Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-04 · Administracinė byla Nr. eI2-7958-535/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
eI2-7958-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01000-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Eksportana“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7958-535/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01000-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Eksportana“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 1 d. sprendimą Nr.24S68111 dėl pareiškėjui V. Y. išduoto laikino leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Departamento Sprendimu Nr. 24S68111 panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-12-09.

Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą ir nutarė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Departamento motyvai, kuriais jis vadovavosi, priimdamas Sprendimą yra nepagrįsti ir neargumentuoti. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo atleistas iš darbo arba neturėjo būti atleistas iš darbo, t. y. atleistas neteisėtai. Dėl galimai neteisėto atleidimo pareiškėjas teikia skundą darbo ginčų komisijai. Pareiškėjas buvo išvykęs į kilmės šalį atostogų ir ten užtruko, bet dabar yra grįžęs į Lietuvą ir siekia tęsti darbą. Išvykus į Baltarusiją jis prašė, kad būtų pratęstos neapmokamos atostogos, jokio pareiškimo dėl savanoriško atleidimo iš darbo nerašė ir neturėjo būti atleistas. Jokios darbdavio iniciatyvos jį atleisti iš darbo pareiškėjas nežinojo, jokia drausminė procedūra jo atžvilgiu vykdoma nebuvo, todėl jis ir nebuvo atleistas arba negalėjo būti atleistas pagal LR darbo kodekso nuostatas.

Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. Šio sprendimo priėmimo pagrindas - darbo santykių su užsieniečiu nutraukimas. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu iš esmės. Departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės pasisakyti pareiškėjui, jo neišklausius. Tokio sprendimo priėmimą galėjo sąlygoti ir galimai neteisėti darbdavio veiksmai, jeigu pareiškėjas buvo atleistas nesilaikant LR teisės aktų reikalavimų. Kadangi darbuotojo atleidimas nėra teisėtas, tai ir Departamentas neturėjo teisėto pagrindo priimti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nenutraukė darbo santykių su Darbdaviu, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tokiam Sprendimui, kurį priėmė Departamentas. Darbdavys buvo suteikęs neapmokamas atostogas ir negalėjo atleisti pareiškėjo. Jeigu jo atleidimas iš darbo buvo įvykdytas, tai jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes pareiškėjas nebuvo iš anksto apie tai įspėtas, nebuvo vykdomos jokios darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūros, darbuotojas neparašė jokio prašymo atleisti jį iš darbo (LR DK 55 str.). Pareiškėjas apie tariamą atleidimą nebuvo informuotas nei prieš priimant Darbdaviui neteisėtą sprendimą, nei po tokio sprendimo priėmimo. Toks pareiškėjo tariamas atleidimas yra neteisėtas ir skundžiamas darbo ginčų komisijai teisės aktų nustatyta tvarka. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis neteisėtu ir nepagrįstu pagrindu, priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Pareiškėjas nežinojo, kad darbo santykiai su juo galėjo būti nutraukti ir tai padaryta neteisėtai, Pareiškėjas negalėjo pardėti darbo kitose Lietuvos įmonėse, nes jis nežinojo apie grėsmę panaikinti jo leidimą laikinai gyventi. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, būdamas suklaidintas trečiojo asmens pateiktos informacijos apie neva atleistą savo noru užsienietį ir nevykdydamas įstatyminės prievolės rinkti informaciją, ją tikrinti ir bendradarbiauti su pareiškėju.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2022-09-13 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022-12-09 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaikintas 2024-12-09. 2023-04-07 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pateikia naują galiojantį kelionės dokumentą. Migracijos departamentas 2023-04-17 sprendimu Nr. 23M47051, išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-09-13 pareiškėjo pateikto prašymo pagrindu. 2023-07-13 gautas UAB „Eksportana“ pranešimas, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta 2023-06-29. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-03-01 sprendimą Nr. 24S68111 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovė su juo sutartį nutraukė. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šio reikalavimo netaikymo. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad UAB „Eksportana“ pateikė pranešimą 2023-07-13 Migracijos departamentui, kad darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023-06-29. Nustatyta, kad kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba.

Pažymi, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas iš esmės nurodo aplinkybes susijusias su darbo ginčo nagrinėjimu dėl kurių Migracijos departamentas nėra kompetentingas priimti sprendimo. Pareiškėjas savo skunde tik deklaratyviai nurodo apie tokio darbdavio sprendimo skundimą. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo versiją apie neteisėtą atleidimą iš darbo. Migracijos departamentas vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo surinkti iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu yra išduodamas konkrečiam darbdaviui. Apie pasikeitusius duomenis informuoja darbdavys, todėl Migracijos departamentas neturi pareigos dar papildomai kreiptis į užsienietį, kai duomenys sutampa su Sodroje esančiais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Y. yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas 2022 -09-13 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2p.). 2022-12-09 jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini). 2023-04-07 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi , nes pateikė naują galiojantį kelionės dokumentą. Departamentas 2023-04-17 sprendimu Nr.23M47051 išdavė leidimą laikinai gyventi 2022-09-13 pareiškėjo prašymo pagrindu. 2023-07-13 gautas UAB „Eksportana“ pranešimas, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023-06-29. 2024-03-01 Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, (toliau - Aprašas).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Į statymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Į statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas ketino įsidarbinti UAB „Eksportana“. Iš byloje pateikto 2023-07-13 UAB „Eksportana“ pranešimo Migracijos departamentui matyti, kad darbo sutartis su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 str. 1 d 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu nutraukta 2023-06-29. Kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nustatęs, jog su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis bei įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Y. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė