Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo V. A. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2012-04-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 3 d. 00.47 val. Kelmės r. sav. kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 101,80 km, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, važiavo 110 km/h greičiu (paklaida ±4 km/h) ir viršijo leistiną važiavimo greitį 56 km/h, kai leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti apeliantas, 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos Nr. N62-690/2011, N62-982/2011, N3-396/2007). Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą). Teismas V. A. paskyrė minimalią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą ir teisę vairuoti transporto priemones atėmė taip pat minimaliam laikotarpiui. Taigi V. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl pažeidimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teismo jau buvo įvertintos ir nekyla abejonių, jog apylinkės teismas V. A. prisipažinimui ir gailėjimuisi suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi, nors buvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, V. A. teismas paskyrė pačią švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Apeliantas nurodo, jog tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2011-12-09 jis buvo nubaustas 40 Lt bauda už tai, kad ėjo tamsiu paros metu neapšviestu kelio ruožu ir su savimi neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų (b.l. 13). Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta ATPK 131 str. (Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), ir šis pažeidimas yra tokios pat rūšies, kaip ir V. A. 2012-04-03 padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 6 d. ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, yra laikomas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra ne tik V. A. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pabrėžtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (LVAT administracinė byla Nr. N62-3803/2011). Be to, nors V. A. nurodo, jog jis charakterizuojamas vien tik iš teigiamos pusės, pažymėtina, jog bylos duomenimis (b.l. 11-14) nustatyta, kad jis už įvairius administracinius teisės pažeidimus sistemingai yra baudžiamas nuo 2009 m., kas apeliantą charakterizuoja kaip linkusį daryti pažeidimus ir nelinkusį paklusti elementarioms elgesio taisyklėms.

Apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint tinkamai pasirūpinti neįgaliu broliu bei neįgalia mama, dažnai tenka juos vežti pas gydytojus, o brolį ir į mokyklą, taip pat nurodo, jog šeima ūkininkauja, augina gyvulius, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir atliekant ūkio darbus. Tačiau pažymėtina, jog visos šios apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, jos neatsirado staiga, tačiau, nors ir žinojo, kad teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis savo šeima, V. A. to nepaisė ir padarė itin pavojingą pažeidimą, t.y. toje vietoje, kur leidžiamas greitis buvo 50 km/h, jis važiavo daugiau nei dvigubai greičiau, t.y. 110 km/h (su ±4 km/h paklaida), tokiu savo itin rizikingu elgesiu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Remdamasis išdėstytu apeliacinis teismas sprendžia, jog V. A. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantui skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka V. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi keisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.