- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- AN2-116-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00013-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- Z. M.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netenkintas Z. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2657-2024.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2657-2024 Z. M. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 14 d., 11.23 val., adresu(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S80“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje kliudė ir apgadino kitą automobilių stovėjimo aikštelės vietoje stovėjusį automobilį „Subaru“, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais Z. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 punkto reikalavimus. Institucijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimu Z. M. buvo paskirta 600 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. skundo, kuriuo Z. M. prašė panaikinti Institucijos nutarimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Z. M. atstovas advokatas Andrius Krištapavičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos atstovai ir teismas pažeidė teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnyje, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 5 dalis), nevertino įrodymų patikimumo aspektu, vadovavosi prieštaringais įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis). ANK 587 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą.
3.2. Manytina, kad šioje procesinėje teisės normoje yra įtvirtintas itin aktyvus teismo vaidmuo, įteisinta teismo prerogatyva spręsti dėl ekspertizės skyrimo arba specialisto skyrimo. Administracinio nusižengimo tyrimo procese teismas privalo likti toks pats aktyvus kaip ir baudžiamajame procese. Ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigia savo kaltę, o byloje kitų tiesioginių įrodymų nėra. Aktyviai naudotis ANK 587 straipsnio procesinėmis galimybėmis teismas turi ir tada, kai pats asmuo prašo skirti ekspertizę arba kviesti specialistą. Tam, kad tokio pobūdžio pažeidimai atsirastų ant „Subaru“ automobilio, atitinkamai ir ant apelianto automobilio „Volvo“ turėjo matyti ryškūs apibrozdinimai. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo lyginamuoju vertinimo metodu išanalizuoti fotonuotraukose matomus pažeidimus ir pasisakyti, ar pirmosios instancijos teismui pagal vidinį įsitikinimą turėjo kilti abejonių dėl pažeidimų atitikties ir dėl to imtis procese papildomų priemonių, kad būtų surinkti objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
3.3. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme Z. M. reikalavo teismo skirti ekspertizę, kad pagal byloje esančią medžiagą (vaizdo įrašą, fotonuotraukas) ekspertas pasisakytų dėl to, ar pagal judėjimo itin mažą greitį (užfiksuotą liudytojų vaizdo įrašą), matomų pažeidimų pobūdžio automobilių, apskirtai galėjo būti padaryti tokio masto pažeidimai, kurie matėsi ant Subaru automobilio. Teismas tokį prašymą visiškai atmetė, pasisakydamas, kad ekspertizė šioje byloje yra negalima, nes nukentėjusios automobilis Subaru yra suremontuotas ir parduotas. Teismas pats asmeniškai nusprendė, kad ekspertizė dėl byloje surinktų įrodymų net nesvarstytina, nes negalima. Toks teismo argumentas laikytinas absoliučiai neteisėtu, nes tik paskyrus ekspertizę ir parinkus ekspertą, jis kaip būtinąsias žinias turintis subjektas galėtų pasisakyti, ar ekspertizė pagal surinktą bylos medžiagą visai negalima ar visgi ne tik galima, bet ir išvada gali būti pateikta su objektyviais atsakymais į proceso dalyvių pateiktus klausimus.
3.4. Įvertinęs proceso turinį ir tai, kad teismas byloje užsiėmė pasyvų vaidmenį, apeliantas savo iniciatyva pasikreipė į parekomenduotą specializuotą įmonę, kuri dirba su draudimo įvykiais ir draudimo bendrovėms teikia išvadas. Apeliantas teismui pateikė UAB („duomenys neskelbtini“) auto paslaugų įmonės specialisto A. D. išvadą, kurioje moksliniu-loginiu pagrindimu pateikiami abiejų automobilių aukščio matavimai su matomais nubrozdinimais ir pažeidimais, bei aiškiai išdėstoma, kad tai leidžia daryli pagrįstą išvadą, kad dalis arba visi nustatyti Subaru apgadinimai galėjo atsirasti anksčiau ir nesusiję su nagrinėjamu įvykiu.
