Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant atsakovui J. V., jo atstovui advokatui R. J., trečiajam asmeniui Gražvydui gaubiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams J. V., Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. K., tretiesiems asmenims M. G., G. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas J. V. gyveno mamos kaimynystėje, jis norėjo įgyti mamos žemę, todėl ir stengėsi jai padėti – skolindavo pinigų, vežiojo po ligonines, padėdavo nepilnamečiams broliams. Mano, kad jis pasinaudojo silpna mamos sveikata siekdamas sau asmeninės naudos.

Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad testamentas buvo sudarytas N. G. iniciatyva – ji norėjo atsidėkoti už suteiktą pagalbą ir jos šeimai skolintus pinigus. Sudarant testamentą nebuvo jokios prievartos ar apgaulės, notarė ilgai aiškino N. G. testamento sudarymo pasekmes, ji jas suprato, testamentą sudarė gera valia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias klausimas yra ar N. G., sudarydama testamentą, sąmoningai išreiškė savo valią, ar nebuvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo J. V. paaiškinimu apie tai, kad jam pasiėmus N. G. iš ligoninės, ji pasiūlė vykti pas notarą sudaryti testamentą, nes norėjo atsakovui atsilyginti už ilgalaikę jos priežiūrą, pagalbą tvarkant įvairius buitinius klausimus, paramą nuteistiems nepilnamečiams vaikams. Šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino ir pati ieškovė L. G., kuri patvirtino, jog mamos priežiūra ji pati mažai tesirūpino, atsakovas J. V. jos paskaičiavimu mamos, brolių poreikiams tenkinti yra išleidęs apie 15 000,00 Lt. Analogiškai nurodė ir trečiasis asmuo G. G.. Aplinkybes, kad J. V. ne vienerius metus rūpinosi mirusiąja N. G. patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje: N. G., M. G., G. G. 2008 m. J. V. išduotas įgaliojimas vesti mirusio tėvo paveldėjimo bylą (b.l. 40-41); nurodymai pervesti pinigus mirusiosios nepilnamečiams vaikams (b.l. 42-54); mokėjimai už N. G. priklausančią žemę (b.l. 55) ir kt.

Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė atsiliepime nurodė, kad pokalbio prieš testamento sudarymą metu N. G. savo valią mirties atveju turto dalį palikti J. V. motyvavo tuo, kad serga sunkia liga, turi finansinių įsipareigojimų J. V.. Jokių abejonių dėl to, kad N. G. suprato savo veiksmus ir aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė savo valią nebuvo, testamentą N. G. perskaitė ir pasirašė pati.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad testatorė N. G. savo valią dalį turto mirties atveju palikti J. V. sudarydama testamentą išreiškė laisva valia, jos norų vidinis turinys buvo pagrįstas ir motyvuotas bei atitiko palikėjos tikrąją valią.

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt).

Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė N. G. būsenai ginčijamo sandorio metu nustatyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-157/2013 išvadoje (b.l. 151-154) nurodoma, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad N. G. būtų sirgusi psichikos sutrikimu, ribojančiu galimybę suvokti savo veiksmų esmę, nebūtų galėjusi pilnai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Atliktos chirurginės operacijos jai netrukdė suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad gydymosi stacionare metu 2011-03-07 – 2011-03-09 bei 2011-03-09 – 2011-03-14 N. G. būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodoma, kad iš N. G. sveikatos istorijos matyti, jog testamento sudarymo metu (kai buvo išleista iš gydymo įstaigos) ji buvo sąmoninga, išrašant iš gydymo įstaigos jautėsi gerai, priepuolių nebuvo.

Bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutine) priemone. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl to, įvertinus pateiktus įrodymus, laikytina, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė N. G. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjos valia.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.), o išlaidos advokato pagalbai apmokamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kt. (CPK 98 str. 2 d.). šioje byloje atsakovo advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo tik po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, jokių procesinių dokumentų byloje neruošė, teismo posėdis truko labai trumpai, todėl atsakovui priteistina tik dalis jo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Iš ieškovės taip pat priteistinos ir ekspertui mokėtinos sumos (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. G., a.k(duomenys neskelbtini) 334,50 Lt valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM, į.k.191671615, ir 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. V., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011-10-20 taikytas laikinąsias apsaugos priemones; grąžinti Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinę bylą Nr.2-1925-504/2008; Klaipėdos miesto 11-ajam notarų biurui N. G. paveldėjimo bylą, o medicinos įstaigoms N. G. medicininę dokumentaciją.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.