Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto operatore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. P. 2021 m. balandžio 13 d., apie 16 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., svetainėje, žodinio konflikto metu kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. M., tyčia apversdama fotelį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis A. M., dėl ko šis, krisdamas atsitrenkė galva į durų staktą bei susimušė kairę šlaunį, petį ir žastą, tuo padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairio peties ir kairio žasto sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

L. P. kaltės nepripažino. Parodė sutinkanti, kad nukentėjusysis buvo susižalojęs, tačiau sužalojimai atsirado ne dėl jos veiksmų, kur galėjo susižaloti, nežino. Jokio nubrozdinimo nebuvo, A. M. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Sumušimai pasirodė po 20 minučių. Kiek žino, jis ir taip nukrenta kur nors namuose, pvz.: nuo laiptų. Kad nebuvo jokių sumušimų matė jos mažametė dukra ir vaiko teisių tarnybos atstovas, kuris tuo metu buvo atvažiavęs. Tai buvo 2021 m. balandžio 13 d., kuomet vyko susitikimas namuose dėl mergaitės su vaikų teisių tarnybos atstovu. Tada nukentėjusysis ėjo aplink langus ir įsiveržė į namus, nors tuo metu buvo karantinas, kaukės jis nedėvėjo.

Nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio. Ji priėjo iš kairės pusės, iš šono, paėmė už dešinės pusės porankio ir lengvai stumtelėjo. Nesiginčija, kad nukentėjusysis susižeidė dėl to, tačiau nesutinka, kad jis dėl nuslydimo patyrė tokius didelius sužalojimus. Sutinka, kad asmuo nebūtų nuslydęs nuo fotelio, jei nebūtų priėjusi ir stumtelėjusi. Sužalojimų nematė, nes jis buvo storai apsirengęs – tamsiomis treningo kelnėmis, storais, „striukiniais“ marškiniais, dėvėjo storą dvigubą kepurę, kuri buvo iki antakio užtraukta. Fotelis yra sunkus, antikvarinis, lengvai pavirstantis. Jis nučiuožė nuo fotelio ir sėdėjo sulenktomis kojomis. Iš keršto pradėjo garsiai rėkti ir viską inscenizuoti. Paskambino policijai, iš kambario išėjo vaiko teisių tarnybos specialistas. Po įvykio nukentėjusysis išėjo. Vaizdo įraše matyti, kad kai jis grįžta, apranga ne ta pati, kita striukė. Kiek laiko praėjo nuo išėjimo iki grįžimo galima spręsti iš jos darytos ir tyrimui pateiktos nuotraukos, kurs nukentėjusysis iš karto po įvykio sėdėjo ant grindų, o vaizdo įraše fiksuotas grįžimo laikas (antrojo vaizdo įrašo 4 min. 18 s). Abejoja, ar vaizdo įrašas yra iš šio įvykio. Kai atvyko policija, su nukentėjusiuoju nebendravo. Kai pareigūnams pasakojo apie įvykį, tai buvo sarkazmas. Po įvykio buvo susisvaidymas žodžiais, A. M. iškėlė koją ir įspyrė jai į lūpą. Praskeltą lūpą matė medikai, ji to nesureikšmino. Dėl šio sužalojimo niekur nesikreipė, buvo per daug problemų gyvenime. Santykiai su sugyventinio tėvu buvo keblūs – visus šešiolika metų žemindavo, įžeidinėdavo, nesiskaitydavo, kentėjo, norėdama išsaugoti santykius. Kai mergaitė būdavo palikta viena, keršydavo, kviesdavo policiją. 2018 m. buvo įvykis, kuomet sugyventinis bandė ją nuskriausti, metė kolonėlę, buvo pradėta byla. Šis žmogus kerštavo, eidavo aplink langus, lindo į šį įvykį, rašė pareiškimus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jam vaistai rašomi jau seniai, raminantys – nuo 2005 m. Pasakojo, kad niekur nenori eiti, būdavo, kad neišeidavo iš namų po 2-3 dienas. Kalbėdavo su sugyventiniu, kad tėvas blogai jaučiasi. Savo elgesiu jis nuolat šantažuodavo. Meluojama, kad yra sveikatos sutrikimai. Jis net nesivertė, nučiuožė ant užpakalio. Žino, kad ne kartą buvo nukritęs savo namuose nuo laiptų. Nukentėjusysis buvo susižeidęs, bet neaišku, kada ir kas jį sužeidė.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad tvarkė automobilį, buvo pasiėmęs kopetėles. Išbėgo L., filmavo jį. Ji kažkur dingo, sūnus pakvietė užeiti. Užėjo į namus, kaltinamosios nebuvo. Sūnus sakė sėsti, baigia virti kavą. Nespėjus atsisėsti, iš kambario išbėgo L. P.. Jis sėdėjo fotelyje, kaltinamoji iššoko, pasilenkė ir apvertė fotelį. Nugriuvo, apsvaigo galva, „sutraukė“ koją, pradėjo nejausti kairės rankos. Iš kambario atėjo ir vaiko teisių tarnybos atstovas. Sūnui paklausus, kas yra, pasakė, kad nejaučia kojos, alkūnės ir galvos, pasakė kviesti policiją, greitąją. Jį medikai apžiūrėjo, suleido raminančių vaistų, pasirašė, kad nevažiuos į gydymo įstaigą ir jie išvažiavo. Tuomet policija pradėjo su juo bendrauti. Kur trenkė galvą, nepamena. Mano, kad užsigavo į betonines grindis. Buvo šoko būsenoje, žino, kad atsitrenkė, tačiau negali pasakyti, ar į staktą, ar į grindis. Apsvaigo, buvo pramušta galva kairėje pusėje, smilkinyje. Atsitrenkė ranka žemiau peties ir kairės kojos klubą. Nukritęs nuo fotelio gulėjo geras penkias minutes. Sūnus pakėlė ir laukė medikų, visą tą laiką nebuvo išėjęs. Vaizdo įraše gal prie durų su pareigūnais kalbėjo, paskui greitoji atvažiavo. Negali tiksliai pasakyti, ar su tais pačiais rūbais ir kepure jis užfiksuotas vaizdo įraše, kaip nuotraukoje, kurioje užfiksuotas sėdintis ant fotelio. Gal buvo nusirengęs striukę. Ar buvo nusiėmęs kepurę, nežino. Mėlynės buvo „šviežios“, rankų lūžių niekada nėra buvę, sporte traumų neturėjau. Civilinį ieškinį palaiko, paaiškino, kad, pajuto didelį stresą, pirmą kartą gyvenime taip krito, atsigavo po savaitės. Tuo metu baimės nejuto, ji atsirado po įvykio. Kaltinamojo meluoja sakydama, kad raminamuosius geria seniai. Iki šio įvykio raminamuosius gėrė prieš penkerius metus. Pagėrė savaitę laiko. Nereikia jų, užtenka valerijono. Po šio įvykio vėl pradėjo reikėti. Ranka ir šiuo metu nėra darbinga.

