Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jo brolio draugai atvežė jį iki stadiono, ten pamatė L. M. ir K. Š.. Jis matė, kaip nuo kalniuko viršaus ėjo du vaikai, gal 9-10 m. amžiaus, kurie turėjo telefonus. Jie pradėjo draugiškai bendrauti. J. E. paprašė duoti telefoną pažaisti. Jam ir kitas vaikas parodė telefoną, bet tas telefonas buvo „lievas“. Jam bežaidžiant, E. jo paklausė ar jis mokės už internetą. Jis išjungė žaidimą ir tada L. M. jo paprašė duoti tą telefoną. Jis padavė ir L. M. pradėjo bėgti, jam iš paskos pasileido ir jis su K. Š.. Jie visi trys nubėgo iki kažkokio miško. Ten telefoną padavė K. Š. ir pasakė, kad šis pakeistų telefono IMEI. K. Š. pakeitė. Tada jis su K. susikeitė telefonais: K. atidavė iš vaiko paimtą telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, o pats pasiėmė K. telefoną „Samsung Galaxy S2“. Po dviejų savaičių su K. telefonais atsikeitė ir telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“ jis pardavė už 50-60 Eur, pinigais su niekuo nesidalino. Jiems iš dalies reikėjo pinigų, bet kodėl taip pasielgė, nežino. Po apsikeitimo telefonais, jie išsiskirstė. Jis su L. ėjo link onkologinės ligoninės, eidami pamatė link jų greitai važiuojančią mašiną. Kaip suprato, mašinoje buvo tėtis kartu su nukentėjusiu vaiku. Jie su L. pradėjo bėgti per krūmus, peršoko per tvorą. Eidami pamatė, kad kažkoks vaikinas atbėga link jų. Vaikinas norėjo jį sulaikyti, jis bandė vaikinui spirti, bet nepataikė, vaikinas jam smogė, L. M. bandė jį apginti. Galų gale vaikinas jį nuvedė prie jų ieškojusio automobilio, o L. kažkur dingo, buvo iškviesta policija. Jį sulaikius, K. telefonas buvo pas L., telefoną L. padavė bebėgdamas. Jam atrodo, kad kai jis ėmė telefoną iš E., pastarajam buvo baisu, supranta, kad kai paimi svetimą daiktą ir jį parduodi, tai vadinama vagyste, negerai padarė, atsiprašo nukentėjusiųjų.

K. L. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad susitiko su K. ir E., visi ėjo link kalno, link „Šilo“ pradinės mokyklos. Eidami pamatė du vaikus, lipančius nuo kalno. Jie priėjo ir E. paprašė vieno vaiko duoti telefoną pažaisti. Vaikui padavus, E. žaidė tuo telefonu. Po to jis paprašė to telefono ir kai E. jam padavė, jis tiesiog nubėgo link kalno. Iš pradžių jis pasiėmė tą telefoną pažaisti, bet nubėgo su tuo telefonu todėl, kad jam reikėjo pinigų, norėjo tą telefoną parduoti. Po to tą berniuko telefoną E. padavė K., o K. savo telefoną atidavė E., t. y. jie susikeitė. Po to jis su E. ėjo link onkologinės ligoninės. Pamatė, kad atvažiuoja žalia „Audi“, toje mašinoje sėdėjo vaikas, iš kurio jie paėmė telefoną. Jis su E. bėgo. Tada juos bandė sulaikyti vaikinas, kuris puolė E., jis E. gynė ir tam vaikinui spyrė. Tas vaikinas E. nusivedė, o jis pabėgo. K. E. pardavė vaiko telefoną, pinigų jam nedavė. Labai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad susitiko su L. ir E., visi ėjo link kalno, eidami pamatė du vaikus. Matė, kaip E. žaidė telefonu, jam tuo metu paskambino klasiokas, jis nuėjo į šalį pakalbėti. Tada pamatė, kad L. pradėjo bėgti, iš paskos bėgo E., tada bėgo ir jis. Nubėgus į mišką, L. jam parodė telefoną, jis suprato, kad telefonas paimtas iš vaiko. Po to tą telefoną paėmė E.. Jis tame telefone pakeitė IMEI, po to jis su E. susikeitė telefonais, savo atidavė E., o pats paėmė to vaiko telefoną. Telefoną turėjo apie 2 sav. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Į. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad E. M. ir L. M. yra jo pažįstami. L. M. yra buvęs klasės draugas. 2015-03-20 apie 13 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione, nes žiūrėjo Saulės užtemimą. Tada prie jo atėjo L. M. ir E. M.. Kartu kalbėjo, vaikščiojo prie mokyklos stadiono. Vaikščiojant, iš mokyklos stadiono ėjo į kalną, tai yra į Kariūnų plentą. Einant į kalną, pamatė, kad nuo kalno eina du apie 9 metų amžiaus berniukai. Su tais berniukais jie susitiko. Tada E. M. paprašė tų berniukų, kad duotų pažaisti telefonais. Matė, kad vienas iš berniukų rankoje laiko telefoną. Berniukas nenorėjo duoti. Abu berniukai pradėjo sparčiau eiti. Tada L. M. berniuką, kuris buvo su telefonu rankoje, sulaikė už kuprinės ir pasakė „ateik čia“. Tam vaikui iš rankų telefoną paėmė E. M.. Po to atsisėdo ant žemės ir telefonu pradėjo žaisti. Tuo momentu jam į jo telefoną paskambino mano draugas D. ir pakvietė į svečius. Tada jis vienas pradėjo lipti į kalną. Labai greitai prie jo atbėgo L. M. ir E. M.. L. M. rankoje laikė to sutikto berniuko telefoną. L. M. pasakė „bėgam“. Suprato, kad L. M. atėmė telefoną. Kartu su jais nebėgo. Ėjo pas draugą D.. Paėjęs gatve, vis tiek sutiko L. M. ir E. M.. Jie paprašė, kad jie paeitų nuošaliau. Tada E. M. pasiūlė keistis telefonas. Jis sutiko. E. M. padavė savo telefoną „Samsung“, o jis davė tą atimtą iš berniuko telefoną „Samsung S3“. Telefoną gavo be SIM kortelės. E. pasakė, kad telefono SIM kortelę išmetė. Apsikeitęs telefonais, jis su L. M. ir E. M. išsiskyrė. Į gautą telefoną jis įsidėjo naują telefono SIM kortelę ir telefoną naudojo. Apytiksliai po savaitės pas jį atvažiavo E. M.. Jis paprašė grąžinti telefoną, jis grąžino. K. E. padėjo tą atimtą iš berniuko telefoną, nežino. Kai jis susitiko su L. M. ir E. M., nesitarė su jais nieko plėšti, nesitarė E. M. ir L. M. tarpusavyje. Nei jis, nei L. M., nei E. M. berniukams negrasino. Jis pats berniukų nemušė. Matė, kad L. M. berniuką vieną kartą pastūmė ranka. Pats viską tik stebėjo, nieko berniukams nesakė ir nedarė (1 t., b. l. 178).

Pagarsinus parodymus, K. Š. nurodė, kad nebuvo taip, jog L. M. sulaikė berniuką, laikiusį telefoną rankoje, už kuprinės ir pasakė „ateik čia“. Vaikas pats davė E. telefoną pažaisti, niekas iš jo neatėmė telefono. Jis bėgo kartu su E. ir L.. Jis pasiūlė apsikeisti telefonais. L. nepastūmė berniuko ranka. Jis suprato, kieno telefonas yra, nežino, kodėl ėmė. Galėjo grąžinti nukentėjusiajam telefoną, turėjo savo nuosavą telefoną, nereikėjo jam to svetimo telefono. Daugiau tikrai taip nedarys, atsiprašo nukentėjusiųjų. Jis pats pasakė, kad gali pakeisti IMEI, kad nesusektų taip greitai. Supranta, kad prisidėjo prie vagystės.

Nukentėjusiojo M. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015-03-20 apie 14 val., pas jį į darbą (jis dirba J. V. inžinerijos batalione, kuris yra Kariūnų plente) atėjo jo 9 metų amžiaus sūnus E. L. ir pasakė, kad einant iš mokyklos, iš jo trys nepažįstami vaikinai atėmė mobilų telefoną. Sūnus patikslino: viskas įvyko jam su draugu N. atėjus į (duomenys neskelbtini) mokyklos stadioną, prie jų priėjo trys nepažįstami vaikinai ir vienas iš jų pasiteiravo laiko. E. rankoje laikant telefoną, nepažįstamas vaikinas jį pagrobė. E. pasakė, kad jam žodžiais negrasino. Pirmiausiai iš rankų ištraukė telefoną, po to pastūmė ranka į petį. Pagrobę telefoną, vaikinai pabėgo. Sūnaus nesužalojo, tik pastūmė ranka. Tikėdamasis surasti asmenis, kurie pagrobė iš sūnaus telefoną, važinėjo automobiliu su sūnumi po Panemunę. Prie Onkologijos ligoninės E. parodė du vaikinus ir pasakė, kad šitie vaikinai atėmė iš jo telefoną. E. patikslino, kad vienas vaikinas buvo būtent tas, kuris iš rankų ištraukė telefoną. Vaikinai įtarė, kad norima juos sulaikyti, todėl jie abu pabėgo į krūmus. Gatvėje nepažįstamo vaikino pasiteiravo, apie sprunkančius nuo jo vaikinus. Šis pasakė, kad matė greitai bėgančius vaikinus. Apvažiavus automobiliu rajoną ir vėl atvažiavus prie Onkologijos ligoninės, jis pamatė, kad tas gatvėje sutiktas nepažįstamas vaikinas yra sulaikęs vieną iš dviejų vaikinų, kurie nuo jo pabėgo. Sūnus patvirtino, kad sulaikytas vaikinas yra vienas iš trijų, kuris buvo kartu, kai iš jo buvo atimtas telefonas. Sulaikytas vaikinas buvo ne tas, kuris iš rankų ištraukė telefoną. Sulaikytas vaikinas su savimi telefono neturėjo. Iš sūnaus E. buvo pagrobtas telefonas „Samsung“, kurio vertė 289,62 eurų (1 t., b. l. 19).

Nukentėjusiojo E. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015-03-20 apie 13 val., po pamokų, išėjęs iš savo mokyklos, kurioje mokosi kartu su draugu N. V., ėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos link, pas N. į svečius. Tik priėjus (duomenys neskelbtini) mokyklos stadioną, iš priekio pamatė ateinančius tris nepažįstamus vaikinus 11, 14 ir 16 metų. Kai vaikinai prie jų priėjo, vienas iš jų, kuriam apie 16 metų, paklausė, kiek yra valandų. Tas vaikinas pats pasakė, kad jis yra L.. Jis tų vaikinų nepažįsta ir nežino ar tai tikras vardas. N. ir jis iš kišenių išsitraukė savo telefonus ir laikė juos rankose. N. pasakė laiką. Tas vaikinas, kuris klausė laiko, paprašė, kad N. jam parodytų savo telefoną. N. jam padavė savo telefoną, vaikinas pažiūrėjo ir telefoną N. grąžino. Tuo metu jis savo rankose laikė savo telefoną „Samsung“. Tas vaikinas, kuris jam pristatė L., stovėdamas prieš jį, savo rankomis iš jo rankų ištraukė telefoną ir iš karto, viena ranka, neprisimena kuria, jį pastūmė į kairią petį. Po to visi trys vaikinai nubėgo Kariūnų plento link. Nei vienas vaikinas niekaip nei jam, nei jo draugui negrasino, neprašė atiduoti telefonų, nereikalavo kitų daiktų. Visi trys vaikinai nesitarė ir nekalbėjo tarpusavyje, kad reikia jį ar jo draugą apiplėšti. Jis buvo pastumtas po to, kai telefonas buvo to vaikino rankoje. Kai jį pastūmė ranka, jis tai pajuto. Skausmo pastūmimas nesukėlė. Jokio sumušimo žymių neliko. Po to jis, kartu su N., nuėjo į N. namus. Apie tai, kad iš jo atėmė telefoną, papasakojo N. tėčiui. Su N. tėčiu automobiliu pasivažinėjo Panemunėje. Vaikinų, kurie atėmė telefoną, nesutiko. N. tėtis jį atvežė pas jo tėtį į darbą. Tėtis dirba kareivinėse Panemunėje. Tada su tėčiu, dviese, automobiliu važinėjo Panemunėje ir ieškojo vaikinų, kurie atėmė telefoną. Važiuojant prie Onkologijos ligoninės, aikštelėje, pamatė du iš trijų vaikinų, kurie iš jo atėmė telefoną. Buvo tas, kuris paėmė telefoną ir tas, kuriam apie 14 metų. Vaikinai pamatę pradėjo bėgti ir pabėgo. Jis su tėčiu automobiliu važinėjo aplink ligoninę. Vieną iš vaikinų, kuriam apie 14 metų, pagavo jam nepažįstamas vyras (1 t., b. l. 25).

Liudytojo L. V. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015-03-20 apie 13 val. į namus parėjo sūnus N. V. su savo draugu E. L. ir pasakė, kad ką tik, prie mokyklos stadiono, trys nepažįstami vaikinai iš jo draugo E. atėmė mobilų telefoną. Vaikai pasakė, kad tie vaikinai nuėjo Onkologinės ligoninės link. Su vaikais sėdo į automobilį ir važinėjo po Panemunę, ieškojo tų vaikinų. Vaikai nieko panašaus į telefoną atėmusius vaikinus neparodė, jų nebuvo. E. nuvežė pas jo tėtį į darbą. Įvykio metu sūnui N. jokia žala nebuvo padaryta (1 t., b. l. 33).

L. N. V. parodymais. Jis nurodė, kad 2015-03-20 apie 13 val., iš mokyklos su savo klasės draugu E. L. ėjo į namus. Nusileidus nuo kalno, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono, prie jų priėjo trys nepažįstami vaikinai. Įsidėmėjo tai, kad visi buvo skirtino ūgio, tai yra aukštas, aukštesnis ir mažiausias. Vyriausias buvo aukščiausias, jam apie 15 metų. Vidutinio ūgio vaikinui duotų 11 metų, o trečiajam, mažiausiam, gal kokie 9 metai. Iš tų trijų vaikinų, vidurinis, paklausė, kiek yra valandų. Jis iš savo kišenės pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pasakė laiką. Tada tas pats, vidurinis vaikinas, pasakė E.: „kodėl nesakai valandų?“. Po šių žodžių E. į savo rankas pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pasakė laiką. Tada vidurinis vaikinas savo rankomis griebė E. telefoną ir pabėgo į kalną, į viršų. Gerai įsidėmėjo, kad tas vidutinis vaikinas, tik paėmęs iš E. rankų mobilų telefoną, iš karto jį perdavė vyriausiajam vaikinui, tam pirmajam, ir po to visi nubėgo į kalną. Dar prisimena, kad po to kai iš E. paėmė telefoną, E. pastūmė ranka, tačiau šis nenukrito ant žemės, išsilaikė. Kuris vaikinas pastūmė E., jis neįsidėmėjo. Tada jis ir E. nubėgo pas jo tėtį, nes jis netoli gyvena ir pasakė, kad iš E. pagrobė telefoną. Tada mašina su tėčiu važiavo ieškoti tų vaikinų prie kapinių ir dar toliau, tačiau nerado. E. nuvežė pas tėtį į kareivines. Jis pats nenukentėjo nuo tų vaikinų. Jo telefono niekas nebuvo paėmęs, nes jis ne toks geras, kaip E.. Tie vaikinai negrasino. Vienas iš jų tik paklausė, kiek valandų, o gavęs telefoną, pabėgo (1 t., b. l. 36).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. atpažino įtariamąjį K. Š. (1 t., b. l. 44-47).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. atpažino įtariamąjį L. M. (1 t., b. l.48-51).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. atpažino įtariamąjį E. M. (1 t., b. l. 59-62).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas N. V. atpažino įtariamąjį L. M. (1 t., b. l. 52-54).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas N. V. atpažino įtariamąjį E. M. (1 t., b. l. 55-58).

L. L. S. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015-03-20 apie 14 val., ėjo keliu, kuris yra šalia Kauno onkologijos ligoninės. Einant gatve, autobusų stotelėje, jis pamatė du apie 16 metų amžiaus nepažįstamus vaikinus, kurie ėjo kartu. Jis matė, kad pro jį važiavo ,,Audi A3“ automobilis, o pamatę automobilį, tie vaikinai pabėgo į krūmus. Tai atkreipė jo dėmesį. Automobilio vairuotojas pasiteiravo, kur tie pabėgę vaikinai galėtų būti ir pasakė, kad šie pavogė telefoną. Jis nurodė vairuotojui, kuria kryptimi nubėgo vaikinai. Jis norėjo padėti tam vyrui, norėjo sulaikyti tuos vaikinus, dėl to pats ėjo Onkologijos ligoninės patvoriu. Einant, šalia tvoros, pamatė tuos du vaikinus ir juos pasivijo. Vaikinų pasiteiravo dėl telefono vagystės. Šie atsakė, kad nieko nevogė. Jis pats matė, kad vienas iš vaikinų turėjo telefoną su mygtukais. Abu vaikinus paprašė eiti kartu. Norėjo juos išvesti į kelią, kuriame tikėjosi sutikti tą vyrą, kuris pranešė apie vagystę. Vaikinai sutiko eiti. Einant per pievą, abu vaikinai jam pradėjo grasinti, tai yra pasakė, kad jis negalės pasirodyti Panemunėje, sakė, kad jį užvers jų draugai. Po to vienas vaikinas (kuris vėliau buvo sulaikytas) puolė jį, keturis kartus jam sudavė ranka į galvą. Tris kartus apsiginė, vieną kartą nestipriai pataikė jam ranka į veidą. Jo nesužalojo. Jam sukėlė fizinį skausmą. Tą vaikiną, kuris jam sudavė ranka, jis parklupdė ant žemės. Tuo metu kitas, šalia buvęs, vaikinas užšoko jam ant nugaros, bandė jį smaugti rankomis. Taip jo nesužalojo. Fizinio skausmo nesukėlė. Vaikiną jis numetė ant žemės. Šis (vadins antruoju) vaikinas atsistojęs dešiniąja koja spyrė jam į dešinį šoną. Pataikė ties šonkauliais. Tai jam sukėlė fizinį skausmą. Jis dėvėjo švarką, kurio kišenėje buvo jo telefonas „Sony Xperia Z1“. Telefonui nuo smūgio buvo suskaldytas ekranas. Po to vaikinai nurimo ir ėjo toliau gatvės link. Jie jam siūlė tartis, prašė paleisti. Vaikų rankomis jis nelaikė, žodžiu liepė eiti kartu. Vienas, tas antrasis, pabėgo. Pirmąjį vaikiną jis atvedė į gatvę, kurioje pamatė tą vyrą, kuris jam pranešė apie vagystę. Tas vyras pasakė, kad šitas yra vienas iš dviejų vaikinų, kurių jis ieškojo. Vyras buvo su apie 9 metų amžiaus vaiku. Pasiteiravus dėl telefono vagystės, vaikinas atsakė, kad nieko nevogė. Kaip minėjo prieš tai, tik pas tą vaikiną, kuris buvo sulaikytas, jis matė telefoną su klavišais. Pas tą, kuris pabėgo, jokio telefono nematė. Apie vagystę pranešęs vyras telefonu išvietė policiją. Atvykę pareigūnai, jo sulaikytą vaikiną sulaikė (1 t., b. l. 64).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas L. S. atpažino įtariamąjį L. M., kuris sulaikant E. M., pabėgo (1 t., b. l. 67-71).

Liudytojo A. U. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015 m. gegužės mėn. pradžioje iš nepažįstamo vyro Sukilėlių prospekte nusipirko mobilų telefoną „Samsung“, kuriuo naudojosi. Nežinojo, kad šis pagrobtas (1 t., b. l. 121).

L. M. Š. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad K. Š. yra jos sūnus, kuris jai pats prisipažino, kad 2015-03-20 kartu su L. M. ir E. M. iš vaiko pagrobė telefoną (1 t., b. l. 101).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia stadiono, pėsčiųjų tako ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos (1 t., b. l. 8-9).

Mobiliojo ryšio telefono „Samsung S3 Neo i9301“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentais. Juose nurodyta, kad telefono kaina yra 999 Lt (1 t., b. l.10-11).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad E. M. parodė vietą, kurioje buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas iš E. L. (1 t., b. l.145-147).

E. M., L. M. ir K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pilnai nepripažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės teisingus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, tik pateikė tų aplinkybių vertinimą pagal savo suvokimą, išsamiai nurodė kuris kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko: E. M. paėmė mobilaus ryšio telefoną iš E. L., po to perdavė telefoną L. M., tada visi trys kaltinamieji pabėgo, po to K. Š. pakeitė telefono IMEI, kad telefonas nebūtų surastas, ir tuo telefonu naudojosi apie dvi savaites, po to šį telefoną grąžino E. M., kuris šį telefoną pardavė. Visi trys kaltinamieji suvokė, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung S3 Neo i9301“ jiems yra svetimas turtas, kuris grobimo metu priklausė ne kaltinamiesiems, o kitam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nors visi kaltinamieji atliko skirtingus veiksmus, tačiau veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, veikė kaip bendravykdytojai, kaltinamųjų susitarimas pasireiškė ne tik žodiniais susitarimais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritarė, su neteisėtais veiksmais sutiko, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą užvaldyti svetimą turtą ir todėl visi privalo atsakyti už kilusias pasekmes. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamųjų daromą veiką stebėjo ne tik nukentėjusysis E. L., bet ir liudytojas N. V., todėl E. M., L. M. ir K. Š. veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, atviroji vagystė, numatyta BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis E. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teistas du kartus už nusikaltimus, nukreiptus į asmens nuosavybę, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas (2 t., b. l. 17-31), Kauno Šančių poliklinikoje gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas (2 t., b. l. 34), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 36), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-29 duomenimis, E. M. tėvai mirę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-13 įsakymu Nr. A1-898 E. M. yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas E. L. (2 t., b. l. 38), nuo 2015-03-20 yra įtrauktas į Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., b. l. 40), mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip noriai lankantis mokyklą, besimokantis patenkinamai (2 t., b. l. 42).