Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2019-05-15 · Civilinė byla Nr. e2-230-198/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
e2-230-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00230-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
ETU Forsikring A
Advokatai
Darius Butvilavičius, Valdemaras Kovalevskis
Kategorijos
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla e2-230-198/2019Teisminio proceso Nr.2-58-3-00230-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.1;2.6.39.2.5.5;2.1.5.2; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. gegužės 15 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovės atstovams bankroto administratoriaus atstovui Arnui Kukujevui, advokatui Dariui Butvilavičiui, atsakovės atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „AIGI“ (toliau BUAB „AIGI“) ieškinį atsakovei ETU Forsikring A/S dėl neišmokėtos draudimo išmokos (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „AIGI“ prašo priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės ETU Forsikring A/S 51 990,88 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovai paaiškino, kad 2012-04-01 kelyje Nr. 78 iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukritus nuo skardžio buvo nepataisomai sugadintos krovinį gabenančios Bendrovės transporto priemonės – vilkikas Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei visiškai prarastas krovinys (atvėsinta lašiša).

Žemesnės instancijos teismas

3. 2013 m. gruodžio 2 d. Norvegijos Alstahaugo apygardos teismas priėmė sprendimą kuriuo atsakomybę dėl eismo įvyko paskirstė lygiomis dalimis abiem eismo įvykio šalims – Transporto priemonių (kurios buvo apdraustos „BTA Insurance Company SE“) valdytojui – ieškovei – ir kitos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos Norvegijos Karalystėje (apdrausta draudimo bendrovėje ETU Forsikring A/S), valdytojui.

4. Paaiškino, kad 2015-10-20 ieškovė pateikė atsakovės atstovo SIA „PANDI BALT“ atstovybei Lietuvoje pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės atstovas SIA „PANDI BALT“ 2017-01-20 pateikė nemotyvuotą pasiūlymą dėl draudimo išmokos. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pasiūlymu, 2017-02-01 pateikė pretenziją dėl atsakovės atstovo atsisakymo atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovės atstovas SIA „PANDI BALT“ 2017-02-02 elektroniniu paštu patvirtino, kad gavo ieškovės pretenziją ir pažadėjo pateikti atsakymą, tačiau iki šiol ieškovė motyvuoto atsakymo iš atsakovės į ieškovės pretenziją negavo.

5. Ieškovė, nesulaukusi atsakymo iš atsakovės, 2017-06-08 su pretenzija kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Biuras) , kuris 2017-06-27 atsakė, kad negali atnaujinti bylos administravimo, pasiūlė ginčą su draudiku spręsti teisminiu keliu.

6. Ieškovė, nesutikdama su Biuro atsakymu, 2017-06-29 pateikė Biurui prieštaravimus, į kuriuos Biuras atsakė 2017-07-07. Ieškovę atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „Constitus“ 2018-02-21 pateikė dar vieną pretenziją Biurui ir atsakovei. Biuras 2018-04-30 atsakė, kad 2018-02-21 ieškovės pretenziją persiuntė užsienio šalių atsakingoms institucijoms ir pateikė pastarųjų atsakymą, su kuriuo ieškovė nesutiko.

7. Nurodo, kad dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovei buvo pateikti išsamūs ieškovės reikalavimus patvirtinantys dokumentai ir dėl eismo įvykio ieškovės patirtos žalos paskaičiavimas. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio ieškovė patyrė 105 931,78 Eur (vieno šimto penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno euro ir 78 ct) dydžio žalą.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nurodo, kad ji reiškia reikalavimą dėl eismo įvykio patirtos žalos ( puspriekabės sugadinimo, negautų pajamų dėl vilkiko sugadinimo, negautų pajamų dėl puspriekabės sugadinimo) bei prašo priteisti ieškovės patirtas išlaidas, įrodinėjant žalos dydį, kuomet nei Biuras, nei atsakovė nesiėmė veiksmų žalos dydžiui nustatyti. Mano, kad tiek dalį žalos dėl eismo įvykio, tiek išlaidas dėl žalos dydžio nustatymo privalo kompensuoti atsakovė.

9. Ieškovė nurodo, kad patirta žala dėl puspriekabės sugadinimo sudaro 19 240,00 Eur. Žala paskaičiuota iš Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytos puspriekabės vertės (21 200,00 Eur) atėmus likutinę jos vertę po eismo įvykio (1 960,00 Eur). Teigia, kad atsakovė ne tik nevykdė draudiminių įvykių atvejais draudikams priklausančios pareigos dėl eismo įvykio metu sugadinto turto vertės nustatymo, tačiau šią pareigą perkėlė ieškovei ir nemotyvuodama nevertino pateiktų dokumentų, įrodančių atsiradusios žalos dydį. Nepriklausomo turto vertintojo ataskaita 2018-02-21 buvo pateikta ir atsakovei ir Biurui .

10. Vilkiko negautos pajamos už vieną dieną sudaro 70,28 Eur. Ieškovės manymu, atsakovė privalo ieškovei išmokėti kompensaciją už 219 dienų (205 dienų laikotarpis nuo eismo įvykio datos (2012-04-01) iki „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (kuri buvo apdraudusi vilkiką savanoriškuoju transporto priemonių (kasko) draudimu) sprendimo išmokėti draudimo žalą (2012-10-23) dienos bei 14 dienų laikotarpis, kuris reikalingas parengti naujai įsigytą vilkiką darbui ). Teigia, kad atsakovės sprendimas skirti ieškovei išmoką tik už 30 kalendorinių dienų yra nepagrįstas, nepagrįstas įrodymais ir pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis). Patirtos žalos dydis dėl vilkiko negautų pajamų sudaro 15 391,32 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 32 ct) (70,28 x 219).

11. Ieškovės paskaičiavimu nuostoliai dėl puspriekabės negautų pajamų sudaro 70 490,84 Eur (septyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir 84 ct). Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtą žalą už visą 1003 dienų laikotarpį nuo eismo įvykio (2012-04-01) iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30).

12. Ieškovė buvo priversta samdyti nepriklausomą turto vertintoją, kuris nustatė dėl sunaikintos puspriekabės atsiradusių nuostolių dydį ir ieškovė dėl to patyrė dar papildomai 484,00 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

Šalies argumentai

13. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė pagrįstais pripažino ir atlygino 2 918,02 Eur dydžio ieškovės nuostolius ( 289,62 Eur dydžio besąlyginę išskaitą už vilkiką, 520,00 Eur dydžio kompensaciją už lėktuvo bilietą, 2 108,40 Eur dydžio kompensaciją už negautas vilkiko pajamas už 30 dienų).

14. Dėl įvykusio eismo įvykio ieškovės patirtos žalos dydis yra 105 931,78 Eur (19240,00 + 15391,32 + 70490,84 + 289,62 + 520). Atsižvelgiant į tai, jog Norvegijos Alstahaugo apygardos teismas abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų kaltę paskirstė lygiomis dalimis, ši suma yra dalintina pusiau, ir ieškovės patirta žala jos paskaičiavimu yra 52 965,89 Eur. Kadangi dalį ieškovės patirtos žalos – 1 459,01 Eur (2 918,02 Eur :2 ) atsakovė atlygino ir įvertinant ieškovės papildomai patirtas 484,00 Eur išlaidas, tai ieškovės vertinimu atsakovei neišmokėta draudimo išmokos suma sudaro 51 990,88 Eur ((52965,89 – 1459,01 + 484,00).

Šalies argumentai

15. Ieškovė teigia, kad atsakovė, vertindama faktines civilinės bylos aplinkybes, klaidingai nustato ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo bei sutrumpinto vienerių metų senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) skaičiavimo pradžios momentą. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu ieškovės patirtos žalos administravimą atliko ne atsakovė, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Biuras). Biuras dėl eismo įvykio ieškovės patirtos žalos administravimą baigė 2018-08-28. Ieškinį ieškovė dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo pateikė 2018-09-13. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo taikomas specialus, TPVCAPDĮ įtvirtintas žalos administravimo institutas, todėl šio proceso baigtis nėra ir negali būti siejama su 2017-01-20 atsakovės priimtu sprendimu, o yra sietina su Biuro, kaip ikiteisminės ginču nagrinėjimo institucijos, atlikto žalos administravimo pabaiga. Tik Biurui galutinai pabaigus žalos administravimą ieškovei tapo žinoma galutinė piniginių lėšų suma, kurią atsakingas draudikas (ETU Forsikring A/S) ketino išmokėti ir išmokėjo ieškovei.

16. Atsakovė ETU Forsikring A/S prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės 2018-09-13 ieškiniu atsakovui ETU Forsikring A/S pareikštiems reikalavimams; ieškovės BUAB „AIGI“ 2018-09-13 ieškinį atsakovei ETU Forsikring A/S atmesti visa apimtimi kaip aiškiai nepagrįstą, priteisti iš ieškovės BUAB „AIGI“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei ETU Forsikring A/S patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senatį reikalavimams kylantiems iš draudimo teisinių santykių reikšti. Ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie tariamą jos teisių pažeidimą jau 2017-01-20, kai atsakovė priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos dėl eismo įvykio išmokėjimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2018-09-13, t. y. nuo aplinkybių, kuriomis grindžia atsakovei reiškiamus reikalavimus, praėjus daugiau nei 1,5 metų.

18. Reikalavimams iš daudimo teisinių santykių, įskaitant, reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo, taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

19. Ieškovė atsakovo atstovui Lietuvoje SIA „PANDI BALT“ atstovybei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo pateikė 2015-10-20, atsakovė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmė 2017-01-20. Atsakovė eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir vadovaudamasi ieškovės pateikta informacija bei dėl eismo įvykio patirtą žalą pagrindžiančiais dokumentais, nurodė, kad ieškovei priklausanti išmokėti draudimo išmokos suma yra 1459,01 Eur. Atsakovė nurodo, kad nuo 2017-10-20 ieškovei buvo aiškios aplinkybės, susijusios su eismo įvykio išmokama draudimo išmoka bei jos dydžiu. Ieškovė pripažįsta, kad gavo atsakovės sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė 2017-02-01 rašte nurodė, kad atsiima duotą sutikimą atsakovei tęsti žalos administravimą ir dėl žalos išieškojimo kreipsis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

20. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 d. bei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios CK nuostatos taikymo praktiką, ieškinio senaties terminas prasideda nuop to momento, kai protingas, atidus ir rūpestingas asmuo turėjo (galėjo) sužinoti apie aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Atsakovės teigimu, ieškovės bankroto administratorius, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei ne vienerių metų patirtį bankroto procese, negalėjo nežinoti, kad vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, pradedamas skaičiuoti nuo draudiko (atsakovės) sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo priėmimo dienos.

21. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Vien ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

22. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, kurioms esant atsakovei, kaip draudikui, kiltų pareiga išmokėti ieškovės reikalaujamą draudimo išmoką. Ieškovės pozicija dėl puspriekabei eismo įvykio padarytos žalos dydžio yra nenuosekli ir prieštaringa. Ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų tikrąją puspriekabės vertę eismo įvykio metu.

23. Ieškovė kartu su 2015-10-20 pretenzija dėl nuostolių atlyginimo nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio sugadintos puspriekabės vertę, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti dėl puspriekabės sugadinimo atsiradusios žalos pagrįstumo ir jos dydžio.

24. Ieškovės pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 17-209-40 surašymo data (2017-10-27) patvirtina, kad atsakovei 2017-01-20 sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo priėmimo metu nebuvo pateikti žalos dėl Puspriekabės sugadinimo dydį pagrindžiantys įrodymai.

25. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad tik po 2017-06-08 pretenzijos pateikimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Norvegijos nacionalinis draudikų biuras nurodė, kad dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo, privalo pateikti nuostolio dydį įrodančius dokumentus, o esant sugadintai transporto priemonei draudikai reikalauja pateikti ataskaitą iš serviso ar nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Ieškovė nusprendė pateikti puspriekabės vertinimo ataskaitą tik kai gavo neigiamą Norvegijos nacionalinio draudikų biuro atsakymą ir suprato, kad nei atsakovė, nei Lietuvos Respublikos transporto prieminių draudiko biuras, nei Norvegijos nacionalinis draudikų biuras neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu ji nėra tinkamai pagrįsta ir įrodyta.

