Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-16 · Byla Nr. N1-346-876/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
N1-346-876/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
N. G.
Nukentėjusysis
D. J.
Civilinis atsakovas
A. G.
Advokatai
Sigitas Balaišis
Kategorijos
  • 4.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-346-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41106-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 4.4.2.8; 26.2; 1.1.11; 1.1.11.11. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokatui O. R.,nukentėjusiojo D. J. įstatyminei atstovei L. V.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Sigitui Balaišiui,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei I. J.,civilinei atsakovei A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G. 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais asmenimis, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia apspjovė D. J. ir ne mažiau keturis kartus smūgiuodamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sužalojo nepilnametį D. J., padarydamas jam odos nubrozdinimus kairiame peties sąnaryje, smakre, nosyje, skruoste, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste–žande–užausyje, dešiniame peties sąnaryje, gilų nubrozdinimą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiuose N. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Be to, N. G. 2019 m. lapkričio 6 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu trenkė nepilnamečiui D. J. į veidą, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio abiejų kampų sričių lūžimus, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - mokyklos rūbinėje spyrė D. J. į kairę koją tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių ir sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje 2019 m. lapkričio 6 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kitos pertraukos tarp pamokų metu, kartu su nepilnamečiais asmenimis, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas liepė D. J. nusirengti rūbus iki pusės nuogai ir tada jį apmėtė kiaušiniais, pataikydamas į nugarą, kaklą ir galvą, po to įkėlė į stadione buvusį šiukšlių konteinerį, o šiam iš baimės įlipus, jį uždarė ir parvertė ant žemės, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Taip pat pasityčiojant ir paniekinant nustatytas visuomenės elgesio taisykles, pažeminant žmogaus orumą liepė D. J. gulti ant žemės ir dėti galvą į išmatas, ir šiais savo veiksmais N. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiuose N. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad viskas prasidėjo dėl merginos. Aiškintis ėjo M. B. ir D. J., pradžioje kalbėjosi gražiai, paskui įvyko kažkoks susistumdymas, todėl puolė padėti M. B. Jis trenkė D. J. kelis kartus, po ko D. J. parkrito ant grindų, dar kelis kartus spyrė. Vėliau buvo įvykis su kiaušiniais, tai yra apmėtė D. J. kiaušiniais, visi išėjo, o jis D. J. palydėjo iki prausyklos, padėjo susitvarkyti. Kitų aplinkybių nepamena. Sakė, kad D. J. į konteinerį lipo, kurį jis pravėrė. D. J. į konteinerį lipti liepė jis, nors D. J. ir nenorėjo lipti, tačiau įlipo. Ten buvo daugiau žmonių, kurie taip pat liepė lipti į konteinerį, nes tiesiog jie taip sugalvojo. Dėl ankstesnių įvykių D. J. mama buvo policijoje, kur parašė pareiškimą. Po to įvykio jie susitaikė ir D. J. prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Kelias dienas D. J. žadėjo, kad atsiims pareiškimą, tačiau vėliau jiems paskambino tyrėja, kuri pasakė, kad pradėtas tyrimas. Kitą dieną M. B. ir N. G. susinervino ir trenkė D. J. Po to, kai sulaužė D. J. žandikaulį, buvo nuėję atsiprašyti, bet D. J. mama neleido atsiprašyti. Viskas įvyko dėl to, kad nebuvo atsiimtas pareiškimas. Tokie jo paties veiksmai jam atrodo baisūs, kai darė, tai nepagalvojo, o vėliau suprato, kad pasielgė negražiai, baisiai.

2019 m. rugsėjo 24 d. įvyko įvykis dėl R., buvo jis, M. B., A. P. Dar buvo ir žiūrovų, bet jų neprisimena. Nukentėjusiojo sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, atsirado, kai jie naudojo fizinį smurtą. Jis nukentėjusiajam smūgiavo, taip pat smūgiavo M. B., K. V., o A. P. mušė. E. K. buvo tik žiūrovas. Negali dabar tiksliai pasakyti, kiek kas mušė. 2019 m. lapkričio 6 d. įvykyje su kiaušiniais apmėtė. To įvykio metu buvo tie patys asmenys, taip pat buvo ir žiūrovų. Pakvietė D. J. į stadioną, kur šis pasakė, kad pareiškimo neatsiims, jie susinervino ir trenkė nukentėjusiajam. Paskui atnešė kiaušinių iš parduotuvės, mėtė visi. Žandikaulis lūžo, kai mušė, o muštynėse dalyvavo tie patys asmenys. Atsigulti į šuns išmatas liepė jis. Kai D. J. įlipo į šiukšlinę, jie jį uždarė ir apvertė. Nežino, ar tuo metu galėjo kažką daugiau susimušti, neverkė. Civilinis ieškinys yra pareikštas, kurio dar neatlygino. Ligonių kasoms dar atlygins. Šiuo metu jis neturi pajamų, jam tik 16 metų, per vasarą dirbs, kad kažkokią pinigų dalį atlygintų D. J. mamai. Jo tėtis šiuo metu be darbo, mama nedirba. Buvo pakankamai kvailas, pasimokė, daugiau tokių kvailysčių nežada daryti. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), kitais metais nori eiti į Smalininkų profesinę mokyklą. Dėl civilinio ieškinio dydžio kyla ginčas. Mano, kad per daug, nes jo šeima yra didelė, tiek neišgalėtų sumokėti, nebent galėtų atlyginti apie 800 eurų. Nieko nešnekėjo su kitų vaikų tėvais, ar jie žada padėti atlyginti, nes pasakė su niekuo nebendrauti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. nurodė, kad prieš 2019 m. rugsėjo 24 d. bendravo su viena mergina iš (duomenys neskelbtini). Jos draugas M. B. pasakė, kad prie merginos nelįstų, nes ši yra jo mergina. Dėl to jis stadione su M. B. kalbėjo, paskui jam spyrė iš kojos į veidą. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) stadione. Stadione buvo jis, M. B., A. P., N. G., K. V. ir E. K.. Buvo ir žiūrovų, kurių nepamena. M. B. jį pakvietė pakalbėti, ėjo į mokyklos stadioną. Po pokalbio M. B. liepė nusisukti ir spyrė iš kojos į veidą, iš kulno į dešinį skruostą pataikė. Keli M. B. smūgiai buvo jam į veidą, dar daužė kumščiu, daugiausiai pataikė į skruostikaulį, smūgių buvo gal iki 5. Kai jam smūgiavo, bandė dengtis rankomis, tačiau vis tiek jam teko daug smūgių. M. B. nutempė truputį toliau, arčiau paties stadiono, kad nematytų mokytojas, jeigu praeitų. Tada prisidėjo kiti, M. B. jį parvertė. Kai parvertė, iš pradžių M. B. priklaupęs daužė su kumščiais į veidą, o paskui kiti keturi atėjo, kurie daugiausiai spardė. Daugiausiai spyrių buvo į galvą, keli spyriai buvo į nugarą. M. B. buvo priklaupęs, vienas kelis buvo ant betono, o kitas jam ant krūtinės. Jie spardė keturiese, galiausiai M. B. jam su keliu trenkė į krūtinę, į saulės rezginį. Kai pamatė, kad jam kraujas bėga, atstojo. Dešinys skruostas ir lūpos buvo prakirstos abiejose pusėse. Kai jie nustojo spardyti, M. B. keliu trenkė jam ir nuėjo, tuo metu jis gulėjo ant žemės. Kai spardė, jautė skausmą, nebuvo praradęs sąmonės. Apie šį įvykį niekam nepasakojo, iš pradžių net mamai nenorėjo pasakoti, bijojo tų, kurie jį mušė. Bijojo, kad jį sumuš, nes mama norėjo rašyti pareiškimą. Iš pradžių mama parašė pareiškimą, bet jis neįvardino kaltininkų. Paskui, kai policijai nurodė kaltus asmenis, šie daug kartų prašė pareiškimą atsiimti. Pradžioje tai buvo kaip prašymas, bet paskui pradėjo grasinimai. N. G. mamai siūlė pinigų, kad atsiimtų pareiškimą. Jis žadėjo, kad įkalbės, kad mama atsiimtų pareiškimą, bet mama į kalbas net nesileido. Kadangi jo mama neatsiėmė pareiškimo, lapkričio mėnesį, tiksliai neprisimena kurią dieną, N. G. jam sakė eiti į stadioną pakalbėti. Nežinojo, kokiu tikslu eina kalbėti. Nuėjus į stadioną, N. G. kažką pasakė, bet jis neprisimena ką, ir po to pradėjo daužyti į veidą su kumščiais. Po to, pradėjo A. P. mušti. Abu kumščiais pasikeisdami trenkė. Iš pradžių N. G. kokius 15 smūgių trenkė, o paskui A. P. – 10 smūgių. Pataikė daugiausiai į žandikaulį. Suprato, kad mušė nes neatsiėmė pareiškimo. Kiti buvę asmenys tik žiūrėjo ir juokėsi. Kai baigė daužyti, nuėjo į mokyklą, nusiprausė ir nuėjo į pamoką. Prausėsi, nes lūpos buvo kruvinos. Pamoką atsėdėjo su sulaužytu žandikauliu, veide nieko nejautė. Po tos pamokos N. G. vėl pasakė, kad jis turi eiti į stadioną. Kai nuėjo, N. G. sakė nusirengti megztinį ir marškinėlius ir liepė atsukti nugarą. Kai nusisuko, pradėjo kiaušiniais mėtyti. Jam pataikė daugiausiai į mentes, keli kiaušiniai pataikė į galvą. Kiek asmenų mėtė, nežino. Kai baigė kiaušinius mėtyti, jis norėjo eiti rengtis, tačiau N. G. neleido. N. G. nuėjo prie konteinerio, kurį atidaręs liepė jam lipti į konteinerį. Jam įlipus į konteinerį, jį uždarė, užrišo ir apvertė. Atėjęs R. B. jį išleido. Paskui N. G. ir A. P. nuėjo už stadiono kampo, kažką pasikalbėjo, ir liepė jam ateiti. Jam priėjus liepė atsiklaupti ir galvą padėti ant žemės, kur buvo išmatos. Jis atsisakė tai daryti, taip pat R. B. jį užstojo. Po to nuėjo į prausyklą apsiprausti, kai jį pakvietė direktorius. Nuėjus pas direktorių, buvo kažkoks žmogus ir jam liepė palaukti, bet jis nelaukė ir su R. B. išėjo namo. Po šių įvykių beveik su visais bendravo, išskyrus N. G., jis kelis kartus parašė į „Messenger“, atsiprašė. Jam sunku buvo valgyti, nes beveik 2 mėnesius tik per šiaudelį reikėjo valgyti. Pora mėnesių, kol buvo žandikaulis sulaužytas, būdavo šalta, jeigu ilgiau lauke pabūdavo neužsidengęs žandikaulio, taip pat kankino nemiga, kuri tęsiasi iki šiol. Nėra kažkokių sapnų, kurie kankino. Savaitę gulėjo Kauno klinikose, įdėjo įtvarus ir sukabino tarp dantų. Buvo namie reabilitacija, iš pradžių nuėmė gumytes, kurios laikė sukabintą įtvarą tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio, normaliai valgyti ėjo, nereikėjo specialios reabilitacijos. Ant veido mėlynės buvo likę 4 dienas, Kaune begulint jos ir išnyko. Kai spyrė į saulės rezginį, paskaudėjo kelias minutes.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., po 5 pamokos, apie 12.30 val. jam būnant mokykloje, M. B., kuris mokosi toje pačioje mokykloje ir yra už jį metais jaunesnis, pasikvietė eiti į mokyklos stadioną, nes reikia išsiaiškinti dėl merginos R. D. Jis nuėjo į stadioną, kartu su juo ėjo M. B., A. P., E. K., K. V.. Nuėjus į stadioną M. B. pradėjo klausinėti apie R. Tada M. B. jam liepė į jį atsisukti nugara, tuomet prie jo pribėgo K. V. ir jam apspjovė nugarą. M. B. jam stovėdamas už nugaros vieną kartą koja spyrė į kairį skruostą. Tada jis atsisuko į M. B. ir vieną kartą su kumščiu trenkė šiam į kairį šoną. M. B. abiem rankomis pagriebė jį už kaklo ir koją užkišęs už jo kojų parvertė ant žemės. Jam gulint ant žemės M. B. priklaupė šalia jo, ant kelių, ir kumščiais pradėjo daužyti veidą. Kiek kartų jam sudavė, jis neskaičiavo, bet gali būti kad daugiau nei dešimt kartų. Nuo smūgių bandė rankomis dengtis veidą. Kai M. B. jam smūgiavo, tai kaire ranka laikė prispaudęs jo petį, todėl jis negalėjo atsistoti. M. B. vis dar jam smūgiuojant, prisijungė ir kiti draugai. Visi kiti vaikinai jam spardė kojomis į veidą. Dar jautė vieną spyrį į dešinį petį ir į dešinį šoną. Visi kiti spyriai buvo į veidą. Jį mušė visi ten buvę vaikinai. M. B. jį mušė rankomis, o visi kiti – kojomis. Po visų smūgių M. B. jam dar gulinčiam vieną kartą su keliu trenkė į krūtinės sritį ir paskui visi nuėjo. Mušti pradėjo pirmas M. B. Po mušimo jam buvo praskeltos abi lūpos ir prakirstas smakras. Kai M. B. su draugais išėjo, jis nuėjo į mokyklos prausyklą nusiprausti, nes veidas buvo kruvinas. Po to jis nuėjo į klasę pasiimti savo kuprinės. Apie muštynes niekam nieko nesakė. Pasiėmęs kuprinę nuėjo į mokyklos stadioną, vėliau prie jo prisijungė R. B., kuriam jis papasakojo, kaip viskas buvo. Apie sumušimą mamai nieko nepasakojo iki kol negrįžo namo ir ji nepamatė sumušto veido. Mamai papasakojo, kad per pertrauką ėjo į parduotuvę ir ten jį sumušė nepažįstami asmenys. Tiesos nepasakojo, nes nenorėjo įskųsti M. B. ir kitų berniukų. Nei vienas iš berniukų jo neatsiprašė, su visais kitais, išskyrus M. B., jis šiuo metu bendrauja. (1 t., b. l. 27–28).

Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis D. J. nurodė, kad tikslios datos neprisimena, tik žino, kad buvo apie 11.30 val., buvo (duomenys neskelbtini), ir tą dieną į mokyklą buvo iškviesta N. G. mama dėl anksčiau įvykusių muštynių. Direktorius N. G. mamai parodė D. J. mamos pareiškimą. Tuomet pertraukos metu, po 4 pamokų, jį A. P. ir N. G. pasikvietė į stadioną, sakė, kad reikia pakalbėti. N. G. ir A. P. tarpusavyje kažką pasikalbėjo ir pradėjo jį abu daužyti, kitų vaikų stadione nepastebėjo. Pirmas trenkė jam N. G., kelis kartus kumščiu į kairę veido pusę - žandikaulį, po to A. P. spyrė jam į kairį šoną ir pradėjo daužyti. A. P. kelis kartus kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, pataikė į žandikaulį. Kai A. P. baigė mušti, N. G. pasakė, kad jei neatsiims pareiškimo, gaus dar. Po muštynių jis dar pasėdėjo stadione ir grįžo atgal į mokyklos rūbinę pasiimti liemenės, tada prie jo priėjo N. G. ir A. P., jį pasivedę į šoną, N. G. daug sykių spyrė į kairę koją dėl ko jautė fizinį skausmą, o A. P. jam trenkė vieną kartą kumščiu į nosį. Dėl to jo smūgio jam skaudėjo ir kai pamatė, kad iš nosies bėga kraujas, N. G. jį parvedė į rūbinę, bei liepė nusivalyti kraują, o jeigu kas nors klaus, sakyti, kad sukilo spaudimas. Kraujas nustojo bėgti praėjus 15 minučių, skaudėti tuo metu nieko neskaudėjo, nusiprausęs nuėjo į pamoką. Po pamokos N. G. sakė vėl ateiti į stadioną, kur buvo 5 žmonės. Jie tarpusavyje pasikalbėjo ir liepė jam nusisukti. Jam nusisukus, buvo apmėtytas kiaušiniais. Po to A. P. su N. G., abu paėmė už kojų ir rankų, ir įgrūdo jį šiukšlinę, kuri buvo prie mokyklos. Po to jie norėjo, kad jis kištų galvą į išmatas, tačiau jo draugas R. B. juos nuo to atkalbėjo. Vėliau jie visi nuėjo į mokyklą, o jis likęs su R. B. nusivalė kiaušinių lukštus ir nuėjo į mokyklą nusiprausti. Tuomet socialinė darbuotoja jam pasakė, kad jį kviečia direktorius, tačiau pas direktorių buvo žmogus, todėl jam liepė eiti į pamoką. Žandikaulio jam iš viso neskaudėjo, tik kai ėjo namo skaudėjo kairę koją, į kurią įspyrė N. G. Jo N. G. atsiprašė. (1 t., b. l. 33–34).

Pagarsinus D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Taip pat patikslino, kad skiriasi parodymai toje vietoje dėl šiukšlinės, nes jam atrodė, kad jį įmetė, tačiau buvo pamiršęs, kad jis pats įlipo į šiukšlinę.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad buvo muštynės tarp jo ir D. J. Muštynės įvyko dėl to, kad D. J. lindo prie jo draugės R. D. Pirmus du kartus gražiai pasakė, kad nelįstų, o trečią kartą nesusilaikė ir spyrė, ar trenkė, neatsimena. Buvo mokyklos stadione. Jam pamokos buvo pasibaigusios apie 11 val. ar 12 val. Po pamokų sėdėjo stadione, kur jo brolis R. B. irgi sėdėjo, taip pat atėjo D. J. su N. G. Kai atėjo D. J., jie su D. J. kalbėjo, bandė gražiai išsiaiškinti. Paskui jis nesusitvardė ir trenkė D. J. Tikslaus smūgių skaičiaus nepamena, trenkė daugiau nei vieną kartą. Buvo smūgių ir su dešine ranka. Kai jis D. J. trenkė, šis jam trenkė atgal, tarpusavyje susimušė. Buvo smūgių su rankomis ir su kojomis. Trenkė D. J. į kūną, į krūtinę, tikrai į veidą, nes lūpą praskėlė. Vėliau prisijungė N. G., E. K., K. V.. Tiksliai neatsimena, ką N. G. darė, bet dalyvavo muštynėse. E. K. pora kartų spyrė, bet neatsimena kur. K. V. vieną kartą spyrė ir viskas. Iš pradžių jie stovėjo, po to N. G. D. J. pargriovė. Kai D. J. nugriuvo, E. K. vieną ar du kartus įspyrė jam, K. V. ir N. G. dar vieną kartą įspyrė. D. J. gulėjo, tuomet jis D. J. stovėdamas apsižergė, susilenkė truputį, porą kartų trenkė, praskėlė lūpą. Taip viskas pasibaigė. Kiti asmenys stovėjo, jie buvo aplinkui, nematė, ką šie veikė. Kai viskas vyko, be D. J., jų buvo keturi ar penki, tiksliai nepamena, penktas galėjo būti A. P. Aplinkui buvo žmonių, kurie galėjo matyti muštynes. Kai viskas baigėsi, jis nuėjo į mokyklos foje, o D. J. su N. G. nuėjo į prausyklą nusiprausti. Kai D. J. matė, jo veide buvo praskelta lūpa, kraujas bėgo iš lūpos. Vėliau dėl šito įvykio važiavo į policiją. Kurį laiką D. J. nebuvo mokykloje, todėl nebendravo. Po konflikto dar kurį laiką nebendravo su D. J., o vasaros viduryje pradėjo bendrauti, susitikdavo su dviračiais. Kai susitiko brolio gimtadienyje, teko atsiprašyti. Po to įvykio tarp jo ir D. J. nebuvo jokio konflikto. Girdėjo apie įvykį, kad D. J. žandikaulis lūžo, kad į šiukšlinę teko jam lipti, tačiau jis šituose dalykuose nedalyvavo. Šiuo metu su N. G. nebendrauja. E. K. buvo ir yra jo klasiokas. Draugiški santykiai, pykčių nėra. K. V. yra draugas, pykčių nebuvo nei dabar, nei praeityje. A. P. yra kaip pažįstamas, daug su juo nebendrauja, pasisveikina rytais ir viskas. Priešiškų santykių nėra. Su D. J. dabar santykiai normalūs, neutralūs, nesipyksta. Muštynes pirmas pradėjo, nežino, kodėl kiti prisijungė, jis nesiūlė ir neprašė, kad kiti padėtų.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad M. B. yra jo brolis. Jis su D. J. yra patys geriausi draugai nuo senų laikų, jie labai gerai sutaria, susirašo, susitinka, kai būna laiko. Žino apie konfliktą, kuris įvyko prieš metus laiko, kai D. J. buvo sužalotas, prisimena, kad buvo žmonių grupė. Visko nematė, matė tik vieną vietą, kai D. J. liepė lipti į konteinerį, po to kai šis įlipo. Jis padėjo D. J. išlipti, buvo vienintelis žmogus, kuris padėjo išlipti. Tiksliai dienos nepamena, viskas buvo prieš metus. Visa tai įvyko mokyklos stadione, tiksliai nežino, kodėl prasidėjo konfliktas. Buvo kita vaikų grupė, kurie ten D. J. mušė. Ten buvo N. G., A. P., kitų neprisimena. N. G. D. J. sakė įlipti į konteinerį. Jis norėjo D. J. padėti, bet buvo vienas su D. J. prieš tą visą grupę, jis nieko nebūtų padaręs, stengėsi nesikišti. D. J. įlipo į konteinerį, grupelė paauglių priėjo prie konteinerio, tą konteinerį uždarė. D. J. sakė, kad arba jis pats turi lipi į tą konteinerį, arba jis jį įmes. D. J. neturėjo pasirinkimo. Sugalvojo tą konteinerį nuversti, gal dviese paėmė, ir pradėjo versti, nuvertė konteinerį ant šono, ir nuėjo į šoną, paliko D. J. viduje. Paskui, kai viskas pasibaigė, jis vienintelis nuėjo ir pakėlė konteinerį, D. J. išleido ir paklausė, ar viskas gerai. Po to jis su D. J. pabėgo iš pamokų, nes šis norėjo eiti namo, nenorėjo būti mokykloje. Jis pabėgo kartu, kad palydėtų draugą. Kai D. J. išlipo iš konteinerio, sakė, kad skauda žandikaulį, buvo ištinęs veidas, lūpa buvo praskelta. Kai ėjo, kraujas nebėgo, bet žandikaulis buvo ištinęs, raudonas ir mėlynas. Jis girdėjo apie kiaušinius, bet pats nieko nematė. D. J. po pertraukos grįžo visas apmėtytas kiaušiniais, jis su D. J. nuėjo į prausyklą, kad nusipraustų kiaušinius. Žino, kad jo brolis su D. J. buvo susipykę. Tuo metu, jis buvo su keliomis draugėmis iš mokyklos, sėdėjo lauke, nieko nematė. Jo brolis su D. J. kalbėjosi, tačiau jis negirdėjo, tik atsisukęs matė, kad D. J. guli ant žemės ir jį muša. Jis atsistojo nuo suoliuko, pradėjo bėgti link jų, kad būtų greičiau ir patraukė kitus. Matė, kad D. J. guli ant žemės, o aplink jį sustoję trys ar keturi vaikinai D. J. daužo. Ten buvo M. B., N. G., A. P. ir E. K. Jis matė smūgius, kai pradėjo bėgti link D. J., matė kaip jie visi vienu metu smūgiavo. D. J. tiesiog gulėjo ant žemės susigaubęs, kad nebūtų taip smarkiai sužalotas. D. J. paklausė, kaip šis jaučiasi, sakė, kad yra truputį apdaužytas, veidas buvo normalus, tik baisiai šoną skaudėjo, sakė, kad sunku kvėpuoti. Tą dieną, kai D. J. liepė lipti į konteinerį, vienas iš grupelės parodė ant žolės šuns išmatas, ir liepė D. J. veidu į tas išmatas gulti. Jam pavyko atkalbėti juos visus, kad ne veidu, o tik ranką dėtų. D. J. vienas nieko negalėjo padaryti prieš tą visą grupę, jis paėmė ir ranką įdėjo. Viskas įvyko jau išlipus iš konteinerio. R. B. nuėjo su D. J. iki prausyklos, kur nusiplovė ranką, apsiprausė veidą nuo šiukšlių, susirinko visus daiktus ir išėjo namo.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad D. J. yra jo draugas, mokosi kartu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje po pamokos per pertrauką jis buvo mokyklos stadione ir matė kaip į stadioną atėjo jo brolis M. B., D. J., N. G., E. K., A. P., K. V. Jie buvo prie pat salės stadione, o jis buvo per 3 – 4 suoliukus nuo jų. Girdėjo kaip su D. J. aiškinosi jo brolis M. B. dėl merginos. Po kalbų matė, kaip brolis susinervinęs vieną kartą trinktelėjo D. J., taip pat matė kaip brolis keliu trenkė D. J. į pilvą. Po to matė, kaip N. G. pradėjo mušti D. J., pargriovęs jį ant žemės. Tada matė, kaip A. P., N. G., E. K., gulintį D. J. mušė ir spardė, daužė kumščiais. Jis puolė prie tų besimušančių vaikinų, sakė, kad nemuštų D. J., kad šis nekaltas. Tuomet visi po vieną pasitraukė nuo gulinčio D. J. Visiems išsiskirsčius, D. J. veidas nebuvo labai baisus, buvo tik apibrozdinimas ant veido, sakė, kad skauda šonus, spaudžia krūtinę ir sunku kvėpuoti.

2019 m. lapkričio mėnesį per pertrauką mokyklos foje R. B. matė, kad buvo patinęs D. J. veidas. Matė, kad prie D. J. buvo priėjęs N. G. su A. P., o N. G. kažką šaukdamas spardė D. J. į koją, spyrė ne mažiau kaip 10 kartų. Matė, kaip per pamoką N. G. atsinešė kiaušinių dėklą ir per pertrauką liepė D. J. ateiti į stadioną. Taip pat, matė kaip E. K., N. G., A. P. apmėtė D. J. kiaušiniais. N. G. liepė D. J. nusirengti viršutinius rūbus ir tada pradėjo ant jo mėtyti kiaušinius. Matė, kad D. J. kaklas ir nugara buvo kruvini. Po to, N. G. liepė D. J. įlipti į konteinerį, o šiam įlipus, N. G. uždarė konteinerį, bandė jį užrišti, bet jam to padaryti nepavykus, kartu su kitais vaikais nuvertė konteinerį ant žemės. Po to pamatė, kad D. J. niekas nepadės ir jo neišleis, todėl R. B. nuėjo prie konteinerio, kurį pakėlė ir išleido D. J. D. J. sakė, kad jam viską skauda. Dar matė, kad N. G. vėl pasikvietė D. J. ateiti prie jo kompanijos, sakė, kad D. J. eitų su jais už kampo, kur buvo šuns išmatos. N. G. liepė veidu D. J. liesti tas išmatas, tada jis D. J. pasakė, kad to jis nedarytų. N. G. liepė D. J., kad išmatas liestų ne veidu, o ranka, ką D. J. ir padarė. Po to, jie visi išsiskirstė, nuėjo atgal į pamokas. Po visko D. J. nusiplovė rankas ir su R. B. išėjo namo. Jiems einant namo, D. J. davė pusę šokoladuko, kurį jie abu suvalgė. D. J. sakė, kad jam skauda žandikaulį, sunku valgyti, iš veido matėsi, kad D. J. buvo sumuštas. (2 t., b. l. 3–4).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo parodymus R. B. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Taip pat patikslino, kad policijoje klaidingai pasakė, kad imitavo smūgį, nes jis spyrė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad 2019 m. rugsėjį įvyko muštynės, kuriose dalyvavo D. J., N. G., jis, M. B., daugiau nepamena, kas dalyvavo. M. B. buvo susipykęs su D. J. dėl draugės. Jie susimušė. Tiksliai nepamena, kaip ten viskas įvyko. M. B. trenkė D. J., taip pat ir spyrė. N. G. trenkė ranka D. J., bet nepamena, kur tiksliai. Jie buvo stadione. M. B. su D. J. susimušė. M. B. pradėjo muštis. Pats A. P. atėjo į stadioną tiesiog pabūti, jo niekas nekvietė. Nežinojo, kad vyks kažkoks santykių aiškinimasis tarp M. B. ir D. J., jie pradėjo kalbėtis ir susimušė. Ten daugiau buvo vaikų, bet neatsimena kas. Kai M. B. trenkė D. J., šis stovėjo, o paskui D. J. parkrito. N. G. ir dar kažkuris D. J. Jis tuo metu stovėjo gal už 5 – 7 metrų. Kai įvyko konfliktas tarp M. B. ir D. J., A. P. niekam netrenkė. Kai išgirdo skambutį, iš stadiono nuėjo į mokyklą. Išeidamas matė parkritusį D. J. Po konflikto D. J. buvo atėjęs į klasę, atrodė normaliai. Jokių sužalojimų ant veido nepastebėjo

