Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovams K. V., M. B., E. K., Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos direktoriui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams N. G., K. V., M. B., E. K., A. P. bei Šakių rajono Kidulių pagrindinei mokyklai dėl nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 11 d. teisme priimtas ieškovo D. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. V., patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma:

1) Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., M. B., K. V., E. K., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 30 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G., M. B., K. V., E. K. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai turtinei žalai atlyginti, iš atsakovų tėvų solidariai priteisti 30 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 260 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai turtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų solidariai 260 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., M. B., K. V., E. K., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G., M. B., K. V., E. K. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų solidariai 500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 2300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų solidariai 2300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) Priteisti iš atsakovų N. G., M. B., K. V., E. K., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams N. G., M. B., K. V., E. K., A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš atsakovų tėvų.

Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-346-876/2020, N. G. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., kartu su nepilnamečiais, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia nežymiai sutrikdė D. J. sveikatą bei 2019 m. lapkričio 6 d., kartu su nepilnamečiu, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, padarė D. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą (apatinio žandikaulio abiejų kampų sričių lūžimus) ir, toliau tęsdamas smurtinius veiksmus, sukėlė D. J. fizinį skausmą, išsityčiojo iš jo bei pažemino asmens orumą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kartu su N. G., prieš D. J. 2019 m. rugsėjo 24 d. taip pat smurtavo M. B., K. V., E. K. ir A. P., o 2019 m. lapkričio 6 d. kartu smurtavo A. P. Smurtiniai nusikalstami veiksmai D. J. atžvilgiu buvo vykdomi grupės asmenų, kurių kiekvienas prisidėjo prie kilusių atitinkamų pasekmių D. J. Nors M. B., K. V., E. K. ir A. P. nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tai nepanaikina jų prievolės atlyginti D. J. padarytą žalą.

Ieškinyje taip pat paminėta, jog nevienkartiniai incidentai prieš D. J. įvyko mokyklos teritorijoje ir mokymosi proceso metu. Mokyklos kaltė šio delikto prasme yra nukentėjusio mokinio D. J. ir kitų mokinių, smurtavusių prieš D. J., nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kas turėjo įtakos žalos padarymui, todėl mokyklai, šiuo atveju, taip pat turi būti taikytina civilinė atsakomybė (2 t., b. l. 28–30).

Atsiliepimas į patikslintą ieškinį ar prašymas nedalyvauti teismo posėdyje iš atsakovo N. G. gautas nebuvo, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimis, buvo patvirtintos tarp ieškovo D. J. ir atsakovų M. B., K. V. bei E. K. sudarytos taikos sutartys, kurių pagrindu šalys tarpusavyje taikiai išsprendė nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl civilinė byla minėtų atsakovų atžvilgiu buvo nutraukta (2 t., b. l. 105–107; 123–125).

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. N1-346-876/2020, kurioje N. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nurodytoje baudžiamojoje byloje yra nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių atsakovų veiksmų (3 t., b. l. 127).