26. Ieškovės pozicija dėl puspriekabės sugadinimo atsiradusios žalos yra nenuosekli ir prieštaringa. Ieškovė 2015-10-20 pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad puspriekabės vertė yra lygi 32 000 Eur, o ieškinyje nurodė, kad puspriekabės vertė sudaro 19 240 Eur. Mano, jog ieškovės pozicijos nenuoseklumas patvirtina, kad pati ieškovė nežinojo ir nežino, kokia buvo puspriekabės tikroji vertė eismo įvykio metu. Jei atsakovė būtų pasitikėjusi ieškovės teiginiais ir būtų atlyginusi dėl puspriekabės sugadinimo patirtą žalą, ieškovė būtų nepagrįstai praturtėjusi 12 760 Eur suma.

27. Puspriekabės vertinimas atliktas ir ataskaita paruošta neapžiūrėjus vertinamo turto. Ataskaita paruošta disponuojant tik puspriekabės nuotraukomis bei vienašaliu puspriekabės defektiniu aktu, kurį pasirašė ieškovės vadovas ir puspriekabės vairuotojas. Puspriekabės defektinio akto surašymo data – 2012-04-27 (praėjus 26 dienoms po eismo įvykio). Kadangi ieškovės darbuotojo D. Š. darbingumas buvo atkurtas tik praėjus 5 mėnesiams po eismo įvykio, jis buvo gydomas reanimacijoje, atsakovei kyla abejonių dėl puspriekabės defektinio akto surašymo datos. Nurodo, kad puspriekabės vertinimas atliktas retrospektyviai vertinant puspriekabių kainas – darant hipotetinę prielaidą, kad 2012 metais puspriekabių kainos buvo vienokios, o ne kitokios ir tai atsakovės manymu leidžia kvestionuoti puspriekabės vertės dydį.

Ataskaita atsakovės vertinimu neatspindi tikrosios puspriekabės vertės.

28. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo gali būti tenkinamas, jeigu yra įrodoma, kad 1) tokios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Atsakovės vertinimu ieškovė neįrodė ir neįrodinėja minėtų sąlygų buvimo, vadovaujasi išimtinai savo klaidingai apskaičiuotais negautų pajamų paskaičiavimais bei atsakovės sprendimu, priimtu ieškovės pateiktu klaidingu negautų pajamų paskaičiavimu.

29. Ieškovės reikalavimas dėl 42 941,08 Eur dydžio nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad nurodyto dydžio nuostoliai buvo padaryti dėl atsakovės ar atsakovės apdrausto asmens neteisėtų veiksmų. Mano, kad prašomas priteisti nuostolių dydis yra aiškiai nepagrįstas, nes neatitinka realumo kriterijaus, apskaičiuotas nesilaikant teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų apskaičiavimo taisyklių. Nuostolių dydis grindžiamas hipotetine prielaida, kad ieškovė ir toliau kiekvieną mėnesį turėtų gauti tokias pat ar panašias pajamas kaip ir 2016-12-16 transporto priemonių negauto pelno apskaičiavime nurodytu laikotarpiu. Ieškovė buvo įsteigta 2009-04-30 ir nuo šios dienos turėjo pradėti vykdyti veiklą. Tačiau ieškovė negautų pajamų apskaičiavimui pasirinko tik pusės metų laikotarpį (2011-10 – 2012-03), kuomet, atsakovės manymu, ieškovės pajamos buvo didžiausios. Ieškovė, apskaičiuodama savo tariamai negautas pajamas, privalo iš savo pajamų atimti ne tik sąnaudas, bet ir pelno mokestį, ko ji šiuo atveju nepadarė.

30. Atsakovė nurodo, kad pasitikėdama ieškovės pateikta informacija ir būdama įsitikinusi, kad ieškovės pateikta informacija yra teisinga ir tiksli bei siekdama priimti sprendimą išimtinai ieškovės naudai, priėmė sprendimą atlyginti ieškovės negautas pajamas už 30 dienų, kas iš viso sudarė 1 054,20 Eur (50% nuo apskaičiuotų negautų pajamų). Jeigu atsakovė būtų kritiškai ir pagal Lietuvos teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles būtų perskaičiavusi ieškovės negautas pajamas, ji būtų turėjusi pareigą ieškovei kompensuoti bendrą 75,71 Eur sumą. Paaiškino, kad faktiškai atsakovė ieškovei kompensavo 1 054,20 Eur negautų pajamų sumą, t. y. 13,92 kartų daugiau. Todėl atsakovė turi teisę iš ieškovės pareikalauti sugrąžinti be pagrindo gautas lėšas, kurios vertintinos kaip nepagrįstas praturtėjimas ( CK 6.242 straipsnis)

31. Atsakovės, kaip draudiko, pareigos atlyginti dėl eismo įvykio patirtos žalos dydį lemia ir TPVCAPD prigimtis bei specifika. TPVCAPD atvejais draudikas draudžia draudėjo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę ir atlygina su tuo tiesiogiai susijusią žalą. Draudėjas ir bet kuris trečiasis žalą patyręs asmuo negali susidaryti lūkesčio, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas kompensuos visus jo nuostolius, nepriklausomai nuo jų kilmės. Be to, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir tariamai ieškovės negautų pajamų. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei teikė kelis negautų pajamų apskaičiavimus, siekdama gauti didesnę draudimo išmoką. Pagal 2015-10-20 negautų pajamų apskaičiavimo lentelę ieškovės negautos pajamos per 1 mėn. sudarė 1 558,04 Eur , o pagal 2016-12-16 negautų pajamų apskaičiavimo lentelę ieškovės negautos pajamos per 1 mėn. sudarė 5 379,60 Eur. Ieškovės teiginiai dėl eismo įvykio vilkiko ir puspriekabės negautų pajamų yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškovė neįrodė, kad ji buvo numačiusi reikalaujamas negautas pajamas gauti iš anksto bei pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai.

32. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, gindama galimai pažeistą teisę, pasirinko tinkamą atsakovą. Biuras turėtų būti pašalintas iš bylos, nes bylos išsprendimas neturės jokios įtakos nei jo teisėms, nei pareigoms. Pateikė Biuro Žalų administravimo departamento išvados kopiją.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, išvados

33. Nustatyta, kad 2012-04-01 kelyje Nr. 78 iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukritus nuo skardžio buvo sugadintos ieškovės transporto priemonės: vilkikas Volvo FH12, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Schmitz SKO24, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

34. Norvegijos Alstahaugo apygardos teismas 2013-12-02 priėmė sprendimą, kuriuo atsakomybę dėl eismo įvyko paskirstė lygiomis dalimis abiem eismo įvykio dalyviams – Transporto priemonių (kurios buvo apdraustos BTA Insurance Company SE) valdytojui – ieškovei – ir kitos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos Norvegijos Karalystėje (apdrausta draudimo bendrovėje ETU Forsikring AS), valdytojui. Norvegijos Hålogalando apeliacinis teismas 2014-09-26 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Ieškovė BUAB „AIGI“ atsakovės draudimo bendrovės ETU Forsikring A/S atstovui Lietuvoje SIA „PANDI BALT“ atstovybei 2015-10-20 pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje nurodė, kad dėl minėto 2012-04-01eismo įvykio bendrovė patyrė 84 156,67 Eur žalą (sunaikintos puspriekabės vertė – 32 000 Eur, negautos pajamos nuo 2012-04-01 iki 2014-09-26 – 47 156,67 Eur, vilkiko neatlyginta vertės dalis – 4500 Eur, vairuotojo kelionės iš Norvegijos į Lietuvą išlaidos – 500 Eur). Atsižvelgdama į tai, kad teismas atsakomybę tarp šalių padalijo pusiau prašė atlyginti 42 078,34 Eur nuostolių.

36. Atsakovė 2017-01-20 per savo atstovę Lietuvoje SIA „PANDI BALT“ atstovybę pranešė ieškovei apie draudimo kompanijos patvirtintą išmoką – 1459,01 Eur { besąlyginė išskaita -144,81 (50% nuo 289,62 Eur pagal teismo sprendimą); kompensacija už lėktuvo bilietą -260,00 Eur (50% nuo 520,00 Eur pagal teismo sprendimą); kompensacija už negautas pajamas (30 dienų) -1054,20 Eur}. Nurodė, kad negautos pajamos paskaičiuotos ir patvirtintos pagal ieškovės pateiktą 2016-12-16 transporto priemonių negauto pelno apskaičiavimą, kompensaciją už puspriekabę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti atsisakyta, nes nėra dokumentų patvirtinančių žalos dydį.

37. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės paskaičiuota ir patvirtinta 1459,01 Eur draudimo išmokos suma, 2017-02-01 raštu atsakovės atstovei Lietuvoje SIA „PANDI BALT“ atstovybei pranešė, kad per 5 darbo dienas nepatvirtinus likusios draudimo išmokos, atsiima duotą sutikimą įmonei tęsti žalos administravimą ir dėl jos išieškojimo kreipsis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą ir/ar teismą.

38. Ieškovė 2017-06-08 raštu, įvardintu kaip pakartotinė pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, kreipėsi į Biurą dėl 38 524,14 Eur nuostolių ( atsakingo draudiko privalomi atlyginti 39 983,15 Eur minus draudiko atstovo pripažinti 1459,1 Eur ).

39. Biuras 2017-06-27 raštu, išnagrinėjęs BUAB „AIGI“ bankroto administratoriaus pakartotinę pretenziją, informavo, kad Biuras negali atnaujinti bylos administravimo, nes atsakingas draudikas Bendrovės bankroto administratoriui pateikė motyvuotus atsakymus dėl pretenzijos, t.y. draudikas patvirtino neginčijamas sumas patirtiems nuostoliams kompensuoti ir pasisakė dėl nekompensuotinų sumų atlyginimo, ir todėl pretenzijos nagrinėjimą nutraukia. Pažymėjo, kad tai ne Lietuvos žalos atlyginimo institucijos kompetencijos klausimas spręsti ginčus, kylančius tarp pretenzijos pareiškėjo ir draudiko.

40. Į BUAB „AIGI“ 2017-06-29 elektroninį laišką, kuriuo bankroto administratorius Biuro prašė pateikti informaciją, kuriai šaliai kyla pareiga pateikti žalos vertinimą, Biuras 2017-07-07 atsakė, kad informacija dėl išmokos yra pateikta draudiko atstovo SIA PANDI BALT 2017-01-20. Taip pat Biuras pakartojo, kad 2017-06-27 rašte jau yra nurodęs Bendrovei, kad nesprendžia ginčų, tame tarpe ir dėl žalos dydžio, kylančių tarp pretenzijos pareiškėjo ir draudiko ir paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 14 punktu, ginčai tarp draudiko ir nukentėjusiojo sprendžiami teismine tvarka.

41. Ieškovę atstovaujanti advokatų profesinė bendrija IBS Constitus atsakovei ir Biurui dėl BUAB „AIGI“ 53 449,89 Eur nuostolių atlyginimo 2018-02-21 pateikė pretenziją, į kurią Biuras 2018-04-30 pateikė atsakymą, kad 2018-02-21 persiuntė atsakingoms institucijoms ir pateikė jų atsakymus, su kuriais ieškovė nesutiko.

42. UAB “AIGI“ bankroto byla iškelta 2014-12-30, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015-01-10. Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2015-06-17 teismo nutartimi. Šia nutartimi patvirtinti patikslinti įmonės kreditoriniai reikalavimai bendrai 25 902,48 Eur sumai (Liteko informacinės sistemos duomenys civilinėje byloje eB2-12-544/2019). Bankroto administratorius ieškinį dėl neišmokėtos draudimo išmokos (ieškinio suma 51 990,88 Eur ) Panevėžio apygardos teismui pateikė 2018-09-13. Ieškinyje bankroto administratorius nurodo, kad ieškinį teikia vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte įtvirtinta nuostata ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punkte įtvirtinta nuostata imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų.

43. Atsakovė BUAB „AIGI“ 2018-09-13 ieškiniu pareikštiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį

44. Atsakovės prašymas ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį tenkinamas. Ieškinys atmetamas.

45. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis ( CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovė ieškiniu atsakovei pareiškė reikalavimus dėl draudimo išmokos (dalies) priteisimo. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, reikalavimams atsirandantiems iš daudimo teisinių santykių, įskaitant, reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo, taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

47. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 ).

48. Ieškovė teigia, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018-08-28, kai Biuras baigė žalos administravimą dėl 2012-04-01 eismo įvykio Norvegijos Karalystėje.

49. Teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs bylos įrodymus (CPK 185 straipsnis), nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškinio senaties termino pradžia 2018-08-28. Ieškovas ieškinį dėl draudimo išmokos pareiškė draudimo bendrovei ETU Forsikring A/S, nes nesutinka su šios bendrovės 2017-01-20 priimtu sprendimu dėl draudimo išmokos, o ne dėl Biuro 2018-08-28 sprendimo. Ieškovė, teigdama, kad ne ETU Forsikring A/S vykdė žalos administravimą, o Biuras, Biuro į bylos nagrinėjimą net nebuvo įtraukusi ( Biuras kaip trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas buvo teismo iniciatyva). Ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti 51 990,88 Eur draudimo išmoką, procesines palūkanas iš draudimo bendrovės ETU Forsikring A/S, o ne Biuro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovės teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 5 straipsnis ir 13 straipsnis).Todėl sutiktina su trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad civilinės bylos išsprendimas neturės jokios įtakos nei Biuro teisėms, nei pareigoms (CPK 47 straipsnis).

50. Atsakovė 2017-01-20 per savo atstovę Lietuvoje SIA „PANDI BALT“ atstovybę pranešė ieškovei apie draudimo kompanijos patvirtintą išmoką – 1459,01 Eur. Ieškovė 2017-02-01 pranešė atsakovei, kad atsiima duotą sutikimą atsakovei ETU Forsikring AS tęsti žalos administravimą ir dėl žalos išieškojimo kreipsis į Biurą ir/ar teismą. Ieškovės 2017-02-01 raštas „Dėl 2017-01-20 pranešimo Nr.10/2017“ (jūsų žalos bylos Nr.0414/LT/062DVTP) patvirtina, kad ieškovei apie atsakovės 2017-01-20 sprendimą dėl 1459,01 Eur draudimo išmokos buvo žinoma anksčiau nei 2017-02-01. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės paskaičiuota 1459,01 Eur draudimo išmokos suma, į teismą kreipėsi 2018-09-13, akivaizdžiai praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą.

51. Į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi bankrutavusi įmonė „AIGI“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TURTO VALDYMAS“, praėjus daugiau nei 3 metams po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kai įmonės bankroto procesas negali trukti ilgiau nei 24 mėnesius nuo įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ginant įmonės, jos kreditorių interesus, išieškant skolas ĮBĮ yra numatytas 6 mėnesių terminas nuo dokumentų gavimo dienos pareikšti ieškinius teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Įmonės bankroto procedūra negali vykti neapibrėžtą laiką, nes tai neatitinka bankroto proceso tikslo operatyviai per įstatymo nustatytą terminą baigti įmonės likvidavimo procedūrą, pašalinant iš rinkos nemokius jos dalyvius.

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kai protingas, atidus ir rūpestingas asmuo turėjo (galėjo) sužinoti apie aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad kad ieškovės bankroto administratorius, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei ne vienerių metų patirtį bankroto procese negalėjo nežinoti, kad 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams kylantiems iš draudimo teisinių santykių skaičiavimas pradedamas nuo draudiko ( atsakovės) sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo priėmimo dienos. Ieškovė neįrodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

53. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą nenurodė. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos ieškinio senaties termino pradžią laikydama 2018-08-28, kai Biuras baigė žalos administravimą, pabrėždama, kad nagrinėjamu atveju aptariamo eismo įvykio metu ieškovės patirtos žalos administravimą atliko ne atsakovė, o Biuras (dubliko 2.16 punktas).

54. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos jos turėtos 5076,14 Eur bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžia atliktų darbų išklotinės, PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (civilinės bylos e2-230-198/2019 2019-04-25 DOK Nr.2727). Atsižvelgiant į advokato darbo laiko sąnaudas, byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą (faktų, teisės atžvilgiu) atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą pagalbą yra protingos ir pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

nusprendžia:

bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „AIGI“ ieškinį atsakovei ETU Forsikring A/S dėl neišmokėtos draudimo išmokos atmesti.

Priteisti iš bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „AIGI“, juridinio asmens kodas 302335356, bankroto administravimui skirtų lėšų 5076,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ETU Forsikring A/S, juridinio asmens kodas 30072855, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Birutė Jonaitienė