Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Astos Radzevičienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato Broniaus Varsackio ir nuteistojo J. C. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį N. E. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. kovo 9 d.

– pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir nustatyta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį paskirta ir iš dalies atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį J. C. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. kovo 9 d. ir nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį taip pat pripažintas kaltu ir E. B., tačiau jam priimtas nuosprendis apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. E. pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su J. C. ir E. B., iš anksto susitarę, turėdami bendrą tikslą gauti neteisėtas pajamas, 2018 m. gruodžio 7 d. nuo nenustatytos vietos automobiliu „Mercedes Benz Vaneo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno labai didelį kiekį 148,497 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino (duomenys neskelbtini) rajone ir 2018 m. gruodžio 7 d. apie 10.40 val. šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai atgabeno ir padėjo prie miško keliuko, esančio (duomenys neskelbtini), į iš anksto su J. C. sutartą psichotropinių medžiagų perdavimo vietą ir ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai laikė. Siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių medžiagų platinimą ir vykdydamas parengtą nusikalstamos veikos planą bei naudodamas sutartą konspiraciją, N. E. informavo J. C. apie sutartoje vietoje paliktas psichotropines medžiagas ir tokiu būdu nurodė J. C. paimti paliktas psichotropines medžiagas. Šiuo būdu N. E., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus N. E. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį 29,449 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino iki 2018 m. gruodžio 7 d. 15.40 val., kai kratos metu ši medžiaga policijos pareigūnų buvo surasta ir paimta.

2. J. C. pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino neteisėtai disponuoti labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su N. E. ir E. B., iš anksto susitarę, turėdami bendrą tikslą gauti neteisėtas pajamas, 2018 m. gruodžio 7 d. apie 13.52 val. iš N. E. gavęs konspiratyvų pranešimą apie sutartoje vietoje – prie miško keliuko, esančio (duomenys neskelbtini), paliktą labai didelį kiekį – 148,497 gramo – psichotropinės medžiagos metamfetamino, apie 14 val. kartu su E. B., pasinaudodamas trečiuoju asmeniu – J. C., pastarajam nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, J. C. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į iš anksto nurodytą psichotropinių medžiagų perdavimo vietą – prie miško keliuko, esančio (duomenys neskelbtini), ir siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių medžiagų platinimą ir būdamas įsitikinęs, kad sutartoje vietoje padėtas labai didelis kiekis – 148,497 gramo – psichotropinės medžiagos metamfetamino, J. C. paėmė paketą su policijos pareigūnų iš anksčiau sukeistu turiniu – civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga, atgabeno į J. C. automobilį „BMW 530“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė paketą E. B., nurodydamas pastarajam padidinti psichotropinės medžiagos kiekį, ją atskiedžiant civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga ir taip paruošti tolesniam psichotropinių medžiagų platinimui įvairiais kiekiais. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą J. C. bendrais veiksmais 2018 m. gruodžio 7 d. nuo 14 val. automobilyje „BMW 530“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) laikė paketą, kuriame manė esant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir šiuo automobiliu gabeno nuo minėto miško keliuko, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi nesuvokė, kad veikos pabaigti negali, nes kėsinasi į netinkamą objektą, ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3. Taip pat J. C. pripažintas kaltu už tai, kad 2018 m. gruodžio 7 d. J. C. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone neteisėtai gabeno paketą su 0,842 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir, siekdamas atsilyginti už J. C. suteiktą pavėžėjimo paslaugą, šią narkotinę medžiagą perdavė J. C. ir taip išplatino 0,842 gramo narkotinės medžiagos – kanapių.

4. Taip pat J. C. pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. gruodžio 7 d. savo striukės kišenėje neteisėtai laikė oranžinės ir mėlynos spalvų maišelį, kurio viduje buvo 15 vienetų polietileninių uždaromų maišelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu, kurios bendra masė 2,5 gramo, ir piniginėje neteisėtai laikė juodos spalvos plastikinę skiautę, kurios viduje buvo rausvos spalvos tabletė, kurioje įspaustas prekės ženklas „Audi“ ir kurios sudėtyje rasta psichotropinės medžiagos MDMA (metilendioksimetamfetamino), kurios masė 0,240 gramo, ir šias psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno J. C. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir rajone iki 2018 m. gruodžio 7 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

5. Taip pat J. C. pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. gegužės 2 d. 17.05 val., kol neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), laikė metalinį termosą su viduje esančiomis rausvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė 125,915 gramo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą neperžengdama paduotų apeliacinių skundų ribų, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

Dėl N. E. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir bylos nutraukimo

11. Nuteistojo N. E. kaltę dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su psichotropinių medžiagų gabenimu ir laikymu miške, patvirtina byloje apklausti asmenys: nuteistasis E. B., pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) G. S., A. J., V. V., K. T.. Nuteistasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykstant su J. C. miško link jis suprato, kad paims ten paliktas psichotropines medžiagas (metamfetaminą), kurias turėjo palikti N. E.. Iki šio vykimo jis buvo kalbėjęs su J. C., kad N. E. miške paliks 500 gramų metamfetamino, tačiau nežinojo, kurią tiksliai dieną. Nuteistasis teigė, kad iš anksčiau žinojo, jog J. C. metamfetaminą gauna iš N. E., kuris jį palikdavo miške (t. 4, b. l. 9–12). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. taip pat parodė, kad jam J. C. buvo sakęs, jog psichotropines medžiagas jis gaudavo iš N., jis pats su N. E. nėra pažįstamas, jį žino iš J. C. kalbų, buvo matęs porą kartų „iki to susitikimo“. Atsakydamas į J. C. klausimą, nuteistasis patvirtino, kad pastarasis šių medžiagų galėjo gauti ir iš kitų asmenų, tačiau nepaneigė, jog šių medžiagų gaudavo ir iš N. E. („gali būti, kad tu ir su kitais kalbėdavai ir iš jų gaudavai, ne tik iš E.“). Iš N. E. psichotropinių medžiagų jis gavo ir nagrinėjamu atveju. (t. 5, b. l. 176–179). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiais nuteistojo E. B. parodymais vien todėl, kad šis nuteistasis, kaip nurodyta ir N. E. bei jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu vykusioje pirmoje apklausoje apie N. E. (kaip ir apie kitas aplinkybes) nieko neparodė, teigdamas, jog parodymus duos vėliau, kai dalyvaus jo pasirinktas gynėjas (t. 3, b. l. 197), o sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės jam taikymo, be kitų aplinkybių, E. B. parodė, kad N. E. nepažįsta (t. 4, b. l. 24–26). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, kurioje E. B. išsamiai parodė tiek apie savo paties, tiek apie kitų nuteistųjų atliktus veiksmus, jis parodymus davė ne laisva valia ar paveiktas policijos pareigūnų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. ne tik laikėsi ikiteisminio tyrimo metu išdėstytos pozicijos, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad N. E. nepažįsta („su N. E. nesu pažįstamas, jį žinau tik iš J. C. kalbų“), bet ir parodė tai, jog po sulaikymo jam nebuvo teikta medicinos pagalba, jis nebuvo sumuštas, prieš jį nebuvo smurtauta, sulaikant jis taip pat nebuvo sumuštas (t. 5, b. l. 179).

14. Apeliantai taip pat analizuoja slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl slapto sekimo nurodytų frazių „paketas nufotografuotas“ ir „fotografuotas išmestas paketas“ reikšmes. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, frazė „fotografuotas išmestas paketas“ niekaip negali būti suprantama taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, – N. E. atliekant veiksmą (paketo metimą per langą), visa tai buvo nufotografuota. Iš pažymos aišku, kad šis paketas buvo nufotografuotas „išmestas“, ne „metamas“, byloje nėra užfiksuota, kaip N. E. meta minėtą paketą, šis veiksmas aprašytas slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl slapto N. E. sekimo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas K. T., kuris surašė slapto sekimo protokolą, paaiškino, kad gavęs informacijos apie išmestą paketą, jis ir policijos pareigūnas V. V. per miško masyvą priėjo prie paketo, jį apžiūrėjo ir užfiksavo nufotografuodami. Ši informacija taip nurodyta ir liudytojo K. T. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 168–169). Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad slaptą sekimą atliko ne jis, o kitas specialus padalinys, t. y. Specialiųjų užduočių valdybos padalinys (t. 6, b. l. 47), ir iš šio paaiškinimo darytina išvada, kad kol pareigūnai K. T. ir V. V. atliko minėtus veiksmus, susijusius su išmesto paketo fiksavimu, apžiūra ir sukeitimu, minėtas padalinys toliau atliko slaptą N. E. sekimą, kuris ir užfiksuotas slapto sekimo protokole bei pažymoje dėl slapto sekimo.

15. Kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuota ir jais vadovaujantis nustatyta tolesnė nagrinėjamo įvykio eiga – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. J. C. telefonu kontaktavo su N. E., jie, laikydamiesi atsargumo bei konspiracijos, t. y. vartodami įvairias užmaskuotas frazes bei simbolius galimai kalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas (t. 1, b. l. 118–119). Ir nors, kaip nurodyta ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, šiame dokumente nėra atskleistas užfiksuoto nuteistųjų kontakto (telefoninio pokalbio) turinys, tačiau byloje esančiame dokumente (informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės) yra detaliai surašytas 2018 m. gruodžio 7 d. vykęs nuteistųjų pokalbis bei susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Iš šios informacijos apie užfiksuotus telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą galima spręsti, kad minėtame elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra klaidingai (kaip rašymo apsirikimas) nurodytas N. E. ir J. C. pokalbio laikas (vietoj 2019 m. gruodžio 7 d. datos turi būti nurodyta 2018 m. gruodžio 7 d. data), taip pat ir tai, jog pokalbyje vartojamas frazes („lekiu į jaščiką tos pasiimti, taromatą reik priduoti, žinai“, „depozitą varysiu, pasiimsiu ir priduosiu paskui, žinai“, „varau jau į taromatą“) neabejotinai galima vertinti kaip konspiracines, siekiant užmaskuoti tikrąjį pokalbio turinį apie psichotropines medžiagas (t. 1, b. l. 123–124), juolab kad kiti byloje esantys įrodymai, kaip minėta, nepatvirtina, jog įvykio dieną J. C. iš tikrųjų vyko ar ketino vykti į taromatą. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nurodytus liudytojo D. K. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Šis liudytojas parodė, kad pokalbiuose užfiksuotos frazės, pavyzdžiui, „važiuoju į taromatą“, jam leido daryti išvadą, jog susitikimas gali būti dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 6, b. l. 48–49). Tai, kad minėtame elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole vartojama frazė „galimai“, niekaip nepatvirtina, jog šiame protokole užfiksuoti ne nuteistųjų telefoniniai kontaktai, o tik protokolą surašiusio pareigūno manymas ir teiginiai. Tik teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, taip pat ir užfiksuotų pokalbių turinį, gali padaryti išvadą dėl pokalbių turinio. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad užfiksuotas pokalbis buvo ne apie vykimą į taromatą, o apie vykimą į sutartą vietą, kurioje laikomos psichotropinės medžiagos. Kad vyko protokole užfiksuotas ir informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinėje nurodytas nuteistųjų N. E. ir J. C. telefoninis pokalbis, neneigė ir patys nuteistieji, pokalbio turinį interpretuodami sau palankia linkme. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje J. C. telefoninių pokalbių leista klausytis nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., nes buvo turima duomenų, kad jis disponuoja narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 115–116). Po to, iki byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, turint duomenų, kad su J. C. neteisėta veikla yra susijęs ir N. E., nuo 2018 m. gruodžio 4 d. paskirtas N. E. slaptas sekimas (t. 1, b. l. 151–152), kuris realizuotas 2018 m. gruodžio 7 d., užfiksuojant, kaip N. E. pro automobilio langą miške išmetė paketą su psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 154, 155). Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas N. E. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir laikymo miške 2018 m. gruodžio 7 d. bei psichotropinių medžiagų laikymo ūkiniame pastate iki 2018 m. gruodžio 7 d.; skundžiamu nuosprendžiu N. E. nėra pripažintas kaltu dėl kokių nors kitų iki 2018 m. gruodžio 7 d. atliktų veikų, dėl kurių, kaip parodė liudytojas D. K., pareigūnai galėjo turėti informacijos.

16. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad nuteistieji N. E. ir J. C. įvykio dieną bendravo ne tik telefonu, bet ir buvo susitikę prie parduotuvės „Norfa“ ir šis nuteistųjų susitikimas nėra užfiksuotas slapto sekimo protokoluose. Tačiau iš nuteistųjų J. C., N. E., E. B., J. C. proceso metu duotų parodymų nustatyta, kad N. E. ir J. C. susitikimas prie parduotuvės „Norfa“ įvyko po to, kai N. E., kaip pats parodė, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) po grįžimo iš miško (apie 11 val.), kur ieškojo eglės šakos, ir iki J. C., E. B. ir J. C. vykimo į mišką, kur J. C. pasiėmė jam paliktas psichotropines medžiagas (apie 14 val.). Iš N. E. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų žinoma ir tai, kad jis paskambino J. C. ir pasiūlė šiam susitikti prie parduotuvės „Norfa“ (t. 3, b. l. 99–100; t. 6, b. l. 100–101), būtent šio turinio pokalbiai ir yra užfiksuoti dokumente, pavadinimu, informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės, vykę tarp N. E. ir J. C. 2018 m. gruodžio 7 d. 12.03 val. ir 12.37 val. (t. 1, b. l. 123–124) bei nurodyti tarnybiniame pranešime dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 168–169). Todėl įvertinus tai, kad N. E. slapta buvo sekamas iki 2018 m. gruodžio 7 d. 11 val. (t. 1, b. l. 154, 155), o J. C. buvo sekamas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 14 val., šių nuteistųjų susitikimas, vykęs apie 13 val., kai jie nebuvo sekami, sekimo protokoluose bei pažymose dėl slapto sekimo neužfiksuotas dėl objektyvių priežasčių, tačiau nurodytas kitame procesiniame dokumente – tarnybiniame pranešime dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 168–169). Pažymėtina ir tai, kad 12.37 val. pokalbio metu N. E. pasakyta frazė „gerai, tai aš tuoj daguldau“, vertinant tiek šį telefoninį pokalbį, kurio metu nuteistieji tarėsi apie tuoj pat įvykusį jų susitikimą prie parduotuvės „Norfa“, taip pat nustatytą aplinkybę, jog N. E. psichotropines medžiagas šio pokalbio metu jau buvo palikęs miške, nereiškia psichotropinių medžiagų padėjimo. Po susitikimo užfiksuotų žinučių turinys, kad į N. E. 13.52 val. atsiųstą žinutę, kurioje parašytas klaustukas: „?“, J. C. 13.53 val. atsakė: „Varau jau į taromatą“ (t. 1, b. l. 123–124), vertinant šias žinutes kartu su byloje esančioje pažymoje dėl J. C. slapto sekimo nurodyta informacija (t. 1, b. l. 144) galima konstatuoti, jog iš karto po šios N. E. išsiųstos žinutės J. C. miške paėmė jam paliktas, kaip pats galvojo, psichotropines medžiagas, o tai dar kartą patvirtina, kad N. E. ir J. C. pokalbiai bei susirašinėjimas apie vykimą į taromatą yra konspiraciniai pokalbiai apie disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde, neigiant N. E. dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką, kritiškai vertinama ne tik tarp nuteistųjų buvusi konspiracija, bet ir visa nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga, nurodant, kad įvykęs nuteistųjų susitikimas patvirtina, jog visa su psichotropinėmis medžiagomis susijusi informacija galėjo būti perduota paprastesniu būdu ‑ susitikus, o ne naudojant konspiraciją telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų metu. Iš užfiksuotų N. E. ir J. C. telefoninių kontaktų (du pokalbiai ir trys žinutės) bei turinio iš tikrųjų galima daryti išvadą, kad išsami informacija apie miške paliekamų psichotropinių medžiagų laiką, vietą, kiekį galėjo būti aptarta ir susitikimų metu. Tačiau byloje esantis užfiksuotas N. E. ir J. C. susirašinėjimas, įvertinus šio susirašinėjimo laiką, kartu su užfiksuotu laiku, kada J. C. pasiėmė iš miško psichotropines medžiagas, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad N. E. informavo J. C. apie sutartoje vietoje paliktas psichotropines medžiagas ir tokiu būdu nurodė J. C. paimti paliktas psichotropines medžiagas.

17. Nuteistojo N. E. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinių medžiagų gabenimu ir laikymu miške, epizodo nepaneigia ir nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodytų skirtingų N. E. sustojimo vietos ir paketo išmetimo vietos koordinačių. Veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole (t. 1, b. l. 166–167) nurodyta, kad N. E. pro automobilio langą išmetė paketą su psichotropinėmis medžiagomis (vietos koordinatės 55.183145, 24.279926); slapto sekimo protokole (t. 1, b. l. 154) užfiksuotos koordinatės, kur N. E., atvykęs į mišką, prieš išmesdamas psichotropines medžiagas, trumpam sustojo (sustojimo koordinatės 55.183085, 24.279807). Toks, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, 10 metrų skirtumas tarp nurodytų koordinačių gali būti paaiškinamas tiek liudytojo K. T. pirmosios instancijos teisme pateiktu paaiškinimu, kad šios koordinatės „metro atstumu jos tiksliai nebus“, nes buvo nustatytos naudojant telefoną (t. 6, b. l. 46–48), tiek aplinkybe, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti netapatūs N. E. atlikti veiksmai – sustojimas automobiliu ir paketo su psichotropinėmis medžiagomis išmetimo vieta. Teisėjų kolegija vertina, kad netikslumai dėl objektyvių priežasčių galimi ir tai niekaip nepaneigia, kad būtent N. E. nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje išmetė paketą su psichotropinėmis medžiagomis.

18. Nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde keliami klausimai ir dėl įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų avalynės pėdsakų, nurodant, kad prie paketo su psichotropinėmis medžiagomis buvo priėjęs ne tik J. C., bet ir policijos pareigūnai, tačiau jų pėdsakų nebuvo užfiksuota. Šios aplinkybės nustatytos ir nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teisme liudytojas K. T. parodė, kad jis su pareigūnu V. V. prie N. E. palikto paketo priėjo per miško masyvą (ne nuo kelio pusės); iki paketo, kuris buvo numestas 2–3 metrų atstumu nuo kelio, jie ėjo aplinkui apie 5–10 minučių (t. 6, b. l. 46–47). Taigi iš šių liudytojo parodymų žinoma, kad pareigūnai iki paketo nėjo tuo pat keliu, kuriuo iki paketo ėjo J. C. (pažymoje dėl J. C. slapto sekimo užfiksuota, kad J. C. vairuojamas automobilis sustojo toje pačioje vietoje, kaip ir N. E. automobilis, ir J. C. nuėjo prie šalia kelio gulinčio paketo (t. 1, b. l. 144)), todėl ir pareigūnų pėdsakai toje pačioje vietoje, kur rasti J. C. pėdsakai (t. 1, b. l. 11–20, 25–32), nebuvo rasti dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas K. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad liudytojas V. V. paėmė paketą, jis buvo priėjęs prie paketo (atliekant paketų sukeitimą), tačiau įvertinus, jog liudytojai atliko slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, akivaizdu, kad liudytojai (policijos pareigūnai) prie paketo neitų tokiu būdu, jog jų pėdsakai būtų matomi ir kitiems į įvykio vietą atvykusiems asmenims, pirmiausia šio paketo pasiimti atvykusiam J. C.. Pirmosios instancijos teisme įvykio vietos apžiūrą atlikusi ir protokolą surašiusi liudytoja J. M. taip pat parodė, kad jeigu protokole nėra užrašyta, jog buvo kokių nors kitų pėdsakų, jų ir nebuvo. Iki tos vietos, kur buvo paliktas stačiakampis pėdsakas (psichotropinių medžiagų paketo vietos – teismo pastaba), buvo atėjęs vienas asmuo; jeigu būtų buvę daugiau pėdsakų, juos visus būtų ir fiksavę (t. 6. b. l. 94–95).

19. Įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 11–12) bei tarnybinio pranešimo dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 168–169) neteisingumo (melagingumo) niekaip nepatvirtina nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nurodytas laikas, kad policijos pareigūnai paketus įvykio vietoje sukeitė apie 10.45 val., o įvykio vietos apžiūra atlikta tik 17.30–19.20 val. laikotarpiu. Pažymoje dėl J. C. slapto sekimo nurodyta, kad J. C. miške N. E. paliktą paketą su psichotropinėmis medžiagomis pasiėmė apie 14 val. (t. 1, b. l. 144). Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. Č. taip pat paaiškino ir apie vėliau atliktus procesinius veiksmus, pagrindžiančius įvykio vietos apžiūros atlikimo laiką. Liudytojas parodė, kad jis dalyvavo pasaloje, laukė asmenų, kurie atvažiuos pasiimti paliktos psichotropinės medžiagos, paskui dalyvavo sulaikant J. C., J. C. ir E. B., o grįžęs į policijos komisariatą gavo užduotį dar kartą vykti į įvykio vietą ir kartu su tyrėja bei ekspertu viską užfiksuoti (t. 6, b. l. 98–99).

20. Nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas ir dėl miške rastame pakete buvusios psichotropinės medžiagos kiekio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš tarnybinio pranešimo dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų žinoma, jog iš miške rasto paketo buvo paimtas mėginys (raktu pažeidus polietileninius maišelius, į kuriuos buvo supakuotas turinys) į specialų paketą Nr. 262893, paketas su likusia galimai narkotine ar psichotropine medžiaga supakuotas į specialių paketą Nr. 262892; šio viso N. E. miške palikto paketo svoris yra 605 gramai (t. 1, b. l. 168–169). Tačiau specialisto išvadoje nurodyti šiuose daugiasluoksniuose plastikiniuose paketuose Nr. 262892 ir Nr. 262893 buvusios birios gelsvos spalvos medžiagos (be paketų) masė – 409,3 gramo ir 0,018 gramo. Šis nustatytas kiekis atitinka ir tą kiekį, kurį pirmosios instancijos teisme nurodė tikėjęsis miške pasiimti J. C. („kiek ten tiksliai buvo padėta, nežinau, turėjo būti 500 gramų metamfetamino“ (t. 6, b. l. 101)), bei kiekį, kurį ikiteisminio tyrimo metu nurodė E. B. („aš su J. C. iki to laiko buvau kalbėjęs apie tai, kad N. E. miške paliks 500 gramų metamfetamino“ (t. 4, b. l. 9–12); „man būnant automobilyje, kai J. C. atnešė paketą, jis pasakė, kad padaryčiau septynis. Šią frazę supratau, kad reikia atskiesti ir padidinti tą kiekį, kurį pasiėmėme“ (t. 5, b. l. 176–179). Minėtos specialisto išvados 2–3 punktuose konstatuota, kad pakete Nr. 262892 yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 148,497 gramo; pakete Nr. 262893 yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios kiekis nenustatytas dėl per mažo tyrimui pateikto medžiagos kiekio (t. 1, b. l. 176–177). Būtent specialisto išvadoje nustatytas psichotropinės medžiagos kiekis – 148,497 gramo – skundžiamame nuosprendyje ir yra inkriminuotas N. E.. Tai, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(6123)-IS1-50 nenurodyta, kad pakete Nr. 262892 supakuotas daugiasluoksnis plastikinis paketas, kuriame supakuota biri gelsvos spalvos medžiaga, kurios masė yra 409,3 gramo, buvo pažeistas (tarnybiniame pranešime dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad miške rastas paketas buvo pažeistas raktu (t. 1, b. l. 168–169, 170–172), leidžia teigti, jog aprašomoji specialisto išvados dalis nėra itin tiksli, tačiau tai neleidžia padaryti išvados, kad pakete, kurį, kaip nustatyta, miške pro automobilio langą išmetė N. E., rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekis nustatytas netinkamai.

21. Specialistų išvadose Nr. 140-(6123)-IS1-825 ir Nr. 140-(6123)-IS1-1443 nustatyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų objektų (ant paketo Nr. 262892 ir jame buvusių plastikinių maišelių), rastų ir paimtų 2018 m. gruodžio 7 d., atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus miško masyve, yra netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 182–183). Nustatyta ir tai, kad ant šių paketų rasti biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR (t. 1, b. l. 189–190). Šios specialisto išvados, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, pačios savaime nepatvirtina N. E. kaltės. Tačiau, vertinant šiuos duomenis kitų byloje nustatytų aplinkybių ir juos patvirtinančių įrodymų kontekste, negalima padaryti išvados, kad paketą su psichotropinėmis medžiagomis automobiliu iki miško atgabeno ir miške pro automobilio langą išmetė ne N. E.. Pažymėtina, kad pareigūnams, atliekant proceso veiksmus, buvo žinoma aplinkybė, kad minėtą paketą į mišką atgabeno ir ten išmetė N. E., todėl specialistams pagrįstai buvo pateikti klausimai, ar ant tirti pateiktų objektų yra palikti būtent N. E. rankų pėdsakai bei jo biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR.

22. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad N. E. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį 29,449 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Nesutinkant su šia nuosprendžio dalimi, nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nurodoma, kad šią psichotropinę medžiagą kratos metu galėjo padėti policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos vertinimu toks teiginys nepagrįstas.

23. Tai, kad paketą su psichotropine medžiaga padėjo policijos pareigūnai, paneigia surastų medžiagų paslėpimo būdas. Kratos protokole nurodyta, kad nebaigtame statyti ūkiniame pastate prie sienos, už metalinės sijos, rastas paketas su biria balkšvos spalvos medžiaga (t. 2, b. l. 44–46). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, dalyvavę atliekant kratą N. E. namuose ir ūkiniame pastate, nors negalėjo prisiminti N. E. veikai kvalifikuoti esminės reikšmės neturinčių aplinkybių (pavyzdžiui, ar atliekant kratą buvo fotografuojama, filmuojama), tačiau parodė, kur buvo paslėptos ir rastos psichotropinės medžiagos. Liudytojas K. T. parodė, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos už metalinės sijos, prisuktos dideliais varžtais. Buvo pastebėtas polietileninis maišelis, sukėlęs įtarimų, todėl pareigūnai pasiėmė įrankius, atsuko siją ir rado paketą. Šią medžiagą rado V. M. (t. 6, b. l. 46–48). Liudytojas T. K. taip pat parodė, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos už sijos (t. 6, b. l. 49). Liudytojas V. M., be jau minėtų aplinkybių, parodė, kad jis pamatė maišelį, šis maišelis su psichotropinėmis medžiagomis buvo užkištas, jo ištraukti buvo neįmanoma; ten buvo labai mažas tarpelis, nebuvo galimybės net piršto užkišti, matėsi tik kraštelis, neatsukus sijos, nebuvo galimybės įdėti maišelio į tą vietą (t. 6, b. l. 95–96). Liudytojas A. J. parodė, kad psichotropines medžiagas pastate rado V. M., jas buvo sunku išimti, reikėjo atsukti sijos varžtus (t. 1, b. l. 97). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus liudytojų, dalyvavusių atliekant kratą ūkiniame N. E. namų pastate ir surandant psichotropines medžiagas, parodymus bei nuteistojo N. E. parodymus, kad jis nežino, kaip psichotropinės medžiagos atsirado namo ūkiniame pastate, daro išvadą, kad niekas, nežinant N. E., psichotropinių medžiagų ūkiniame pastate padėti negalėjo, nes slepiant reikėtų ne tik ilgesnio laiko tarpo, bet ir papildomų įrankių.

24. Priešinga išvada negali būti daroma įvertinus ir nuteistojo J. C. bei liudytojos I. P. (N. E. sugyventinės) parodymus. Nors J. C. ir teigė, kad tai jis padėjo psichotropines medžiagas N. E. ūkiniame pastate, o I. P. patvirtino, jog J. C. pas juos lankėsi, tačiau tai vertinama tik kaip siekis palengvinti N. E. padėtį. Jeigu J. C. būtų laikęs psichotropines medžiagas N. E. ūkiniame pastate, tai nebūtų reikėję N. E. vežti ir išmesti psichotropines medžiagas miške, kad jas vėliau paimtų J. C.. Kita vertus I. P. parodymais nustatyta, kad N. E. buvo leidęs J. C. pasinaudoti šalia namo esančiu pastatu ir ji yra mačiusi J. C. savo namų kieme, nešantį pasidėti padangas ir dėžę į šį pastatą, (t. 6, b. l. 93), tačiau jis užtruko trumpai. Teismo vertinimu J. C. tuo metu, kai pasidėjo automobilio padangas, negalėjo nustatytu būdu paslėpti ir psichotropines medžiagas. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ant paketo su psichotropine medžiaga, rasto N. E. ūkiniame pastate, nebuvo rasta nei pastarojo pirštų pėdsakų, nei jo biologinių pėdsakų. Paminėtina, kad tokių pėdsakų nebuvo rasta ir ant miške išmesto paketo, nors neabejotinai nustatyta, kad šį paketą išmetė N. E..

25. Nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad krata, kurios metu ūkiniame pastate buvo rastos psichotropinės medžiagos, buvo atlikta pažeidžiant BPK 145 straipsnio reikalavimus, o N. E. net nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Sutiktina, kad minėtas namas ir prie jo esančios patalpos nuosavybės teise priklausė G. S., kuri nurodyta nutartyje dėl kratos patvirtinimo (t. 2, b. l. 51–52). Tačiau byloje nustatyta, kad šiame name įvykio metu gyveno nuteistasis N. E., kuris, vadovaujantis BPK 145 straipsnio 4 dalimi, ir dalyvavo atliekant kratą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po atliktos kratos, N. E. nieko neparodė nei apie šį, nei apie kitus jo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, susijusius su kratą ir jos tvarką reglamentuojančių BPK 145, 149 straipsnių pažeidimais, o tai leidžia daryti išvadą, kad šie argumentai atsirado siekiant, kad nebūtų vadovaujamasi atliktos kratos rezultatais. Šią išvadą patvirtina ir kratoje dalyvavusių pareigūnų, kurie apklausti kaip liudytojai, parodymai pirmosios instancijos teisme. Nė vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad, atliekant kratą name, kur gyveno N. E., ir šio namo kitose patalpose (garaže, ūkiniame pastate), pastarasis būtų prašęs iškviesti kviestinį (BPK 145 straipsnio 4 dalis) ar daryti vaizdo ir garso įrašus (BPK 149 straipsnio 9 dalis), su tuo susijusių klausimų nei N. E., nei jo gynėjas iš esmės nekėlė ir pirmosios instancijos teisme, kai buvo apklausiami kratą atlikę ir joje dalyvavę pareigūnai. N. E. ir jo gynėjas nepasinaudojo ir procesine teise apskųsti tariamai neteisėtus pareigūnų veiksmus ar priimtus sprendimus, kratos protokole N. E. taip pat nenurodė kokių nors aplinkybių dėl netinkamai atliktos kratos, ir šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kratos atlikimo tvarkos pažeidimais, deklaratyvumą. Be to, nors kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše nenurodyta (t. 2, b. l. 48), tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtos kratos atlikimo metu, be narkotinių medžiagų, taip pat buvo rasta ir pinigų bei cigarečių. Cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis kartu su kita medžiaga pagal teritoriją buvo išsiųstos administracinio nusižengimo teisenai pradėti (t. 2, b. l. 64–65); stiklainis su jame buvusiais 5 000 eurų buvo grąžintas liudytojai I. P. (t. 3, b. l. 67).

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu N. E. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir jų pagrindu priimti procesiniai dokumentai, net ir įvertinus kai kuriuose jų esančius netikslumus, yra neteisėti ir jais pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamą N. E. nepalankų apkaltinamąjį nuosprendį.

27. Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gauti duomenys, kad nuteistasis N. E. mirė, todėl mirusiajam procesas nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl nuteistojo J. C. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinio skundo

28. Nuteistojo J. C. gynėjo advokato apeliaciniame skunde neneigiama, kad J. C. atliko pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas nurodo, kad J. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, kurias N. E. laikė miško masyve) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (psichotropinių medžiagų laikymas termose, miško masyve), turėtų būti pripažintos viena tęstine nusikalstama veika. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

29. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka, tačiau teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant bendrą tyčią ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013).

30. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. C. kaltu už nusikalstamą veiką, susijusią su pasikėsinimu disponuoti labai dideliu kiekiu – 148,497 gramo – psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir pripažinęs J. C. kaltu už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu labai dideliu kiekiu – 125,915 gramo – psichotropinės medžiagos MDMA, šiuos J. C. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš pirmosios instancijos teisme duotų J. C. parodymų žinoma, kad 2018 m. vasario 6 d., išėjęs iš pataisos namų ir neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, norėdamas gauti „lengvų pinigų“, pradėjo platinti, kaip pats teigė, narkotikus. 2018 m. gruodžio 7 d. jis miške pasiėmė jam paliktas psichotropines medžiagas, perdavė jas E. B., paprašė, kad šis medžiagas sumaišytų su gliukoze, taip padidindamas jų kiekį, bei jas padėtų (paslėptų) garaže. Dėl psichotropinės medžiagos MDMA J. C. parodė, kad šią medžiagą įsigijo iš ją pasiūliusių asmenų bei pasidėjo (paslėpė) miške (t. 6, b. l. 101–103). Nuteistasis E. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė pareigūnams, kur J. C. slepia miške psichotropinę medžiagą MDMA, pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su J. C. platindavo psichotropines medžiagas ir šių medžiagų slėpimas miške buvo įprastas, tokiu būdu (paliekant miške) J. C. buvo perduodamos psichotropinės medžiagos (t. 5, b. l. 176–179). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistųjų parodymus, neturi pagrindo nesutikti su J. C. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad J. C., disponuodamas labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino bei disponuodamas labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA, turėjo vieną nusikalstamą sumanymą, jis savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas vieną veiką, jau turėjo susiformavusį sumanymą atlikti kitus veiksmus, siekdamas bendro rezultato – platindamas psichotropines medžiagas gauti pajamų, todėl šie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyti J. C. nusikalstami veiksmai sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tai, kad psichotropinės medžiagos buvo skirtingos ir laikomos atskirose vietose, nesudaro pagrindo veikas kvalifikuoti kaip atskiras. Taigi nuteistojo J. C. minėti veiksmai vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tai padarytina pakeičiant Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistajam J. C. paskirtos bausmės

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų; už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų; už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų.

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. C. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, įvertino, kad nuteistasis turi šeimą, augina du sutuoktinės vaikus, turi nepilnametę dukterį. Analizuodamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad J. C. teistas 6 kartus, jam priimti 3 apkaltinamieji teismų nuosprendžiai po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad vykstantys baudžiamieji procesai neturi įtakos nuteistojo norui keistis, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, byloje yra duomenų, kad, vykstant šiam baudžiamajam procesui, J. C. pabėgo iš laisvės atėmimo vietos ir pasislėpė nuo bausmės atlikimo (t. 5, b. l. 83). Nuteistojo J. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad, disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, jis veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo gynėjo advokato A. Jarašiaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad J. C. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2008, Nr. 2K-57/2008, Nr. 2K-688/2012 ir kt.).

34. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytai veikai kvalifikuoti, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. C. prisipažino tik dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kai psichotropinė medžiaga buvo rasta policijos pareigūnų jo sulaikymo metu; dėl disponavimo 148,497 gramo psichotropine medžiaga J. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šią medžiagą miške rado atsitiktinai, pirmosios instancijos teisme teigė, kad šią medžiagą jam miške paliko „asmenys“, o ne, kaip nustatyta, N. E.; dėl disponavimo 125,915 gramo psichotropine medžiaga parodė tik pirmosios instancijos teisme po to, kai šios medžiagos slėpimo vietą miške policijos pareigūnams jau buvo parodęs ir apie tai parodymus davęs nuteistasis E. B.; J. C. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams taip pat buvo žinomos ne iš J. C., o iš liudytojo J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo kaltę dėl beveik visų nusikalstamų veikų pripažino ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, proceso metu klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą iš pradžių ir dėl savo paties atliktų veiksmų, disponuojant 148,497 gramo psichotropine medžiaga, o viso proceso metu – ir dėl N. E. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, taip nepadėdamas išsiaiškinti nusikalstamos veikos ir joje dalyvavusio asmens. Ir nors J. C. nurodė, kad gailisi nusikaltęs, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, nelaikytinas nuoširdžiu.

35. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, J. C. nustatydamas bausmių rūšis ir dydžius už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. J. C. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

36. Nustačius, kad J. C. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kvalifikuotinos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip tęstinė nusikalstama veika, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintinos tik apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys ir 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tinkamai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį:

J. C. padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paliekant jam Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo.

Nustatyti, kad J. C. galutinė bausmė yra 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Nuteistojo N. E. ir jo gynėjo advokato Broniaus Varsackio apeliacinį skundą atmesti.

Baudžiamąjį procesą dėl N. E. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nutraukti jam mirus.

Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.