Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovė, Tarnyba, FNTT) 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-245 skyrė R. B. už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pirmiausia teismas pasisakys dėl pareiškėjo teisės skųsti Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo, kuriuo R. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, atsižvelgus, kad pareiškėjas nori apginti viešąjį interesą.

6.3. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, jog prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Taigi pagal teisės aktus prokuroras įvertinęs, ar egzistuoja viešojo intereso požymiai, ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos, ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipdamasis į teismą.

6.4. Teismas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-72/2013). Šiuo atveju ginčijamu įsakymu pareiškėjui nėra nustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Be to, panaikinus ginčijamą įsakymą, nebus apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

7. Toliau teismas pasisakys dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. VTĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

7.1. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Apraše numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.

7.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011, A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A146-354/2014, Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog asmuo padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant dėl skundžiamos nuobaudos pagrįstumo.

7.3. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A756-156/2012, Nr. A62-2207/2011, A62-773/2011, Nr. A438-1112/2009, Nr. A6-2160/2006, kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

8. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos duomenų aiškiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal VTEK ir FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-4-7372, kad R. B. veiksmuose (neveikime) nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai, nes ji privačių interesų deklaracijoje galbūt nėra pateikusi duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas. Tarnybos direktorius 2018 m. liepos 9 d. pavedė atlikti tarnybinį tyrimą, t. y. užrašė rezoliuciją „Atlikti tarnybinį patikrinimą“ (b. l. 109-113). R. B. pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, todėl 2018 m. liepos 17 d. ji paaiškinimą pateikė. Tarnybos tyrėja atlikusi kitus tyrimo veiksmus, 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, pasiūlė R. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji tinkamai, nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo ryšio su fiziniu asmeniu (broliu N. M.) dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nors privalėjo suprasti, kad dėl šeimos ryšių gali kilti interesų konfliktas. Ši išvada buvo pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, kuris 2018 m. rugpjūčio 21 d., patvirtino patikslintą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau - Išvada) Nr. 04/8-3-8872 dėl Tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos R. B. veiksmų (neveikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje ir juos deklaruojant (b. l. 136-148). Taip pat Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu kreipėsi į VTEK, pateikė nusižengimo tyrimo išvadą susipažinti. VTEK, įvertinusi Tarnybos pateiktą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, konstatavo, kad Išvadoje Tarnybos pateiktas R. B. veikos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Todėl Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-245 skyrė R. B. už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Tvarkos aprašo 3, 5, 8, 9 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, t. y. nepažeidžiant nustatytos Aprašo tvarkos, Tarnyba, priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą, paskirdama tarnybinę nuobaudą R. B., įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.

9. Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LVAT administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y., kad R. B. padarė nesunkų teisės pažeidimą, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tyrimo metu patikslino deklaracijas, deklaravo 8 sandorius, Tarnyboje dirba nuo 1997 m., skatinta 16 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, yra akivaizdu, kad pastaba, yra proporcinga poveikio priemonė.

10. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos įsakymas priimtas galimai suklastotų dokumentų pagrindu, paskirta tarnybinė nuobauda nėra adekvati, neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas pažymi, kad Tarnyba tarnybinį nusižengimo tyrimą atliko nepažeisdama Aprašo nuostatų, tyrimą atliko nustatyta tvarka ir terminais, Išvadą derino su VTEK, o paskirdama tarnybinę nuobaudą R. B., įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai ( LVAT administracinėse bylose Nr. AS858-624/2013; Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.). Vadinasi, tarnyba, priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos nepaskirti, įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę, o asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad apie R. B. galimai padarytą pažeidimą teikiant privačių interesų deklaracijas, Tarnyba sužinojo iš VTEK gavusi raštą, kuriuo buvo prašoma ištirti galimą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą (b. l. 89-90). Rašte nurodoma, kad R. B. privačių interesų deklaracijoje galbūt nėra pateikusi duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas, prašė įvertinti, ar ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų. Todėl Tarnybą atlikusi tyrimą informavo VTEK, o pastaroji informavo pareiškėją.

11. Pareiškėjo į bylą pateiktos sutartys, pareiškimai, susirašinėjimas su R. B., sąskaitos faktūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. liepos 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įtakos šiam ginčui neturi, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl R. B. privačių interesų deklaracijoje galbūt netinkamai pateiktų duomenų apie vykdomą individualiąją veiklą, gaunamas pajamas. Tarnyba tiek Išvadoje, tiek ginčo įsakyme yra konstatavusi, kad R. B. pažeidė įstatymų reikalavimus nedeklaravusi privačių interesų deklaracijose sandorių, už tai jai paskirta tarnybinė nuobauda. Šioje byloje teismas nenagrinėja pateiktų sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių aplinkybių. Todėl, pareiškėjas, dalyvaudamas civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais su kitais civilinių santykių subjektais, savo teisę gali ginti bendrosios kompetencijos teisme. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad šis ginčas galimai yra kilęs iš civilinio teisinio santykio tarp R. B. ir N. M. (sesers ir brolio), todėl ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas ir R. B. teismo posėdyje pripažino, kad dėl sutarčių vyksta ginčai bendrosios kompetencijos teismuose.

12. Teismas, įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, jokių esminių VTĮ bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė, tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. TE-245 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta, nėra pagrindo jo tenkinti skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas.

13. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas negali ginti viešojo intereso, ginčijamu įsakymu pareiškėjui nėra nustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir paskirti proporcingą nuobaudą.

14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo N. M. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.