Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-17 · Byla Nr. ATP-469-519/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-09-28Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
ATP-469-519/2016
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00409-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-469-519/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00409-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3.; 3.26.1.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto B. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo B. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d. ir jam skirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 17 d., 11.52 val., (duomenys neskelbtini) k., vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,23 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu B. M. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas jį nubausti dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus. Taip pat nesutinka ir su jam paskirta nuobauda.

Teigia, kad jo kaltė grindžiama pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis melagingomis aplinkybėmis. Pasak apelianto, pareigūnai buvo suinteresuoti jį apkalbėti, kadangi jis nesutiko su tuo, jog vairavo automobilį neblaivus. Nurodo, kad jo automobilis buvo nuvežtas priverstinai be jokio pagrindo. Teigia, kad teismas netikėjo teisme apklausto liudytojo S. R. parodymais, o rėmėsi melagingais pareigūnų paaiškinimais. Dėl policijos pareigūnų automobilio video registratoriaus vaizdo ir garso įrašo nurodo, kad iš šio įrašo nesimato, jog jis vairavo transporto priemonę. Teigia, kad automobilį vairavo iš matymo pažįstamas vyras. Važiuojant pamatė S. R., paprašė sustoti. Jis sustojo ir išlipęs iš automobilio kažkur nuėjo.

Nurodo, kad jis gyvena kaime, dirba Kuršėnuose, Šiauliuose, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas.

Atsiliepimu į B. M. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus. B. M. padarytas teisės pažeidimas yra priskiriamas prie itin šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nes automobilio vairavimas esant neblaiviam, kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Pažymi, kad neatsakingas ir pavojingas transporto priemonių vairavimas bei šios rūšies teisės pažeidimų prevencija yra viena iš prioritetinių krypčių eismo saugumo srityje, todėl policijos įstaigų padalinių, vykdančių eismo priežiūros funkcijas, pareiga yra užtikrinti kelių eismo saugumą aptarnaujamojoje teritorijoje bei ATPK tikslų įgyvendinimą.

Dėl B. M. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su jam priklausančios transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstiniu nuvežimu, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-93 patvirtintu Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems ATPK 269 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 ir 2 d., Policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę vadovaujantis šio Tvarko aprašo 3.1.3. punktu, t. y. transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 126 str.). Tvarko aprašo 4.2. punktas nustato, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) įspėjamas, kad sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo bus priimtas nedelsiant įforminus administracinio teisės pažeidimo dokumentus, o kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą turi atvykti, iki policijos pareigūnas įformins administracinio teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per 1 valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo asmens nušalinimo nuo vairavimo momento. Be to, transporto priemonės savininkas (valdytojas) pasirašytinai pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo informuojamas, kad, jei kitas asmuo atvyks jau atvažiavus vilkikui į pažeidimo padarymo vietą ir transporto priemonė nebus nuvežama, išlaidas, susijusias su vilkiko atvykimu, turės atlyginti transporto priemonės savininkas (valdytojas).

Teigia, kad sprendimas nuvežti transporto priemonę nepriimamas, jei iki policijos pareigūnas įformino administracinio teisės pažeidimo dokumentus, į pažeidimo padarymo vietą atvyko kitas blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo arba transporto priemonės savininkas (valdytojas) patikino, kad toks asmuo atvyks ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per 1 valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo asmens nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo momento. Jei per nustatytą laiką kitas blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo į pažeidimo padarymo vietą neatvyko, policijos pareigūnas priima sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Kadangi minėtu atveju į pažeidimo padarymo vietą nei nustatytu laiku, nei vėliau neatvyko kitas blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) B. M. nepatikino, kad toks asmuo atvyks, todėl policijos pareigūnai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymi, kad vertinant B. M. apeliaciniame skunde išdėstytą nesutikimą su padarytu teisės pažeidimu, galima teigti, kad tokia B. M. pozicija ir pateikiama versija, kad 2016 m. liepos 17 d. 11.52 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o iš matymo pažįstamas asmuo, kuris tuo metu nežinia iš kur atsirado jo namo kieme prie užvesto automobilio, bei sutikusio trumpam su minėtu automobiliu pavažinėti B. M., yra akivaizdus bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, t. y. asmenų paaiškinimai patvirtinantys, kad 2016 m. liepos 17 d. nurodytu laiku lengvąjį automobilį vairavo neblaivus B. M., o taip pat (duomenys neskelbtini) tarnybinio automobilio video registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip vairuotojas B. M., prasilenkdamas su policijos tarnybiniu automobiliu, vairuoja jam priklausantį lengvąjį automobilį, bei vėliau išlipa iš jo pro vairuotojo pusės dureles, konstatuoja nustatytą faktą, kad 2016 m. liepos 17 d. 11.52 val., (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonės savininkas (valdytojas) B. M., kurį vėliau patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 1,23 promilių neblaivumas. B. M. pripažįsta ir neginčija neblaivumo fakto, bei aplinkybę, kad tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus.

Pasak institucijos atstovo, B. M. apeliaciniame skunde pateikiamos ir nurodomas kitos galimos įvykio aplinkybės, sąmoningai klaidina teismą, bandant išvengti administracinės atsakomybės, todėl mano, kad teismas skundžiamame nutarime objektyviai įvertino visas administracinėje byloje nurodytas aplinkybes, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai turėtų būti vertinami kritiškai.

B. M. apeliacinis skundas atmestinas

B. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,23 promilių girtumas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas, išvadas ir pagrįstai B. M. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 126 str. 1 d., todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo.

Iš B. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, jog jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Teigia, kad jam priklausančią transporto priemonę vairavo iš matymo jam pažįstamas asmuo. Iš esmės apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad policijos pareigūnų paaiškinimai yra melagingi, iš video registratoriaus vaizdo įrašo nesimato, jog jis vairavo transporto priemonę, jog teismas neturėjo pagrindo netikėti jo ir liudytojo S. R. teisme duotais parodymais, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis teigia, kad jo kaltė neįrodyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog B. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (3 b. l.), alkotesterio šaknele (8 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (10 b. l.), policijos pareigūnų tarnybinio automobilio video registratoriaus vaizdo ir garso įrašu (32 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), liudytojo S. R. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (6 b. l.). Liudytojas S. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016-07-17 apie 11.40 val. jam pareinant iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prieš jį atvažiavo automobilis „Audi 80“, kuris sustojo prieš jį ir iš vairuotojo pusės išlipo B. M.. Šie liudytojo paaiškinimai atitinka policijos pareigūnų tarnybinio automobilio video registratoriaus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, kad 2016-07-17 11.45 val. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis prasilenkia su važiuojančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų tarnybinis automobilis apsisuka ir važiuoja paskui automobilį „Audi 80“, automobilis sustoja, atsidaro sustojusio automobilio vairuotojo pusės durelės ir iš jo išlipa vyras, policijos pareigūnų automobiliui pravažiuojant pro stovinį automobilį matyti, kad asmuo išlipęs iš automobilio pro vairuotojo pusės dureles stovi automobilio priekyje, jog tai buvo B. M.. Iš vaizdo įrašo nesimato, jog iš automobilio būtų išlipęs kitas asmuo, kuris pasišalino lauko keliuku. Patrulės V. P. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad B. M. išlipo iš vairuotojo pusės, jog vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Tai, kad automobilyje būtų buvęs dar vienas asmuo, patrulė tarnybiniame pranešime nenurodė. Pats apeliantas tikino, kad automobilį vairavo iš matymo jam pažįstamas asmuo, kuris automobiliui sustojus išlipo ir nuėjo. Liudytojas S. R. teisme duodamas parodymus nurodė kitas įvykio aplinkybes, nei jas buvo išdėstęs rašytiniame savo paaiškinime. Liudytojas teigė, kad B. M. priklausantį automobilį vairavo jam nepažįstamas asmuo, kuris automobiliui sustojus nubėgo kviečių lauku į pakalnę, o B. M. išlipo pro kitą automobilio pusę. Pažymėtina, kad tiek B. M., tiek liudytojo S. R. apylinkės teisme duoti parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Todėl jų parodymus teismas vertina kaip siekį suklaidinti teismą, jiems nurodant abejones keliančias aplinkybes, ir padėti išvengti administracinės atsakomybės B. M. ar ją sušvelninti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojo S. R. rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio video registratoriaus vaizdo įrašas ir kt.) papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią B. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina B. M. kaltę padarius skundžiamu Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo priverstinai nuvežti jam priklausantį automobilį.

Kaip matyti iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.), B. M. buvo įspėtas, kad sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo bus priimtas nedelsiant įforminus administracinio teisės pažeidimo dokumentus, o kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą turi atvykti, iki policijos pareigūnas įformins administracinio teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per 1 valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo asmens nušalinimo nuo vairavimo momento. Be to, B. M. pasirašytinai pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo buvo informuotas, kad, jei kitas asmuo atvyks jau atvažiavus vilkikui į pažeidimo padarymo vietą ir transporto priemonė nebus nuvežama, išlaidas, susijusias su vilkiko atvykimu, turės atlyginti transporto priemonės savininkas (valdytojas). Kaip matyti iš bylos duomenų, per įstatyme nustatytą laiką kitas blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo į pažeidimo padarymo vietą neatvyko, todėl vyriausiasis patrulis R. R., vadovaudamasis ATPK 269 str. 7 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d., priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Su transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (8 b. l.), B. M. buvo supažindintas pasirašytinai.

Apeliantas B. M. nesutinka su jam paskirta nuobauda, t. y. su paskirta 350 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Skundžiamu nutarimu B. M. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta artima ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui nuobauda – Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu B. M. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

ATPK 30 str. 1 d. įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Pažymėtina, kad nei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dirbamo darbo pobūdis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, netinkamai susiklosčiusios šeiminės aplinkybės, artimųjų liga, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti asmeniui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą ir negali būti traktuojama kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Kiekvienas asmuo, dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ar ta teisė reikalinga dėl tam tikrų šeiminių aplinkybių, privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Be to, byloje yra duomenys, rodantys, kad B. M. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis, nes praeityje jis jau ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Akivaizdu, kad anksčiau jam skiriamos nuobaudos pozityvaus poveikio nepadarė, kadangi jis toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis teisės pažeidimą padarė būdamas teistas už nusikaltimą, bei kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad B. M. paskirta artima ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui nuobauda – 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. B. M. paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus