- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- A-2202-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03562-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, FNTT) 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. TE-245 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjai“ (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir paskirti proporcingą nuobaudą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Tarnybos Įsakymas priimtas galbūt suklastotų dokumentų pagrindu bei paskirta tarnybinė nuobauda nėra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas.
2.2. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) 2018 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą dėl trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytų pažeidimų, kuriame nurodė, jog 2017 m. spalio 27 d. R. B. iš pareiškėjo ūkio gavo 12 550 Eur pajamų, tačiau 2018 m. kovo 5 d. privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nepateikė. Atsakovas, iš esmės neišnagrinėjęs pareiškėjo pranešimo ir neatlikęs objektyvaus tyrimo, vienašališkai, vadovaudamasis valstybės tarnautojos paaiškinimais, tikrovės neatitinkančiais faktais, pateiktais dokumentais, ignoruodamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priėmė iš esmės palankų sprendimą aukštas pareigas užimančiai valstybės tarnautojai.
2.3. Valstybės tarnautoja, siekdama išvengti 4 925 Eur gavimo fakto kaip mokamų palūkanų, tarnybinio patikrinimo metu nurodė, jog ši pinigų suma yra už miežius, kuriuos valstybės tarnautojos sutuoktinis pardavė pareiškėjui. Pareiškėjas nepirko miežių pagal 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. 26 ir pinigų už tai nedavė, sąskaitos faktūros nėra pasirašęs, tik 2019 m. rugsėjo 16 d. pirmą kartą pamatė šią sąskaitą faktūrą. Konkrečiame žemės sklype užauginti 36,48 tonų miežių yra neįmanoma, valstybės tarnautojos sutuoktinis negalėjo jų užauginti, nes neūkininkavo. Valstybės tarnautoja, siekdama palankaus sprendimo, galbūt suklastojo šį dokumentą ir pateikė atsakovui.
2.4. Valstybės tarnautoja, siekdama išvengti 965 Eur palūkanų pripažinimo fakto, tarnybinio patikrinimo metu atsakovui pateikė galbūt suklastotą 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią esą pareiškėjo dukra skolinga 59 325 Eur valstybės tarnautojai. Apie tai, kad valstybės tarnautoja manipuliuoja pinigais, kurie yra jai grąžinti, pareiškėjas sužinojo skundo byloje Nr. IBPS-V-1549395 (IT Nr. M-7-01-00043-19). Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir neatliko objektyvaus tyrimo ir tuomet, kai pareiškėjas papildomai informavo, jog 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2017 m. spalio 26 d. sąskaita faktūra Nr. 26 neatitinka tikrovės.
2.5. Atsakovas netyrė ir nevertino, jog tarnybinio patikrinimo metu valstybės tarnautoja galbūt klastojo faktus ir dokumentus, siekdama sau palankaus sprendimo, jog visus veiksmus valstybės tarnautoja atliko sąmoningai, siekdama savanaudiškų tikslų – išsaugoti valstybės tarnautojos nepriekaištingą reputaciją. Atsakovas, formaliai nustatęs valstybės tarnautojos nedeklaravimo faktą privačių interesų deklaracijoje, paskyrė aukštas pareigas užimančiai valstybės tarnautojai neadekvačią tarnybinę nuobaudą, t. y. priėmė neteisėtą, šališką sprendimą valstybės tarnautojai. Atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė objektyvaus tyrimo neatlikimu, ignoravimu pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pačios valstybės tarnautojos nurodytų aplinkybių nepatikrinimu ir vertinimu išimtinai jos naudai, paskyrimu neadekvačios tarnybinės nuobaudos, neapgynimu viešo intereso, galbūt turi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir korupcija požymių.
2.6. Panaikinus ginčijamą Įsakymą, bus apsaugotas teisinis gėris – valstybės tarnyba ir viešas interesas, atsakovas bus įpareigotas rūpestingiau ir atidžiau atlikti tarnybinius patikrinimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas jau 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į FNTT su prašymu pateikti įsakymo ar kito dokumento kopiją, iš kurio matyti, kokia nuobauda buvo paskirta R. B. Tarnyba 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. 25/8-3-884 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti su tarnybinės atsakomybės taikymu susijusią informaciją, pareiškėjas buvo informuotas apie teisę skųsti šį sprendimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, taigi Tarnybos priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs bei laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
3.2. R. B. tarnybinė nuobauda paskirta dėl veiksmų (neveikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje ir juos deklaruojant. Tarnybinio patikrinimo procedūra sudaro prielaidą teisiniams padariniams atsirasti tik tikrinamos R. B. atžvilgiu, todėl ir tarnybinio patikrinimo medžiaga savo pobūdžiu negali turėti teisinių sąsajų su kitais asmenimis. VTEK inicijuotas, Tarnyboje pradėtas ir atliktas jos veikos vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Apie priimtą sprendimą VTEK 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-3863-(2.5) informavo pareiškėją.
3.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai (žr. 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.). Priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos nepaskirti, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr. LVAT 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1111-662/2015, Nr. eA-114-662/2018). Teismas taip pat neturi įgalinimų įpareigoti įstaigą tai atlikti, kas rodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pradėti tarnybinio patikrinimo tyrimą prieš R. B. nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
3.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pagal LVAT praktiką viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-382/2009). Įsakymas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas), pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad FNTT tarnybinį patikrinimą atliko išsamiai, jai teisingai paskyrė tarnybinę nuobaudą. Tarp pareiškėjo (brolio) ir R. B. (sesers) šiuo laikotarpiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose vyksta civilinė byla. Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą norėdamas padaryti įtakos civilinės bylos baigčiai savo asmeninei materialinei naudai, o ne viešam interesui ginti. Pareiškėjas į civilinę bylą Nr. e2-13-674/2020 pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kurioje teismas pasisakė apie pareiškėjo skunde minimus teiginius. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo nurodomi R. B. atlikti veiksmai iš esmės nebuvo susiję su jos tiesioginiais įgaliojimais, profesine veikla ar tarnybine padėtimi (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties 35 p.).
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės ginti viešąjį interesą, dėl Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. Įsakymo, kuriuo R. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2018 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą dėl R. B. (sesers) galimai padarytų pažeidimų. Tarnyba 2018 m. gegužės 25 d. iš VTEK gavo raštą (reg. Nr. 0-90460), kuriuo prašoma ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą. Pateiktame pranešime nurodoma, kad R. B. privačių interesų deklaracijoje galbūt nėra pateikusi duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas, prašė įvertinti, ar ji nepažeidė nuostatų. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius Tarnybos direktoriui pateikė 2018 m. liepos 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-4-7372, kuriame nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos R. B. veiksmuose (neveikime) nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai. Tarnybos direktorius 2018 m. liepos 9 d., vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 nutarimu Nr. 977, 3 punktu, užrašė rezoliuciją „Atlikti tarnybinį patikrinimą“. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, R. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino patikslintą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 04/8-3-8872 (toliau – ir Išvada) dėl Tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos R. B. veiksmų (neveikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje ir juos deklaruojant. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 25/8-3-13411 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados siuntimo“ VTEK pateikė patikslintą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą susipažinti. VTEK, įvertinusi Tarnybos pateiktą Išvadą, konstatavo, kad Išvadoje Tarnybos pateiktas R. B. veikos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Todėl Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Įsakymu skyrė R. B. už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – pastabą. VTEK raštu informavo pareiškėją apie atliktą tyrimą. Ginčijamas Įsakymas per įstatymo nustatytą terminą apskųstas nebuvo, pareiškėjas taip pat neskundė ir VTEK rašto.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės skųsti Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. Įsakymą, atsižvelgus, kad pareiškėjas nori apginti viešąjį interesą, nes Tarnyba neatliko objektyvaus tyrimo, ignoravo jo nurodytų aplinkybių vertinimą, netyrė R. B. ir jos vyro pasirašytų sutarčių, paskyrė neadekvačią tarnybinę nuobaudą, galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-72/2013). Pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą Įsakymą, įpareigoti iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti proporcingą nuobaudą, teismo vertinimu, pareiškėjui apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Be to, panaikinus ginčijamą Įsakymą, nebus apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismas, įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 ir 49 straipsnių nuostatas, padarė išvadą, kad aptariama galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose. Vien tai, jog atitinkamas asmuo priklauso kuriai nors iš paminėtų asmenų kategorijų, savaime nereiškia, jog jis gali kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą. Pagal teisės aktus prokuroras, įvertinęs, ar egzistuoja viešojo intereso požymiai, ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos, ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipdamasis į teismą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.).
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), LVAT praktika bylose dėl tarnybinių ginčų.
10. Teismas nustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal VTEK ir FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-4-7372, kad R. B. veiksmuose (neveikime) nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai, nes ji privačių interesų deklaracijoje galbūt nėra pateikusi duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas. Tarnybos tyrėja 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, pasiūlė R. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tai, kad ji tinkamai, nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo ryšio su fiziniu asmeniu (broliu N. M.) dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nors privalėjo suprasti, kad dėl šeimos ryšių gali kilti interesų konfliktas. Ši išvada buvo pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, kuris 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino patikslintą Išvadą. VTEK, įvertinusi Tarnybos pateiktą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, konstatavo, kad Išvadoje Tarnybos pateiktas R. B. veikos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 3, 5, 8, 9 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, Tarnyba, priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą, paskirdama tarnybinę nuobaudą R. B., įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y., kad R. B. padarė nesunkų teisės pažeidimą, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tyrimo metu patikslino deklaracijas, deklaravo 8 sandorius, Tarnyboje dirba nuo 1997 m., skatinta 16 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, priėjo prie išvados, kad pastaba yra proporcinga poveikio priemonė.
11. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Vadinasi, Tarnyba, priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos nepaskirti, įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę, o asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnyba atlikusi tyrimą informavo VTEK, o pastaroji informavo pareiškėją. Teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateiktos sutartys, pareiškimai, susirašinėjimas su R. B., sąskaitos faktūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. liepos 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įtakos šiam ginčui neturi, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl R. B. privačių interesų deklaracijoje galbūt netinkamai pateiktų duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas. Tarnyba tiek Išvadoje, tiek ginčo Įsakyme yra konstatavusi, kad R. B. pažeidė įstatymų reikalavimus nedeklaravusi privačių interesų deklaracijose sandorių, už tai jai paskirta tarnybinė nuobauda. Šioje byloje teismas nenagrinėjo pateiktų sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių aplinkybių. Teismo teigimu, šis ginčas galbūt yra kilęs iš civilinio teisinio santykio tarp R. B. ir pareiškėjo (sesers ir brolio), todėl ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas ir R. B. teismo posėdyje pripažino, kad dėl sutarčių vyksta ginčai bendrosios kompetencijos teismuose.
12. Teismas, įvertinęs ginčo teisinį reguliavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, jokių esminių VTĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė, konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta, todėl taip pat nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir paskirti proporcingą nuobaudą.
13. Teismas nurodė, kad kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, sumenkinęs fizinio asmens teisę pareikšti skundus pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ginant viešą interesą ir nurodęs, kad pareiškėjas patenka tik į ABTĮ 5 straipsnio l dalies reguliavimo apimtį, iš esmės pripažino fizinio asmens teisę ginti viešą interesą neveiksminga ir deklaruojamo pobūdžio. Pareiškėjas gynė viešą interesą – valstybės tarnybą ir viešuosius interesus, visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba bei kiekvienu tarnautoju atskirai, nepriekaištinga valstybės tarnautojo reputacija, valstybės tarnautojų atliekamais tyrimais. Ginant viešą interesą nėra reikalavimo, kad tokio skundo patenkinimas pareiškėjui turi sukelti teisines pasekmes. Priešingai, šis požymis (tiesioginis teisinių pasekmių nesukėlimas pareiškėjui) parodo, kad būtent tai ir yra viešas interesas.
14.2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp pareiškėjo ir atsakovo, nagrinėjusio pareiškėjo pranešimą valstybės tarnautojos atžvilgiu, kai pareiškėjas sužinojo, kad tarnybinio patikrinimo metu valstybės tarnautoja paaiškinimuose atsakovui nurodė aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės ir yra galbūt suklastotos, o atsakovas nesiėmė jokių realių veiksmų šioms aplinkybėms objektyviai patikrinti. Teismas, vadovaudamasis LVAT išaiškinimu, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, kad iš tarnybos teisinių santykių specifikos tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu, išėjo iš ginčo ribų. Ginčas nagrinėjamu atveju buvo ne tarp valstybės tarnautojo ir darbdavio, paskyrusio nuobaudą, bet tarp pareiškėjo (fizinio asmens) ir atsakovo, kuris vykdė tyrimą ir buvo nepakankamai aktyvus ir objektyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad dėjo visas pastangas tam, kad išsamiai ir objektyviai išaiškintų ir nustatytų teisingas aplinkybes, teismo posėdyje paaiškinti, į kokias atsakingas institucijas buvo kreiptasi, paaiškinti pareiškėjo pateiktus į bylą dokumentus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai paneigė valstybės tarnautojos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kurias ji nurodė tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes byloje, pirmiausia dėl to, kad formaliai laikėsi pozicijos, kad „Tarnyboje pradėtas ir atliktas jos veikos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas“. Antra, į bylą atsakovas pateikė ne visą medžiagą, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 5 d. nutartimis buvo duotas įpareigojimas pateikti visą medžiagą susijusią su pareiškėjo pateiktu prašymu dėl atlikto tarnybinio patikrinimo valstybės tarnautojos atžvilgiu. Apie tai teismas buvo informuotas teismo posėdžio metu. Trečia, nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas iš esmės ir konkrečiai neatsakė į pareiškėjo klausimus, nukreipė į atliktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kuri byloje nebuvo visa pateikta. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą. Tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais.
Atsiliepimas
15. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas. Teismas teisingai vertino, kad Tarnyba, tirdama pareiškėjo prašymą dėl R. B. tarnybinės atsakomybės dėl veiksmų (neveikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje ir juos deklaruojant, atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų.
15.2. Pagal LVAT praktiką viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
15.3. Jokių naujų įrodymų, kurie nebuvo žinomi atsakovui ir kurių atsakovas neįvertino atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas nepateikė. Dokumentai, kuriuos mini pareiškėjas ir kuriuos įvardija kaip nevertintus „įrodymus“, tarnybinio patikrinimo metu atsakovui buvo žinomi ir įvertinti atliekant tarnybinį patikrinimą. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 25/8-3-13411 VTEK pateikė patikslintą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą susipažinti. VTEK, įvertinusi Tarnybos pateiktą Išvadą, konstatavo, kad Išvadoje Tarnybos pateiktas R. B. veikos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Įsakymas (Išvada) per įstatymo nustatytą terminą apskųstas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo proceso metu pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir detalūs, be to, jie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tarnyba, priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos neskirti, įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę, o asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Tarnyba patikrinimą atliko išsamiai, objektyviai ir R. B. teisingai paskyrė tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad šis ginčas galbūt yra kilęs iš civilinio teisinio santykio tarp R. B. ir pareiškėjo (sesers ir brolio), todėl ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu. Tarp pareiškėjo ir R. B. šiuo laikotarpiu vyksta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinė byla. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą norėdamas padaryti įtaką civilinės bylos baigčiai savo asmeninei materialinei naudai, o ne viešam interesui ginti. Teismas teisingai įvertino visus įrodymus, tinkamai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, priėmė motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje pareiškėjas ginčija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. TE-245 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjai“, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. paskirta tarnybinė nuobauda, bei prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. paskirti proporcingą nuobaudą.
18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų.
19. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymą bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-480-415/2020, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-112-525/2021 ir kt.).
21. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, arba asmens, kuris turi teisę taikyti asmeniui tarnybinę atsakomybę, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos ar asmens diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013 ir kt.), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą.
22. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą šios Nutarties 20, 21 punktuose nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija visų pirma remiasi oficialia konstitucine doktrina, suformuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad LVAT formuojama praktika savo ratio decidendi analogiškose bylose kaip ši nuosekliai remiasi ankstesnėje pastraipoje nurodyta argumentacija.
22.1. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
22.2. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
22.3. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
23. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei jau suformuluotose LVAT praktikoje teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse.
24. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi reikalavimų, su kuriais kreipėsi į teismą, teisės (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą atmetė.
25. Teisiniai argumentais pagrindus ir konstatavus, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra teisinio pagrindo, nes tai neturi jokios reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.