3.5. Teismas priimdamas apeliantui nepalankią nutartį tik lakoniškai pažymėjo, kad ši išvada neatmeta galimybės, kad dalis sužalojimų gali būti šio eismo įvykio pasekmė bei, kad nėra duomenų apie šią pažymą išdavusio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją teikti tokias išvadas. Teismas galėjo aktyviau veikti pagal ANK 587 straipsnio nuostatas ir pats organizuoti ekspertizės skyrimą ar specialisto kvietimą. Be to, remiantis ta pačia procesine teisės norma teismas, turėdamas kokių nors abejonių dėl apelianto pateiktos oficialiai pasirašytos išvados, galėjo pats kviesti į bylą UAB („duomenys neskelbtini“) specialistą ir ji papildomai apklausti, o tuo pačiu ir įsitikinti, kad asmuo iš tiesų turi ir reikiamą kvalifikaciją bei kompetenciją rengti tokias išvadas, kokią jis pateikė UAB („duomenys neskelbtini“) vardu. 2025 sausio 27 d. parengta specialisto A. D. išvada, prieštaraujanti tam, kas išdėstyta teismo nutartyje.
3.6. Teismas byloje ypatingą reikšmę suteikė byloje esantiems išvestiniams įrodymams, t. y. tokiems įrodymams, kurie tiesiogiai nepagrindžia faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismas nutartyje aprašo, kad liudytojos B. R. darytame vaizdo įraše matosi, kaip apeliantas išvažiuoja iš aikštelės ir tariamai fiksuojamas automobilių kontakto garsas.
3.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojos B. R. pateikto vaizdo įrašo vertinimu. Apeliantas pažymi, kad jei liudytoja B. R. fiksavo Z. M. automobilio manevrus nuo pat pradžių, kai jis atsisėdo į automobilį, tai kodėl tas įrašas buvo daromas ne iš tokios lokacijos vietos, iš kurios aiškiai matytųsi automobilio judėjimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dėl nežinomų aplinkybių liudytoja kartu su ja buvusiu vyru T. L. sėdi automobilyje pasislėpę ir atokiau nuo veiksmo. Ir būtent taip toli, kad visiškai nėra matyti tariamojo automobilio sąlyčio.
3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertindamas vaizdo įrašą ignoruoja akivaizdų faktą, kad manevruodamas iš aikštelės, Z. M. net kelis kartus išlipa iš automobilio, kad įsitikintų, kad jis nekliudo kitų automobilių. Teismas neatsako į klausimą, koks galėjo būti vairuotojo motyvas bėgti iš tariamojo eismo įvykio, jeigu iš vaizdo įrašo matyti, kad deda pastangas išmanevruoti tvarkingai.
3.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismo visiškai neįtikina Z. M. pateikta versija, kad kažkas jo automobilį galėjo specialiai užmesti į šoną arčiau kito automobilio ir tokiu būdu dirbtinai apsunkinti išvažiavimą, kai jis grįš iš prekybos centro, bet tokia versija neatrodo tokia neįtikinama. Kyla klausimas, kodėl vaizdo įrašą atlikę asmenys sėdėjo pasislėpę atokiau nuo įvykio aplinkybių ir būtent taip, kad iš pasirinkto filmavimo kampo nesimatytų esama automobilių būklė (galimai automobilis Subaru jau buvo apdaužytas iki Z. M. atvažiavimo ir išvažiavimo). Laikytina, kad šis vaizdo įrašas neatskleidžia ir nepatvirtina fakto, kad Z. M. manevruojant iš aikštelės, jis galėjo kliudyti kitą automobilį ir padaryti jam tokio masto žalos.
3.10. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra traukiams atsakomybėn pagal šią teisės normą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos baziniu bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsakomybė pagal šį straipsnį kildinama, kai yra žalos išraiška, o tai reiškia, kad ne bet koks sąlytis tarp dviejų automobilių gali sukelti žalą. Kitaip tariant, žalos faktas ir svarbiausia jos dydis (arba pažeidimo mastas) turi būti įrodytas.
3.11. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylų dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neskyrė nei ekspertizės nei kvietė specialisto į teismą, Z. M. prašo teismo šioje byloje įrodymų vertinimo stadijoje išspręsti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo arba specialisto A. D. iškvietimo į teismą paskiriant žodinį bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomonė: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1-424/2025, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti pareiškėjo Z. M. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 25 d. nutarimo byloje ROIK 23226098889.
4.2. Institucija nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skundžiamojoje nutartyje detaliai komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis. Tai, kad Z. M. nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. M. atstovo advokato A. Krištapavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. M. atstovas advokatas A. Krištapavičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti, nes nėra įrodyta, kad Z. M. padarė autoįvykį ir pasišalino.
