus ne mažiau kaip 30 dienų iki aukciono vykdymo pradžios, tokiu būdu užtikrinant bendraturčių teisę dalyvauti aukcione ir, jiems pasiūlius didžiausią kainą, įsigyti turtą nuosavybės teise. Atsakovė ir nagrinėjamu atveju įvykdė tokius reikalavimus. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė dalyvavo ginčo turto aukcione ir turėjo galimybę jį įsigyti tokia pačia tvarka kaip ir kiti aukciono dalyviai. Tikėtina, kad ieškovei kitų aukciono dalyvių pasiūlyta ženkliai didesnė kaina už parduodamą turtą yra nepriimtina. Jei ieškovė būtų laimėjusi aukcioną ir aukciono būdu būtų įsigijusi turtą už jai priimtiną kainą, ginčas šiuo atveju net nebūtų kilęs. Ieškovė, sudalyvavusi aukcione, kurio nelaimėjo, reikšdama šį ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnis). Teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir pateiktais išaiškinimais, kad CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą. Pirmenybės teisę turinčiam bendraturčiui nesudaromos lengvatinės sąlygos įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002). Nors nurodytoje nutartyje buvo aiškinamas iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo ir CK 4.79 straipsnio normų tarpusavio santykis, tačiau tiek galiojusioje įstatymo redakcijoje, tiek Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijoje valstybės ir savivaldybių turto pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuojančios teisės normos yra iš esmės nepakitusios. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: Bendraturčių interesų gynimas įtvirtintas CK 4.79 straipsnyje. CK 6 knygos XXIII skyriaus 12 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios pardavimą aukciono būdu, bendraturčių teisių nenustato. Akivaizdu, kad nagrinėjamam teisiniam santykiui galioja teisės norma, nustatanti bendraturčių teisių gynimą. Atsakovė skunde pagrįstai nurodo, kad nuostatų, susijusių su bendraturčių teisėmis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra. Asmens teisių ribojimai nustatomi tik įstatymais, o bendraturčių pirmenybės teisės ribojimas įstatyme nenustatytas. Tokio ribojimo negalima išvesti iš specialiosios teisės normos tikslų ir uždavinių. Įstatymų leidėjas, siekdamas apriboti bendraturčių turtines teises, specialiame įstatyme privalėjo tiesiogiai tokį apribojimą numatyti. Nesant tokios įstatymo nuostatos, negalima teigti, kad toks turtinių teisių ribojimas apskritai egzistuoja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos išimtys, nereglamentuojančios ir neribojančios bendraturčio teisių, šiam ginčui netaikytinos. Teismas teisingai pritaikė materialiosios teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad teisės normų konkurencija šiuo atveju neegzistuoja. Nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 163 pakeisdama nutarimą Nr. 1178 ir juo patvirtintą Aprašą, neperžengė savo įgaliojimų ir ar nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes žemesnės galios teisės akte nustatytas reguliavimas konkuruoja su įstatyme nustatytu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14894/17187 dalys. Likusios pastato 2293/17187 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Be to, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso lauko tualetas ir aikštelė, esantys tuo pačiu adresu. Ginčo turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1059 buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise atsakovei. Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad ginčo turtas bus parduodamas atsakovės organizuojamame viešame aukcione, nurodė pradinę pardavimo kainą, kitas pardavimo sąlygas, kvietė dalyvauti aukcione, pateikė informaciją apie registravimo dalyvauti aukcione sąlygas, aukciono pradžios datą ir laiką. Be to, atsakovė per notarą ieškovei persiuntė 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė ginčo turtą parduos viešo aukciono būdu, taip pat nurodė pradinę turto pardavimo kainą, kitas pardavimo sąlygas, pateikė informaciją apie registravimo dalyvauti aukcione sąlygas, aukciono pradžios datą ir laiką. Šiame pareiškime atsakovė ieškovei nurodė, kad šis pranešimas yra siūlymas ieškovei kaip parduodamo turto bendraturtei pasinaudoti pirmumo teise viešo aukciono būdu pirkti parduodamą turtą už didžiausią viešame aukcione siūlomą kainą. Pareiškime ieškovei buvo paaiškinta, kad jeigu ieškovė nedalyvaus viešame aukcione arba dalyvaus, bet pasiūlyta kaina iš visų aukciono dalyvių nebus didžiausia, turtas bus parduotas viešo aukciono laimėtojui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Ieškovė dalyvavo paskelbtame ginčo turto viešame aukcione, vykusiame 2017 m. sausio 23-26 d., tačiau aukciono laimėtoja buvo paskelbta UAB „Literna“, pasiūliusi 37 200 Eur kainą. Ieškovė, motyvuodama pažeista pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį, prašė teismo pripažinti negaliojančiu viešą aukcioną ir jo rezultatus bei įpareigoti atsakovę priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove už 18 813 Eur, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.79 straipsniu, Aprašo 19 punktu, nusprendė patenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeistos ieškovės pirmumo teisės pirkti ginčo turtą, mano, kad teismas netinkamai taikė CK 1.1 straipsnio 2 dalį, 4.79 straipsnį, Aprašo 19 punktą, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Valstybės institucijos ir įmonės, disponuodamos valstybei nuosavybės teise priklausančiu ir jų patikėjimo teise valdomu turtu, privalo griežtai laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Tai išplaukia iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto viešosios teisės principo, taip pat kitų šiame straipsnyje įtvirtintų disponavimo viešąja nuosavybe principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina bendrą taisyklę, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas parduodamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo aukciono būdu. Kita tvarka valstybės nekilnojamasis turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas tik esant šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat 6 ir 7 dalyse nustatytiems atvejams. Įstatymų leidėjo nuostata valstybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu paaiškinama tuo, kad toks būdas leidžia varžytis dėl turto neribotam dalyvių skaičiui ir parduoti valstybės turtą didžiausią kainą pasiūliusiam viešo aukciono dalyviui (įstatymo 21 straipsnio 1, 5, 6 dalys), tuo užtikrinant disponavimo viešąja nuosavybe principų įgyvendinimą.Remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, viešame aukcione parduodamas į Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas. Byloje kilo klausimas, ar nagrinėjamu atveju viešame aukcione pardavus bendrosios nuosavybės teise valdomą ginčo turtą, kuris buvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti valstybei priklausančią dalį. Bendraturčio pirmenybės teisė įtvirtinta CK 4.79 straipsnio 1 dalyje. Jos esmė ta, kad bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka, kaip realizuojama ši pirmenybės teisė – dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas turi pareigą raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčio pirmenybės teisė nereiškia, jog valstybei priklausantis turtas bendraturčiui gali būti parduodamas nesilaikant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos tvarkos. Disponavimas valstybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu atliekamas pagal viešosios teisės principą, specialia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o CK nuostatos šiems santykiams taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs teisės aktai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad turtą įtraukus į Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, šis turtas ir privalo būti parduodamas būtent viešo aukciono būdu, tuo užtikrinant kuo naudingesnį jo pardavimą. Kitaip tariant, bendraturčio pirmenybės teisės realizavimas negali sukurti naujo valstybės turto pardavimo būdo, kuris neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos tvarkos. Kita vertus, valstybės turto pardavimas viešo aukciono būdu nereiškia bendraturčio pirmenybės teisės esmės paneigimo. Bendraturtis išsaugo pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Šios teisės realizavimo tvarką ginčo turto viešo aukciono organizavimo metu nustatė Vyriausybės patvirtinto Aprašo 19 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 11 d.), pagal kurį jeigu valstybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal Aprašo 22.2 papunktį, ir Aprašo 22.9 papunkčio sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu. Teisėjų kolegijos manymu, aptarta Aprašo 19 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 11 d.) nuostata turi būti aiškinama kaip nustatanti, kad bendraturčių pirmumo teisė pirkti realizuojama CK 4.79 straipsnyje ir šiame Aprašo punkte nustatyta tvarka aukciono organizatoriui rašytiniu pranešimu informuojant bendraturtį apie ketinimą parduoti nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione, pradinę parduodamo turto kainą, kitas pardavimo sąlygas. Bendraturčiui pateikus tokią informaciją, jis turi teisę apsispręsti, ar dalyvauti viešame aukcione lygiomis sąlygomis su kitais dalyviais ir varžytis dėl parduodamos valstybės nekilnojamojo turto dalies, ar to nedaryti. Tokia tvarka parduodant turtą bendraturčio pirmumo teisės esmė nepažeidžiama, nes jis turi visą reikiamą informaciją apsispręsti dėl dalyvavimo viešame aukcione ir jame turi galimybę dalyvauti bei įsigyti turtą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti potencialūs turto pirkėjai, viešo aukciono dalyviai. Aprašo 19 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 11 d.) nuostatos aiškinimu, esą ji suteikia bendraturčiui pirmenybės teisę pirkti nekilnojamąjį turtą be viešo aukciono už nustatytą pradinę jo pardavimo kainą, būtų paneigiamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintas reguliavimas, kad valstybės turtas, Vyriausybės įtrauktas į sąrašą, parduodamas viešo aukciono būdu, būtų pažeisti disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai, būtų sudarytos galimybės bendraturčiui įsigyti turtą už pradinę turto pardavimo kainą, kai potencialiai viešame aukcione jis galėtų būti parduotas gerokai brangiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iškreiptų bendraturčio pirmumo teisės esmę, nes jam būtų sudaryta galimybė įsigyti parduodamą turto dalį ne tomis pačiomis, bet geresnėmis sąlygomis nei kitiems pirkėjams. Šiame teismo sprendime pateiktas disponavimą valstybės turtu reglamentuojančių nuostatų santykio su CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teise aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį parduodant aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį pirkti iš karto už pradinį įkainavimą, prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002, 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003). Iš esmės analogiško teisės aiškinimo, kuris pateiktas šiame teismo sprendime, laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis panašioje byloje (2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-303-178/2018). Iš šio teismo sprendimo 13-15 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, organizuodama viešą ginčo turto aukcioną, nepažeidė ieškovės pirmumo teisės įsigyti šį turtą. Šiuo atveju atsakovė laikėsi Aprašo 19 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 11 d.) ir CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos informavimo tvarkos, ieškovei pateikė visą reikalaujamą informaciją apie ketinimą ginčo turtą parduoti viešame aukcione, būtiną, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo šiame aukcione. Ieškovė apsisprendė šiame aukcione dalyvauti, todėl turėjo galimybę lygiomis teisėmis varžytis su kitais aukciono dalyviais ir už turtą pasiūlyti didžiausią kainą. Minėta, kad aukciono laimėtoja buvo paskelbta UAB „Literna“, pasiūliusi 37 200 Eur kainą. Tokios kainos ieškovė nepasiūlė, o tai reiškia, kad tuo ji faktiškai atsisakė pirkti bendro turto dalį trečiojo asmens pasiūlytomis sąlygomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie pažeistą ieškovės pirmenybės teisę pirkti ginčo turto dalį, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnį bei Aprašo 19 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 11 d.), neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus ieškinio reikalavimus, buvo sudarytos sąlygos valstybės turtą parduoti nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų, už ženkliai mažesnę nei buvo pasiūlyta viešame aukcione kainą. Šiuo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pirmenybės teisė pirkti ginčo turto dalį nebuvo pažeista, dėl to nėra pagrindo viešo aukciono ir jo rezultatų pripažinti negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę parduoti ginčo turtą ieškovei už pradinę pardavimo kainą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti. Ieškinį atmetus, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti 2293/17187 dalį prekybos paviljono-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 120/360 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. P. individualios įmonės „Pranva“ ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti 2293/17187 dalį prekybos paviljono-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 120/360 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šios teismo sprendimo dalies vykdymą pavesti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui.