Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai dėl juridinio asmens 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų (sprendimų) panaikinimo; trečiasis asmuo D. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) Palangos skyriaus narių 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus (sprendimus), kurių pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš LSDP bei kurių pagrindu D. P. buvo įrašytas į kandidatų, ketinančių 2015 m. kovo 1 d. dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose į Palangos miesto savivaldybių tarybą, sąrašą. Ieškovas nurodė, kad apie 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinį narių susirinkimą jis nebuvo tinkamai informuotas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė LSDP Statuto nuostatus dėl drausminių nuobaudų skyrimo politinės partijos nariams. Sprendimai pašalini ieškovą iš LSDP nepagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad LSDP Statuto nuostatų nėra pažeidęs. LSDP Palangos skyrius juridinio asmens teisių bei įgaliojimų pašalinti asmenis iš partijos neturi. Be to, nurodė, jog D. P. neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose LSDP sąraše į vietos savivaldybės tarybą, kadangi 2014 m. lapkričio 8 d. jis turėjo galiojančią partinę nuobaudą – papeikimą.

Atsakovas LSDP atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad pagal LSDP Statuto 14.1 punktą, narį iš LSDP pašalinti gali skyriaus taryba (prezidiumas) skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu. LSDP Statuto 52 punktas leidžia aukštesniems partijos organams (skyriaus narių susirinkimas yra aukštesnis organas skyriaus tarybos ar prezidiumo atžvilgiu (LSDP Statuto 28 punktas)) priimti žemesnių organų kompetencijai priskirtus sprendimus, ir šie jiems tampa privalomi. 2013 m. liepos 4 d. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu buvo svarstytas ieškovo pašalinimo iš LSDP klausimas, ir komisija nutarė siūlyti pašalinti ieškovą iš partijos. Vadovaujantis šiuo pasiūlymu, 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta ieškovą iš partijos pašalinti. Tiek 2013 m. liepos 4 d. posėdyje, tiek 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotiniame narių susirinkime ieškovas dalyvavo ir buvo išklausytas. Todėl ieškovo argumentai dėl procedūrinių pašalinimo iš LSDP pažeidimų nepagrįsti. Be to, atsakovas nurodė, kad, pagal LSDP Statuto 40.2. punktą, LSDP taryba numato ir organizuoja partijos veiklą tarp suvažiavimų. 2014 m. gruodžio 20 d. įvyko LSDP Tarybos VIII Posėdis, kurio metu buvo svarstytas LSDP Palangos skyriaus pirmininkui D. P. paskirtos nuobaudos panaikinimo ir leidimo jam kandidatuoti 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose klausimas, ir nutarta leisti D. P. kandidatuoti 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Todėl ieškovo argumentas, jog D. P. neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose LSDP sąraše į vietos savivaldybės tarybą, yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido sprendimų apskundimo senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo D. P. teismui nurodė, kad kiekvienas narys apie organizuojamus susirinkimus informuojamas asmeniškai žinute ar elektroniniu laišku. Kelis kartus buvo paskelbta spaudoje. Pažymėjo, kad LSDP Palangos skyrius aktyvus – organizuoja susirinkimus, dalyvauja šventėse, įvairiuose miesto renginiuose, tačiau ieškovas padėti ruoštis ir dalyvauti šventėse/renginiuose nenori. Ieškovui nebuvo pateikti prašomi partijos dokumentai, susiję su 2014 m. lapkričio 8 d. visuotiniu narių susirinkimu, kadangi ieškovas nebėra partijos narys, ir jam reikėtų kreiptis į Prezidiumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 658,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovo pašalinimo iš LSDP klausimas buvo svarstomas 2013 m. liepos 4 d. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje, ir komisija nutarė siūlyti pašalinti ieškovą iš partijos. 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta pašalinti ieškovą iš partijos. LSDP statuto 52 punktas leidžia aukštesniems partijos organams, konkrečiai, pagal statuto 28 punktą, tai yra LSDP visuotinis narių susirinkimas, priimti žemesnių organų kompetencijai priskirtus sprendimus. LSDP visuotinis narių susirinkimas yra kompetentingas partijos organas priimti sprendimą pašalinti asmenį iš partijos narių, jei yra LSDP skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos siūlymas.

Dėl 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo (sprendimo) pašalinti jį iš partijos ieškovas, vadovaudamasis LSDP statuto 14.1 punktu, 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė LSDP Pirmininkui skundą. 2014 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu LSDP Etikos ir procedūrų komisija nutarė, jog LSDP Palangos skyriaus priimti sprendimai LSDP statuto reikalavimus atitinka. Šiam nutarimui 2014 m. lapkričio 29 d. vienbalsiai pritarė ir LSDP Prezidiumas.

Teismas padarė išvadą, jog LSDP Palangos skyriaus visuotinis narių susirinkimas yra tinkamas subjektas spręsti partijos nario pašalinimo iš partijos klausimą. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą iš partijos vienbalsiai patvirtino LSDP Prezidiumas. Ieškovui neskundžiant LSDP Prezidiumo 2014 m. lapkričio 29 d. sprendimo, LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių.

Teismas sprendė, jog ieškovo argumentai apie netinkamą jo informavimą nėra pagrįsti. Jam buvo suteikta galimybė pasisakyti. LSDP statutas ir LSDP Palangos skyriaus įstatai pareigos apie visuotinius susirinkimus paskelbti viešai nenumato. Nustatyta, kad skyriaus nariai įprastai informuojami, naudojant telekomunikacijų įrenginius - telefonu, el. paštu, trumposiomis žinutėmis ar kitomis prieinamomis priemonėmis. Ieškovas buvo informuotas apie 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo vietą ir laiką, jame dalyvavo, pasisakė ir buvo išklausytas.

Nuobauda – pašalinimas iš partijos – ieškovui buvo paskirta LSDP statuto 14 punkto pagrindu – už LSDP programos ir statuto nesilaikymą bei partijos vardą žeminantį elgesį, nes dėl šių pažeidimų partijos nariai prarado pasitikėjimą ieškovu ir nebematė galimybės toliau kartu su ieškovu siekti politinių tikslų. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jis aktyviai dalyvavęs partijos veikloje. Pagal LSDP statuto 5.3, 5.5 punktus, LSDP Palangos skyriaus įstatų 7.3 punktą, vien nedalyvavimas partijos veikloje yra pakankamas pagrindas pašalinti narį iš partijos. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis pasinaudojo LSDP statuto 10.3 ir 10.4 punktuose numatyta partijos nario teise atskleisti LSDP veiklos trūkumus, partijos susirinkimuose ir kituose socialdemokratų forumuose kritikuoti bet kurį partijos narį ar valdymo organą, kreiptis su klausimais, pareiškimais ar pasiūlymais į bet kurį LSDP organą ar pareigūną.

Atsižvelgdamas į tai, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims draudžiama kištis į politinių partijų vidaus reikalus (Politinių partijų įstatymo 11 straipsnis) ir kad partinių nuobaudų paskyrimo ir apskundimo tvarka nustatyta LSDP statute, teismas pažymėjo, jog partinės nuobaudos paskyrimas partijos nariui yra vidinis partijos reikalas. Kadangi sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš partijos skyriaus priėmė aukščiausias partijos skyriaus organas, sprendimas buvo priimtas vieningai, procedūrinių pažeidimų nustatyta nebuvo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškinio pagrįstumo.

2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo metu 6-tuoju einamuoju klausimu buvo nutarta LSDP Palangos skyriaus visuotinio susirinkimo dalyvių vardu kreiptis į LSDP Prezidiumą dėl D. P. paskirtos nuobaudos – papeikimo - panaikinimo ir leidimo kandidatuoti 2015 m. savivaldybės tarybos rinkimuose.

Dėl 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo (sprendimo) leisti D. P. dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose ieškovas, vadovaudamasis LSDP statuto 14.1 punktu, 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė LSDP Pirmininkui skundą.

2014 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu LSDP Etikos ir procedūrų komisija nutarė, jog LSDP Palangos skyriaus priimti sprendimai LSDP statuto reikalavimus atitinka. Šiam nutarimui 2014 m. lapkričio 29 d. vienbalsiai pritarė ir LSDP Prezidiumas. 2014 m. gruodžio 20 d. vykusio LSDP Tarybos VIII Posėdžio metu nutarta leisti D. P. kandidatuoti 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, jog ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.

2015 m. lapkričio 26 d. papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas iš ieškovo priteisė trečiajam asmeniui D. P. 221,03 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu teismui pateikti išrašas iš teisinių paslaugų sutarties ir sąskaita už teisines paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. spalio 23 d. sprendimu klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui neišsprendė, teismas sprendė, jog šis klausimas išspręstinas papildomu sprendimu (Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas įvertino, kad trečiojo asmens elgesys proceso metu buvo tinkamas - laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Todėl teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos 157,5 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat 63,53 Eur išlaidos, patirtos už pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) LSDP Palangos skyrius neturi juridinio asmens teisinio statuso, todėl jis neturėjo kompetencijos pašalinti ieškovą iš LSDP; LSDP Prezidiumas 2014 m. lapkričio 29 d. šio klausimo nesprendė, o tik išnagrinėjo V. G. skundą, jį atmesdamas, taigi teisines pasekmes sukėlė būtent LSDP Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 8 d. sprendimas, ir teismo išvada, kad ieškovas privalėjo skųsti LSDP Prezidiumo 2014 m. lapkričio 29 d. sprendimą, yra nepagrįsta;

2) visi LSDP susirinkimai yra vieši, todėl teismo išvada, kad apie susirinkimo datą ir laiką viešai paskelbti neprivaloma, yra nepagrįsta;

3) sprendžiant dėl partinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, balsavusių narių pasiskirstymas nebuvo svarbus, ir tai nėra partijos vidaus reikalas; LSDP, kaip juridinio asmens, sprendimai turi griežtai atitikti LSDP statuto reikalavimus ir normas; LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisija nesuformulavo, už kokius konkrečius pažeidimus siūloma V. G. pašalinti iš partijos, LSDP Palangos skyriaus visuotinis narių susirinkimas tokių V. G. veiksmų taip pat neįvardino; apeliantas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 7 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl V. G. pašalinimo iš partijos buvo panaikintas kaip neteisėtas;

4) teismas nenustatė drausminės nuobaudos sudėties, padarytų pažeidimų laiko bei netaikė senaties termino drausminei nuobaudai paskirti; LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisija kaltino ieškovą dėl 2013 m. laikraštyje „Palangos tiltas“ išspausdinto straipsnio; jei šis kaltinimas tikras ir pagrįstas, tai partinė nuobauda ieškovui 2014 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta praėjus LSDP statute numatytam 12 mėn. drausminės nuobaudos paskyrimo terminui; be to, teismas nenustatė ieškovo kaltės;

5) LSDP narių apsisprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas drausminei nuobaudai paskirti, o vieningas balsavimas 2014 m. lapkričio 8 d. sprendimo pagrįstumo neįrodo; teismas nenurodė, būtent kokia partijos veiklos specifika sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas įrodė ieškovo pašalinimo iš LSDP pagrįstumą; pasirinkti politinę partiją yra asmens teisė, o politinė partija pasirinkti asmenis neturi teisės, taigi teismas netaikė LR Konstitucijos ir Politinių partijų įstatymo; V. G. ir D. P. buvo pritaikyti skirtingi standartai;

6) teismas netinkamai įvertino liudytojų V. K., LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, ir D. P., LSDP Palangos skyriaus pirmininko, parodymus, kadangi abu šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti apginti savo teises;

7) liudytojai V. K. ir D. P. buvo suinteresuoti V. G., kaip galimo konkurento 2015-03-01 vykusiuose rinkimuose į Palangos miesto savivaldybės tarybą, pašalinimu; tai buvo padaryta rinkiminio sąrašo reitingavimo dieną, kas patvirtina, kad toks sprendimas buvo politiškai motyvuotas;

8) teismas išplėtė tariamų ieškovo padarytų pažeidimų sąrašą, kadangi nedalyvavimu partijos veikloje bei renginiuose Etikos ir procedūrų komisijos jis nebuvo kaltinamas; be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokie partijos susirinkimai bei reginiai, kuriuose V. G. nedalyvavo, vyko, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie V. G. dalyvavimą/nedalyvavimą partijos veikloje; teismas iš esmės rėmėsi liudytojų parodymais ir neatliko skundžiamų sprendimų teisinio vertinimo; teismas taip pat nesprendė dėl partinės nuobaudos adekvatumo;

9) jokie teisės aktai pareigos naudotis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, skundžiant juridinio asmens, taip pat politinės organizacijos, sprendimus, nenumato;

10) teismas netinkamai taikė ir aiškino LSDP statutą, kadangi jame nėra numatyta LSDP organų teisė leisti/neleisti partijos nariui dalyvauti rinkimuose; byloje įrodyta, kad 2014 m. lapkričio 8 d. D. P. turėjo partinę nuobaudą, kuri nebuvo panaikinta, todėl jis negalėjo dalyvauti rinkimuose LSDP sąraše;

11) teismas netinkamai vertino 2013 m. liepos 4 d. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio ir 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo protokolų duomenis, atskirų asmenų pasisakymus laikydamas nustatytais faktais ir sutapatindamas juos su juridinio asmens sprendimu; teismas nevertino aplinkybės, kad LSDP V. G. nepateikė 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo protokolo, tokiu būdu buvo suvaržyta ieškovo teisė dėl protokolo pateikti pastabas; teismas nevertino protokolų, kurie yra su trūkumais, sudarančiais sąlygas susirinkime dalyvavusiems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis ir suvaržiusiais ieškovo galimybes tinkamai ginti savo teises, turinio; 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo sprendimai apskritai neatitinka juridinio asmens sprendimų turiniui keliamų reikalavimų, kadangi šie sprendimai įrašyti į protokolą, todėl jų turinys ir motyvai yra nekonkretūs ir neaiškūs; negatyvūs LSDP Palangos skyriaus narių J. P., A. S., A. B., A. V., P. S., V. K., A. J. ir A. J. pasisakymai ieškovo atžvilgiu yra išgalvoti bei nepagrįsti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, taigi negali būti vertinami kaip tinkamas V. G. pašalinimo iš LSDP pagrindas;

12) teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra be motyvų, kadangi teismas neanalizavo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas LSDP atsiliepimu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) LSDP statuto 8 ir 17 punktais tiek partijos narių priėmimo, tiek jų pašalinimo iš partijos klausimo kompetencija priskirta partijos skyriams ir skyrių organams;

2) LSDP statute ir LSDP Palangos skyriaus įstatuose pareiga apie visuotinius susirinkimus paskelbti viešai nenumatyta;

3) apeliantas neįrodė, kad 2013 m. liepos 4 d. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio ir 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo protokoluose nurodyti jo pašalinimo iš partijos motyvai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis);

4) apeliantas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kad kaltė yra būtina pašalinimo iš LSDP sąlyga, ir kad pašalinimui iš LSDP yra taikomi senaties terminai;

5) politinių partijų veiklos specifika, aplinkybė, kad ieškovas iš LSDP partijos buvo pašalintas aukščiausio skyriaus organo, bei skyriaus narių vieningumas, priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš partijos, paneigia apelianto argumentus, kad jo teisė dalyvauti partijos veikloje turėtų būti suabsoliutinta, ir kad atsakovas neturi teisės pašalinti jo iš partijos;

6) apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, yra nepagrįstas, kadangi atsakovo prašymui apklausti liudytojus ieškovas neprieštaravo, analogiško prašymo, siekdamas įrodyti ieškinį, teismui nepateikė, bei pagrįstų motyvų, kad liudytojų parodymams turėjo būti suteikta mažesnė įrodomoji galia, nenurodė;

7) buvimas partijos nariu negarantuoja asmens iškėlimo kandidatu rinkimuose, kadangi kompetencija reitinguoti ir iškelti kandidatus priskirta LSDP Palangos skyriaus visuotiniam narių susirinkimui (LSDP statuto 29.3 punktas) ir įgyvendinama balsuojant, be to, kandidatas turi atitikti jam įstatymų keliamus reikalavimus, taigi vien aplinkybė, kad liudytojų parodymai ieškovui nepalankūs, nesudaro pagrindo išvadai, jog liudytojai buvo šališki;

8) apelianto argumentas, kad teismas išplėtė jo padarytų pažeidimų sąrašą, yra nepagrįstas, kadangi teismas turėjo teisę įvertinti ir įvertino, ar ieškovas laikėsi visų LSDP nariui keliamų reikalavimų (pvz., LSDP statuto 11 punktas);

9) ieškiniu ieškovas pripažinti negaliojančiais LSDP Etikos ir procedūrų komisijos bei LSDP Prezidiumo nutarimus dėl jo pašalinimo iš LSDP neprašė, taigi visų partijos vidaus tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų galimybių apskųsti jo netenkinantį sprendimą ieškovas neišnaudojo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nario pašalinimo iš politinės partijos klausimas yra jos vidaus reikalas, nutarimas pašalinti ieškovą iš LSDP negali būti skundžiamas CK nustatyta tvarka;

10) atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog D. P. turėjo teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose; apeliantas nepateikė argumentų, kaip 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus visuotinio narių susirinkimo sprendimas įrašyti trečiąjį asmenį į kandidatų, ketinančių dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, sąrašą pažeidė jo teises ir teisėtus interesus;

11) kiti apeliacinio skundo argumentai nebuvo ieškovo įrodinėjami, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, be to, jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis bei neįrodyti;

12) apeliantas nenurodė, su kokia bylinėjimosi išlaidų dalimi nesutinka, todėl atsikirsti į aiškiai neapibrėžtus apeliacinio skundo argumentus atsakovas neturi galimybės; atsakovas pažymėjo, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir buvo priteistos, atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą.

Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti kaip nepagrįstą. Apelianto teigimu, teismas nevertino trečiojo asmens advokatės teisinių paslaugų įkainių, trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nesprendė jų pagrįstumo klausimo, taip pat, ar jos tinkamai įrodytos. Byloje nėra advokato honoraro gavimą ir sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens interesai ir nuomonės byloje visiškai sutampa. Jiems atstovauja ta pati advokatė, ir trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, kuris į bylą buvo pateiktas vėliau už atsakovo atsiliepimą į ieškinį, yra identiškas pastarajam, taigi buvo nukopijuotas. Tokio atsiliepimo parengimas, apelianto teigimu, nereikalavo netgi teisinių žinių. Todėl 157,5 Eur bylinėjimosi išlaidas už trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį parengimą priteisti nebuvo pagrindo. 63,53 Eur bylinėjimosi išlaidos už trečiojo asmens pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą apskritai negalėjo būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi šios išlaidos atsirado dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kaltės. Be to, ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva. Pripažinęs 63,53 Eur honorarą advokatei bylinėjimosi išlaidomis, teismas, šias išlaidas priteisdamas, turėjo jas sumažinti, kadangi teismui pateikto pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimas nereikalavo jokių teisinių žinių. Dėl šių išlaidų dydžio teismas apskritai nepasisakė. Teismas nenurodė, kodėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos būtent iš ieškovo, papildomo sprendimo nesusiejo su pagrindiniu sprendimu, todėl teismo papildomas sprendimas yra nemotyvuotas.

Trečiasis asmuo D. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti ją laimėjusiai šaliai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.), ir išlaidos turi būti atlyginamos visiškai (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Aplinkybė, kad D. P. į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, ieškovo pareigos atlyginti šio asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nepanaikina. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo atstovė, rengdama atsiliepimą į ieškinį, patyrė laiko sąnaudas. Jis nėra teisininkas, todėl įgyvendino savo konstitucinę teisę turėti atstovą tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek teismo posėdžio metu. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto atlygio už advokato paslaugas dydžio, todėl teismas jas sumažinti neturėjo pagrindo. Bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo patyrė išimtinai dėl ieškovo veiksmų. Trečiojo asmens procesinis elgesys teismo buvo pripažintas tinkamu. Aplinkybė, kad sprendimu jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nelaikytina pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą. Trečiojo asmens teigimu, bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų, todėl, sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, mutatis mutandis turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Tarp šalių iškilo ginčas ar apeliantas teisėtai buvo pašalintas iš atsakovo - politinės partijos narių. Apeliantas tvirtina, kad jis pažeidimų nepadarė, o be to buvo pažeistos procedūros ir teisės normos. Nurodo, kad teismas nevertino ir nenustatė tariamo jo pažeidimo

Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas politinės partijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš partijos teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., 35 str. 1 ir 3 d. d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir 11 str., Politinių partijų įstatymo bei CPK normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.

Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.s), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 d. nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str., yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką.

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 str., kurio 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 str., yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog politinė partija absoliučiai neturi teisės asmens pasirinkti.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Politinių partijų įstatymas. Iš minimo Įstatymo 4 str. 3 d. matyti, kad politinė partija neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą, o Įstatymo 12 str. nustato, jog politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Politinių partijų įstatymo 10 str., reglamentuojančiame politinės partijos veiklos garantijas, nustatyta, kad visos politinės partijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kištis į politinių partijų vidaus reikalus draudžiama. Ši teisės norma skirta įtvirtinti politinių partijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. Tačiau kai pašalintas politinės partijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš partijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš politinės partijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas politinės partijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš partijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys politinės partijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

Šioje byloje pareikšto ieškinio turinys (b. l. 3-5) teikia pagrindą išvadai, kad į bylos nagrinėjimo ribas įėjo ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių tiek materialiųjų pagrindų, tiek ir procedūrinių aspektų tikrinimas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes aiškinosi ir tyrė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą ir ieškinio ribas ar neteisingai vertino įrodymus.

Politinių partijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad politinė partija – viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal šio Įstatymo 6 str. politinės partijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo partija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: partijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš partijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka ir pan. Taigi, Politinių partijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato politinės partijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent partijos įstatais.

Politinių partijų įstatymo 7 str. nustato, kad Politinės partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus nuostatus. Kitų struktūrinių padalinių steigimo, likvidavimo tvarką ir funkcijas nustato politinės partijos įstatai.

Atsakovo LSDP veiklą reglamentuoja LSDP statutas, kuris taip pat nustato šios partijos siekius, tikslus bei principus (b.l. 34-66). Statuto 5 p. nustato, jog į LSDP įstojama ir iš jos išstojama laisva valia. Statuto II skirsnis reglamentuoja LSDP narių teises ir pareigas, įstojimo į LSDP tvarką. Į partijos narius priima partijos grupės arba skyriaus susirinkimas, taryba (prezidiumas) (8. p.). Partijos narys turi teisę išstoti iš LSDP (10.7. p.).

Už LSDP programos ar statuto nesilaikymą arba elgesį, žeminantį partijos vardą, pagal statuto 14 p. partijos nariui gali būti skiriamos tokios partinės nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, pašalinimas iš LSDP. Apeliantas ginčija LSDP Palangos skyriaus priimtą sprendimą dėl partinės nuobaudos jam skyrimo ir nurodo, kad skyrius neturi juridinio asmens teisių, todėl pašalinti jo iš partijos negalėjo, o be to šio sprendimo negalėjo priimti susirinkimas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Statuto III skirsnis reglamentuoja, jog partijos organizacinį pagrindą sudaro partijos grupės, poskyriai, skyriai. Pagal Statuto 14 p., pašalinti narį iš LSDP gali skyriaus taryba (prezidiumas) skyriaus etikos ir procedūrų komisijos siūlymu. Taigi, pagal esamą reglamentavimą partijos skyriaus organai turi teisę šalinti narį iš partijos. Pagal statuto 28 p., aukščiausias skyriaus organas yra skyriaus susirinkimas arba konferencija. Nei Įstatymas, nei statutas šiuo atveju nedraudžia žemesniam valdymo organui statuto priskirtą klausimą išspręsti aukštesniam valdymo organui. Aukštesnių partijos organų nutarimai yra privalomi žemesniems (52. p.).

Apeliantas taip pat nurodo, jog apie susirinkimą privalu skelbti viešai. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu. Susirinkimo sušaukimą reglamentuoja partijos statutas: skyriaus taryba susirinkimą šaukia ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Susirinkimą šaukia skyriaus taryba savo iniciatyva arba reikalaujant partijos grupėms (28 p.). Skyriaus susirinkimas svarsto politinės ir organizacinės veiklos klausimus, priima atitinkamus nutarimus, iškelia kandidatus į savivaldybių tarybas ir kt. (29 p.). Tuo atveju, kai skyriaus susirinkimą šaukia skyriaus taryba, susirinkimo ar dienotvarkės sudarymo tvarka statute nėra reglamentuota. Taip pat nėra reglamentuota paskelbimo apie šaukiamą skyriaus susirinkimą procedūra. Pagal bendrąsias organizacines nuostatas (statuto IV skirsnis) partijos organizacijų susirinkimai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 narių. Visi nutarimai priimami daugiau kaip pusės dalyvaujančiųjų balsais (51 p.).

Toks politinės partijos narių pašalinimo bei visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad atsakovo statute iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime.

Atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš partijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems politinės partijos nariams) reikšmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, jas lemia ne tik narystės partijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Kolegijos nuomone apelianto teisės neskelbiant apie susirinkimą viešai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Atsakovas nurodė, kad apeliantas buvo šaukiamas į susirinkimą ir jame dalyvavo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog žinojo apie 2014-11-08 LSDP Palangos skyriaus susirinkimą ir koks klausimas bus svarstomas, susirinkime dalyvavo ir buvo išklausytas. Apeliantas taip pat dalyvavo 2013-07-04 LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje, jame pasisakė. Komisijos nagrinėjimo metu pasisakymuose apeliantas pats įvardija laikraštį „Palangos tiltas“, žino už kokią veiką jis svarstomas. 2013-07-04 LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos protokolo nurodoma, kad 2013-06-12 Tarybos posėdžio metu buvo nutarta V. G. ir kitus du partijos narius už statuto nesilaikymą, elgesį žeminantį partijos vardą, melagingų faktų skleidimą, destrukcijos skyriaus viduje įvedinėjimą, perduoti svarstyti skyriaus etikos ir procedūrų komisijai. Duodamas paaiškinimus apeliantas V. G. nurodė, jog straipsnį „Palangos tiltas“ parašė ne jis, o vyr redaktorius L. J., o ne jis, todėl jam gali būti teikiamos pretenzijos, jei straipsnyje kas nors nepatiko. Dėl straipsnio paaiškino, kad laikraščio redakcijoje jis nebuvo, apie rengiamą perversmą nieko nežino. Svarstymo metu Komisijos nariai nurodė, jog reikia susilaikyti nuo viešo kitų partijos narių ir skyriaus dergimo, melagingų faktų skleidimo. Tai neetiška ir pažeidžia partijos statutą. Partijos narys A. J. nurodė, kad V. G. nepažįsta, jam labai įdomu ar V. G. yra prisidėjęs prie garsiojo straipsnio atsiradimo aplinkybių. A. S. teigė, kad ne pirmas kartas kai norima viską daryti kitų rankomis. Kai skyriui pirmininkauja D. P., V. G. visada yra viskuo nepatenkintas. Puse metų jis nesirodė Taryboje, kurios nariu buvo. Mano, kad taip sprendžia savo asmeninius reikalus, atsiranda tada kai vyksta kokie nors rinkimai, nori būti pirmose pozicijose. Skyrius jo buvo paduotas Vilniuje į teismą dėl V. G. išbraukimo iš sąrašų. Tokį elgesį vertino kaip kiršinimą. K. M. nurodė, jog girdėjo apie V. G. keistas pažiūras, kiekvienas turi teisę siūlyti, svarstyti politinės praktinės veiklos klausimus, kritikuoti, tačiau tai turi būti daroma grupėse, Tarybos posėdžiuose, partiniuose susirinkimuose ar asmeniškai. Susirinkime V. G. problemų nekėlė. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos balsavimu vienbalsiai nutarta: LSDP Palangos skyriaus EPK siūlymu už veiksmus būnant netolerantišku partijos bičiuliams, negerbiančių jų nuomonės ir pažiūrų, trukdant kitiems partijos nariams vykdyti partijos nutarimus, už destrukcijos įvedinėjimą skyriuje bei partijos vardo menkinimą visuomenėje, melagingų faktų skleidimą, pašalini iš LSDP narių (b.l. 70-75, 1 t.).

Į bylą pateiktas 2014-11-08 LSDP Palangos skyriaus visuotinio susirinkimo, kurio nutarimą apeliantas ginčija, protokolas (b.l. 76-94, 1 t.). Apeliantas neginčijo, kad susirinkimo kvorumas buvo, apeliantas susirinkime dalyvavo, pasisakė. Tačiau nurodo, kad susirinkime svarstymas ar nagrinėjimas nevyko, buvo tik perbalsuotas 2014-06-07 visuotiniame susirinkime svarstytas jo pašalinimo iš partijos klausimas, nes kilo dėl ano susirinkimo kvorumo.

Kolegija šį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą. Iš susirinkimo protokolo ir iš bylos medžiagos matyti, jog klausimas svarstomas antrą kartą (perbalsuojamas), tačiau tai nereiškia apelianto teisių pažeidimo. Kaip matyti iš protokolo, svarstomas klausimas susirinkimo metu dar kartą buvo pristatytas, pasisakė pranešėja J. P., ji priminė susidariusią padėtį. Taip pat kalbėjo kiti partijos nariai - A. S., A. B., A. V., P. S., V. K., A. J., A. J. Pasisakė ir apeliantas V. G., jis stebėjosi kas 1,5 m. vyksta skyriuje, kad yra kaltinamas šmeižto kampanijų organizavimu, gynėsi, jog straipsniai yra ne jo, o žurnalisto, prašė pateikti faktus. Priminė, jog tai ketvirtas kartas, kada jį bandoma išmesti iš partijos. Susirinkime kalbėjo J. P., klausė ką apeliantas yra padaręs skyriaus labui per 1,5 m be skundų ir šmeižiančių straipsnių rašymo ir destrukcijos įvedinėjimo, kodėl nedalyvavo skyriaus susirinkimuose, sambūriuose? V. G. atsakė, kad bendravo laiškais, nes kitaip, anot jo, buvo neįmanoma.

Pasisakius pageidaujantiems, nutarta perbalsuoti nutarimą – nutarimas V. G. pagal LSDP statuto 14., 14.1. p. už LSDP programos ir statuto nesilaikymą, elgesį žeminantį partijos vardą skiriama partinė nuobauda pašalinimas iš LSDP narių priimtas daugiau kaip pusės dalyvaujančiųjų balsais atviru balsavimu (už – 49, prieš – 0, susilaikė 3).

Vertinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, jog LSDP statutas nustato partijos nario teises ir pareigas. Pagal Statuto 5.5. p. LSDP narys saugo ir gina partijos autoritetą, už savo žodžius ir veiksmus yra atsakingas partijai. Pagal statuto 10.4. p., partijos vidaus klausimai pirmiausia išsiaiškinami su partijos nariais skyriuose, LSDP prezidiume, taryboje. LSDP narys turi teisę atskleisti LSDP veiklos trūkumus, partijos susirinkimuose ir kituose socialdemokratų forumuose kritikuoti bet kurį partijos narį ar valdymo organą. LSDP narys pagal statuto 11 p. privalo vykdyti LSDP programą ir laikytis LSDP statuto, dalyvauti partijos skyriaus veikloje, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie partiją, vykdyti partijos nutarimus, būti tolerantišku partijos bičiuliams, gerbti jų nuomonę ir pažiūras.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paties apelianto paaiškinimų susirinkime bei pirmosios instancijos teisme (klausant garso įrašą), iš liudytojo V. K. parodymų bei trečiojo asmens D. P. paaiškinimų matyti, kad dar nuo 2011m. skyriuje susiklostė asmeniniai apelianto ir skyriaus vadovo nesutarimai. Apeliantas davė interviu laikraštyje „Palangos tiltas“ žurnalistui, straipsnyje nurodyta, jog V. G. viešai suabejojo ar teisingai elgėsi skyriaus pirmininkas D. P., kuris taikydamasis į direktoriaus vietą valstybinėje kurorto įmonėje „Baltija“, mynė kelius pas jau atsistatydinusią ūkio ministrę <...>; atkreipė dėmesį, kad partijos skyriaus sąraše daugiausia yra ne palangiškiai, o kituose rajonuose registruoti asmenys. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantas nevykdė statuto 5.5. p. ir 10.4. p. reikalavimų, nes turėdamas teisę kritikuoti bet kurį partijos narį ar valdymo organą ar atskleisti LSDP veiklos trūkumus LSDP narys pagal statutą šią teisę turi realizuoti partijos susirinkimuose ir kituose socialdemokratų forumuose. Pažymėtina ir tai, kad susirinkimo metu paklaustas kodėl jau 1,5 m. nedalyvauja skyriaus veikloje, susirinkimuose, apeliantas jam išsakyto kaltinimo nepaneigia. Tik apsiribojo paaiškinimu, jog jam kitaip buvo nemanoma. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad įrodinėjimo našta pažeidimo padarymu šiuo atveju yra atsakovo, tačiau taip pat konstatuoja, jog nustatytos bylos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad apeliantas statutą pažeidė.

Svarbu paminėti, jog pagal statutą nesutinkantis su pašalinimu turi teisę kreiptis į LSDP etikos ir procedūrų komisiją. Tuomet galutinį sprendimą dėl pašalinimo iš partijos LSDP etikos ir procedūrų komisijos siūlymu priima LSDP prezidiumas. Nesutinkantieji su skyriaus organų sprendimu dėl partinės nuobaudos paskyrimo turi teisę kreiptis į LSDP etikos ir procedūrų komisiją (32. p.), kuri priima galutinius sprendimus dėl partinių nuobaudų skyrimo (46. p.). Esant paskirtai partinei nuobaudai – pašalinimui iš partijos galioja 14.1. p. įtvirtina specialioji statuto norma – galutinį sprendimą dėl pašalinimo iš partijos LSDP etikos ir procedūrų komisijos siūlymu priima LSDP prezidiumas.

Apeliantas 2014-11-25 padavė skundą LSDP (b.l. 133-135, 1 t.), dėl Palangos skyriaus narių skundų (taip pat apelianto) svarstyta LSDP Etikos ir procedūrų komisijoje 2014-11-29. Nutarta Palangos skyriaus priimtus sprendimus laikyti atitinkančius Statuto reikalavimus (kaip užtikrinančius reikiamos daugumos reikalavimus) (b.l. 136-137, 1 t.).

Iš pateikto protokolo išrašo nustatyta, jog 2014-11-29 LSDP prezidiumas svarstė apelianto V. G. skundą ir, apsvarstę LSDP etikos ir procedūrų komisijos posėdžio nutarimus pagal pridedamą protokolą, vienbalsiai nutarė pašalinti V. G. iš LSDP (b.l. 138, 1 t.).

Taigi, pagal Statutą, centrinis partijos organas – LSDP prezidiumas priėmė galutinį sprendimą dėl partinės nuobaudos skyrimo apeliantui – jį pašalino iš partijos narių. Šio juridinio asmens – partijos organo sprendimo pagal Politinių partijų įstatymo 12 str. apeliantas ieškininiu pripažinti negalinančiu neprašė, dėl jo neteisėtumo kokių nors argumentų nesuformulavo.

Kaip jau buvo minėta, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, negali peržengti ieškinio ribų, todėl nenagrinėja LSDP prezidiumo 2014-11-29 nutarimo dėl V. G. pašalinimo iš partijos teisėtumo klausimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net tenkinus apelianto reikalavimą dėl skyriaus susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, lieka galioti galutinis LSDP 2014-11-29 prezidiumo sprendimas dėl apelianto pašalinimo iš partijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apelianto pašalinimo iš atsakovo narių. Pažymėtina, kad ieškovo pašalinimo iš partijos narių klausimas buvo jau antrą kartą iškeltas skyriaus susirinkime, todėl kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apelianto skundo argumentas apie netinkamą jo informavimą, o taip pat, jog nebuvo įvardinta jo veika ar kad statuto jis nepažeidė. Apeliantas žinojo už ką yra svarstomas, skyriaus etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dalyvavo, visuotiniame susirinkime dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, jis pats posėdžių metu nurodė, jog yra advokatas, kaip matyti, buvo pasirengęs suformuluoti atsikirtimus. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuoja, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas nepadarius esminių procedūrinių pažeidimų. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad partinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta, kadangi nuo veiksmų, kuriais jis kaltinamas pažeidęs statutą praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Apelianto teiginys, jog pagal analogiją turi būti taikomas DK nėra pagrįstas. Kolegijos vertinimu šiuo atveju galėtų būti svarstomas partinės nuobaudos adekvatumo ar aktualumo klausimas kai praėjo daugiau kaip pusantrų metų nuo pažeidimo padarymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galutinio LSDP prezidiumo nutarimo apeliantas šioje byloje neskundė, toks nagrinėjimas būtų netikslingas, nes nesukurtų apelianto siekiamų padarinių vėl būti atsakovo nariu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio atmetimo yra iš esmės teisėtas ir jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl D. P.

Apeliantas taip pat prašė panaikinti to paties LSDP Palangos skyriaus 2014-11-08 visuotinio susirinkimo nutarimą, kurio pagrindu skyriaus pirmininkas D. P. buvo įrašytas į LSDP Palangos skyriaus narių – kandidatų, ketinančių 2015-03-01 dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose į Palangos miesto savivaldybės tarybą, sąrašą.

Pagal bylos dokumentus toks nutarimas susirinkimo metu nebuvo priimtas (b.l. 76-94, 1 t.), susirinkime vienbalsiai buvo priimtas nutarimas LSDP Palangos skyriaus visuotinio susirinkimo dalyvių vardu kreiptis į LSDP Prezidiumą, kad panaikintų ir arba leistų D. P. kandidatuoti ateinančiuose rinkimuose. Nors apeliantas teisingai nurodė, jog statutas numato, kad turintis galiojančią nuobaudą LSDP narys negali būti keliamas partijos kandidatu visų lygių rinkiminėse kampanijose (59. p.), tačiau apeliantas nepateikė argumentų kaip ginčijamas LSDP Palangos skyriaus visuotinio susirinkimo nutarimas kreiptis į LSDP prezidiumą pažeidžia jo teises.

Dėl šio nutarimo apeliantas taip pat pateikė skundą LSDP (b.l. 133-135, 1 t.), skundas buvo išnagrinėtas 2014-11-29 LSDP etikos ir procedūrų komisijos posėdyje ir 2014-12-20 LSDP tarybos VIII posėdžio metu (b.l. 105, 1 t.). LSDP taryba balsų dauguma 2014-12-20 priėmė nutarimą leisti LSDP skyriaus pirmininkui kandidatuoti 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.

Kaip jau buvo minėta, pagal Politinių partijų įstatymo 12 str. politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau šio LSDP tarybos nutarimo neteisėtumo apeliantas argumentų nesuformulavo, todėl jis nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacijos objektas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl abiejų visuotinio narių susirinkimo nutarimų (sprendimų) atmetė, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu, o taip pat ir 2015 m. lapkričio 26 d. papildomu sprendimu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovo ir trečiojo asmens naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos. Į bylą pateiktas atsakovo prašymas priteisti 952,86 Eur sumą ir trečiojo asmens prašymas priteisti 254,10 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Abu bylos dalyvius atstovavo viena advokatė, kuri dalyvavo ir atstovavo juos pirmosios instancijos teisme. Naujų argumentų ar teisės taikymo klausimų byloje nebuvo iškelta. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija laiko pagrįstomis ir priteisia iš apelianto atsakovui 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui 254,10 Eur. Išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m spalio 23 d. sprendimą ir 2015 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš apelianto V. G. atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto V. G. trečiajam asmeniui D. P. 254,10 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.