- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-657-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14697-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 25 d. (1 para).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. B. sulaikymo dienos.
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. B. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 5 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu ir žinodamas, kad yra paskirtas jam nuosavybės teise priklausančio turto – 910 Eur su PVM vertės automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo pritvirtinti kitam automobiliui išduoti valst. Nr.
2. (duomenys neskelbtini) – į kurį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. jo nuosavybės teisė prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu yra laikinai apribota, saugotoju bei 2021 m. lapkričio 5 d. pasižadėjęs saugoti prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodytą turtą ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodyto turto iššvaistymą ar paslėpimą, o taip pat žinodamas, kad jam 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1151/2022, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuotinas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė) – ir žinodamas, kad prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, nuo 2021 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodytą turtą tyčia paslėpė, dėl ko nebuvo įvykdyta jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taip jis paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę nei terminuota laisvės atėmimo bausmė.
2.1 Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo atžvilgiu paskirtos bausmės rūšis yra neteisinga, dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Apeliantas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, skiriant bausmę, tačiau tai padarė tik formaliai, tinkamai neįvertinęs bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Apeliantas akcentuoja, kad bausmė yra teisinga, kai ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir yra tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, jog jis jam patikėtą turtą ne paslėpė, o jo neišsaugojo, paėmė automobilį iš saugojimo aikštelės, nes neturėjo finansinių lėšų mokėti už jo saugojimą aikštelėje ar parsigabenti jį namo, taip pat tuo metu nesuprato savo elgesio pasekmių, jog jis yra atsakingas už automobilio saugojimą iki jo konfiskavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti ir šias aplinkybes: jog jam gauti teisėtas pajamas yra ypač sudėtinga, nes gyvena (duomenys neskelbtini), kur susirasti nuolatinį darbą yra ypač sudėtinga, todėl dirba atsitiktinius darbus; jog jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Šios aplinkybės lėmė tai, kad jis susidūrė su ypatingomis socialinėmis problemomis, kurioms spręsti jam trūksta socialinių įgūdžių, žinių, dialogo su socialinėmis tarnybomis ir pan. Ignoruodamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo, vertinant lengvinančias aplinkybes ir jų visumą. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, jog bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K420/2006). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės teisingumo ir adekvatumo jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui, bausmės tikslams, apelianto nuomone, išdėstė lakoniškus ir formalius argumentus, kurie nėra pakankami tam, kad juos būtų galima vertinti kaip motyvuotas išvadas ar motyvus, paaiškinančius, kodėl jam būtina skirti laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apelianto vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad jo padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ar, kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, kad jo izoliavimas nuo bendruomenės yra būtinas.
2.3 Atsižvelgiant į apelianto padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo aspektus, sudėtingus socialinės situacijos jo šeimoje veiksnius, jo šeimos santykius ir socialinius ryšius, vaikų teisėtų interesų apsaugą, į tai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse ir 59, 61-62 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles ir paskyrė jam per griežtą bausmę, nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, kuria bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokuroras G. V. prašo skundą atmesti, nurodo, kad, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino jo asmenybę. Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią atsakomybę - pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų ir gailėjosi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertino kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, taip pat nuteistojo asmenybę - teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, karo prievolininko pareigų nevykdymą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos jo nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių ir nutarimų administracinėse bylose, jis sistemingai nevykdo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones - už ką jis buvo teisiamas ir baudžiamas administracinėmis nuobaudomis. Akivaizdu, kad nuteistasis sistemingai linkęs daryti itin pavojingas veikas. Skundžiamojoje byloje išnagrinėta nusikalstama veika taip pat susijusi su baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - vykdymu, kas patvirtina, kad: M. B. nepaiso įstatymų, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, elgiasi išimtinai pagal savo norus ir savą visuomenėje priimtų elgesio taisyklių vertinimą, kas charakterizuoja M. B. kaip asmenį, keliantį pavojų aplinkiniams ir visuomenei. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, prokuroras nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad M. B. paskirta aiškiai per griežta bausmė bei, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54 straipsnio 1-2 dalyse, 59 straipsnyje, 61 straipsnyje, 62 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Prokuroro vertinimu, teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei vadovaujantis BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytomis sankcijos ribomis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Prokuroro įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl darytina išvada, kad tik paskirta laisvės atėmimo bausmė ir palikta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 5 metus - padės pasiekti prevencinius tikslus ir papildomai užtikrins visuomenės saugumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. neginčija savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam nepagrįstai griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų reikalavimų nepažeidė ir M. B. už padarytą nusikalstamą veiką skyrė teisingą bausmę. Paskirdamas apeliantui griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo – bausmę, teismas visapusiškai bei išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, įvertino, jog nustatyta viena M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog M. B. anksčiau teistas 6 kartus (b. l. 87-95), ši nusikalstama veika įvykdyta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, M. B. baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, karo prievolininko pareigų nevykdymą (b. l. 97-101). Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančią, artimą minimaliai, bausmę.
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo sušvelninti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę. Nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis niekur nedirba (b. l. 102), ankščiau yra ne kartą teistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo terminą (laiką) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas bausmės vidurkio neviršijančią, artimą minimaliai, laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir M. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tokią bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
9. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskyrė galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d. Į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 25 d. (1 parą). Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
10. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, už kurias M. B. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. spalio 24 d., tai yra, iki skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį bei bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi. Kaip minėta, pagal aptartas bausmių bendrinimo nuostatas, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, mažiausia pridedama laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamą veiką dalis yra 3 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėdamas dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, tai yra 2 mėnesius, bei paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrindamas bausmes pridėjo mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį, nei yra įtvirtinta įstatyme, tai yra, vietoj prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės realiai pridėjo ne 3 mėnesius, o 2 mėnesius laisvės atėmimo, todėl paskyrė švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, apelianto padėtis negali būti pabloginta, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).
12. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).
13. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog M. B. yra net 6 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn (taip pat ir už nusikalstamų veikų teisingumui padarymą), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis, informacijos apie didžiosios dalies paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastaroji nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o greičiau M. B. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus M. B. daro ganėtinai sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, o bausmės dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, parinko laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančią, artimą minimaliai, bausmę.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmė už aktualaus nusikaltimo paskyrimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto šeimos bei kiti svarbūs socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės ir savaime nemažino jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumo. Tai įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje kiekvienam asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju turimi šeiminiai santykiai, (duomenys neskelbtini) vaikų turėjimas, noras išlaikyti šeimą, socialinių problemų buvimas, kurioms spręsti jam trūksta socialinių įgūdžių, žinių, dialogo su socialinėmis tarnybomis ir pan., nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo. Būdamas ne kartą teistas, M. B. neabejotinai jau prieš darydamas nusikalstamą veiką žinojo gręsiančias pasekmes, tačiau nei praeityje skirtos bausmės, nei gręsianti bausmė, nei poreikis pasirūpinti artimaisiais jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. M. B. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net, jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.
15. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę ar taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas M. B. už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Bausmės rūšis už padarytą nusikalstamą veiką parinkta ir bausmės dydis nustatytas pakankamai motyvuojant, todėl jos mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
16. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą dėl 36,67 Eur išieškojimo iš nuteistojo M. B. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad M. B., jo paties teigimu, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, bylos duomenimis, niekur nedirba, yra nesumokėjęs jam skirtų baudų, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 36,67 Eur iš nuteistojo M. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.