Ieškinį tenkinti visiškai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad prieš D. J. buvo naudojamas smurtas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas (2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d.), kurių metu buvo sutrikdyta D. J. sveikata, bei pripažintas kaltu N. G. pagal BK 284 straipsnį, 284 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat nurodytos baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad atsakovai M. B., E. K., A. P., K. V. taip pat naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. J. byloje nagrinėjamų įvykių metu, tačiau ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti, nes asmenys neturėjo amžiaus, būtino baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pateikti rašytiniai įrodymai byloje parodo, kad 2019 m. rugsėjo 247 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. Kidulių pagrindinės mokyklos stadione, pertraukos metu grupė nepilnamečių asmenų sužalojo D. J. sveikatą jam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta baudžiamoji byla Nr. N1-346-876/2020, kurioje surinkti ir ištirti įrodymai dėl naudoto smurto prieš nukentėjusįjį. Nuosprendis byloje yra įsiteisėjęs, kas leidžia konstatuoti panaudoto smurto ir atsakovų neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas tyčiniais atsakovų veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad sveikatos sutrikdymo veiksmai buvo atlikti Kidulių pagrindinės mokyklos teritorijoje, pertraukos tarp pamokų metu. Nors bylos nagrinėjimo metu Kidulių pagrindinės mokyklos atstovas ginčijo aplinkybę, jog įvykio vieta buvo mokyklos teritorijoje, motyvuodamas tuo, kad dalis mokyklos stadiono priklauso savivaldybei, tačiau teismas laiko tai nepakankamu argumentu spręsti, jog moksleiviai neteisėtai pasišalino iš mokyklos teritorijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykis įvyko mokyklos stadione. Šia teritorija visa mokyklos bendruomenė naudojasi pilnavertiškai, moksleiviams nėra išaiškinta, kad dalis stadiono nepriklauso mokyklai, kaip ir nebuvo išaiškinama, kad patekus į savivaldybei priklausančią stadiono dalį, bus laikoma, jog moksleiviai pasišalino iš mokyklos teritorijos. Akivaizdu, kad pagal loginį situacijos suvokimą, savaime suprantama, kad niekas negalėjo nuspėti, jog dalis mokyklos stadiono yra ne mokyklos teritorijoje. Atitinkamai, esant tokiais situacijai ir mokyklai neužtikrinus informacijos sklaidos apie mokyklos teritorijos ribas bei nedraudžiant moksleiviams būti ne mokyklos teritorijai priklausančioje stadiono dalyje, teismas laiko, kad tuo metu visa mokyklos bendruomenė visą mokyklos stadioną formaliai laikė mokyklos teritorija, todėl yra atsakinga už vykstančius įvykius teritorijoje, kurioje leido būti pamokų metu moksleiviams.

Šiuo atveju atsakovė Kidulių pagrindinė mokykla turėjo pareigą, kaip ugdymo įstaiga, užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nekiltų grėsmė moksleivių sveikatai.

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai arba jų globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.275 straipsnio nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė, šio delikto prasme, yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.

Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje pertraukos tarp pamokų metu. Taigi atsakomybė taikytina mokyklai, kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010), kadangi neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės.

Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.275 straipsnio 2 dalis bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Todėl atsakovė mokykla, neužtikrinusi moksleivio D. J. saugumo ugdymo procese, yra atsakinga šiuo atveju už kilusią žalą ir turi atlyginti patirtą žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma civiliniame kodekse. Vienas tokių atvejų – tėvų visiška atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų amžiaus.

Vadovaujantis CK 6.275 straipsnio 1 dalies nuostata, tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.159 straipsnio nuostatos numato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį atsako tėvai ar atitinkama institucija, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

Šioje byloje konstatuotina, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės: dėl netinkamo tėvų (motinos) auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros, dėl to nustatytina bendra vaikų tėvų bei mokyklos atsakomybė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir kilusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šiuo atveju nepilnamečiui D. J. padarytą žalą atsakovai – Kidulių vidurinė mokykla ir J. L. privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 straipsnis).

Dėl turtinės žalos dydžio

Teismas vertina tuos įrodymus, kurie pateikti ieškovo ir jo atstovų. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudarė: kelionių išlaidos – 270 Eur; vaistai – 20 Eur. Viso turtinė žala, susijusi su kelionės išlaidomis, vaistų pirkimu sudaro 290 Eur.

Teisme daroma išvada, kad nurodyta turtinė žala yra reali, atitinkanti ieškovo nurodomas aplinkybes, todėl laikytina pagrįsta.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

D. J. dėl atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neturtinės žalos pasireiškimo ir jos atsiradimo priežastis. Jos sąlygotos, šiuo atveju, atsakovų neteisėtų veiksmų. D. J. patyrė ir nesaugumo jausmą, ir fizinį smurtą, ir mokymosi proceso sutrukdymą ir emocinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su mokykloje įvykusiu įvykiu jo atžvilgiu, aplinkos pokyčius bei draugų reakciją.

Teismas byloje nustatė atsakovų neveikimą ir neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo padarinius dėl D. J. sveikatos sutrikdymo. Taigi daroma išvada, kad ieškovui dėl sveikatos sutrikdymo buvo padaryta ir neturtinė žala. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės jos nustatymui faktines aplinkybes.