Dėl antro įvykio, jis buvo su D. J. susipykęs dėl apkalbų. Po pamokos jie ėjo į stadioną, atėjo D. J. ir jie susimušė. Tada N. G. įsikišo į muštynes. Su D. J. kalbėjo apie apkalbas, o paskui jis trenkė į kairę veido pusę su ranka. Iš dešinės rankos trenkė į žandikaulį. Antrą smūgį trenkė į kairės pusės petį, link ausies, į galvą. Po jo smūgių įsikišo N. G. Kai jis trenkė du kartus, N. G. pribėgo prie D. J., jį pargriovė ir trenkė. Tiksliai nežino, kiek kartų N. G. trenkė, bet trenkė su abiem rankomis į abi veido puses. Kai N. G. D. J. trankė, Jis stovėjo atokiau. Visą šitą įvykį galėjo matyti M. B. K. V. galbūt nematė, kadangi buvo prisirinkę daug vaikų. Po muštynių į nuėjo mokyklą, o D. J. liko gulėti. Po šio įvykio D. J. matė mokykloje, jam žandikaulis buvo ištinęs abiejose pusėse. Pamena, kai iš D. J. tyčiojosi, jis tuo metu buvo stadione. Nematė ar N. G. D. J. įmetė, ar D. J. pats įlipo į šiukšlių konteinerį. N. G. konteinerį uždarė ir nuvertė. R. B. D. J. padėjo išlipti iš konteinerio. D. J. rankas plovėsi į balą, nes išsipurvino rankas į išmatas. N. G. pasakė, kad D. J. dėtų rankas į išmatas, tačiau jis tiksliai jo nematė, nes viskas buvo už kampo. Žino, kad kažkas į D. J. mėtė kiaušinius. Gali būti, kad ir jis mėtė kiaušinius. Po tų įvykių atsiprašė D. J. Įvykius vertina blogai.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad pirminės apklausos metu davė neteisingus parodymus. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje. D. J. pažįsta, yra jo klasiokas. Iš pradžių klasėje su D. J. sutarė neblogai, po to prasidėjo nesutarimai dėl apkalbų. Per kiekvieną pertrauką jie visi eidavo į mokyklos stadioną. 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, per kažkurią pertrauką jis kartu su kitais mokiniais, taip pat nuėjo į stadioną. Ten buvo D. J., N. G., K. V., M. B., dar keli, bet jų neprisimena. Tą kartą konfliktas kilo tarp M. B. ir D. J. M. B. spyrė iš kojos D. J., kurį pargriovė ant žemės, tada D. J. gulintį ant žemės spardė M. B. ir N. G. Vieną kartą į koją gulinčiam D. J. įspyrė ir jis pats. Dar matė, kad D. J., kuris po smūgių jau stojosi, apspjovė N. G. ir M. B. Kad būtų dar kas mušę tą kartą D. J., nepamena. Dėl šio įvykio D. J. mokykloje atsiprašė.

2019 m. rudenį, tikslios dienos neprisimena, Kidulių mokykloje per vieną iš pertraukų jis kartu su N. G. ir D. J. nuėjo į mokyklos stadioną, kur eiti jį pasikvietė N. G. Stadione buvo ir kitų mokyklos mokinių. N. G. pradėjo sakyti D. J., kad jam bus „šakės“, paskui jis pirmas trenkė D. J. į veidą du kartus. Iš pradžių kumščiu į dešinę veido pusę, o kitas smūgis buvo į kairę veido pusę. Nuo suduotų smūgių D. J. neparvirto, o N. G. liepė D. J. pasilipti aukščiau ant betoninės pakylos, tada D. J. N. G. trenkė kumščiu į veidą, sudavė gal 5 – 6 smūgius. Nuo smūgių D. J. parvirto ant betono ir gulintį D. J., N. G. mušė į įvairias kūno vietas, ne tik kumščiais, bet dar ir spardė. Po jo su N. G. suduotų smūgių matė, kad D. J. kraujavo iš nosies, kaktos, matė, kad apatinė D. J. veido dalis buvo pamėlynavusi. Po to N. G. liepė D. J. lipti į netoliese buvusį konteinerį. D. J. į konteinerį pats įlipo, o N. G. uždarė konteinerį ir apvertė. Po to atėjo netoliese buvęs R. B., kuris padėjo išlipti D. J. iš konteinerio, bei kuris matė, kad N. G. pasakė D. J., kad šis ateitų prie jo, ir liepė D. J. kažką liesti rankomis. Iš kvapo suprato, kad tai buvo išmatos. Matė, kaip D. J. plovėsi baloje rankas, o grįžęs į mokyklą nuėjo nusiprausti veido. Be to, kai D. J. buvo mokyklos foje, jis priėjo prie D. J., kuris kažką pasakė, tuomet jis D. J. trenkė atbulu delnu į nosį, o D. J. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po sekančios pamokos N. G. pakvietė eiti D. J. į stadioną, kur N. G. D. J. apmėtė kiaušiniais. (1 t., b. l. 183–184).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo parodymus A. P. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad 2019 m. rugsėjį D. J. susimušė su N. G. Muštynių metu ten buvo A. P. ir jis. N. G. daugiausiai mušėsi su D. J. Pirmas N. G. pradėjo muštynes, jie apsistumdė, N. G. D. J. trenkė į veidą. Kodėl susimušė, jis nežino. Nelabai pamena, kiek kartų N. G. trenkė ir kur trenkė. N. G. su D. J. susimušė stadione. Matė, kad A. P. sudavė D. J. Jis du kartus spyrė stovinčiam D. J. į užpakalį. Buvo ir daugiau vaikų stadione, kurie sėdėjo ant suoliukų ir galėjo matyti muštynes. Tai vyko per pertrauką. N. G. D. J. pargriovė ant žemės, o kai paguldė, D. J. vėl atsistojo. Konfliktas baigėsi, visi išsiskirstė į pamokas. Po šito konflikto D. J. matė, neatsimena, ar D. J. buvo sužalojimų ant veido. Po šio įvykio nekalbėjo su vaikais apie konfliktą, niekam nepranešė. Kitų įvykių su D. J. nebuvo. Daugiau nepamena, ar buvo kitų muštynių. Apie kiaušinių mėtymą nieko nežino. Žino, kad N. G. įmetė į šiukšlinę D. J. bei, kad N. G. liepė D. J. lipti ir šis pats įlipo į konteinerį. N. G. ten uždarė D. J. ir nuvertė konteinerį. Tuo metu jis sėdėjo ant suoliuko, nieko nedarė. Dėl žandikaulio sulaužymo, žino, kad buvo sulaužyta, bet nežino, kaip buvo sulaužyta. Jis pats nedalyvavo tuose įvykiuose. Girdėjo, kad D. J. paguldė į ligoninę, nes lūžo žandikaulis, visi sakė, kad sulaužė N. G. Mano, kad D. J. sulaužė žandikaulį tą dieną, kai įmetė į konteinerį.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad nežino dėl ko kilo konfliktas tarp D. J. ir M. B. Jis negirdėjo, kaip prieš konfliktą M. B. kalbėjo apie tai, kad reikia sumušti D. J. Tarp jų konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) stadione. Nematė, kaip D. J. nuėjo į konflikto vietą, taip pat nežino, ar prieš jį buvo naudojama prievarta. Kai vyko konfliktas, jis buvo prie mokyklos paradinių durų, į konfliktą nesikišo. Taip pat nematė, ką konflikto metu darė kiti vaikai. Jis paties konflikto nematė, apie įvykį papasakojo N. G. (1 t., b. l. 195).

Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas E. K. nurodė, kad su D. J. susipažino 2019 m. rugsėjo mėnesį, kai pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Konfliktas tarp D. J. ir M. B. dėl jo panelės buvo kilęs 2019 m. mokslo metų pradžioje. Pats tame konflikte nedalyvavo, apie tą konfliktą sužinojo iš savo grupės, kurioje sužino apie pamokas, kitus dalykus. Pats jokiame konflikte nedalyvavo, D. J. nemušė ir tuo metu net nebuvo šalia. Apie įvykį jam smulkiau pasakė N. G., kuris sakė, kad D. J. sumušė M. B. ir pats N. G. Kas daugiau mušė jis nežino. D. J. ir paties konflikto nematė, su D. J. santykiai normalūs. Konflikto metu jo nematė, pats jame nedalyvavo ir papasakoti apie jį neturi ką. (1 t., b. l. 200).

Pagarsinus duotus parodymus E. K. patvirtino, kad duoti parodymai yra teisingi, bei patikslino, kad kai policijoje buvo tai pasakojo apie pirmą konfliktą, o apie antrą dabar. Tai buvo senesnis konfliktas, apie kurį pasakojo policijoje, o naujesnis buvo, kai D. J. sulaužė žandikaulį. Kur D. J. su M. B. susimušė, tai yra teisybė, jie buvo susimušę prieš tuos įvykius, apie kuriuos dabar pasakoja. Dabar pasakoja apie tai, kaip N. G. sumušė D. J. Tame konflikte, kur dalyvavo M. B., jis nedalyvavo.

Civilinė ieškovė L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškinys reiškiamas dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala yra tiek, kiek važiavo pas gydytojus, į Jurbarko priimamąjį. Dar važiavo pas teismo medicinos ekspertą, antrą kartą į Kauną važinėjo, kad išimtų gumytes, paskui išėmė pačią kabę. Turtinė žala susideda iš išlaidų vaistams, nuskausminamiesiems ir vitaminams. O neturtinė žala dėl liekamųjų reiškinių, nes dar ir šiandien vaikui yra psichologiškai sunku. Neturtinė žala yra 2800 eurų. Po pirmo įvykio vaikas baimę jautė, nenorėjo eiti į mokyklą, iš viso nieko nenorėjo, patapo užsidaręs. Po antro įvykio, nenorėjo nieko daryti, nenorėjo eiti į mokyklą, kai sutinka tuos skriaudėjus, iškart tampa susinervinęs. Iš guvaus vaiko liko kaip daržovė, nes nieko nenori, yra nervingas, piktas. Mokykloje negavo išvis jokios pagalbos, dėl pandemijos negali kreiptis į psichologus, pats vaikas to nenori. Ji siūlė sūnui eiti pas psichologą, bet po to įvykio nenori. Su sūnumi šnekėjo ir ji, ir kaimo seniūnė, ir socialinė darbuotoja, nes sūnus tapo visiškai užsidaręs, nepasako, kaip jaučiasi viduje. Kai policija vykdė tyrimą, dėl kaltinamųjų atsiprašymo, jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad N. G. su mama nori ateiti ir atsiprašyti vien tik dėl to, kad būtų lengvinanti aplinkybė. Ji pasakė, kad jeigu tik dėl lengvinančios aplinkybės, tai nesutinka, nes turi vaikas norėti ir nuoširdžiai gailėtis. Dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė. Po antro įvykio sūnui grįžus namo, jai nieko jis nepapasakojo. Ji pamatė, kad jo visas veidas tinsta, ji išsigando, nuvažiavo į priėmimą. Vaikas vėl nenorėjo nieko pasakoti. Nuvažiavus į priėmimą, jis ten pasakė, kaip buvo, nes jo klausinėjo. Dėl žandikaulio traumos, tai yra liekamieji reiškiniai, dabar žandikaulis yra skilęs kampuose, jeigu būna šalta, tai jam skauda ir gelia, pamėlsta veidas, būna dažnas galvos skausmas. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo grasinimų iš kitų kaltinamųjų, jų visada buvo ir bus, nes tie, kurie sumušė D. J., žino, kad yra nebaudžiami, jie gali grasinti ir daryti ką nori, nes vis tiek bus nenubausti. Ne tik D. J. grasino A. P., bet ir dukra, sakė, kad sulaužys žandikaulį kaip D. J. Tie, kurie neturi 16 metų, jaučiasi nebaudžiami, tuo naudojasi, jiems nieko niekas nepadarys, o jie gali bet ką padaryti. Kadangi vieną kartą nenusvilo, tai jie ir toliau tokie jaučiasi. Pagal tai kas parašyta, manau, kad visi atsakingi, nes visi mušė, dėl antro įvykio atsakingi tik du žmonės.

Kaltinimai N. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, grindžiami byloje surinkta medžiaga:

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G375/2019(10), kur nurodoma, kad D. J. padaryta odos nubrozdinimai kairiame paties sąnaryje, smakre, nosyje, skruoste, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste – žande – užausyje, dešiniame peties sąnaryje, gilus nubrozdinimas ir kraujosruva apatinėje lūpoje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai veide būdingesni smūgių sudavimui, o sužalojimai pečiuose galėjo atsirasti ir griūnant, krentant. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 12 – 24 val. iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 79).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G478/2019(10), kur nurodoma, kad D. J. nustatyta apatinio žandikaulio abiejų kampų sričių lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu daiktu, pvz., ranka, koja ir pan., galimai nurodomu laiku, būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t., b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Marijampolės APVK Jurbarko RPK VS) protokolu pareiškimu, kuriame nurodoma, kad L. V. pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. jai sūnus D. J. pasakė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. (1 t., b. l. 6);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus (toliau – Marijampolės APVK Jurbarko RPK RS) tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 17.35 val. buvo gautas pranešimas iš Jurbarko ligoninės, kad pristatytas sumuštas D. J., kuris nurodė, kad buvo sumuštas mokykloje. (1 t., b. l. 14);

Marijampolės APVK Jurbarko RPK VS tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad D. J. patikslino 2019 m. rugsėjo 24 d. įvykio aplinkybes bei įvardino dėl jo sužalojimo kaltus asmenis. (1 t., b. l. 17);

Medicininis įrašas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. D. J. buvo nustatyti veido ir krūtinės ląstos sumušimai. (1 t., b. l. 72–74);

Medicininis išrašas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 6 d. buvo sumuštas paauglių, nustatytas apatinio žandikaulio lūžis. (t. 1, b. l. 95);

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. B., K. V., E. K., A. P. padarytos nusikalstamos veikos 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 12.30 val. ir 2019 m. lapkričio 6 d. 11.40 val., kurių metu nukentėjo nepilnametis D. J. Nurodoma, kad asmenys negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nes neturėjo 16 metų amžiaus. (2 t., b. l. 127–131).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Be to, į kaltininko elgesio paskatas atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius.

Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančias specialisto išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis N. G. tyčia atliko jam inkriminuotus veiksmus. Kaip matyti iš pateiktų kaltinimų, N. G. yra kaltinamas dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos įvykdė 2019 m. rugsėjo 24 d. ir lapkričio 6 d. Šios veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai, nes vykdydamas pirmą veiką, N. G. neplanavo, jos šiuos veiksmus vykdys vėliau. Tyčia dar kartą smurtauti prie nukentėjusįjį jam kilo dėl to, jog D. J. mama pranešė policijai apie anksčiau prieš jos sūnų naudotą smurtą, ir jai nesutikus šių kaltinimų atsisakyti, N. G. su kitais asmenimis smurtiniais veiksmais išreiškė savo neigiamas emocijas dėl galinčios jam kilti baudžiamosios atsakomybės. Šios veikos nėra tęstinės, neturi bendros tyčios ir vienodų tikslų, todėl jos pagrįstai kvalifikuotos kaip pavieniai nusikaltimai. Dėl abiejų veikų kaltinimai pateikti, kaip atlikti bendrininkų grupėje, dėl ko taip pat abejonių nekyla. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis N. G. kartu su kitais asmenimis, dėl kurių priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šie asmenys įvykio metu nebuvo sulaukę amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Nusikalstami veiksmai buvo vykdomi grupės asmenų, kurių kiekvienas savo veiksmais prisidėjo prie nukentėjusiajam D. J. kilusių pasekmių. Iš pateiktų kaltinimų matyti, kad rugsėjo 24 d. įvykių iniciatorius buvo ne kaltinamasis, tačiau N. G. prisidėjo prie atliekamų nusikalstamų veiksmų, apspjovė D. J. ir ne smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Šiuo atveju N. G. savo konkliudentiniais veiksmais, prisidėdamas prie muštynių iniciatoriaus veiksmų ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam, pritarė atliekamiems veiksmams, bei prisidėjo prie vykdomų smurtinių veiksmų. Tai parodo, kad N. G. veikė bendrininkų grupėje su kitais nusikalstamą veiką vykdžiusiais asmenimis. Dėl įvykių lapkričio 6 d. pats kaltinamasis nurodė, kad norėjo atkeršyti už tai, kad D. J. neatsiėmė kaltinimų dėl anksčiau atliktų veiksmų. Pats N. G. pasikvietė D. J. į stadioną, pradėjo smurtauti prieš jį, vėliau liepė lipti į konteinerį. Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad N. G. neįkalbinėjo kitų padėti jam, tačiau paaugliai patys savanoriškai prisidėjo prie organizuojamos egzekucijos. Tai yra, N. G. buvo iniciatorius neteisėtų veiksmų, sudavė daugiausiai smūgių nukentėjusiajam, tuo tarpu jam padėjo kiti paaugliai, kurie buvo informuoti apie planuojamus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis N. G. pripažino savo neteisėtus veiksmus, gailėjosi dėl jų įvykdymo. Pripažino, kad dėl jo smūgių nukentėjusiajam galėjo būti sulaužytas žandikaulis. Teismas išklausęs nukentėjusįjį, liudytojus, kurie dalyvavo įvykyje, mano, jog nėra pagrindo abejoti byloje esančiomis specialistų išvadomis, kurias patvirtina ir liudytojų parodymai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai rugsėjo 24 d. buvo padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai veide būdingesni smūgių sudavimui, o sužalojimai pečiuose galėjo ir griūnant, krentant. Lapkričio 6 d. nukentėjusiajam buvo padarytas apatinio žandikaulio abiejų kampų sričių lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu daiktu, pvz., ranka, koja ir pan., galimai nurodomu laiku, būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Šios nustatytos aplinkybės atitinka teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus. Teismo posėdžio metu apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo D. J., liudytojų M. B., R. B., A. P., E. K., parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, atitinkamai juos patvirtina ir byloje esantis specialisto išvada, tad teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodoma įvykių seka.

N. G. dėl įvykių rugsėjo 24 d. pateikti kaltinimai pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šios dienos įvykių metu D. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas patenka į BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinamojo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus N. G. įvykdė (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione, per pertraukos tarp pamokų metu, kur visada yra kitų moksleivių. Vieta yra atvira, patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas. Ten laisvai galėjo būti, vaikščioti kiti asmenys, todėl buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje ir aplink ją buvo daugiau žmonių, kurie matė kaltinamojo veiksmus.

Kaip jau nurodyta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas akcentuoja, kad kaltinamasis savo elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, ne tik naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau akivaizdžiai iš jo tyčiojosi, liepė atlikti veiksmus, kuriais buvo siekiamą asmenį visapusiškai pažeminti, sumenkinti prieš kitus, tuo tarpu save priešpastatyti kaip asmenį, kuris gali nesiskaityti su kitais žmonėmis.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y., BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008, 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, kadangi buvo sukeltas konfliktas ir panaudotas smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi darytina išvada, kad N. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir jo veiksmuose neabejotinai yra nurodyto nusikaltimo požymiai. Taip pat jo veiksmai dėl lapkričio 6 d. įvykių kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir šio nusikaltimo sudėties neapima BK 284 straipsnis.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad N. G. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamasis veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismas konstatuoja, kad N. G. motyvas buvo chuliganiškos paskatos.

Pats kaltinamasis padarytą nusikaltimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, N. G. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.

Dėl bausmės dydžio

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytą žalą.

N. G. nusikaltimus įvykdė nepilnametis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje, kurio nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2–3 punktai). BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009). Iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų N. G. nebuvo teistas, tačiau yra traukiamas atsakomybėn už nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos kaip du pavieniai nusikaltimai. Šios aplinkybės parodo, kad nėra galimybės taikyti BK 93 straipsnio normos, kadangi N. G. neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų, numatytų šioje normoje – tai yra kad negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 93 straipsnio prasme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą laikomas tuomet, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Kadangi šioje byloje nustatyta, kad N. G. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamu atveju nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, nėra galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatų.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. G. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, – padaryti du nusikaltimai, vienas nusikaltimas - nesunkus, kitas nusikaltimas - apysunkis; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra nepilnametis, neteistas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 34), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors iš kaltinimo matyti, kad kaltinamasis veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau kaltinamajame akte nurodoma, kad atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra, todėl teismas nesunkindamas kaltinamojo padėties konstatuoja, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę nepilnamečiui teismas privalo atsižvelgti į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. N. G. gyvena pilnoje šeimoje, kurioje dar yra N. G. sesuo. Kaip matyti iš byloje esančio buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, gyvenimo sąlygos geros, namuose tvarkinga. Mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad mama rūpinasi vaiku, bendrauja su klasės auklėtoja (2 t., b. l. 31, 32). Nors mokyklos charakteristikoje N. G. charakterizuojamas kaip mėgstantis meluoti, manipuliuoti kitais žmonėmis, linkęs į konfliktus, tačiau duomenų apie anksčiau padarytus pažeidimus, ar nusikalstamus veiksmus byloje nėra. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad N. G. veiksmai laikytini ypatingai nehumaniškais, nukreipti prieš vieną asmenį, o jų tikslas savanaudiškas – smurtas buvo naudojamas siekiant, kad jam pavyktų išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kaltinamojo veiksmai nukreipti pažeminti kitą asmenį, jo bendraamžių, bendraklasių akivaizdoje, veiksmais, kurie ypač žemina žmogiškumą, savivertę. Jo įvykdyti veiksmai kito asmens atžvilgiu negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis, tai buvo ne spontaniški, o tam tikrą laiką besitęsiantys, vis sugalvojant naujų būdų pažeminti kitą žmogų. Akivaizdu, kad toks paauglio elgesys kito asmens atžvilgiu gali būti gilesnė jo asmenybės problema, kuriai pakeisti galimai reikalinga kompleksinės pagalba. Teismas laiko, kad kaltinamojo naudotas sunkus psichologinis smurtas, nesuvokiant jo pasekmių kito žmogaus asmenybei, parodo kad nėra galimybių svarstyti apie švelnesnių bausmių taikymą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausmės siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta – laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bus bendrinamos prie griežčiausios (laisvės atėmimo) bausmės pridedant švelnesnes, už BK 284 tikslinga skirti arešto bausmes.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, padaryti trys nusikaltimai, iš kurių du sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, jie priskiriami prie nesunkių ir apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Taip pat teismas įvertina BK 91 straipsnio 3 dalyje esantį reikalavimą dėl nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalaus dydžio, bei kaltinamajam skirtinos teismo parinktos rūšies bausmės, savo dydžiu mažesnės nei įstatymo apibrėžtas jų dydžio vidurkis, tai yra už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veiką – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnyje numatytas veikas po 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Bausmės paskirtos už veikas įvykdytas lapkričio 6 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis subendrintinos apėmimo būdu. Vėliau prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą už veikas įvykdytas rugsėjo 24 d.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

BK 92 straipsnyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. N. G. paskirta ir subendrinta bausmė neviršys 5 metų ribos, be to atsižvelgiant į jo elgesį po įvykdytų veikų - naujų pažeidimų, ar neteisėtų veikų įvykdymo nenustatyta, tad bausmės vykdymas atidėtinas. Teismas atsižvelgia į tai, kad N. G. nusikalstamas veikas padarė anksčiau neteistas, į tai, kad teismo posėdžio metu jis pripažino savo klaidas bei pažadėjo taisytis, tai leidžia daryti išvadą, jog paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą bus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi N. G. padarė ne vieną nusikaltimą, jo atžvilgiu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, jam skirtinas 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali paskirti auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į N. G. asmenybę ir gyvenimo būdą, į padaryto nusikaltimo aplinkybes, teismas mano, kad skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (atidirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį) ir elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., mokytis arba tęsti mokslus. Taip pat teismas mano, kad siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį, todėl vadovaudamasis BK 87 straipsnio 4 dalimi būtina įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Auklėjamojo poveikio priemonėms - nemokamiems darbams ir elgesio apribojimui nustatant 1 metų terminą.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis D. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 67–71), bei du civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo pareikšti Kauno teritorinės ligonių kasos (1 t. b. l. 104–105). Šie civiliniai ieškiniai pareikšti ne tik kaltinamajam ir jo atstovei, kaip civilinei atsakovei, tačiau ir kitiems nepilnamečiams asmenims ir jų atstovams, kurie galimai dalyvavo nusikaltimų įvykdyme. Taip pat byloje civiliniais atsakovais įtraukti R. B., A. B., D. K., K. P., I. P., V. V., M. V. Teismas, laiko, jog nurodyti asmenys šioje byloje nepagrįstai įtraukti civiliniais atsakovais, todėl šalintini iš proceso. BPK 109 straipsnyje nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šiuo atveju byloje kaltinamasis yra tik N. G., o jo atstovai ir civiliniai atsakovai - A. G., E. G. Byloje yra pateiktas nutarimas, kuriame nurodoma, kad dėl M. B., K. V., E. K., A. P. veiksmų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šie asmenys nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Esant tokiai situacijai dėl šių nepilnamečių padarytos žalos gali būti sprendžiama civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.276 straipsnis). Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos nurodytų asmenų bendrais veiksmais, vadovaujantis CK 6.279 straipsniu žala galėtų būti priteisiam solidariai iš žalą padariusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltinamuoju patrauktas tik N. G., o kitu atžvilgiu dėl objektyvių aplinkybių atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai nepanaikina pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, teismas mano, kad šiuo atveju civiliniai ieškiniai perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes tokiu būdu padarytos žalos atlyginimas bus teisingesnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2019 m. rugsėjo 24 d. įvykis) ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

N. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2019 m. lapkričio 6 d. įvykis) ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

N. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už 2019 m. lapkričio 6 d. įvykį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos griežtesnės bausmės už 2019 m. lapkričio 6 d. įvykį iš dalies pridėti bausmę paskirtą už 2019 m. rugsėjo 24 d. įvykį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

- elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslus arba dirbti; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

- nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus - atidirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Nustatyti 1 (vienerių) metų terminą auklėjamojo poveikio priemonių vykdymui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą N. G., panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pripažinti civiliniams ieškovams D. J. ir Kauno teritorinei ligonių kasai teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė