Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems A.Š., L.M., nuteistųjų gynėjams advokatams Kęstučiui Petkevičiui, Eugenijui Senovaičiui, Ryčiui Šimkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.Š. gynėjo advokato Kęstučio Petkevičiaus, nuteistųjų L.M., S.K. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

A.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo G.M. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo J.K. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Pritaikius LR BK 75str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti A.Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

L.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo G.M. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo J.K. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams). Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Pritaikius LR BK 75str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti L.M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo G.M. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d. (nukentėjusiojo T.P. turto plėšimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138str.1d. (nukentėjusiojo G.M. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-10-12 iki 2006-10-13 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-10-13 iki 2006-10-23. Pritaikius LR BK 75str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigoti S.K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam T.P. 600Lt - nusikaltimu padarytą žalą.

S.K. pagal LR BK 302str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( LR BPK 303str.5d.1p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A.Š., L.M. ir S.K. nuteisti pagal LR BK 180 str. 1d. už tai, kad jie 2006 m. spalio 7 d. 01 val. 20 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G.M. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiojo G.M. mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6020“ 380 Lt vertės.

Kaltinamasis S.K nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d. už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d. 3 val. prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pastato, esančio Gedimino g. 87, Kaišiadorių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T.P. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą: piniginę 20 Lt vertės, 600 Lt pinigų, iš viso padarant nukentėjusiajam T.P. 620 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji A.Š. ir L.M. nuteisti pagal LR BK 180 str. 1d. už tai, kad jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo J.K. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą- mobiliojo ryšio telefoną „ Siemens CX 65“ 200 Lt vertės.

Be to, kaltinamasis S.K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2006m. lapkričio 26 d. 4 val. 30 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ , esančios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sumušė nukentėjusįjį G.M., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo A.Š. gynėjas advokatas Kęstutis Petkevičius apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendį, nuteistojo A.Š. veiką iš LR BK 180 str. 1d. (G. M. ir J. K. plėšimo epizoduose) perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1d. ir 178 str. 4d., ir pripažinus jį kaltu, taikyti jo atžvilgiu BK 93 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nurodė, kad veikų padarymo metu A. Š. buvo nepilnametis, jo nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, nukentėjusiųjų atsiprašė, jiems padarytą turtinę žalą visiškai atlygino, anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, yra visiškas našlaitis, todėl yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, byloje nustatyta, kad A. Š. įvykių metu nelindo į nukentėjusiųjų kišenes ir neištraukė mobiliųjų telefonų. Kitas kaltinamasis L. M. patvirtino, jog mobilius telefonus rado jau iškritusius ant žemės ir pasiėmė. Pats nukentėjęs G. M. negalėjo tiksliai nurodyti, kuris būtent iš nuteistųjų ištraukė telefoną jam iš kišenės ir iš viso abejojo, ar telefonas buvo ištrauktas, ar pamestas grumtynių metu. Analogiškas abejones nurodė ir kitas nukentėjęs – J. K. Šios abejonės teisme nebuvo pašalintos, todėl turi būti vertinamos nuteistojo A. Š. naudai. Be to, pagal teismų praktiką, jei sumanymas pagrobto daiktą kyla jau po panaudoto fizinio smurto, tai veika kvalifikuojama pagal dvi nusikalstamas veikas kaip sveikatos sutrikdymas ir vagystė, o ne plėšimas. Šios aplinkybės byloje yra, todėl veiką A. Š. atžvilgiu būtina perkvalifikuoti.

Nuteistasis L.M. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendį, jo veiką iš LR BK 180 str. 1d. (G. M. ir J. K. plėšimo epizoduose) perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1d. ir 178 str. 4d., ir pripažinus jį kaltu, taikyti jo atžvilgiu BK 93 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nurodė, kad nukentėjusio G. M. plėšimo epizode jis plėšimo nepadarė, o tik nukentėjusįjį sumušė, vėliau pamatęs ant žemės iškritusį telefoną, jį pasisavino, todėl jo veika atitinka BK 138 str. 1d. ir 178 str. 4d. Kito nukentėjusio – J. K. – plėšimo epizode jis jokio telefono negrobė, su kaltinamuoju A. Š. nesitarė jo grobti, todėl jo veika atitinka tik BK 138 str. 1d. Be to, apeliantas nurodė, kad teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, nes iš pat pradžių parašė atvirą prisipažinimą nieko neverčiamas, savo kaltę pripažino ir teisme. Nors prieš veikų padarymą vartojo alkoholį, tačiau buvo išgėręs tik 1 butelį alaus, todėl nesijautė girtas, ir tai neturėjo jokios įtakos nusikaltimų padarymui. Be to, teismas be pagrindo netaikė BK 93 str. nuostatų, nes teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi Kaišiadorių jaunimo mokykloje 10 klasėje, 2007-11-13 susituokė su D.M., kuri laukiasi kūdikio.

Nuteistasis S.K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendį, bylą nutraukti ir jį pagal BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Nurodė, kad teisiamas pirmą kartą, prisipažino kaltu, visiems trims nukentėjusiems savo noru atlygino padarytą žalą, su jais susitaikė, jų atsiprašė, dirba, pažada daugiau nenusikalsti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, dalyvaujančius nuteistuosius A.Š., L.M., nuteistųjų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A.Š. gynėjo ir nuteistojo L.M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo S.K. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A.Š., L.M. ir S.K. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes sankcijų ribose, tačiau nuteistiesiems A.Š. ir L.M. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – bausmės vykdymą atidėjo BK 75str., nors reikėjo taikyti BK 92str., todėl nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 1p.

Dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 1d.

Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1d. (plėšimas) tada, kai pagrobiamas svetimas turtas panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo. Kaltininkas fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori, t.y. veikia tiesiogine tyčia.

Iš bylos matyti, kad nukentėjęs G. M. parodė, jog jį kaltinamieji prisivijo, užpuolė, sumušė ir iš kelnių kišenės pagrobė mobilųjį telefoną. Dėl kito kaltinimo epizodo nukentėjęs J. K. parodė, kad po smūgių į šonus ir galvą pajuto, kaip kažkas lenda į kišenę, iš kurios traukiamas jo telefonas. Šios faktinės aplinkybės patvirtinta, jog kaltinamieji turėjo tikslą neteisėtai užvaldyti nukentėjusiųjų iš anksto neapibrėžtą turtą. Neatitinka faktinių aplinkybių apeliantų versija, jog tikslas pagrobti mobilius telefonus jiems kilo po fizinio smurto panaudojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamųjų veikos apylinkės teismo teisingai kvalifikuotos kaip plėšimas tiek nukentėjusio G. M. , tiek J. K. atžvilgiu. Nors iš anksto kaltinamieji ir nesitarė plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiųjų mobilius telefonus, tačiau šis nusikalstamas sumanymas kilo fizinio smurto naudojimo metu, nes telefonai buvo paimti iš nukentėjusių drabužių, o ne iškritę po grumtynių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl telefonų paėmimo iš drabužių, nes šie parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėję buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė priesaiką teisme. Tuo tarpu apeliantų skunduose pateikta telefonų paėmimo versija atmetama kaip nepagrįsta, jos nepatvirtinta jokie kiti faktiniai duomenys ir ši versija vertinama tik kaip siekis bet kokiu būdu palengvinti savo teisinę padėtį. Taip pat konstatuotina ir tai, kad visi kaltinamieji plėšimų iš G. M. ir J. K. epizoduose buvo neblaivūs, elgėsi įžūliai, fizinį smurtą panaudojo tikslu užvaldyti svetimą turtą, po to visi kartu šį turtą pagrobė, vėliau realizavo ir pasidalino pinigus. Įvykdę plėšimą prieš G.M., kaltinamieji apytikriai po 1.30 val. vėl įvykdė kitą, pagal veikimo aplinkybes panašų, plėšimą prieš J.K. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami vykdytojų vaidmenyje, nes tiek kiekvienas iš jų, tiek ir nukentėjusieji suprato kaltininkų veikimą grupėje, tikslu plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Taigi kaltinamųjų veikoje yra visi būtinieji bendrininkavimo dalyvaujant plėšime požymiai, bendrininkavimo intelektualinis momentas (suvokimas veikiant bendrai) ir valinis momentas (noras veikti bendrai ir savo bendrais veiksmais neteisėtai užvaldyti nukentėjusiųjų mobilius telefonus) apylinkės teismo nustatytas ir konstatuotas teisingai. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimus dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 str. 1d. į BK 138 str. 1d. ir 178 str. 4d., nes tokie perkvalifikavimo pagrindai nepasitvirtino. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamieji A. Š. ir L. M. teisėtai ir pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 1d., padarę du nusikaltimus nukentėjusio G. M. ir nukentėjusio J. K. atžvilgiu.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

Nepilnametis asmuo, primą kartą padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant alternatyviems pagrindams: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamas arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos duomenimis tiek A. Š., tiek L. M. veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, anksčiau neteisti, tačiau jie pripažinti kaltais padarę 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai realiosios sutapties, nusikaltimų skirtumai – laikas, vieta, kiti nukentėję asmenys. Jų atžvilgiu taikyti BK 93 str. ir juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.

Aiškinant prašomą taikyti baudžiamąjį įstatymą, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui suteikia galimybę nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius tik vieną baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, tai akivaizdu iš sąvokų – „pirmą kartą“ ir „ar apysunkį tyčinį nusikaltimą“. Nagrinėjamoje byloje A. Š. ir L. M. nuteisti padarę du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Nėra formalaus BK 93 str. taikymo pagrindo.

Atsižvelgtina į teismų praktiką, dėl šios normos taikymo atitinkamai pasisakyta 2006 09 12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje baudž.byloje Nr.2K-543/2006, taip pat 2005 06 07 nutartyje Nr.2K-395/2005.

Taip pat, vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės alternatyvius pagrindus pažymėtina, kad kaltinamieji A. Š. ir L. M. savo kaltę pripažino ne visiškai, o tik iš dalies. Iš kaltinamųjų parodymų, jų apeliaciniuose skunduose pateikto įvykių eiliškumo matyti, kad jie pripažįsta sudavę smūgius nukentėjusiems, tačiau neigia šio fizinio smurto panaudojimo tikslą, teigdami, jog tikslas pagrobti mobiliuosius telefonus kilo jau po fizinio smurto panaudojimo, t.y. iš esmės neigia telefonų pagrobimą plėšimo būdu. Šis dalinis kaltės pripažinimas nesuteikia pagrindo BK 93 str. taikymui, nes kaltinamieji nėra nuoširdūs, siekia bet kokiu būdu palengvinti savo teisinę padėtį.

Be to, dviejų plėšimų padarymas, naudojant fizinį smurtą, kelių sunkinančių aplinkybių konstatavimas neduoda pagrindo manyti, kad nepilnamečiai kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl BK 75 str. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Š. ir L. M. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas tinkamas ir efektyviai drausmina nuteistuosius bei teismo parodytu pasitikėjimu jiems suteikiama galimybė patiems pasitaisyti.

Nuteistojo A.Š. pavedimu gynėjas ir pats nuteistasis L.M. apeliaciniais skundais taip pat prašo švelninti bausmę, nurodo LR BK XI skyriaus normas. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog nuteistiesiems A. Š. ir L. M. paskirtų bausmių vykdymas atidėtas remiantis BK 75str. Kadangi A. Š. ir L. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, tai atidedant jiems paskirtų bausmių vykdymą, reikėjo taikyti BK 92 straipsnį, kuris pagal specialųjį subjekto požymį (nepilnametis asmuo) yra specialusis BK 75 straipsnio atžvilgiu. Tai įpareigoja ir BK 81str.1d. Taip pat LR BK 75str. ir BK 92str. nėra tapatūs, nepilnamečiams taikomos bausmės skyrimo bei bausmės vykdymo atidėjimo LR BK XI skyriaus normos yra švelnesnės, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Įvertinant, jog 2 plėšimai įvykdyti tą pačią naktį, A.Š. ir L.M. anksčiau neteisti, nukentėjusiems jie žalą atlygino, atsiprašė, pravedė atitinkamas lėšas Valstybinei ligonių kasai, charakterizuojami teigiamai, vadovaujantis BK 92 str.1d.,2d., atidėtini dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymai vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra tikrai palankus S.K., įvertinant visumą duomenų, šiuo atveju efektyviai drausmina nuteistąjį bei teismo parodytu pasitikėjimu suteikiama galimybė pačiam pasitaisyti.

Nors nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašė taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju atleisti, tenkinti šio reikalavimo nėra teisinio pagrindo. Sutinkamai su BK 38 str. 1d., asmuo, padaręs tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino fiziniam asmeniui padarytą žalą; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, gali būti pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Aiškinant prašomą taikyti baudžiamąjį įstatymą, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui suteikia galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius tik vieną tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tai akivaizdu iš sąvokų – „ tyčinį nesunkų nusikaltimą ar apysunkį tyčinį nusikaltimą“, „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“, „susitaikė su nukentėjusiuoju“, visur nurodoma vienaskaita. Nagrinėjamoje byloje S.K. nuteistas padaręs du tyčinius apysunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą. Nėra formalaus BK 38 str. taikymo pagrindo.

Taip pat, kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl plėšimo iš G. M. ir T. P. pripažino tik iš dalies, t.y. prisipažino naudojęs fizinį smurtą, tačiau neigė svetimo turto pagrobimą, o visiškai prisipažino tik padaręs nukentėjusiajam G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Norint taikyti BK 38 str. ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, būtinas jo visiškas kaltės prisipažinimas dėl visų jam inkriminuojamų veikų, ko šiuo atveju nėra. Kita vertus, nėra ir kitų būtinų pagrindų BK 38 str. taikymui. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad kaltinamasis S. K. atlygino turtinę žalą tik nukentėjusiajam G. M. ir pažadėjo žalą atlyginti kitiems nukentėjusiems, tačiau apie susitarimą dėl žalos atlyginimo jokių duomenų byloje negauta. Taip pat nėra rašytinių suderintų nukentėjusiųjų pareiškimų apie susitaikymą su S. K. Vien tik nukentėjusio J. K. apylinkės teismui pateiktas prašymas bylą toliau nagrinėti jam nedalyvaujant negali būti laikomas susitaikymu, nes nukentėjęs J. K. šiame prašyme nurodė tik tai, jog ieškinio nereiškia ir pretenzijų niekam neturi (4 T, b.l. 137). Tad nėra ir objektyvių bylos duomenų, leidžiančių pagrįsti faktinį nuteistojo S. K. susitaikymą su vienu ar visais nukentėjusiaisiais, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nurodomomis sąlygomis negalimas, skundas atmestinas.

Be to, dviejų plėšimų padarymas, naudojant fizinį smurtą, taip pat ir nesunkaus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui, kelių sunkinančių aplinkybių konstatavimas, neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis S.K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A.Š. gynėjo advokato Kęstučio Petkevičiaus, nuteistojo L.M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendį dalyje –

A.Š., vadovaujantis BK 92 str.1d.,2d., atidėti paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

L.M., vadovaujantis BK 92 str.1d.,2d., atidėti paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo S.K. apeliacinį skundą atmesti.