Atsakovės Kidulių pagrindinės mokyklos, kaip ugdymo įstaigos misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad jie tinkamai būtų prižiūrimi ir kontroliuojami ne tik pamokų metu, bet ir pertraukos metu. Atsakovės Kidulių pagrindinės mokyklos atstovas posėdžio metu nurodė, kad jie nekontroliuoja moksleivių judėjimo pertraukų metų, vaikai nebuvo intensyviai prižiūrimi, kai tuo tarpu mokyklos pareiga užtikrinti mokinių saugumą, kad moksleiviai būtų kontroliuojami nuolatos, o ne tam tikrą tarpą paliekami be tinkamos priežiūros, kontrolės. Kaip tai turi būti užtikrinta, sprendžia ugdymo įstaiga, nes jos pareiga prižiūrėti, kad būtų išvengta moksleivių neteisėtų veiksmų.

Taigi, pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti D. J. dvasiniai išgyvenimai, susiję su moksleivių ir mokytojų reakcija į konfliktą, patį smurtą, bei patirti nepatogumai, fiziniai skausmai, gydymosi ir reabilitacijos periodas, atstatant sveikatos stovį iki normalaus lygio, psichologinis diskomfortas ir kita. Nurodyti kriterijai yra esminiai, sprendžiant neturtinės žalos dydį, priteistiną iš atsakovų.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų, jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į atsakovų kaltę, turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra moksleiviai, nėra duomenų, kad turi savarankiškų pajamų.

Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, konstatuoja, jog už panašaus pobūdžio sužalojimus priteisiama neturtinė žala iki 7240 Eur. Atsižvelgiant į padarytą sveikatos sužalojimą, sudėtingą gijimo procesą, patirtus nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į žalos padarymo aplinkybes, patirtą pažeminimą bendraamžių aplinkoje, prarastą pasitikėjimą mokyklos aplinkos saugumu, konstatuoja, kad prašoma priteisti 500 Eur ir 2300 Eur neturtinė žala, paskaičiuota už kiekvieną įvykį atskirai, yra ne per didelė atitinkanti tiek patirtus išgyvenimus, tiek ir atsakovų bei jų įstatyminių atstovų galimybes atlyginti nurodyto dydžio žalą.

Tokią savo išvadą teismas grindžia tirto įvykio analize, iš esmės atskleistomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad vertybiniai teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes bei jos ypatumus. Neturtinė žala išreikšta tam tikra pinigų suma yra bendrieji nuostoliai, o jų dydį nustato teismas. Kadangi sprendžiant neturtinės žalos dydį objektyviai visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) negali būti taikomas visa apimtimi, nes jos tiksliai, aritmetiniais skaičiavimais ar kitomis priemonėmis apskaičiuoti pinigais neįmanoma, turi būti vadovaujamasi nurodytais aukščiau kriterijais, turint galvoje ir tai, kad tokios žalos atlyginimas turi atlikti ir savotiškos satisfakcijos funkciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Toks prašymas pateiktas ir pagrįstas leistinais įrodymais.

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (1 t., b. l. 38–39), kurio pagrindu ieškovui D. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro 356,50 Eur advokato užmokestis (2 t., b. l. 111–114).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 100 procentų, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteistina 356,60 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 85 Eur žyminis mokestis už turtinės ir neturtinės žalos priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju teismo patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą atsakovams siekia 156,43 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimis, buvo patvirtintos tarp ieškovo D. J. ir atsakovų M. B., K. V. bei E. K. sudarytos taikos sutartys, kurių pagrindu šalys tarpusavyje taikiai išsprendė nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl civilinė byla minėtų atsakovų atžvilgiu buvo nutraukta (2 t., b. l. 105–107; 123–125). Atitinkamai šioje byloje mažintinas priteistinas žalos dydis atlygintai žalos daliai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 15 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G., A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai turtinei žalai atlyginti, iš atsakovų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. solidariai priteisti 15 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 260 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai turtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. solidariai 260 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 245 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. solidariai 245 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 2300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams N. G. ir A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo nurodytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš jų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. solidariai 2300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 356,60 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei 85 Eur žyminį mokestį. Atsakovams N. G., A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokų kodai: 5660 (žyminiui mokesčiui), 5630 (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. G., A. P. ir Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos 156,43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovams N. G., A. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų tėvų A. G., E. G., I. P., K. P. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660,

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.