Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui V. K., jo atstovui Michailui Parchimovičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui I. E. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei N. J., tretiesiems asmenims I. E., G. T. dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą V. K. ir kartu gyvenančius jo šeimos narius iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Molėtų r. sav., Dubingių sen., Bijutiškio k., Tylioji g.4; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teisė, pagal 1996-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1638 ir VĮ registrų centro išrašus priklauso sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Molėtų r. sav. Dubingių šen. Bijutiškio k. Tylioji g. 4. Mano nuosavybės teisė, į aukščiau minėtą turtą, įregistruota viešajame registre. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamas turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise be jokių apribojimų.

2011 m. gegužės 25 d. Ji ir vyras I. E., Vilniaus rajono 1 notarų biure, nekilnojamojo turto brokerę G. T. (toliau - Brokerė), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) įgaliojo savo nuožiūra, aptariant visas kitas esmines ir neesmines sutarties sąlygas, ne mažiau kaip už 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudaryti susitarimus dėl turto pardavimo, pirkimo-pardavimo arba lizingo sutarties, turto pirkimo-perdavimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą, gauti ir pateikti su tuo susijusius reikalingus dokumentus ir leidimus. 2011 m. gegužės 25 d. pasirašytas paprastasis vekselis, pagal kurį brokerė 2011-07-25 įsipareigojo jai sumokėti 50 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas notarų biure buvo anuliuotas. Brokerė pardavimo procesą sąmoningai vilkino, su ja vengė bendrauti bei suteikti išsamią informaciją apie namo pardavimo eigą, dėl savo asmeninių interesų.

Brokerė 2011 m. vasario 5 d. iš pirkėjo V. K. paėmė dalį pinigų (avansą, kadangi brokerė jiems buvo nurodžiusi 70 000 Lt kainą) už minėtą nekilnojamąjį turtą 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) kiekvienai šaliai pasirašant, kad pinigų perdavimo procedūra įvyko, nenurodant už ką. Gavusi pinigus brokerė nesutvarkė tolimesnių procedūrų, kurios perleidžia nuosavybės teisę, kaip tą numato LR Civilinio kodekso 6.398 str. 1 d. „Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu“. Pažymi, kad joks priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Nekilnojamojo turto perleidimas įsigalioja tik jį įvykdžius specialia tvarka, ją gali atlikti tik įgalioti asmenys. Tokias paslaugas teikia notarai. Paslaugas sudaro nuosavybės teisių perdavimo akto parengimas, parašų patvirtinimas (paliudijimas) ir akto įregistravimas nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad vien pinigų sumokėjimo faktas (likusios procedūros nebuvo atliktos, nors įgaliojimas dar galiojo, todėl visas procedūras brokerė turėjo ir galėjo atlikti) brokerei, V. K. ir jo šeimai nesuteikė nuosavybės teisės į minėtą turtą. Paaiškina, jog „už tariamai parduotą“ namą pinigų ji iš brokerės, negavo.

Apie tai, kad jai asmenine nuosavybės teise priklausančiame name kažkas gyvena sužinojo tik pati ten nuvykusi. 2012 m. gegužės mėn. registruotu paštu siuntė įspėjimą dėl išsikeldinimo iš nuosavybės teise nepriklausančio gyvenamojo namo. Tačiau į jos raginimą, ginčą išspręsti derybų keliu, nereagavo. V. K. minėtame name gyvena normalų gyvenimą. Atlieka remonto bei buities darbus, taip pat yra pakeistos durų spynos. Šiuo metu ji būdama teisėta turto savininkė, negali realizuoti savo teisių į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, t.y. negali juo naudotis, valdyti ir disponuoti, kadangi atsakovas V. K. be teisinio pagrindo užėmė namą, pakeitė namo spynas ir jos į namą neįleidžia.

Motyvuojamoji dalis

LR Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta pamatinė nuostata, kad žmogaus būstas neliečiamas. Ši nuostata saugo ne tik individo teisę į būstą, bet ir patį žmogaus būstą nuo pašalinių įsibrovimo. Vadovaujantis LR CK 4.95 straipsniu, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pažymėtina, kad atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, užkerta galimybę man realizuoti šią savo teisę, todėl esu priversta kreiptis į Teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo.

Pažymėtina, kad atsakovas name gyvena be jokio teisinio pagrindo, t.y. nesudaręs nei nuomos, nei panaudos sutarties. Iš teismui pateiktų oficialių rašytinių įrodymų (1996-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 1638, VĮ Registrų centro išrašo), akivaizdžiai matyti, kad jokių juridinių faktų, kurie patvirtintų atsakovo panaudos ar nuomos santykių egzistavimą nėra. LR CK 6.612 straipsnis nustato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Prašė iškeldinti atsakovą V. K. ir su juo kartu gyvenančius jo šeimos narius iš jai nuosavybės teise priklausančio namo.

Atsilepimu į priešieškinį ieškovė paaiškino, kad 2011 m. gegužės 25 d. ji ir jos vyras I. E., Vilniaus rajono 1 notarų į, nekilnojamojo turto brokerę G. T. (toliau - Brokerė), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) įgaliojime savo nuožiūra, aptariant visas kitas esmines ir neesmines sutarties sąlygas, ne mažiau kaip už 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudaryti susitarimus dėl turto pardavimo, pirkimo-pardavimo arba lizingo sutarties, turto pirkimo-perdavimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą, gauti ir pateikti su tuo susijusius reikalingus dokumentus ir leidimus. Prieš įgaliojant brokerę, naudojosi jos paslaugomis, tačiau smarkiai pablogėjus vyro I. E. būklei, brokerė pasiūlė parašyti jai įgaliojimą, kadangi prarado galimybę važinėti ir derinti pardavimo reikalus. Ieškovės manymu, brokerė sąmoningai pasinaudojo esama padėtimi.

Kaip atsakovas teigia, kad šalys patvirtino 2011 m. balandžio 28 d. sutartį, dėl pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje, tačiau 2011 m. balandžio 28 d. brokerė, dar įgaliojimo neturėjo sudaryti jos vardu jokių sandorių, kaip viršuje paminėta, kad įgaliojimą pasirašė tik 2011 m. gegužės 25 d. Todėl sutartis buvo pasirašoma be jokio įgaliojimo ir jos žinios. Pirkimo-pardavimo sutartį pamatė tik gavus atsakovo priešieškinį, kuriame sutartis yra kaip priedas. Todėl 2011 m. balandžio 28 d. sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra negaliojanti.

2011 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas notarų biure buvo anuliuotas. Įgaliojimą anuliavo sąmoningai, kadangi kilo įtarimas dėl namo pardavimo. Ji vilkino pardavimo procesą, su ja vengė bendrauti, jai nesuteikė jokios informacijos apie namo pardavimo procesą, tik vis minėjo, kad viskas gerai.

2011m. spalio pabaigoje atsakovas jai pats asmeniškai telefonu pranešė apie tai, kad jis jau gyvena jos nuosavybės teise priklausančiame name.' Domėjosi dėl šildymo, kadangi šildymas buvo atjungtas. Prieš nutraukiant įgaliojimą į jos mobilųjį telefoną skambinęs vyras prisistatė brokerės sūnumi ir pažymėjo, kad jis yra būsimas pirkėjas, nors jau nekilnojamas turtas buvo neva parduotas. Akivaizdu, kad brokerė norėjo tik pasipelnyti svetimų žmonių sąskaita.

Atsakovas priešieškinyje netinkamai interpretavo jos ieškinyje pateiktą informaciją, apie pinigų sumokėjimo faktą. Ieškinyje nurodyta, kad vien pinigų sumokėjimo faktas [...] V. K. ir jo šeimai nesuteikė nuosavybės teisės į minėtą turtą. Minėtų pinigų nei ji, nei jos vyras nematė ir jų iš brokerės negavo. 2011 m. gegužės 25 d. pasirašytas paprastasis vekselis, pagal kurį brokerė iki 2011-07-25 įsipareigojo jai sumokėti 50 000 Lt. Tačiau brokerė savo įsipareigojimų neįvykdė.

Priešieškinyje pažymėta, kad beveik metus ji leido atsakovui gyventi ir tvarkytis šiame name. Ne kartą teko bendrauti su atsakovu telefonu, apie susidariusią situaciją jis puikiai žinojo. Todėl buvo kalbėta apie baudžiamosios bylos kėlimą brokerės atžvilgiu. Kadangi buvo rudens - žiemos sezonas, šiuo metu laiku ji niekada nesinaudodavo sodyba, įvertinus situaciją, kad brokerė pasisavino pinigus, tinkamai neperleisdama nuosavybės teisės, o atsakovas su šeima žadėjo nupirkti jai priklausantį turtą leido pagyventi kol bus išspręstas ginčas.

2011 metų rudenį, po įgaliojimo anuliavimo, brokerė su ja susisiekė ir pakvietė susitikti akis į akį. Susitiko Vilniuje Mindaugo gatvėje, esančioje Maximoje parduotuvėje. Susitikime dalyvavo ji, brokerė ir atsakovas su šeima. Tačiau brokerė su atsakovu atsisakė bendrauti ir paaiškinti esamą situaciją, žadėdama paskambinti vėliau ir viską paaiškinti.

Atsakovas teigia, kad „kaip protingai besielgiantis asmuo, dėl iškeldinimo iš karto turėtų kreiptis į Atsakovą ar į teisėsaugos institucijas". Apie, tai kad man nuosavybės teisę priklausantis namas yra ,,parduotas“ ir jame gyvena kiti asmenys sužinojau, kaip ir minėjau, iš Atsakovo skambučio. Nuvykus ir pamačius, kad namuose kažkas gyvena, kreipiausi į Molėtų policijos komisariatą, buvo atvažiavęs pareigūnas, kuris minėjo, kad jis asmeniškai padaryti nieko negali.

Apie tai, kad yra perduoti namų raktai ji nežinojo ir jokio sutikimo nebuvo davusi. Taip

pat atsiskaitymo už paslaugas knygutės perduoti negalėjo, todėl be jos žinios, jau negaliojus įgaliojimui, knygutė buvo perduota (atsiskaitymo knygutė buvo palikta parduodamame name).

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui peišieškinį, kuriuo prašė pripažinti žemės sklypo (unikalius Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurioje N. J. ir I. E. yra nurodyti pardavėjais, o V. K. - pirkėju, galiojančia, patvirtinti jos sudarymą bei pripažinti V. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralines (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš N. J. V. K. naudai pastarojo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau; įtraukti I. E. ir G. T. į byla trečiasis asmenimis.

Nurodė, kad 2011 m. balandžio 28 d. atsakovas su ieškove bei I. E., atstovaujamais G. T., sudarė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (atsiliepimo priedas Nr. 1). Šia sutartimi šalys konstatavo, kad atsakovas ketina nupirkti, o ieškovė bei I. E. ketina parduoti jai priklausantį 0,3771 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 2), su jame esančiais pastatais (atsiliepimo priedas Nr. 3), bei nurodė, kad visa turto kaina sudaro 70 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt atsakovas jau sumokėjo, o ieškovė bei I. E. juos gavo.

Po šios sutarties sudarymo ieškovė leido savo atstovei G. T. įteikti atsakovui raktus nuo parduodamų pastatų, perdavė jam atsiskaitymo knygutę (atsiliepimo priedas Nr. 4), kas reiškia, kad ji leido atsakovui gyventi parduodamuose patalpose ir tvarkytis ten kaip savininkui. Pasinaudojęs minėtu leidimu, atsakovas pradėjo vykdyti jo perkamų pastatų remontą (atsiliepimo priedas Nr. 5).

2011 m. liepos 5 d. atsakovas su ieškove bei I. E., atstovaujamais G. T., pasirašė priedą prie 2011 m. balandžio 28 d. sutarties dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (atsiliepimo priedas Nr. 6). Šiuo priedu šalys konstatavo, kad atsakovas sumokėjo ieškovei bei I. E., o pastarieji gavo iš atsakovo dar 40 000 Lt, viso 50 000 Lt. Be to, šiuo priedu šalis patvirtinto 2011 m. balandžio 28 d. sutarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kadangi šiame priede yra nurodyta, kad „kitos sutarties sąlygos nesikeičia". Taigi ieškovė bei I. E., atstovaujami savo įgaliotos atstovės G. T., bei atsakovas 2011 m. liepos 5 d. patvirtino, kad 2011 m. balandžio 28 d. sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje yra visa apimtimi galiojanti.

2011 m. rugsėjo 20 d. atsakovas taip pat sumokėjo ieškovei bei I. E., atstovaujamiems G. T., dar 5 000 Lt, kas buvo G. T. ranka pažymėta 2011 m. liepos 5 d. priede. Tokiu būdu už perkamą turtą atsakovas sumokėjo, o ieškovę ir I. E. gavo 55 000 Lt, o 15 000 Lt atsakovas liko skolingas. Atkreipiame dėmesį, kad savo ieškiniu Ieškovė pripažįsta pinigų sumokėjimą („vien pinigų sumokėjimo faktas [...] V. K. ir jo šeimai nesuteikė nuosavybės teisės įminėtą turtą", ieškinio 2 psl., 1 pastr.).

Likusios sumos atsakovas ieškovei bei I. E. nesumokėjo (bet pasiruošęs atlikti tai į teismo ar notaro depozitinę sąskaitą), nes pastarieji atsisakė nuvykti pas notarą sandoriui įforminti bei pradėjo reikalauti, kad jis išsikeltų iš perkamų pastatų. Atsakovui atsisakius, ieškovė 2012 m. gegužės 23 d. įspėjimu pareikalavo atlaisvinti ir išsikraustyti iš parduodamų pastatų, nes, jos nuomone, atsakovas apsigyveno ten neteisėtai (atsiliepimo priedas Nr. 7). Kaip matyti iš 2012 m. gegužės 23 d. įspėjimo turinio, tokią savo poziciją ieškovė grindžia tuo, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas. Tais pačiais teiginiais pagrįstas ir ieškinys.

Pažymėtina, kad atsakovo sandoris nebuvo tinkamai įformintas ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, kuri atsisakė nuvykti į notaro biurą ir įvykdyti visus nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui keliamus formalumus, ką įrodo 2012 m. gegužės 23 d. įspėjimas ir pats ieškinys, aiškiai rodantys, kad ieškovė nepripažįsta, jog atsakovas įsigijo jos parduodama nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - „CK") 6.309 str. numato, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Tai, kad ieškovė ir I. E. įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą atsakovui bei perdavė jį jam naudotis, patvirtina šios aplinkybės:

Kaip pripažįsta pati ieškovė savo 2012 m. gegužės 23 d. įspėjimu, o vėliau ir ieškiniu, ji su I. E. įgaliojo G. T. parduoti jų turtą bei priimti už jį pinigus, todėl pastaroji 2011 m. balandžio 28 d. ieškovės ir I. E. vardu sudarė sutartį dėl turto pardavimo ateityje, o 2011 m. liepos 5 d. ją dar kartą patvirtino pasirašydama su atsakovu šios sutarties priedą. Pažymėtina, kad CK 2.133 str. 1 d. numato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad minėta sutartis dėl turto pardavimo ateityje saisto ieškovę ir I. E., o G. T. gauti pinigai laikomi gautais ieškovės ir I. E.

Ieškovė liepė savo atstovei G. T. perduoti atsakovui raktus nuo parduodamo namo;

Ieškovė perdavė atsakovui parduodamo namo atsiskaitymo už paslaugas knygutę;

Ieškovė ir I. E. beveik metus leido atsakovui gyventi ir tvarkytis šiame name (akivaizdu, kad jei atsakovas būtų savavališkai užėmęs šį namą, kaip bando įrodinėti ieškovė, ji, kaip protingai besielgiantis asmuo, dėl iškeldinimo iš karto turėtų kreiptis į atsakovą ar į teisėsaugos institucijas.

Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, „kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai" (2006 m. lapkričio 6 d. LAT civ. bylos Nr. 3K-P-382/2006). Šiuo atveju, kaip buvo minėta, pardavėjas nekilnojamąjį turtą perdavė pirkėjui, o pastarasis sumokėjo didesnę to turto kainos dalį (kaip nurodo Ieškovė, ji siekė parduoti nekilnojamąjį turtą bent už 50 000 Lt, tuo tarpu Atsakovas sumokėjo 55 000 Lt), gyvena ir tvarkosi tame name kaip šeimininkas jau metus. Tai reiškia, kad ieškovė, I. E. ir atsakovas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurią ieškovė ir I. E. vengia tinkamai įforminti. CK 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 str. 3 d. numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. CK 6.393 str. 4 d. numato, kad jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Kaip buvo minėta, ieškovė ir I. E. vengia įforminti įvykusį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį taip, kaip tą numato įstatymas. Iš pateikto ieškinio galima suprasti, kad tokį Ieškovės ir I. E. nenorą sukėlė tai, kad jų atstovė tinkamai neatliko savo pareigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tarp Ieškovės, I. E. ir G. T. susiklostė atstovavimo santykiai, kurių šalimi nėra atsakovas, be to, šie santykiai nėra šio ginčo objektas. Tai reiškia, kad tarpusavio pretenzijas Ieškovė, I. E. ir G. T. turi spręsti atskirai, o savo piniginę prievolę Ieškovei ir I. E. įvykdęs atsakovas negali tapti šių pretenzijų įkaitu. Todėl, atsakovo nuomone, Ieškovė ir I. E. jau pardavė Atsakovui turtą, iškeldinimo iš kurio nepagrįstai reikalauja, o šio turto savininkas yra atsakovas.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.

Šioje civilinėje byloje pagrindinis klausimas yra tas, ar ieškovė N. J. sudarė žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkimo pardavimo sutartį su atsakovu V. K. ir perdavė jam šį nekilnojamąjį daiktą nuosavybėn.

Byloje nustatyta, jog ieškovė N. J. 1996-06-25 iš G. J. nupirko mūrinį gyvenamąjį namą, turintį 99,88 m² bendro naudingo ploto ir ūkio pastatus bei du kiemo įrenginius, esančius Bijutiškio k., Dubingių sen., Molėtų raj. (b.l.8) Ši sutartis patvirtinta notaro, registro Nr,.1638. Pirkimo pardavimo sutarti 1996-06-27 įregistruota nekilnojamojo turto registre ir yra galiojanti šiuo metu (b.l.12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-12 išraše nurodyta, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių savininkė yra N. J.. Taip pat ieškovė N. J. 1996-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės nusipirko 0,3771 Ha žemės sklypą, esantį Bijutiškio k., Dubingių sen., Molėtų raj. Ši pirkimo-pardavimo sutartis 1996-12-13 įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir sklypui suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.7,11). Atsakovas V. K. ir jo atstovas priešieškinėje nurodo, jog atsakovas V. K. ir ieškovė N. J., atstovaujama G. T., sudarė pirkimo pardavimo sutartį sutarties sudarymo ateityje ir 2011-07-05 pasirašė priedą prie 2011-04-28 sutarties dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Nurodė, jog ieškovė pagal šias sutartis iš atsakovo gavo 55000 Lt (b.l.22,33).

Taigi, šioje byloje šalys nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį vertina skirtingai. Ieškovė N. J. nurodo, jog 2011-04-28 pirkimo sutarties nepasirašinėjo ir nieko neįgaliojo ją pasirašyti. Gi atsakovas nurodo, jog N. J. per įgaliotą asmenį G. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje byloje atsakovo iniciatyva G. T. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį ji nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdžius. Todėl teismas vertina tik ieškovės, atsakovo ir liudytojų parodymus.

Ieškovė N. J. paaiškino, jog ji su G. T. susipažino 2011 m. žiema, nes G. T. jos daugiabutyje pardavinėjo butus. Ieškovė tuo metu ieškojo žmogaus, kuris galėtų parduoti jos namą ir priklausinius, esančius Molėtų raj. 2011 m. vasario mėnesį sodyba buvo nufotografuota ir G. T. perduoti raktai nuo sodybos. 2011 m. gegužės 9 d. G. T. jai paskambino ir pasakė, jog jau galima pardavinėti sodybą. Tuo metu jos vyras sirgo, ir ji G. T. parašė įgaliojimą parduoti jai priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. G. T. vis žadėdavo greitai parduoti sodybą. Prieš 2011 m. rugsėjo 1 d. ji nuvažiavo į savo sodybą, kurioje paliko raštelį , kad ji yra namo šeimininkė. Po 10 dienų jai paskambino K. mama ir pasakė, jog jos dukra perka namą. Po to paskambino K. ir paaiškino, jog jis jau davė pinigus, užstatą ir pasakė, kad namo šeimininkė dirba Norvegijoje, o vyras guli reanimacijoje ir jam reikia skubiai pinigų operacijai. Paskambinus G. T., ji pasakė, kad viskas vyksta gerai, reikalai tvarkomi banke. Ji suprato, jog ją apgaudinėja ir nuvykusi pas notarę, atšaukė įgaliojimą. Tada jai paskambino G. T. ir pasiūlė susitikti. Į susitikimą atvyko ji, K., (kuriems ji pranešė apie susitikimą ) ir G. T.. G. T. su K. nekalbėjo. K. jos prašė parduoti namą išsimokėtinai. 2012 m. balandžio mėnesį nuvykusi į savo sodybą, aptiko ten žmones ir V. K. jai pasakė, jog tai jo namas ir jis turi dokumentus.

Atsakovas V. K. paaiškino, jog internete rado, kad parduodamas namas Bijutškyje. Paskambino. Tai buvo 2011 m. balandžio mėnesį. G. T. atvažiavo, aprodė namą. Po poros savaičių su G. T. susitiko Lazdynuose prie IKI. Jis sumokėjo G. T. 10000 Lt užstatą grynais. Gavo raktus ir per išeigines nuvažiavo tvarkytis. Kitą kartą atvažiavę rado raštelį su šeimininkės telefono numeriu. Jis šeimininkei paskambino ir siūlė tartis be tarpininkų. Bet šeimininkė liepė tartis su G. T. ir pasakė, kad viskas bus gerai. Tada jie sumokėjo 40000 Lt ir dar paskui 5000 Lt. N. J. paskambino ir pasakė, kad nori nutraukti sutartį su G. T.. Tada visi susitiko ir dar kalbėjo su N. J., kad jie gali tvarkytis, o N. J. viską pati sutvarkys. 2012 m. balandžio mėnesį N. J. pareikalavo, kad jis sumokėtų 70000 Lt.

Liudytojai D. P. ir D. T. parodė, jog su V. K. visus reikalus tvarkė G. T.. Ji V. K. aprodė namus, turėjo dokumentus. J. K. davė analogiškus parodymus, kaip ir V. K.. I. K. paaiškino, jog 2012 m. sausio pabaigoje pas P. paėmė iš N. J. knygeles už vandenį, elektrą.

LR CK 6.162str. numatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Nustatyta, kad kai šalys dėl visų esminių sutarties sąlygų susitaria, sutartis galioja. Sandoris yra sandorio dalyvių valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti.

Byloje nustatyta, jog ieškovė N. J. 2011 m. vasario mėnesį ketindama parduoti savo sodybą, esančią Molėtų rajone, susipažino su G. T. ir jai davė raktus nuo sodybos. G. T. 2011-04-28 d. vienasmeniškai surašė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (b.l.22) ir pagal šią sutartį (kurios V. K. nepasirašė) iš V. K. gavo 10000 Lt rezervavimo mokesčio. G. T., vienasmeniškai surašydama sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, neturėjo jokių teisėtų įgaliojimų atlikti kokius nors veiksmus parduodant N. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įgaliojimas jai N. J. buvo pasirašytas 2011-05-25 d. (b.l.69). Todėl ši sutartis yra negaliojanti nuo jos surašymo dienos. Be to, LR CK 6.393 str. 1 d. nustatyta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos... Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Ši sutartis nebuvo notarinės formos. Beje, šios rūšies sutartims netaikytini konkliudentiniai veiksmai, kaip tai numato LR CK 1.71 str. ir 6.173 str., nes įstatymo leidėjas nustatė notarinę šių sutarčių formą. Todėl vien tik pinigų perdavimas nelaikytinas akceptu. Tuo labiau, jog ofertą pateikė asmuo, kuris neturėjo jokios teisės pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. G. T. nėra sodybos, esančios Molėtų rajone, Bijutiškio kaime, savininkė. 2011-04-28 d. ji nebuvo N. J. įgaliota parduoti ieškovės sodybos. 2011 m žiemą ieškovė ketino parduoti sodybą ir tuo klausimu bendravo su G. T. ir jai davė raktus nuo sodybos.

2011-07-05 G. T. vienasmeniškai surašė priedą prie 2011-04-28 sutarties dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir šios sutarties pagrindu iš V. K. gavo 40000 Lt, o 2011-20-09 (taip yra užrašyta sutartyje) gavo dar 5000 Lt (b.l.33). Šios sutarties priedo V. K. taip pat nepasirašė. Taigi, byloje pateikta viena sutartis (b.l.22), kuri yra negaliojanti, nes prieštarauja įstatymo imperatyviam reikalavimui ir priedas prie šios sutarties, kas daro ir priedą negaliojančiu. Beje pačios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties byloje nėra. Jeigu šie dokumentai būtų pasirašyti nekilnojamojo daikto savininko ar įgalioto asmens, tai šiuo atveju galima būtų kalbėti apie preliminariąją sutartį. Tačiau, sutinkamai su LR CK 6.165 str. 3 d. , jeigu sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jokių įrodymų apie ketinimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovės vengimą ją pasirašyti, šalys nepateikė.

Atsakovas ir jo atstovas prašė pripažinti pirkimo pardavimo sutartį, kurioje N. J. ir I. E. yra nurodyti pardavėjais, o V. K. pirkėju, galiojančią, patvirtinti jos sudarymą bei pripažinti V. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralines (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą atsakovas grindžia LR CK 1.93 str. 4 d. ir 6.393 str. 4 d. Toks atsakovo reikalavimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir net nurodytų teisės normų. LR CK 393 str. 3 d. nurodyta, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 str. nustatyta tvarka. Gi 6.398 str. numato rašytinę priėmimo-perdavimo akto formą. N. J. ir V. K. nesudarė ir nepasirašė sodybos ir žemės sklypo priėmimo-pardavimo akto. Kadangi sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir priedą prie šios sutarties sudarė tam neįgaliotas asmuo, todėl pripažįstama, jog sandoris negaliojantis. 2011-04-28 sutarties ir 2011-07-05 priedo prie jos nepasirašė nei nekilnojamojo daikto savininkė (ofertos teikėja) nei priimantis pasiūlymą (akceptą) V. K., todėl LR CK 1,93 str.4 d. reikalavimas netaikytinas N. J., nes jokio sandorio ir nebuvo ir teismas neturi jokio teisėto pagrindo jį pripažinti galiojančiu.

LR CK 2.133 str. 1 d. nustatyta, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šioje byloje G. T. 2011-04-28 d. nebuvo N. J. atstovė. Atsakovas perduodamas 2011-04-28 ir 2011-07-05 pinigus G. T., nepareikalavo iš jos atstovavimo teisėtumą patvirtinantį dokumentą ir lengvabūdiškai elgdamasis patyrė turtinę žalą. G. T. veiksmai, kuomet ji iš V. K. paėmė pinigus, yra klasikinis sukčiavimo atvejis, kaip tai nustato LR BK 182 str., kuriame nurodyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė sukčiavimą. Beje, G. T. atžvilgiu jau yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 str. 1 d. (b.l.86). N. J. ikiteisminio tyrimo institucijai 2013-02-25 yra pranešusi apie G. T. padarytą veiką, kuomet ji pasisavino jos turtą ir V. K. pinigus (b.l.85).

Darytina išvada, jog G. T., nebūdama N. J. įgaliota parduoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš V. K. gavo pinigus, juos pasisavino ir šia veika padarė turtinę žalą V. K. bei N. J..

Atsakovas V. K. ir jo šeima apsigyveno ieškovės gyvenamajame name be ieškovės N. J. sutikimo, todėl turi būti iškeldinti. Kadangi atsakovas su šeima neteisėtai gyvena N. J. priklausančiame name, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįstas, nes tokios sutarties nebuvo sudaryta.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. iš atsakovo V. K. ieškovės N. J. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 2242 Lt (žyminis mokestis -142 Lt; advokato atstovavimo išlaidos-2100 Lt, b.l.6,106-108).

Sutinkamai su LR CPK iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, kas sudaro65,36 Lt (b.l.2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės N. J. ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovą V. K. ir kartu gyvenančius jo šeimos narius iš N. J., a.k.(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovės N. J. naudai priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2242 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus).

Į valstybės biudžetą iš atsakovo V. K. priteisti teismo turėtas pašto išlaidas- 65,36 Lt. Pinigus sumokėti bet kuriame banke į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.