Liudytojas V. M. parodė, kad po darbo grįžo namo, buvo atvykęs vaiko teisių specialistas, kalbėjosi su vaiku, jis gamino maistą virtuvėje. Pamatė tėvą, pakvietę pas save ir grįžo į virtuvę. Išėjo L. P., pradėjo rėkti, kad čia jos namas, liepė dingti. Tėvas tuo momentu buvo atsisėdęs į fotelį, kaltinamoji apvertė tėvą. Matė, kaip išvertė iš fotelio. Priėjo keliais žingsniais prie fotelio, paėmė už fotelio apačios ir apvertė. Buvo gal 3-4 metrų atstumu. Viskas vyko labai staigiai. Buvo atidarytos durys, stovėjo gėlė su vazonu, vonios durys. Iki durų nuo fotelio buvo apie metras. Vazonas, atrodo, molinis, apvalus, 30-40 cm aukščio. Už fotelio buvusios durys medinės, jose yra stiklas segmentais. Kai L. P. pavertė tėvą, įsikišo tarp jų – ji ėjo prie tėvo, tėvas gulėjo, atskyrė juos, pakėlė tėvą. Pamiršo, kokiu numeriu skambinti policijai, garsiai sakė vaikių teisių specialistui, kad iškviestų policiją. Pirma paskambino L. P., atvažiavo policijos, greitoji. Buvo išėjęs iš patalpos iki automobilio pasiimti telefono, tėvas tuo metu buvo likęs namuose. Nematė, ar tėvas buvo išėjęs iš namo, kai atvažiavo greitoji, tėvas buvo kambaryje. Atrodo, pirmi atvyko pareigūnai. Kai atvažiavo pareigūnai, jis su tėvu buvo lauke – stovėjo prie durų. Tėvas niekur nebuvo išėjęs, visą laiką buvo prie durų. Atvykus medikams, nuėjo į vidų. Buvo paraudusi tėvo kairė kaktos pusė, pakraujavusi. Fotelis nėra, kad tvirtai stovėtų, atsisėdus jis gali virsti, toks jo modelis – platėjantis į viršų. Tėvas, virsdamas kartu su foteliu, nukrito į kairę pusę, šoną. Kai priėjo, tėvas pradėjo sakyti, kad skauda, laikė kairį šoną, galvojo, kad kas lūžo. Kuo tėvas buvo apsirengęs, nepamena. Atrodo, buvo striukė, buvo kepurė. Sužalotą tėvo kaktą matė po visko. Kai kėlė tėvą, nekreipė dėmesio į kaktą. Buvo triukšmas, vaikas verkė, neįsidėmėsi visko. Jis pakėlė fotelį, pakėlė tėvą, pasodino jį į fotelį. Mano, kad mergaitė nematė senelio, po įvykio jos namuose nebuvo savaitę. Ar matė krūviną L. P. lūpą, nepamena.

Liudytojas E. B. parodė, kad jam susitikimas su nukentėjusiuoju buvo nemalonus, jis atėjo į namą nekviestas, įžeidinėjo jį kaip pareigūną, buvo labai įžūlus, agresyvus. Atvykęs į kotedžą vaiką rado vieną. Atrodo, pirma atėjo nukentėjusysis, paskui mama. Prasidėjo konfliktas su juo (liudytoju) manimi, keikėsi, įžeidinėjo, aiškinosi tarpusavio santykius su kaltinamąja. Negali pasakyti, kiek kartų matė šios šeimos narius, galbūt penkis. Mano, kad ne visi kartai buvo vienodai konfliktiški. Atvykęs į kotedžą matė vaiką vieną, klausė, kur tėtis, mama. Paskambino tėčiui, paaiškino, kad mamos nėra, tuomet skambino L. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 15 val. atvyko adresu - Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Apie pažeidimą pranešė L. P., kuri nurodė, kad jos dukra L. M. yra nuteikinėjama prieš ją. Kaip buvo nurodyta pranešime, nuteikinėjama pranešėjos L. sugyventino ir sugyventinio tėvų. Jam atvykus į namus nurodytu adresu, namuose rado L., kurią pradžioje apklausė dėl gauto pranešimo. Vaiko namuose tuo metu nebuvo. Kaip L. nurodė, mergaitė buvo pas senelius. Jam kalbant su L., daugmaž po pusvalandžio į namus grįžo jos vyras V. M.. Jis paprašė V. iš senelių atvesti L., nes jam reikia atlikti jos apklausą. Kai V. L. atvedė, jis trumpai su V. pakalbėjo apie gautą pranešimą, paaiškino jo atvykimo tikslus ir jo buvimo vaiko namuose esmę. Tuomet jis apžiūrėjo namus, L. kambarį, įvertino buities ir gyvenimo sąlygas. Vėliau L. kambaryje atliko jos apklausą, norėdamas išklausyti vaiko nuomonę apie situaciją ir jos santykius su jos tėvais. L. tėvas V. ir motina L. nekonfliktavo, buvo ramu. L. kambarys, žiūrint tik įėjus į namus, kiek pamena buvo kairėje pusėje. Kiek atsimena, įėjus į namą, yra didelė bendra erdvė - svetainė ir virtuvė. L. apklausa vyko uždarius jos kambario duris, kad jos tėvai negirdėtų vaiko apklausos. Kiek pamena, kai kartu su L. įėjo į jos kambarį pasikalbėti, mergaitės tėvai – V. ir L., liko svetainėje. Atlikinėjant L. apklausą, apie 15 val. 55 min., beveik baiginėjant, jis išgirdo didelį triukšmą. Suprato, kad vyksta konfliktas, buvo girdimi grumtynių garsai, šauksmai, necenzūriniai žodžiai. Iš pradžių pagalvojo, kad yra mušama L.. Išėjęs iš L. kambario, jis pamatė, kad vyksta žodinis konfliktas tarp L. ir V., o ant fotelio sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, V. tėvas A. M.. Tiksliai negali pasakyti, kur tuo metu stovėjo V., o kur L., tačiau, kiek pamena, V. stovėjo arčiau virtuvės, o L. arčiau vaiko kambario. Fotelis, kuriame sėdėjo A. buvo arčiau įėjimo durų, jis, kiek pamena, buvo atitrauktas nuo sienos, tačiau tikslios fotelio padėties įvardinti negali, nes nepamena. Žodinio konflikto metu tiek L., tiek V. atrodė nusiteikę agresyviai, abu labai šaukė. Jis girdėjo A. priekaištus L., tačiau neatsimena, kas konkrečiai buvo sakoma. Jam išėjus iš L. kambario, po kelių sekundžių, vykstant tarp minėtų asmenų žodiniam konfliktui, jis pamatė, kaip L. apvertė fotelį, kuriame sėdėjo A.. Kiek pamena, L. pasakė kažką panašaus į „eik iš mano namų“. Daugiau jokių veiksmų, kiek matė, L. prieš A. ar V. neatliko. Ar V. ir A. atliko kokius smurtinius veiksmus L. atžvilgiu nežino, jis nematė, nes viskas vyko labai greitai. Kai L. apvertė fotelyje sėdintį A., ar šis kažką sakė, nepamena. Tik prisimena, kad A. pasakė kažką panašaus į „būsi liudininkas“ . Dėl esamos konfliktinės situacijos jis pasakė L. tėvams, kad ji bus paimta iš šeimos dėl fizinės grėsmės ir įvertinos galimos rizikos. Tuo metu buvo labai didelis triukšmas namuose, abu - tiek V., tiek L. puolė skambinti policijai. V. jam dar pasakė skambinti policijai, bet jis atsakė skambinti jam pačiam, nes tai yra jų reikalas, tarp jų įvyko konfliktas, o jo tikslas yra apsaugoti vaiką. Kadangi įvyko tokia situacija, jis situaciją vertino labai rimtai. Todėl, grįžęs į L. kambarį, paskambino kolegoms dėl pagalbos, ruošėsi vaiko paėmimui iš namų. Daugiau jokio žodinio konflikto jis negirdėjo, tačiau po kiek laiko į kambarį atėjo V. ir artinosi prie vaiko. Matydamas, kad V. yra labai piktas ir susierzinęs, nežinodamas, ką jis darys su L., atsistojo tarp L. ir V., ir griežtai pasakė „neliesk vaiko“. L. buvo labai išsigandusi. Kiek prisimena, policijos pareigūnams atvykus, V. namuose nebuvo. Kur jis buvo, nežino. Tada pagalvojo, kad jis pabėgo iš namų. Svetainėje buvo tik L., A. taip pat jau nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams buvo paaiškinta situacija. Ant A., kai jis buvo nuverstas nuo fotelio, nepastebėjo jokių jo sužalojimų. Tačiau vėliau, policijai jau esant namuose, A. sugrįžo į tuos namus. Tada jis pamatė jo kaktos srityje nubrozdinimą. Pareigūnams jau esant vietoje, jis pamatė nubrozdinimą L. lūpos srityje. Esant policijai abu tėvai nurimo. Tada jis atliko savo darbo tolimesnius veiksmus ir su L. išvyko iš tų namų. Po trijų dienų L. buvo grąžinta į šeimą (1 t., b. l. 109 – 112). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad pradžioje buvo jis, mergaitė ir nukentėjusysis. Gal painioja atvejus, negali prisiminti visų detalių, gal čia antras atvejis buvo, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jeigu jie skiriasi, tai tik dėl to, kad praėjo daug laiko.

Specialistė Z. M. palaikė teiktas specialisto išvadas, paaiškino, kad 2021 m. balandžio 14 d. buvo apžiūrėtas A. M. ir konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, balandžio 13 ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiam įvairiose padėtyse, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Prieš apžiūrą tiriamasis paaiškino, kad 2021 m. balandžio 13 d. sūnaus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, sūnaus sugyventinė L. P., jam sėdint fotelyje pribėgusi apvertė fotelį ir jis nukrito ant grindų kaire kūno puse. Krisdamas nusibrozdino galvos kairę pusę, susimušė kairį klubą, kairę ranką, be sąmonės nebuvo. Buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, į ligoninę nevyko. Apžiūros metu skundėsi skausmu kairio klubo srityje, kairės rankos skausmu, sumuštas vietas tepė tepalais. Tyrėja pristatė dokumentus ir pagal medicininius dokumentus buvo rašoma papildoma specialisto išvada. Papildomoje išvadoje nustatė kairio peties ir žasto sumušimus. Buvo skundžiamasi skausmu kairės rankos. Skundėsi, kai pirmą kartą apžiūrėjo. Buvo nubrozdinimas kaktoje mažytis, galėjo ir per kepurę atsirasti, arba kepurė galėjo jam nuslinkti, atsilenkti, kai nugriuvo ant grindų. Balandžio 14 d. A. M. matė, užfiksavo nubrozdinimą kaktoje ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. 2021 m. rugpjūčio 31 d. A. M. nematė, remiantis medicininiais dokumentais konstatuota sužalojimai papildomi. Peties sąnarys konstatuotas gydytojų, kai kreipėsi į Kauno ligoninę, medicinos dokumentų kopijoje konstatuota, kad peties sąnarys palpuojant skausmingas, judesiai riboti. Rentgenogramoje lūžių nestebėta, yra artroziniai pakitimai. Diagnozė - peties ir žasto sumušimas, galėjo būti padaryta ir balandžio 13 dieną, nes apžiūros metu buvo užfiksuota, kad skundėsi kairės rankos skausmu ir sumuštos vietos buvo tepamos tepalais. Kairio peties artrozė yra lėtinis susirgimas ir galėjo paūmėti, kai buvo sumušta, bet sveikatos sutrikdymo mastui reikšmės neturi. Po fizinio kontakto iš pradžių buvo paraudimas, paskui jis išryškėjo daugiau, kraujosruva buvo nedidelė. Kraujosruva galėjo greitai susiformuoti, galėjo po valandos susiformuoti, buvo dar tepama tepalais. Pradžioje galėjo jos nesimatyti. Tvirtina, kad galėjo ir su kepure atsirasti sužalojimas, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą.

2021 m. balandžio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas A. M. nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 16 val. jam atėjus į savo sūnaus namus, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., iš kito kambario atbėgo sūnaus sugyventinė L. P., kuri pradėjo konfliktuoti, vijo jį iš namo. Jam sėdint ant fotelio, L. P., priėjusi tyčia jį apvertė ir jis nuvirto kartu su foteliu. Krisdamas galva trenkėsi į durų staktą, taip galvos kairėje pusėje atsirado nubrozdinimas. Taip pat jis susimušė kairės kojos klubą bei kairę ranką, nuo to pajuto stiprų fizinį skausmą. Vėliau, jam gulint ant grindų, L. P. dar ketino jam spirti, tačiau jo sūnus V. M. ją sulaikė. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 14 - 21)

Iš 2021 m. balandžio 13 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Nustatyta, kad tai yra vieno aukšto privatus gyvenamasis namas. Užėjus į namą, patenkama į svetainės ir prieškambario patalpą. Tik įėjus į patalpą, matomas rudos spalvos nedidelis fotelis bei sofa, šalia - baltos spalvos pufas. Šalia fotelio matomos durys į patalpą Nr. 1. Apžiūros metu jos uždarytos. Kambario patalpos priekyje, matomas vitrininis didelis langas, jo dešinėje pusėje matomas kitas rudos spalvos nedidelis fotelis, jo dešinėje dar vienos durys į patalpą Nr. 2. Priešais minėtą langą, matomas baltos spalvos valgomojo stalas su keturiomis kėdėmis bei minkštu suoliuku. Kambario kairėje pusėje matomos praviros baltos spalvos durys į patalpą Nr. 3, kairiau durų matoma baltos spalvos komoda, virš jos televizorius. Komodos kairėje pusėje židinys, o už jo dar vienos praviros, baltos spalvos durys į patalpą Nr. 4. Kairėje pusėje virtuvės patalpa. Viduryje minėtojo svetainės kambario patalpos, matomas gyvūno kailio imitacijos kilimas. Patalpa tvarkinga, švari, daiktai neišmėtyti, smurto, grumtynių ar kraujo pėdsakų nesimato. Patalpa nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Atliktus apžiūrą, suformuota fotolentelė (1 t., b. l. 37 - 43).

2021 m. spalio 5 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., atliktas nukentėjusiojo A. M. parodymų patikrinimas vietoje. Tyrimo veiksmo metu vietoj fotelio naudojama kėdė, o vietoje gyvo asmens – lėlė. A. M. įvykio vietoje paaiškino ir parodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 57 - 69).

2021 m. spalio 5 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., atliktas L. P. parodymų patikrinimas vietoje. Tyrimo veiksmo metu vietoj fotelio naudojama kėdė, o vietoje gyvo asmens – lėlė. L. P. parodė, kad fotelį ji stumtelėjo abejomis rankomis, nurodė, kad fotelis yra lengvai virstantis, kad rankas ji laikė ant fotelio kraštų. A. M., jai stumtelėjus už fotelio, išslydo iš jo beveik prieš fotelio priekį. Fotelis nenukrito, o grįžo į stovimą poziciją. L. P. parodė, kad A. M. liepė skambinti V. M. „112“. A. M. liko sėdėti ant grindų abi rankas laikydamas taip pat ant grindų, kojos pritrauktos arčiau jo krūtinės, jo pėdos buvo ant grindų. A. M. nebuvo rankomis susiėmęs už veido ar kitų kūno dalių, jokių sužalojimų jo veide ir kitose vietose, nei prieš, nei įvykio metu, nei po jo, nebuvo. A. M. buvo užsidėjęs megztą kepurę. A. M. nukritus ir sėdint ant grindų, V. M. stovėjo priešais jį. A. M. atsistojus, ji stovėjo prie dvivietės lovos, atsisukusi į A. M., kuris buvo arti jos, per nepilną metrą. Tuomet, dešine koja jis spyrė jai į veidą ir prakirto lūpą iš vidaus. V. M. nesikišo, nieko nesakė. Vaiko teisių apsaugos specialistas iš dukros kambario išėjo tik tuomet, kai A. M. jau sėdėjo ant grindų. Po A. M. atlikto spyrio, ji šiek tiek atsitraukė atbula ir paskambino „112“. Pokalbio su „112“ metu ji matė, kad A. M. išeina iš namų, nešlubuodamas, nesvyruodamas, už niekur nesusiėmęs. A. M. sugrįžo į jos namus tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, maždaug po 10-15 minučių. A. M. buvo persirengęs kitais rūbais, tačiau buvo ta pati megzto tipo kepurė, kuri buvo pakelta. Matėsi A. M. kaktos sritis, ant kurios kairės pusės buvo matomas raudonas apvalus „plėmas“, panašus į nubrozdinimą. L. P. parodymai buvo fiksuojami tarnybiniu telefonu, daromos foto nuotraukos. L. P. nurodė, kad įvykio metu buvęs fotelis, lyginant su kėde, kuri buvo naudojama parodymų patikrinimo vietoje, yra šiek tiek žemesnis. Daugiau jokių patikslinimų ir papildymų neturėjo. Atsakydama į gynėjo klausimą, nurodė mananti, kad A. M. galėjo pats pasidaryti sužalojimus savo paties namų teritorijoje tuo laikotarpiu, iki kol atvyko policija, mano, tikslu ją apkaltinti, kad jį sužalojo, nes jis buvo prieš ją priešiškai nusiteikęs, kadangi vyko turto ir vaiko priežiūros dalybos su V. M., į kuriuos A. M. nuolatos kišosi ir trukdė procesui (1 t., b. l. 72 - 87).

2021 m. lapkričio 5 d. akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą anksčiau apklausti nukentėjusysis A. M. ir L. P., patvirtino ankstesnius savo parodymus, neigdami vienas kito parodymus (1 t., b. l. 92 - 99).

Iš 2021 m. balandžio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, užfiksuota, kad apžiūrėtas, surašant stenogramą, garso įrašas, kurį pateikė V. M.. Užfiksuota, kaip kalba du vyrai, vienas kurių sako, kad grįžo iš darbo, fone girdisi garsėjantis moters balsas, kuris sako: „Eik iš čia vagie! Eik iš namų, eik iš namų, eik iš namų!“. Kalbama, kad jei keliamas triukšmas, bus kviečiama policija. Moteris sako atsistoti nuo jos daiktų, vyras sako nelysti prie jo, kiras vyras sako pažiūrėti, ką daro. Girdimas duslus garsas, girdima, kaip vyriškas balsas sako „oi“, vyras pradeda dejuoti. Girdėti kaip moteris kviečia policijos pareigūnus (1 t., b. l. 132 - 135).

Iš 2021 m. birželio 3 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. P. tyrimui pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi Note 9 PRO“ IMEI (1): (duomenys neskelbtini), IMEI (2): (duomenys neskelbtini). L. P. nurodo, kad reikšmingos nuotraukos yra aplankale, pavadinimu „Fotoaparatas“. Atidarius šį albumą, matyti, kad nuotraukos suskirstytos pagal jų padarymo datą. Pasirinkus 2021 m. balandžio 13 d., matyti 7 nuotraukos darytos tą dieną. Pirmoje kaltinamosios nurodytoje nuotraukoje užfiksuota patalpa, matyti nuotraukoje esantys du vyrai, vienas apsirengęs ryškios spalvos striukę, melsvus džinsus, dėvi kepurę su snapeliu nusuktu į nugaros pusę, užsidėjęs medicininę kaukę, dengiančią tik burną, sėdi ant fotelio, fotelis yra nuotraukos viduryje. Fotelis stovi šalia sofos esančios nuotraukos kairėje pusėje, matomas tarpas. Už fotelio matyti stovintis vyras tarpduryje, vyras vilki languotus marškinius (įvairių pilkos ir juodos spalvos atspalvių), dėvi kepurę, panašios į pilką spalvą su raudonos spalvos elementu per vidurį ir vilki tamsios spalvos kelnes. Matyti, kad kepurė dengia kaktą iki antakių viršutinės linijos. Nuotraukos sukūrimo data „2021 m. balandžio 13 d. antradienis 16:04“. Antroje nuotraukoje užfiksuota ta pati patalpa, kaip ir pirmojoje nuotraukoje, tačiau pasikeitusi joje esančių asmenų padėtis. Asmuo, vilkintis ryškios spalvos striukę ir melsvus džinsus, kepurę su snapeliu nusuktu į nugaros pusę, su medicinine kauke dengiančią tik burną, stovi dešinėje nuotraukos pusėje atsisukęs į fotelį, kuriame užfiksuotas sėdintis pirmoje nuotraukoje, o už fotelio matyti ant grindų sėdintis vyras, vilkintis languotus marškinius (įvairių pilkos ir juodos spalvos atspalvių), kepurę panašios į pilką spalvą su raudonos spalvos elementu per vidurį ir tamsios spalvos kelnes. Už vyro sėdinčio ant žemės matomos durys. Kepurės padėtis nepasikeitusi. Fotelio padėtis yra šiek tiek pasikeitusi, tai yra jis stovi arčiau sofos. Nuotraukos sukūrimo data „2021 m. balandžio 13 d. antradienis 16:06“. Nuotraukų apžiūros metu L. P. nurodė, kad nuotraukose užfiksuotas vyras vilkintis ryškios spalvos striukę ir melsvus džinsus, kepurę su snapeliu nusuktu į nugaros pusę, su medicinine kauke dengiančia tik burną yra V. M.. Kitas vyras, vilkintis languotus marškinius (įvairių pilkos ir juodos spalvos atspalvių), kepurę panašios į pilką spalvą su raudonos spalvos elementu per vidurį ir tamsios spalvos kelnes, yra A. M.. Atlikus apžiūrą, sudaryta fotolentelė. (1 t., b. l. 141 – 151).

2021 m. balandžio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad iš Informacinių technologijų paslaugų skyriaus specialisto 2021 m. balandžio 16 d, gauti 3 vaizdo įrašai, filmuoti kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai įkelti į sistemą swap.policija.lt., parsisiųsti į tarnybinį kompiuterį. Atsidarius aplanką, pavadinimu „Vaizdo įrašai“, matomi 3 vaizdo įrašai, pavadinimais: 1) “2021_0413_162353_003”, vaizdo įrašo trukmė 6 min. 59 sek; 2) “2021_0413_162853_004", vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 sek.; 3) “2021_0413_163352_005”, vaizdo įrašo trukmė 3 min. 06 sek. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu “2021_0413_162353_003”, vaizdo įrašo kairiajame kampe matomas užrašas „KNS_60F414”, data 2021-04-13 ir laikas 16:21 val. Vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta pagal gautą iškvietimą, bendrauja su E. B.. L. P. nurodo, kad ji kvietė, vyksta dalybos vaiku, turtu. Iš svetimo kiemo, tai yra kaimynas - vyro tėvas, kuris pastoviai kišasi. Pareigūnai išeina iš namo vidaus į namo kiemą, kur sutinka telefonu kalbantį vyrą, paprašo jo prieiti. Girdėti, kaip vyras kalba telefonu: „Jo, jo, rašom, jo, jo, taip. Ir dabartis nuvertė jį nuo kėdės, nu kaip, jis 74 metų...”. Vienas iš pareigūnų nueina į namo vidų, kur bendrauja su moterimi ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu. Moteris nurodo, kad konfliktinė situacija, keršija, užsuka vandenį, vartus, atjungia, užsuka karštą vandenį, atjungia būna šildymą kambary, gyventi neįmanoma, turi pretenzijų sugyventinio tėvui. Vykstant pokalbiui tarp pareigūno ir moters girdima, kaip vaikų teisių specialistas kalba su kitu pareigūnu, kuriam sako: „Aš dar savo kolegą iš vaiko teisių pasikviečiau, nežinau aš jis atvažiuos netrukus, nes aš dokumento nepasiėmiau, negalvojau, kad tą vaiką reikės paimti, nes, kai tokia padėtis aš jo negaliu palikti vaiko, paprasčiausiai nesaugu.” Paprašo pareigūnas vaikų teisių apsaugos tarnybos specialisto dokumento. Girdima kaip vaizdo įrašo fone toliau kalbasi pareigūnas ir moteris, tačiau sunku suprasti ką kalba, dėl vaizdo įraše esančio triukšmo.

???Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu “2021_0413_162853_004”, vaizdo įrašo kairiajame kampe matomas užrašas „KNS_60F414”, datą 2021 m. balandžio 13 d. ir laikas 16:28 val. Vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu, esant namo viduje. L. P. pasako pareigūnui, kad jai praskelta lūpa. Girdėti, kaip į namus užeina vyras, kažką kalba, tačiau neaišku ką, policijos pareigūnai pakviečia užeiti į vidų tikslu išsiaiškinti situaciją. L. P. nurodo, kad nenori šio žmogaus matyti, jis nepageidaujamas, nurodo, kad „nu, sakau spyrė su koja, aš jį nustūmiau su foteliu, jis…“, į klausimą, ar prakirsta lūpa, atsako: „Jo. Aš puoliau jį, bet jis, nu žodžiu...“. Pareigūnas nurodo, kad sugyventinio tėvas aiškina, kad jį nustūmė ir prasimušė kaktą, į ką moteris atsako, kad jis nieko neprasimušė. Pareigūnas nurodo: „Prasimušė, kakta biški yra“, kitas pareigūnas jam pritaria, sakydamas „Yra, yra“. Moteris sako, kad jis antrą kartą taip prisidirba, pareigūnas sako, kad pas jį yra žaizda. Vyksta pokalbis tarp L. P. ir pareigūno: moteris: - Čia žaizda...(toliau nesigirdi ką sako, dėl vaizdo įraše esančių garso trukdžių). Paklauskit šito žmogaus. Pareigūnas (A): - Ne, jisai sakė, kad jį nustūmėt nuo kėdės; moteris: - Jo, jo, jo, nuo fotelio, bet ar krentant galima susimušti kaktą? Pažiūrėkit va, va, va šitaip krenta; pareigūnas (A): - Mes ne medicinos ekspertai; moteris: - Pažiūrėkit, aš jį va taip va nustūmiau, jisai va šitaip nukrito (moteris atsisėdus ant fotelio, vaizduoja kaip vyras nukrito). Girdimas vyriškas balsas “ne čia stovėjo, ne čia stovėjo”; moteris: - Va, yra liudininkas, jisai įsivaizduojat pats kaktą prasimušė nuėjęs, dar taip būna, nu cirkai, cirkai. Vėliau moteris pasako: „Pala, žiūrėkit jis praskelta galva, aš nuvertus, jis atėjo su praskelta galva“. Girdima kaip vyras kažką sako, tačiau girdisi pokalbio fragmentai: “O, tas vyras viską matė” ir, kai paėmė, aš nesitikėjau, kad taip gali būt”, “atsisėdau ant fotelio”.

Atsidarius trečiąjį vaizdo įrašą pavadinimu “2021_0413_163352_005”, kurio trukmė yra 3 min. 06 sek., vaizdo įrašo kairiajame kampe matomas užrašas „KNS_60F414”, data 2021 m. balandžio 13 d. ir laikas 16:33 val. Vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu, esant namo viduje. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, teiraujasi kam reikalinga pagalba. Pareigūnai medikams pasako, kad vyriškis bus pristatomas į komisariatą. Medikai aiškinasi, kam yra reikalinga greitosios medicinos pagalba. Girdima, kaip vyriškas balsas sako „koją atleido“, „lūžo“. Girdima, kaip vyriškas balsas sako, kad jam pagalba reikalinga. Pareigūnai nurodo, kad moteriai prakirsta lūpa, girdima, kaip moteris sako: „nedidelė ten“, „policija užfiksuos“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai vedasi vyriškį į greitosios medicinos pagalbos automobilį (1 t., b. l. 159 - 167).

