- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2-24585-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- I. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. R. dėl sutarties nutraukimo bei skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybinis studijų fondas (buv. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. R. (toliau – atsakovė), prašydamas: 1) nutraukti Valstybinio studijų fondo ir atsakovės 2004 m. balandžio 29 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės 1 004,01 Eur negrąžintos paskolos; 3) priteisti iš atsakovės 448,19 Eur nesumokėtas palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės 79,44 Eur delspinigius; 5) priteisti iš atsakovės 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Valstybinis studijų fondas su atsakove 2004 m. balandžio 29 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Paaiškino, kad atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia buvo 2009 metų III ketvirtis, t. y. pagal sutarties 3.1 punktą atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu tik už laikotarpį nuo 2009 metų III ketvirčio iki 2011 metų II ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo ir įmokų nemoka.
3. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti CPK 122, 123 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. žinomais atsakovės gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė įteikti atsakovei procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje numatytu viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, būtinos sprendimo už akių priėmimui.
4. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovo prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2004 m. balandžio 29 d. ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) dydžio paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovo teigimu, atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia buvo 2009 metų III ketvirtis, t. y. pagal sutarties 3.1 punktą atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu tik už laikotarpį nuo 2009 metų III ketvirčio iki 2011 metų II ketvirčio imtinai. Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės pagal nurodytą paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnio 1 dalis).
8. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta kad ieškovas siuntė atsakovei įspėjimus dėl įsiskolinimo sumokėjimo. 2010 m. vasario 10 d., 2010 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. kovo 16 d., 2017 m. gegužė 16 d., 2019 m. birželio 18 d. atsakovei siųsti įspėjimai grįžo neįteikti, atsakovei neatsiėmus pašto siuntų per jų saugojimo terminą. Atsakovei 2012 m. gegužės 21 d. siųstas įspėjimas įteiktas tinkamai, pašto žymoje nurodyta, jog įteiktas kitam asmeniui (atsakovės motinai S. V.).
9. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sutarčių pažeidimas laikytinas esminiu, nes nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ir neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartys bus įvykdytos ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, sutartis gali būti nutraukta, kai kalta šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą nukentėjusiosios šalies terminą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįvykdė prievolių per papildomą ieškovo jai nustatytą terminą ir toks prievolės nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 2004 m. balandžio 29 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktina.
10. Nagrinėjamu atveju pagal pirmiau nurodytą paskolos sutartį atsakovei buvo suteikta paskola 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) sumai. Gautą paskolos sumą atsakovė privalėjo grąžinti paskolos grąžinimo grafike nustatytais terminais. Atsakovei tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdžius, ieškovas įgijo teisę į 1 004,01 Eur negrąžintos paskolos sumos išreikalavimą teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 004,01 Eur negrąžintos paskolos yra tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
11. Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygose nurodyta, kad atsakovė privalo mokėti 5,00 proc. palūkanas per paskolų sutartyse nustatytus terminus. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės mokėti fiksuotas palūkanas už naudojimąsi suteikta paskola nevykdė, ieškovui priteistinos 448,19 Eur dydžio pelno (mokėjimo) palūkanos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju, ginčo paskolos sutarties 1.1.4. punkte yra numatyti 0,04 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovas prašo priteisti 79,44 Eur delspinigių (el. b. l. 5-6). Toks delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą paskolos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 79,44 Eur delspinigių yra tenkintinas visiškai.
13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 531,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 - 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti valstybės arba savivaldybės interesus. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas ieškinį patenkino visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
15. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo (juridinio asmens kodas 191722967) ir atsakovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (juridinio asmens kodas 191722967) iš atsakovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 004,01 Eur (vieno tūkstančio keturių eurų 01 ct) negrąžintą paskolą, 448,19 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 19 ct) palūkanas, 79,44 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 44 ct) delspinigius ir 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 531,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.