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, kad teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių atlikti tinkamą įrodymų tyrimą bei neskyrė ekspertizės. Pagal ANK 587 straipsnio 1 dalį ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolą pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. ANK 569 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Taigi, teismas arba kiti nurodyti subjektai, gali skirti ekspertizę, jei nustatyti įvykio aplinkybes nepakanka kitų byloje surinktų duomenų. Šiuo atveju administracinių nusižengimų byloje yra pakankamai surinkta kitų įrodymų, kurie patvirtinta, kad administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje padarė Z. M..
7. Byloje pateiktas liudytojos B. R. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Z. M. vairuojamas automobilis „Volvo S90“ išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudo šalia stovintį automobilį „Subaru“. Vairuotojas, Z. M., kelis kartus išlipa iš automobilio ir pasižiūri į tą vietą, esančią tarp automobilių, kurioje būtent yra nustatyti abiejų automobilių apgadinimai (t. 1, b. l. 23). Taip pat policijos pareigūnų padarytos automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, atitinka vaizdo įraše matomą automobilio manevravimą, kurioje vietoje tarp automobilių „Volvo“ ir „Subaru“ įvyko kontaktas. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kai pravažiuojant automobiliui „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio, būtent toje vietoje, kur įvyko kontaktas tarp minėtų automobilių, matosi apgadinimai.
8. Byloje pateikta liudytojos B. R. nuotrauka, kurioje matyti, kad stovintys automobiliai „Volvo S90“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Subaru“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) jau yra susilietę (t. 1, b. l. 80), tai reiškia, kad Z. M. jau parkuodamas automobilį „Volvo“, į stovėjimo vietą įvažiavo į nukentėjusiosios J. M. automobilį „Subaru“.. Iš liudytos B. R. pateiktos nuotraukos matyti, kad ant automobilio „Subaru“ esantys apgadinimai. Teismo posėdžio metu liudytojai R. R. ir T. L. patvirtino, kad matė kaip į administracinę atsakomybę patrauktas Z. M. įvažiavo į automobilį „Subaru“ ir galvojo, kad nuėjo į parduotuvę pranešti apie įvykį. Tačiau grįžęs iš parduotuvės Z. M. bandė išvažiuoti labiau neapgadindamas savo automobilio. Taigi, atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ant automobilio „Subaru“ esantys apgadinimai galėjo būti padaryti ne Z. M. vairuotu automobiliu „Volvo“.
9. Skunde teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik išvestiniais įrodymais. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo nurodytu apeliantu argumentu, nes išvestiniai įrodymai yra tokie įrodymai, kurie netiesiogiai patvirtina įrodinėjamąją aplinkybę. O tiesioginiai įrodymai tiesiogiai patvirtina įrodinėjamąją aplinkybę. Šiuo atveju liudytojų B. R. ir T. L. parodymai, liudytojos B. R. darytas vaizdo įrašas bei nuotrauka yra tiesioginiai įrodymai, nes tiesiogiai patvirtina, apie autoįvykį. Byloje nustatyta, kad pati liudytoja B. R., kuri matė autoįvykį ir jį užfiksavo vaizdo įrašu bei nuotrauka, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad automobilio „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino automobilį „Subaru“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 7). Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai B. R. ir T. L. būtų kaip nors susieję su administracinėn atsakomybėn patrauktu Z. M. ar nukentėjusiąja J. M., dėl to teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo vertinimu dėl pareiškėjo atstovo pateikta specialisto išvada. Z. M. atstovas pateikė UAB („duomenys neskelbtini“) specialisto A. D. išvadą, kurioje teigiama, kad iš specialistui pateiktų nuotraukų padaryta išvada, kad negalima teigti, kad visi ant automobilio „Subaru“ esantys apgadinimai atsirado autoįvykio su automobiliu „Volvo“ metu. Šiuo atveju teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų apie išvada pateikusio asmens kvalifikaciją ir apie atliktą tyrimą. Be to, pačioje išvadoje nėra nustatyta, kad apgadinimai, esantys ant automobilio „Subaru“ negalėjo būti padaryti automobiliu „Volvo“.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kilti tik tada, kai nustatoma, kad buvo padaryta žala ir yra įrodyta jos kilmė. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad ant automobilio „Subaru“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai atsirado dėl automobilio „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Z. M. kaltės. Žalos dydis 600 Eur, tai patvirtina draudimo bendrovės („duomenys neskelbtini“) gautas atsakymas (t. 1, b. l. 18).
12. ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismui išnagrinėjus visas bylos aplinkybes nekyla abejonių, kad Z. M. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto Z. M. interesų, nereiškia, kad teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
13. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto Z. M. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.