Iš 2021 m. gegužės 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (surašant stenogramą) garso įrašas, gautas 2021 m. balandžio 27 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus elektroniniu paštu. Iš garso įrašo pavadinimo „2021_04_13_16-05- 00_37065271764“ matyti, kad jis yra padarytas 2021 m. balandžio 13 d., nuo 16 val. 05 min., o skambinusysis - abonentas (duomenys neskelbtini). Tik paleidus garso įrašą, girdima, kaip moteris prašo išeiti iš namų, atsistoti nuo jos daiktų. Užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi L. P., skambina bendruoju pagalbos telefonu, nurodydama, kad kaimynas, sugyventinio tėvas, atėjęs į namus, įsiveržęs „karaliauja“ namuose, vadina visokiais žodžiais, eina aplink namus, daro tvarką. Į klausimą, ar nereikia greitosios, ar viskas gerai, atsakė žodžiu „taip“. Fone girdisi vyriškas balsas, pavieniai sakiniai“ „jo, atėjo pas mane“, „išvertė mane“ (1 t., b. l. 171 - 175).

Iš 2021 m. gegužės 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (surašant stenogramą) garso įrašas, gautas 2021 m. balandžio 27 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus elektroniniu paštu. Iš garso įrašo pavadinimo „2021_04_13_16-06-55_37060416068“ matyti, kad jis yra padarytas 2021 m. balandžio 13 d., nuo 16 val. 06 min., o skambinusysis - abonentas (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kaip vyras, prisistatęs V. M., skambina bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas, kad užpuolė pagyvenusį žmogų, nuvertė nuo kėdės. Nurodo, kad „traukia“ koją, žmogus užsigavo koją. Jį sumušė netikra sugyventinė. Pokalbio metu pasako, kad muša vėl, girdėti, kaip vyras pradeda šaukti. Skambinantysis nurodo, kad ji spardo žmogų dabar. Taip pat nurodo, kad sudaužė telefoną (1 t., b. l. 179 - 183).

2021 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 187 - 188).

2021 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio peties ir žasto sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio peties artrozė yra susirgimas ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimama. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 t., b. l. 5 - 6).

2021 m. rugsėjo 29 d. Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė Z. M., atlikusi nukentėjusiojo A. M. kūno tyrimą, pateikė paaiškinimą į tyrimo užduotą klausimą - ar 2021 m. balandžio 13 d. A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, galėjo atsirasti odos nubrozdinimas kaktoje, kuomet jis dėvėjo kepurę, kuri dengė kaktos sritį, jam nugriuvus nuo fotelio ir atsitrenkus į kietą buką daiktą? Atsakymas: pagal tyrėjos pateiktą nuotrauką, matyti, kad galimai kepurė nėra stora, todėl A. M. odos nubrozdinimas kaktoje galėjo atsirasti jam dėvint kepurę, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 t., b. l. 22 - 24).

2021 m. lapkričio 30 d. Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė Z. M., atlikusi nukentėjusiojo A. M. kūno tyrimą, pateikė paaiškinimą į tyrimo užduotą klausimą - ar A. M. 2021 m. balandžio 13 d. nukritimas nuo fotelio įvykio metu galėjo lemti paūmėjimą ligos - kairiojo peties sąnario artrozę? Atsakymas: taip, nukritimas nuo fotelio A. M. galėjo sukelti artrozės paūmėjimą. Artrozė yra susirgimas, degeneracinės kilmės, kuris konstatuotas atliktoje rentgenogramoje 2021 m. balandžio 9 d. (2 t., b. l. 27 - 29).

2022 m. sausio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė Z. M., pateikė paaiškinimą į tyrimo užduotą klausimą - ar 2021 m. balandžio 13 d. A. M. galėjo atsirasti odos nubrozdinimas kaktoje, kada jis dėvėjo apžiūrimą kepurę, kuri dengė kaktos sritį, jam nugriuvus nuo fotelio ir atsitrenkus į kietą buką daiktą? Atsakymas: apžiūrint kepurę, matyti, kad ji nėra stora, todėl A. M. odos nubrozdinimas kaktoje galėjo atsirasti jam dėvint šią kepurę, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Apžiūros metu nustatyta, kad kepurė yra megzta. Paguldžius kepurę, matyti, kad plačiausia jos dalis per plotį yra 26,5 cm. Kepurės aukštis yra 17,5 cm. Kepurės plotis, ties vidurine jos dalimi, 19 cm. Kepurė yra pilkos spalvos, tačiau su kitų spalvų padailinimais, t. y. aplink kepurę, 4,5 cm nuo jos apačios, matyti 2,5 cm pločio raudonos spalvos juosta. Virš juostos, lygiagrečiai jai, matyti tamsiai pilkos spalvos 0,5 cm pločio juosta. Tokia pati tamsiai pilkos spalvos juosta matoma ir po raudonos spalvos juosta. Kepurė yra ganėtinai elastinga, megzta vientisai, be papildomų detalių. Vidinėje kepurės dalyje matyti prisiūta baltos spalvos etiketė, tačiau ant jos jokių užrašų nematyti, etiketė yra nusitrynusi, nusidėvėjusi. Pakėlus kepurę ir žiūrint prieš šviesą, kepurėje matyti daugybinės ertmės, susidariusios tarp mezgimo akių. Išoriškai apžiūrint kepurę, ant jos matyti nusidėvėjimo žymės, tačiau akivaizdžių apgadinimų ant kepurės nematyti. Sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 161 - 167).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

Teismas laiko pasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes, kad L. P. 2021 m. balandžio 13 d., apie 16 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., svetainėje, žodinio konflikto metu kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. M., tyčia apversdama fotelį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis A. M., dėl ko šis, krisdamas atsitrenkė galva į durų staktą bei susimušė kairę šlaunį, petį ir žastą, tuo padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairio peties ir kairio žasto sumušimą. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Teismas daro išvadą, kad L. P. tyčia apvertė fotelį, ant kurio sėdėjo nukentėjusysis A. M., dėl ko pastarasis krisdamas atsitrenkė į durų staktą bei susimušė kairę šlaunį, petį ir žastą, ir dėl tokių kaltinamosios veiksmų A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad kaltinamoji suvokdama savo veiksmų esmę, suprato nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tačiau nesiekė konkrečių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sužalojimo. Šiuo atveju, ją tenkino bet kokios pasekmės, taigi kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

IV. Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017.

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau teismų praktikoje paprastai nepripažįstamos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (pvz., kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, L. P. įvykdė vieną smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į vieną labiausiai saugomų įstatymo vertybių – žmogaus sveikatą, veiką padarė veikdamas tyčia. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad santykiai tarp A. M. ir L. P. yra konfliktiški, nesutarimai tarp jų yra įsisenėję, iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad ji nepageidavo, kad nukentėjusysis būtų namuose kartu su ja, žemindavo ją ir įžeidinėdavo, tačiau tokios aplinkybės nepateisina smurtinių veiksmų. Matyti, kad L. P. nuo fotelio nuvertus nukentėjusįjį ir jam nukritus, buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio peties ir kairio žasto sumušimas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad jam sukeltos pasekmes nebuvo trumpalaikės, asmuo kreipėsi į medicinos įstaigą. Taigi šiuo atveju, įvertinus tiek veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tiek sukeltas pasekmes, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinių sąlygų pripažinti L. P. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu, ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ankščiau ji neteista (2 t., b. l. 116), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 117), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 115). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 123). Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 124). Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

VI. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamosios priteisti 133,19 Eur gydymo išlaidas Ieškinyje nurodo, kad informacinės sistemos duomenimis, A. M. 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 20 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje suteiktos nuotolinio apsilankymo pas šeimos gydytoją bei šeimos gydytojo paslaugos dėl peties ir žasto sumušimo. 2021 m. balandžio 19 d. LSMU Kauno ligoninėje suteikto ambulatorinės ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl peties ir žasto sumušimo, už kurias ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 38,10 Eur. 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 18 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje suteiktos ambulatorinės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugos, suaugusiųjų pirmojo etapo vidutinės apimties ambulatorinė medicinos reabilitacijos paslauga bei suaugusiųjų pirmojo etapo mažos apimties ambulatorinė medicinos reabilitacijos paslauga, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto sumokėjo 95,09 Eur. Iš viso už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 133,19 Eur (1 t., b. l. b. l. 117-120). Iš ieškinio priedų matyti, kad A. M. buvo teikta nuotolinio apsilankymo pas šeimos gydytoją dėl peties ir žasto sumušimo paslauga, taip pat buvo teiktos šeimos gydytojo, ortopedo traumatologo konsultacijos, radiologo konsultacija, kai atliekamas rentgenologinis tyrimas, suteiktos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo (suaugusiems) paslaugos, taip pat suaugusiųjų pirmojo etapo vidutinės apimties ambulatorinė medicininės reabilitacijos paslauga, suaugusiųjų pirmojo etapo mažos apimties ambulatorinė medicininės reabilitacijos paslauga, kai taikomos 3 priemonės. Visos šio procedūros buvo atliktos dėl peties ir žasto sumušimo.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios L. P. veiksmų nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai, dėl kurių jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo sumokėta iš PSDF fondo lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios L. P. priteistina 133,19 Eur suma jos nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 16.00 val. jo sūnaus sugyventinė atėjo į kambarį ir pradėjo konfliktuoti, jam sėdint ant fotelio ji apvertė fotelį, ko pasekoje jis kartu su foteliu apsivertė ir nukrito ant žemės, o krisdamas atsitrenkė galva į durų staktą, nusibrozdino galvą, susimušė kairės kojos klubą, kairę ranką. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir kairio peties bei žasto sumušimas. Be to, dėl minėtų veiksmų jis patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė pablogėjusia sveikata, paūmėjusiu artritu. Jis iki šio negali tinkamai valdyti rankos. Jis yra vyresnio amžiaus, dėl L. P. veiksmų labai išsigando. Be raminamųjų vaistų negalėjo užmigti gana ilgą laiką, sapnuodavo košmarus. Sumažėjo jo bendravimo galimybės, bijo būti vienas, nenori niekur eiti, su niekuo susitikti. Be to, tai yra ne pirmas L. P. smurto prieš jį atvejis, kaltinamoji savo kaltės nepripažįsta, jo neatsiprašė, žalos neatlygino.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios L. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, jis patyrė kitų nepatogumų. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, dėl sužalojimo jam paūmėjo iki tol buvo sveikatos negalavimai (kaip nurodė nukentėjusysis, paūmėjo artritas, iki šio negali tinkamai valdyti rankos). Kaltinamosios elgesys sukėlė išgąstį, šoką. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį (yra dirbanti), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. (12.33)PT-7248 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 548,33 eurų advokato išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į proceso teisme trukmę, į bylos apimtį ir pobūdį, tai, kad kaltinamoji yra dirbanti, todėl vertina, valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma – 548,33 Eur, yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamosios.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajai L. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 148-149) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su V. M. savanoriškai pateiktu garso įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 136), kompaktinis diskas, su pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 167), kompaktinis diskas, su bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašu, pranešėja L. P., saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 175), kompaktinis diskas, su bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašu, pranešėjas V. M., saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 183), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. pateikta kepurė, saugoma baudžiamojoje byloje (antro tomo galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina A. M., kaip teisėtam daiktų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios L. P. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 133,19 eurų turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 1913511679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios L. P. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamosios L. P. valstybės naudai priteisti 548,33 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės dalyvavimą baudžiamojoje byloje.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su V. M. savanoriškai pateiktu garso įrašu, pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu, bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, kompaktinį diską, su bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą;

- savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. pateiktą kepurę, saugomą baudžiamojoje byloje (antro tomo galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.